Slenkantis darbo grafikas yra populiari darbo organizavimo forma daugelyje sektorių, o vairuotojo profesija nėra išimtis. Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje egzistuoja išsamus teisinis reglamentavimas, užtikrinantis vairuotojų darbo ir poilsio laiko sąlygas, atlyginimą ir kitus svarbius aspektus, ypač dirbant slenkančiu grafiku.
Vairuotojų darbo laiko reglamentavimas
Vairuotojų darbo ir poilsio laiką reglamentuoja ne tik Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas (DK), bet ir specialieji teisės aktai, atsižvelgiant į kelių transporto specifiką. Svarbiausi iš jų yra:
- 2006-03-15 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 „Dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85“ (toliau - Reglamentas).
- LR Vyriausybės 2003-05-14 nutarimu Nr. 587 patvirtinti „Darbo ir poilsio laiko ypatumai kelių transporte“ (toliau - Ypatumai).
Šis reglamentavimas taikomas vežimui keliais Bendrijos viduje arba tarp Bendrijos, Šveicarijos ir Europos ekonominės erdvės susitarimo šalių (Norvegijos, Islandijos ir Lichtenšteino).
Reglamento taikymo sritis
Reglamentas taikomas vairuotojams, kurie:
- patenka į Reglamento (EB) Nr. 561/2006 reguliavimo sritį;
- transportuoja keleivius transporto priemonėmis, kurios pagal savo konstrukciją gali vežti daugiau kaip devynis asmenis, įskaitant vairuotoją, arba yra tam pritaikytos tai nuolatos daryti, ir yra naudojamos būtent šiam tikslui (Reglamento 2 str.), išskyrus išimtis, nustatytas Reglamento 3 str. ir 13 str. 1 d.
Reglamentas/AETR reglamentuoja vairuotojų vairavimo ir poilsio laiko režimus. DK 148 str. nustatyta, kad transporte ir kitose ekonominės veiklos srityse darbo bei poilsio laikas, atsižvelgiant į darbo sezoniškumą bei kitas sąlygas, gali skirtis nuo šio Kodekso nustatytų normų. Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumus šiose veiklos srityse nustato Vyriausybė.
Ypatumai parengti įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos 2002-03-11 direktyvą 2002/15/EB „Dėl asmenų, kurie verčiasi mobiliąją kelių transporto veikla, darbo laiko organizavimo“ (toliau - Direktyva). Jos tikslas - nustatyti minimalius darbo laiko organizavimo reikalavimus, siekiant pagerinti asmenų, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, sveikatos apsaugą ir saugą, kelių eismo saugumą bei suvienodinti konkurencijos sąlygas (Direktyvos 1 str.).
Darbo laikas ir viršvalandžiai
Mobiliems darbuotojams, dirbantiems pagal Reglamentą ir Ypatumus, taikomas suminės darbo laiko apskaitos darbo laiko režimas. Šių darbuotojų viršvalandžiai nustatomi ir apmokami pasibaigus apskaitiniam laikotarpiui, laikantis nuostatos, kad normali darbo savaitės trukmė yra 40 val. (DK 144 str. 1 d.). Darbo laikas virš nustatyto apskaitinio laikotarpio normalaus darbo valandų skaičiaus laikomas viršvalandiniu ir apmokamas DK 193 str. nustatyta tvarka.
- Atskiromis savaitėmis vairuotojai gali dirbti iki 60 val. (Ypatumų 11.1 p.).
- Savaitės darbo laiko vidurkis per apskaitinį laikotarpį negali viršyti 48 val.
- Vairuotojams, patenkantiems į Reglamento reglamentavimo sritį, netaikoma DK 152 str. nuostata dėl viršvalandinio darbo maksimalios trukmės per metus (t. y., 120 (180) val.). Tai reiškia, kad per metus vairuotojai gali dirbti maksimaliai apie 416 val. (52 savaitės * 8 val.) viršvalandžių.
