Kasmet Lietuva susiduria su reikšmingais nuostoliais dėl eismo įvykių ir savižudybių. Šios dvi skaudžios socialinės problemos nusineša šimtus gyvybių, palikdamos gilius pėdsakus visuomenėje. Statistikos duomenys rodo, kad šalyje dėl savižudybių netenkama tris kartus daugiau žmonių nei jų žūva avarijose, o tai atkreipia dėmesį į kompleksinį šių reiškinių pobūdį ir prevencijos priemonių būtinybę.
Eismo įvykiai ir jų statistika
Remiantis policijos pranešimu, pernai avarijose žuvo 225 vyrai ir 76 moterys, o jų amžiaus vidurkis siekė 40 metų. Per metus buvo užregistruoti 3 tūkst. 173 eismo įvykiai, t.y. 2,9 proc. mažiau negu 2011 metais. Šiuose įvykiuose sužeista 3 tūkst. 712 žmonių (207 arba 5,3 proc. mažiau). Žuvo 105 pėstieji (5 mažiau negu 2011 metais), daugiau kaip pusė jų (69 proc.) žuvo tamsiuoju paros metu. Taip pat žuvo 103 vairuotojai, tarp jų 13 motociklų vairuotojų, 51 keleivis, 32 dviračių vairuotojai, 5 mopedų vairuotojai. Viename įvykyje, įvykusiame gruodžio 15-ąją Pasvalio rajone, Talačkonių kaimo teritorijoje, kelyje A10 Panevėžys-Pasvalys-Ryga, žuvo daugiausia žmonių - 4 (53 metų vairuotojas ir 25, 48 bei 57 metų keleiviai). Daugiausia įvykiuose sužeista keleivių - 1 tūkst. 149 (51 mažiau negu 2011-aisiais) ir vairuotojų bei pėsčiųjų - po 1 tūkst.
Dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 273 eismo įvykiai, t. y. 8,4 proc. mažiau negu 2011 metais. Juose 27 žmonės žuvo (1 mažiau) ir 374 sužeisti (56 mažiau). Dėl apsvaigusių nuo narkotinių medžiagų vairuotojų kaltės užregistruoti 5 eismo įvykiai, kuriuose sužeisti 6 žmonės. Eismo įvykių daugiausia įvyko tarp 17-18 val. - 303, tarp 16-17 val. - 264 įvykiai ir 18-19 val.
Pagrindinės eismo įvykių priežastys ir rizikos veiksniai
Eismo įvykių ir sužalojimų keliuose yra daugybė priežasčių, o jų identifikavimas leidžia tikslingiau imtis prevencinių priemonių. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, sužalojimai keliuose yra pagrindinė vaikų ir jaunuolių nuo 5 iki 29 metų mirties priežastis. Pabrėžtina, kad didesnę tikimybę patekti į eismo įvykį nuo pat mažens turi vyriškoji lytis. Maždaug trys ketvirtadaliai (73 proc.) visų mirčių eismo įvykiuose įvyksta tarp jaunesnių nei 25 metų amžiaus vyrų, kurie, lyginant su moterimis, beveik 3 kartus dažniau žūsta eismo įvykių metu.
Greičio viršijimas
Didesnis vidutinis greitis yra tiesiogiai susijęs tiek su avarijos tikimybe, tiek su avarijos pasekmių sunkumu. Pavyzdžiui, padidinus vidutinį greitį 1 proc., mirtinos avarijos rizika padidėja 4 proc., o rimtos avarijos rizika - 3 proc. Pėsčiųjų, susidūrusių ir nukentėjusių nuo automobilių priekinių dalių, mirties rizika sparčiai auga didėjant greičiui (4,5 karto, padidinus greitį nuo 50 km/val. iki 65 km/val.). Važiuojant 65 km/val. šoninio susidūrimo su automobiliu atveju automobilio keleivių mirties rizika yra 85 proc.
Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų
Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio ir bet kokių psichiką veikiančių medžiagų ar narkotikų padidina avarijos, pasibaigusios mirtimi arba sunkiais sužalojimais, riziką. Eismo įvykio rizika vairuojant išgėrus atsiranda jau esant žemai alkoholio koncentracijai kraujyje ir žymiai padidėja, kai vairuotojo alkoholio koncentracija kraujyje yra ≥ 0,04 g/dL. Vairuojant apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, rizika patekti į eismo įvykį padidėja skirtingai - tai priklauso nuo vartojamo psichoaktyvaus narkotiko. Pavyzdžiui, amfetaminą vartojusiems asmenims mirtinos avarijos rizika yra maždaug 5 kartus didesnė, lyginant su nevartojusiais asmenimis.
Saugos priemonių nepaisymas
Motociklininkų šalmų, saugos diržų ir vaikų tvirtinimo priemonių atsisakymas taip pat reikšmingai padidina sužalojimų ir mirčių riziką. Tinkamas šalmo dėvėjimas mirtinų sužalojimų riziką gali sumažinti 42 proc., o galvos traumų - 69 proc. Saugos diržas sumažina vairuotojų ir priekinėse sėdynėse sėdinčių asmenų mirties riziką 45-50 proc., o gale sėdinčių keleivių mirties ir rimtų sužalojimų riziką - 25 proc. Vaikų apsaugos priemonių naudojimas gali sumažinti mirties atvejų skaičių 60 proc.
Vairavimas išsiblaškius
Viena ir bene didžiausia vairuotojus blaškančių priemonių - mobilieji telefonai. Vairuotojai, naudojantys mobiliuosius telefonus, maždaug 4 kartus dažniau patenka į avariją. Naudojant telefoną vairuojant, sulėtėja reakcijos laikas (ypač stabdymo laikas, bet ir reakcija į šviesoforo signalus), todėl vairuotojui tampa sudėtinga laikytis tinkamos eismo juostos ir laikytis tinkamo atstumo nuo kitų automobilių. Nors laisvų rankų įranga nėra panacėja, ji taip pat blaško vairuotojų dėmesį.
Eismo įvykių socioekonominės pasekmės ir prevencijos strategijos
Kasmet apie 1,3 milijono žmonių žūsta keliuose. Iki 50 milijonų žmonių patiria rimtus sužalojimus, o dalis jų lieka neįgalūs. Negana to, kad sveikatos sutrikimai po avarijos gali varginti visą likusį gyvenimą, sužeistieji asmenys išleidžia tūkstančius eurų gydymui ir neretai tai turi neigiamų pasekmių ir jų artimiesiems, kai šiems tenka išeiti iš darbo, jį keisti, kad galėtų prižiūrėti sužeistuosius ar neįgaliuosius asmenis. Tad avarijos keliuose sukelia didžiulę žalą ne tik nukentėjusiems asmenims, bet ir jų artimiesiems ir aplinkiniams.
Vertinant pagal socioekonominį statusą, daugiau nei 90 proc. žūčių keliuose įvyksta mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse. