Vairavimas yra veikla, reikalaujanti išskirtinio susikaupimo, koncentracijos, dėmesio ir greitos reakcijos. Tačiau alkoholis ir kitos psichotropinės medžiagos drastiškai pablogina šiuos gebėjimus, sukeldamos negrįžtamas pasekmes. Šiame straipsnyje detaliau nagrinėjamas alkoholio poveikis vairuotojo organizmui, teisinės sankcijos ir atsakingo požiūrio svarba.
Socialinė reklama: nesinaudok telefonu vairuojant
Alkoholio poveikis vairuotojo gebėjimams
Psichologiniai ir fiziologiniai sutrikimai
Alkoholis ir psichotropinės medžiagos sulėtina vairuotojo reakciją nuo dešimtadalio iki trečdalio. Dėl to vairuotojas negeba reaguoti ir priimti teisingų sprendimų, kurių pasekmės dažnai būna labai skaudžios ne tik pačiam vairuotojui, bet ir kitiems eismo dalyviams.
Alkoholis įrašytas į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą kaip medžiaga, veikianti žmogaus psichiką, sutrikdanti elgesį ir galinti sukelti psichinę ir (ar) fizinę priklausomybę. Piktnaudžiavimą paprastai lydi fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimai arba socialinės pasekmės. Palaipsniui vystosi priklausomybė.
Medicinos mokslų daktaras Tomas Kajokas paaiškina, kad alkoholis veikia skirtingas smegenų sistemas ir skirtingus receptorius, o jo poveikis priklauso nuo koncentracijos.
- Sunkiau tiksliai įvertinti judančius šviesos šaltinius, nustatyti tikslų atstumą iki judančios iš priekio mašinos, transporto priemonių kelyje gabaritus, todėl lenkti jas tampa rizikingiau.
- Neteisingai įvertinamas atstumas, galima „nepataikyti į posūkį“.
- Pablogėja akių adaptacija keičiantis apšvietimui, padidėja apakinimo rizika perjungiant šviesas iš tolimųjų į artimąsias.
- Sulėtėja reakcija, silpsta dėmesys, motociklininkai ir dviratininkai blogiau išlaiko pusiausvyrą.
Vairavimo gebėjimų prastėjimas esant skirtingoms promilėms
Nedidelė alkoholio koncentracija (iki 0,4 promilės)
Automobilių sporto treneris Artūras Pakėnas patvirtina, kad vairuotojo gebėjimai ir reakcija sumažėja net esant vos 0,1 promilei alkoholio kraujyje. Toks alkoholio kiekis maždaug 80 kg sveriančio žmogaus kraujyje gali susidaryti išgėrus vieną vyno taurę. Jau ir maža alkoholio dozė paveikia smegenis, susilpnina regėjimą bei reakciją. Alkoholis susiaurina vaizdo lauką - šiek tiek išgėręs vairuotojas koncentruoja regėjimą tiesiai į priekį, o regėjimo budrumas veiksmui šonuose susilpnėja. Vairuotojas gali nepastebėti pėsčiųjų veiksmų ir ketinimo žengti į gatvę. Išgėrusio vairuotojo gebėjimas įvertinti nuotolį bei greitį taip pat sumažėja.
Pasiekus apie 0,5 promilės alkoholio koncentraciją kraujyje, atsiranda pirmieji euforijos, nerūpestingumo pojūčiai, pervertinamos galimybės, vairavimo stilius tampa vis rizikingesnis. Atsiranda taip vadinamas „tunelio efektas“, t.y. susiaurėja matymo laukas. Vairuotojas gali nepastebėti pro šalį važiuojančios transporto priemonės.
Vidutinė alkoholio koncentracija (0,5-0,8 promilės)
Kai alkoholio koncentracija kraujyje pasiekia apie 0,5 promilės, jis ima raminti, migdyti. Dar labiau pablogėja reakcija. Prasčiau vertinamas atstumas. Pailgėja laikas tarp kliūties atsiradimo ir stabdymo ar posūkio pradžios. Pėstieji, transporto priemonės ir kitos kliūtys gali būti pastebėti per vėlai.
Didelė alkoholio koncentracija (nuo 0,8 promilės ir daugiau)
Nuo 0,8 promilės alkoholis aktyviai slopina pojūčius, atmintį, sąmonę. Visi anksčiau minėti sutrikimai tampa žymiai ryškesni. Vairuoti esant tokios būklės praktiškai neįmanoma. Vairuojama labai rizikingai. Galimos kvailos vairavimo klaidos, pavyzdžiui, vietoj stabdžio vairuotojas gali paspausti akseleratoriaus pedalą.
Teisinė atsakomybė ir leistinos normos Lietuvoje
Galiojantys įstatymai ir sankcijos
Vairavimas išgėrus Lietuvoje yra griežtai draudžiamas ir už tai taikomos tiek administracinės, tiek baudžiamosios sankcijos. Pagal galiojančius teisės aktus, vairuotojams, turintiems daugiau nei dvejų metų vairavimo stažą, leistinas alkoholio kiekis yra iki 0,4 promilės. Tuo tarpu pradedantieji vairuotojai ir profesionalai (pvz., autobusų, sunkvežimių, taksi vairuotojai) privalo būti visiškai blaivūs (0,0 promilės).
Visi kiti vairuotojai laikomi neblaiviais, kai etilo alkoholio koncentracija yra daugiau kaip 0 promilių (SEAKĮ 2 str.). Kai nustatoma 1,51 promilės ir daugiau, prasideda baudžiamasis procesas. Teismų praktikoje dažnai akcentuojama, kad vairavimas išgėrus yra didžiausią pavojų keliantis nusižengimas. Pakartotiniai pažeidimai paprastai lemia ne tik teisės vairuoti atėmimą, bet ir transporto priemonės konfiskavimą.
Taip pat galioja įstatymo pakeitimai, numatantys atsakomybę ne tik vairuotojui, bet ir asmeniui, leidusiam neblaiviam asmeniui vairuoti. Neblaivūs asmenys, sukėlę eismo įvykį, netenka teisės į transporto priemonių draudimo išmoką ir turi padengti visus avarijos metu padarytus nuostolius.
Statistika ir visuomenės požiūris
Europos transporto saugumo taryba skelbia, kad 2018 m. ES keliuose būtų pavykę išsaugoti mažiausiai 5000 gyvybių, jei visi vairuotojai būtų buvę blaivūs. Kas šeštą autoįvykį sukelia neblaivus asmuo. Lietuvos kelių policijos duomenimis, 2024 metais eismo įvykių, kuriuose dalyvavo neblaivūs vairuotojai, skaičius padidėjo apie 5 procentus.
BTA užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad 21 proc. Lietuvos vairuotojų išvis nevartoja alkoholinių gėrimų. Daugiausia abstinentų yra tarp vairuojančių moterų - 24 proc., ir 26-35 m. amžiaus grupės. 60 proc. vairuotojų įvardijo nesantys abstinentai, tačiau teigė niekada nevairavę po alkoholio vartojimo. Daugiausia taip teigiančių buvo 18-25 m. amžiaus grupėje. Tuo tarpu 10 proc. vairuojančių asmenų prisipažino praeityje vairavę būdami išgėrę ar bent paragavę alkoholio, tačiau jau daugiau nei metus taip nesielgiantys. Daugiausia tokių buvo tarp vyrų - 15 proc., taip pat 56 m. amžiaus grupėje.
Visuomenėje vis mažiau toleruojamas vairavimas išgėrus - tiek socialiniuose tinkluose, tiek žiniasklaidoje dažnai aptariami tokie atvejai. Vis labiau populiarėja ir vadinamieji alkoholio užrakinimo įrenginiai („interlock systems“), kurie leidžia automobilį užvesti tik tada, kai vairuotojo kvėpavime nenustatoma alkoholio.
Alkoholio šalinimas iš organizmo ir individualūs veiksniai
Kiek laiko alkoholis išlieka organizme?
Alkoholis natūraliai per tam tikrą laiką iš organizmo pasišalina pats ir jokio stebuklingo būdo jį greitai pašalinti nėra. Per tris valandas perdirbama dozė, lygi 2 stiklinėms alaus, stiklinei sauso vyno arba 50 g degtinės. Jei per vakarą išgėrėte apie 200 g degtinės, tai už vairo negalite sėsti dar mažiausiai 10-12 valandų.
Alkoholis visų žmonių organizmuose skyla vienodu, maždaug pastoviu greičiu. Per valandą žmogus gali suskaidyti apie 10-15 ml spirito. Eksperimentais įrodyta, kad subjektyvus prablaivėjimo pojūtis atsiranda greičiau nei kraujyje sumažėja alkoholio koncentracija. Pavyzdžiui, 80 ml gryno spirito (toks kiekis yra 200 ml stiprių gėrimų) gali skilti net 8 valandas.
Vairavimas tampa visiškai patenkinamu argumentu nevartoti alkoholio vakarėliuose. Auto žurnalistas ir keliautojas Vitoldas Milius pabrėžia: „Žmonės labai dažnai apsigauna „gėriau vakar - šiandien galiu važiuot“. Tai psichologinė apgaulė, nes dažnu atveju jis negali vairuoti. Alkoholis dar nebūna pašalintas iš organizmo ir jo kiekis kraujyje gali viršyti leistiną 0,4 promilės ribą. Taip, žmogus gali jaustis gerai, bet tai labai apgaulinga.“
Alkotesterių patikimumas
Alkotesteris yra geriau nei važiavimas remiantis subjektyviais potyriais. Tačiau svarbu suprasti, kad net ir alkotesterio parodymai turėtų būti vertinami atsakingai. Niekada niekas konkrečiai nepasakys, kiek konkrečiai galite išgerti, todėl kiekvienas žmogus turi spręsti individualiai, atsižvelgdamas į savo organizmo ypatumus.
Kiti veiksniai: svoris, lytis, amžius, dehidratacija
Alkoholis gana tolygiai pasiskirsto žmogaus organizme, tad kuo mažesnis žmogaus svoris - tuo greičiau ir nuo mažesnių dozių apgirstama. Moterys pasižymi didesniu jautrumu alkoholiui; jų organizme alkoholis skyla kiek lėčiau. Jei tą patį alkoholio kiekį išgeria moteris, sverianti, pavyzdžiui, 60 kg, ir vyras, sveriantis apie 100 kg, tai alkoholio koncentracija jų kraujyje skirsis dvigubai.
Esama ir įvairių išlygų: vartojami vaistai gali keisti - paspartinti ar sulėtinti alkoholio skilimą. Nemažą įtaką turi individualios žmogaus savybės, tiek genetinės, tiek ir įgytos. Taip pat yra aprašytas retas fenomenas, vadinamoji idiosinkrazija, kai palyginus maža alkoholio dozė sukelia netikėtus, o kartais net ir gana sunkius psichikos sutrikimus. Kai kurių etninių grupių genetika lemia, kad alkoholis skaidomas kelis kartus lėčiau nei europiečių.
Kuo mažiau žmogaus organizme skysčių, kuo labiau dehidratavę esame, tuo stipresnis alkoholio poveikis. Alkoholis veikia ne visai tiesiogiai, jis veikia įtraukdamas įvairius elektrolitus ir karščio fone žmogus kitaip reaguoja į alkoholį, jis gali greičiau apsvaigti. Alkoholis, greta visų kitų efektų, stimuliuoja mūsų simpatinę sistemą, skatina kitų stresinių hormonų išsiskyrimą. Kūnas tai patiria kaip fizinį krūvį, kaip papildomą darbą. Per karščius tiktų gaivintis nealkoholiniu alumi arba tiesiog gerti vandenį.
Ilgalaikis alkoholio vartojimo poveikis
Geriant daugiau nei 14 sąlyginių alkoholio vienetų per savaitę (vyrams nerekomenduojama suvartoti daugiau nei 4 standartinius alkoholio vienetus per dieną arba 28 per savaitę, moterims - ne daugiau nei 2 standartinius alkoholio vienetus per dieną arba 14 per savaitę), jau rizikuojama sveikata, trumpėja gyvenimas, didesnė tikimybė susirgti vėžiu.
Jei žmogus išgeria daugiau nei 20 sąlyginių alkoholio vienetų per savaitę, arba, tarkime, penktadienio vakarą per kelias valandas išgeria daugiau nei 6 sąlyginius alkoholio vienetus, - ilgainiui pasikeičia ne tik emocinė būsena - paprastai depresyvumo link, tačiau kartu sumažėja gebėjimas aprėpti savo emocines patirtis, išgyventi krizes. Geriantieji supanašėja - tampa piktesni, ūmesni, nekantrūs. Tai kelia papildomus sunkumus.
Vaistų įtaka vairavimui: paslėpta grėsmė
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Ūmių apsinuodijimų skyriaus vedėja Gabija Laubner pasakoja, jog vairuoti pavartojus kai kurių vaistų gali būti taip pat pavojinga, kaip prie vairo sėsti apsvaigus nuo alkoholio, o kai kuriais atvejais pavojus gali būti netgi didesnis.
Raminamieji ir migdomieji vaistai
Medikė atkreipia dėmesį, jog vairavimas reikalauja išskirtinio vairuotojų susikaupimo, koncentracijos, dėmesio ir greitos reakcijos, tačiau šie gebėjimai išgėrus alkoholio silpsta. Lygiai taip pat vairuotojas gebėjimą valdyti transporto priemonę praranda ir vartodamas tam tikrus vaistus.
Vieni tokių vaistų yra benzodiazepinai - raminamieji ir migdomieji, kurie sukelia mieguistumą bei slopinimą. Išgėręs šių vaistų žmogus gali jaustis apsvaigęs, jam gali pradėti dvejintis akyse ar atsirasti koordinacijos sutrikimų. „Tokie vaistai atpalaiduoja raumenis, bet prie vairo sėdintis žmogus negali būti atsipalaidavęs. Jam reikalingas budrumas ir staigi reakcija, todėl tokių vaistų vartojimas yra lygiai taip pat nesuderinamas su vairavimu, kaip ir alkoholis“, - aiškina G. Laubner.
Pavojus kyla ir dėl to, kad vartojant tokius vaistus atsiranda mieguistumas. Kitaip tariant, bet kuriuo metu prie vairo sėdintis žmogus gali užmigti. Tai itin pavojinga, nes mieguistas žmogus gali nesureaguoti, kad automobiliai priešais jį stabdo, taip pat išvažiuoti į priešingos krypties eismo juostą. Tokiose avarijose sužalojimų išvengti nepavyks, o ne taip retai tokie eismo įvykiai baigiasi tragiškai.
„Migdomieji ir raminamieji vaistai smegenyse veikia tuos pačius receptorius, kaip ir alkoholis. Tai reiškia, kad esant didesnei jų koncentracijai, sąmonė slopinama netgi iki komos. Tokie vaistai skiriami, jei žmogus yra neramus, jaučia baimę, paniką ar reikia atpalaiduoti raumenis, todėl jei jų pavartojęs žmogus sėda prie vairo, jis labai rizikuoja ne tik savo, bet ir kitų gyvybe“, - aiškina medikė.
Kiti pavojingi medikamentai
Nors raminamųjų ar kitų psichiką veikiančių vaistų nevartojate, nereikėtų skubėti gerti ir kitų, pavyzdžiui, nuskausminamųjų arba kosulį malšinančių vaistų. G. Laubner aiškina, jog stiprūs nuskausminamieji bei vaistai nuo kosulio taip pat savo sudėtyje turi medžiagų, kurios slopina sąmonę bei žmogaus reakciją, atidumą ir koordinaciją. Pavojų gali kelti netgi paprasti vaistai nuo peršalimo: dažnas iš jų slopina ir kelia mieguistumą.
G. Laubner pabrėžia, kad įvairios tinktūros, vartojamos siekiant reguliuoti širdies darbą, sudėtyje turi didelę koncentraciją etanolio - alkoholio. Didesnį kiekį šių vaistų vartojančių žmonių kraujyje alkoholio koncentracija gali būti panaši, kaip pavartojus didesnį kiekį svaigiųjų gėrimų.
Būtinybė konsultuotis ir skaityti informacinius lapelius
Medikė akcentuoja, kad prieš vartojant kiekvieną vaistą vairuotojai turėtų pasitarti su gydytojais ar vaistininkais bei būtinai perskaityti informacinį lapelį. Specialistė aiškina, kad kartais žmonės net patys neįsivaizduoja, kokių skaudžių padarinių gali turėti neįvertinta rizika vairuojant, kai sąmonę veikia vaistai.
Prevencija ir atsakingas požiūris
Nulinės tolerancijos principas
Daugelyje šalių nustatyti tam tikri ribiniai alkoholio kiekiai kraujyje, virš kurių vairuoti griežtai draudžiama, o pažeidus šią taisyklę, gresia baudos ir netgi teisminė baudžiamoji atsakomybė. Nulinės tolerancijos politika, kitaip tariant reikalavimas už vairo sėsti tik blaiviam, yra suprantamas ir gana racionalus, grindžiamas solidarumo principu. Tokį sprendimą galėčiau palyginti su situacija, kai šeima solidarizuojasi su pažeidžiamu šeimos nariu ir įstengia pertvarkyti savo gyvenimą taip, kad nė vienas šeimoje nesijaučia diskriminuojamas.
Apie tolerancijos ribų sumažinimą diskutuojama ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Pavyzdžiui, gilias alaus tradicijas turinčios šalys Čekija ir Slovakija yra nustatę 0,0 promilės ribą. Tai reiškia, kad vairuotojas privalo būti visiškai blaivus. Ir jokių nuolaidų žmogus sau tada nebegali daryti. Viskas tampa aiškiau - arba tu esi išgėręs, arba ne.