Savaite laikomas laikotarpis nuo pirmadienio 00.00 val. iki sekmadienio 24.00 val. (Ypatumų 10 p.). Suminės darbo laiko apskaitos apskaitinis laikotarpis nustatomas darbdavio įsakymu (lokaliniu dokumentu) ir gali būti iki 4 mėnesių, o kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas iki 6 mėn.
Taikant Reglamentą ir Ypatumus, jokie nukrypimai nuo leidžiamos maksimalios kasdieninės ar savaitinės darbo laiko trukmės (t. y., vidiniai viršvalandžiai) nėra leidžiami - Ypatumai nenumato jokių išimčių, leidžiančių viršyti maksimalų dienos ar savaitės darbo laiką.
Naktinis darbas ir apmokėjimas
Direktyvoje nakties laiko sąvoka apibrėžta kaip nacionalinės teisės aktais apibrėžiamas mažiausiai keturių valandų laikas periode nuo 00.00 iki 07.00 val. (Direktyvos 3 str. h p.). Naktinis darbas yra bet koks darbas nakties metu (Direktyvos 3 str. i p.).
Vadovaujantis Direktyvos 7 str., valstybės narės imasi priemonių, būtiniausių užtikrinti, kad kai atliekamas naktinis darbas, kasdienis darbo laikas neviršytų dešimties valandų per kiekvieną 24 valandų laikotarpį. Kompensacija už naktinį darbą skiriama pagal nacionalinės teisės aktuose numatytas priemones.
Visiems vairuotojams (kaip ir visiems kitiems darbuotojams) taikomas vienodas darbo apmokėjimo už naktinį darbą principas (vienoda apsauga), t. y. DK 193 str. nustatyta tvarka apmokamas darbas (faktinis darbo laikas) nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, pagal nakties laiko sąvoką, apibrėžtą DK 154 str. 1 d.
Nakties laikas, minimas Ypatumų 10 p. - nuo 00 val. iki 7 val. - taikomas tik Ypatumų 11.4 p., kuris nusako, kad kai atliekamas naktinis darbas, kasdienis darbo laikas negali viršyti 10 valandų per kiekvieną 24 valandų laikotarpį, prasme (t. y., specialiąja prasme).
Darbo laiko apskaita
Ypatumų 14 p. nusako, kad mobilių darbuotojų darbo laikas turi būti žymimas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Žiniaraščiai po paskutinio įrašo saugomi 10 metų. Darbdaviai yra atsakingi už mobilių darbuotojų darbo laiko žymėjimą ir, paprašius, privalo pateikti darbuotojams dirbtų valandų žymėjimo duomenų kopijas.
Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje žymimas kiekvieną dieną dirbtas laikas ir neatvykimo į darbą atvejai. Darbo laikas žymimas valandomis, o neatvykimo į darbą atvejams taikomas sutartinis žymėjimas. Darbo laiko apskaitos žiniaraščio darbuotojui skirtoje pirmojoje eilutėje nurodoma faktiškai dirbtas laikas (atskirai naktį dirbtas laikas ir viršvalandžiai) ir neatvykimo į darbą atvejai.
Atsisakyti pildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščius pagal nustatytą tvarką: nurodant kiekvieną dieną dirbtą laiką ir neatvykimus į darbą, išskiriant nakties laiku dirbtą laiką (nuo 22 val. iki 6 val., nes jis reikšmingas apmokėjimui), nėra teisinio pagrindo.
Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose įrašomas faktiškai kiekvieną kalendorinę dieną (t. y. nuo 00 val. iki 24 val.) dirbtas laikas. Šie žymėjimai skirti tik darbo užmokesčio skaičiavimui, įskaitant ir darbo laiko balansui atlikti pasibaigus apskaitiniam laikotarpiui, o ne vairuotojų darbo ir poilsio laiko režimų laikymosi įvertinimui.
Darbo apmokėjimo sistema
Vairuotojams iš esmės nustatoma laikinė darbo apmokėjimo sistema, taikant mėnesinę tarifinę algą ar valandinį tarifinį atlygį (DK 188 str.).
Be to, vairuotojams mokamas padidintas darbo užmokestis už:
- darbą nakties laiku (DK 193 str.);
- viršvalandžius (DK 193 str.);
- darbą švenčių dieną (DK 194 str. 2 d.);
- kompensuojamas darbas poilsio dienomis, kai sudaromas darbo grafikas (DK 194 str. 1 d.).
Tais atvejais, kai darbdavys draudžia vairuotojui dirbti nakties laiku DK 99 str. 4 d., Ypatumai neleidžia vairuotojams taikyti ne visą darbo laiką. Kai vairuotojui nustatytas valandinis tarifinis atlygis, būtina paisyti apskaitinio laikotarpio normalaus darbo valandų skaičiaus - jeigu vairuotojas neišdirba valandų, nesant neatvykimų į darbą, pagal nustatytą normą, jam sumokama už visą apskaitinio laikotarpio normalų valandų skaičių (DK 149 str. 2 d.).
Komandiruotės ir dienpinigiai
Darbdaviai gali pasirinkti, ar vairuotojų išvykas forminti tarnybine komandiruote, taikant LR Vyriausybės 2004-11-03 nutarimą Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“, ar taikyti Vyriausybės 2003-01-28 nutarimą Nr. 116 „Dėl kompensuojamų išmokų dydžio ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Išvykas forminant tarnybine komandiruote, vairuotojams dienpinigiai paskaičiuojami pagal Finansų ministro patvirtintas normas. Mažesni dienpinigiai gali būti mokami LR Vyriausybės 2004-11-03 nutarimo Nr. 1365 6 p. nustatytais atvejais, pavyzdžiui, jeigu tai numatyta kolektyvinėje sutartyje, o jeigu tokia sutartis nesudaryta, - darbo sutartyje, tačiau ne mažiau kaip 50 procentų nuo Finansų ministro įsakymu patvirtintos dienpinigių sumos.
Svarbu pažymėti, kad darbo sutarties keitimas, susijęs su dienpinigių dydžiu, turi būti patvirtintas parašais rašytiniame darbo sutarties tekste. Darbdavio priimtas įsakymas, kuriuo nustatomos mažesnės dienpinigių normos, negali būti laikomas darbo sutarties pakeitimu, net jei darbuotojas pasirašo tokiame įsakyme.
Dienpinigiai paskaičiuojami už faktiškai išbūtą užsienyje laiką, įskaitant išvykimo iš Lietuvos Respublikos ir parvykimo į ją dienas. Jeigu komandiruotės metu vykstama į keletą užsienio valstybių, finansų ministro nustatytos normos taikomos atsižvelgiant į kiekvienoje užsienio valstybėje faktiškai išbūtas dienas, o pervažiavimo į užsienio valstybę diena laikoma atvykimo į tą užsienio valstybę dieną.
Darbuotojui privalo būti išmokėtas avansas - ne mažiau kaip 50 procentų numatomų dienpinigių ir su komandiruote susijusių išlaidų sumos - ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki komandiruotės pradžios, jeigu kolektyvinė ar darbo sutartis nenustato kitaip. Darbuotojas turi teisę atsisakyti vykti į komandiruotę, jeigu jam laiku nebuvo išmokėtas avansas.
Išskaitos iš darbo užmokesčio
Išskaitos iš darbo užmokesčio gali būti daromos tik įstatymų nustatytais atvejais, pavyzdžiui, grąžinti avansą, permokėtas sumas dėl skaičiavimo klaidų, padengti neišleistą ir laiku negrąžintą avansą, duotą tarnybinės komandiruotės atveju, taip pat atlyginti žalą, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė įmonei (DK 224 str.).
Iš darbo užmokesčio, neviršijančio Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, išskaitų dydis negali viršyti dvidešimties procentų. Iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalios mėnesinės algos dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio. Darbdavio rašytiniu nurodymu negali būti iš darbuotojo darbo užmokesčio išieškoma daugiau kaip darbuotojo vidutinis darbo užmokestis, nepažeidžiant DK 225 str. nustatytų maksimalių išskaitų dydžių.