Alternatyvos vairavimui išgėrus
Didmiesčiuose atstumai didesni, tad iš svečių ar restorano pėsčiomis sugrįžti sudėtingiau, tačiau šiuo metu yra daug alternatyvų privačiam transportui. Sumokėti taksi kelis ar keliolika eurų yra kur kas pigiau, nei gauti tūkstantinę baudą ir visai negalėti vairuoti. Be to, bauda ir teisių konfiskavimas nėra vienintelės pasekmės - aplinkinių pasmerkimas, taip pat būtinybė kartoti visą varginantį vairavimo mokymosi procesą turi ir skaudžių moralinių pasekmių. „Ar viso to verta viena kelionė namo, užuot sumokėjus kelis ar keliolika eurų taksi“, - sako A. Automobilio palikimas mieste ar susitarimas dėl pavežėjimo yra atsakingas pasirinkimas.
Socialinės kampanijos ir visuomenės sąmoningumas
Ilgus metus vykdomos edukacinės programos apie tragiškas alkoholio vartojimo pasekmes, taip pat sugriežtintos baudos už vairavimą išgėrus duoda realią naudą. Visuomenėje vis mažiau toleruojamas vairavimas išgėrus. Susisiekimo ministerijos inicijuota socialinė akcija „Mūsų stalo pilotas“, kurios metu baruose ir kavinėse besilinksminančios draugų kompanijos rinko savo stalo „Pilotus“ - žmones, kurie tą vakarą ryžosi praleisti nevartodami alkoholio ir pasirūpinti saugiu draugų bei artimųjų sugrįžimu namo. Prie akcijos prisijungę barai ir restoranai buvo pažymėti specialiu „Susiprask“ lipduku, o kiekvienas į juos užėjęs klientas galėjo gauti specialų vairuotojams skirtą valgiaraštį, kuriame buvo siūlomas didelis specialių nealkoholinių gėrimų ir kokteilių asortimentas.
Ekspertų įžvalgos
- Artūras Pakėnas (automobilių sporto treneris): „Man net keista, kad dar reikia kalbėti apie žalingą alkoholio įtaką vairavimui. Tai taip akivaizdu. Tačiau avaringumo ir pažeidimų statistika rodo, kad nepaisant skleidžiamos informacijos ir socialinės reklamos apie neigiamą alkoholio įtaką vairavimui, dalis asmenų vis tiek sėdasi už vairo išgėrę. Tai tik eilinį kartą parodo, deja, žemą mūsų visuomenės pilietiškumo ir sąmoningumo lygį.“ Jis taip pat paminėjo, kad Norvegijoje baudžiamas ne tik išgėręs vairuotojas, bet ir kartu važiavę keleiviai, nes jie leido jam važiuoti - taip auklėjamas pilietiškumas.
- Dominykas Butvilas (lenktynininkas): „Tiems, kurie dar svarsto, ar sėst už vairo išgėrus, nedaug galiu pasakyti: „jei gėrei - reiškia nebevažiuoji“. Ir tada visa polemika „daug, nedaug, stipraus, nestipraus“ tampa nebereikalinga.“ Lenktynininkai jau mažiausiai savaitę prieš lenktynes visai nevartoja alkoholio, nes važiuojant dideliu greičiu trasoje gera reakcija, regėjimas ir greitas mąstymas užtikrina saugumą ir kelią link pergalės.
- Vitoldas Milius (auto žurnalistas ir keliautojas): pabrėžia, kad „pagiriotas žmogus vairuoja labai blogai“. Tikėtina, kad žmogus yra nepakankamai pailsėjęs. Po nemiegotos nakties vairuotojo reakcija būna prasta, o ir užmigti už vairo jis gali. Žmogus dažnai sau nuolaidžiauja ir bandydamas save pateisinti sėdasi už vairo, nors ir žino, kad yra išgėręs. Jis taip daro tol, kol kas nors neįvyksta. Reikia turėti savo tvirtas nuostatas, kurių laužyti jis nebūtų linkęs.
Jeigu sustabdė policija - elkitės ramiai, sutikite su patikra. Jei pateko į situaciją, kai gresia atsakomybė - kreipkitės į teisininkus.
Kelių eismo taisyklės yra skirtos ne tik užtikrinti eismo saugumą, bet ir apsaugoti vairuotojus pačius nuo savęs. Todėl svarbu vengti alkoholio vartojimo vairuojant ir laikytis saugaus vairavimo praktikos. Vairavimas išgėrus Lietuvoje išlieka viena griežčiausiai reguliuojamų sričių.
tags: #vairuotojau #negerk #degtines #gerk #alu