Tačiau pagal darbuotojo raštišką prašymą iš jo darbo užmokesčio gali būti išieškoma žala, didesnė kaip jo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, taip pat taikant didesnius išskaitų dydžius, negu nustatyti DK 225 str. (DK 258 str. 1 d.). Žalai, viršijančiai darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, išieškoti teismine tvarka taikomas trijų metų ieškinio senaties terminas.
Vairuotojo darbo galimybės Lietuvoje su slenkančiu grafiku
Lietuvos darbo rinka siūlo įvairias vairuotojo pozicijas, kurios gali būti tinkamos kaip papildomas darbas arba darbas slenkančiu grafiku, ypač savaitgaliais. Darbdaviai ieško vairuotojų su B, C ir CE kategorijomis, siūlydami darbą įvairiose srityse, nuo krovinių pervežimo iki kurjerio paslaugų.
Darbas su CE kategorija
Asmenims, turintiems CE kategoriją, siūlomi tarptautiniai ir vietiniai pervežimai. Yra darbo pasiūlymų, kur savaitgaliai lieka laisvi, nereikia miegoti mašinoje. Kai kurie darbdaviai siūlo papildomą 250 eurų įsidarbinimo priedą. Taip pat yra galimybių dirbti su maistinėmis cisternomis LT-LV-EE maršrutu, su savivarčiu ir puspriekabe, ar su 10 tonų galios autokrautuvu armatūros gaminių sandėliavimui. Darbo sutartis sudaroma slenkančiu grafiku, leidžiančiu dirbti tik dienomis, tik naktimis, mišriai arba tik savaitgaliais, kas puikiai tinka kaip papildomas darbas.
Darbas su C kategorija
Vairuotojams su C kategorija taip pat netrūksta darbo galimybių. Siūlomas darbas Kaune, su savivarčiu, taip pat vairuotojo-ekspeditoriaus pozicijos Vilniuje, Panevėžyje, Kaune ir kituose miestuose. Kai kurie darbdaviai siūlo darbą su specializuota technika, pavyzdžiui, asenizacijos mašinos vairuotojo-operatoriaus poziciją. Galima rasti darbo pasiūlymų, kurie nereikalauja darbo savaitgaliais, pavyzdžiui, darbas su 3 pamainomis kintamu grafiku, kuriame savaitgaliais nedirbama. Taip pat yra galimybių dirbti tik su dieninėmis pamainomis.
Darbas su B kategorija
Vairuotojams su B kategorija siūlomas darbas kurjerio pozicijose, pavyzdžiui, „Venipak Lietuva“ ar „Dolteka“, taip pat Bolt platformoje. Toks darbas dažnai yra lankstus ir gali būti atliekamas savaitgaliais, derinant su kita veikla.
Papildomas darbas savaitgaliais
Daugelis darbo skelbimų nurodo galimybę dirbti tik savaitgaliais arba lanksčiu grafiku, kurį galima pritaikyti pagal individualius poreikius. Tai leidžia užsidirbti papildomų pajamų neatsisakant pagrindinio darbo ar studijų. Kai kurios įmonės netgi siūlo galimybę rinktis darbo laiką pagal poreikius, tiek savaitgaliais, tiek darbo dienomis. Yra darbo pasiūlymų, kuriuose nurodoma, jog darbo sutartis sudaroma slenkančiu grafiku, leidžiančiu dirbti tik savaitgaliais, jeigu tai yra papildomas darbas.
Atlyginimų diapazonas
Atlyginimai vairuotojo pozicijose Lietuvoje svyruoja priklausomai nuo kategorijos, patirties, darbo pobūdžio ir maršrutų. Remiantis pateikta informacija, atlyginimai gali siekti nuo 1153 € iki 3966 € per mėnesį.
| Darbo kategorija | Atlyginimo diapazonas (€/mėn.) |
|---|---|
| B kategorija | 1200 - 2500 |
| C kategorija | 1200 - 3141 |
| CE kategorija | 1300 - 3966 |
tags: #vairuotojo #darbas #slenkanciu #grafiku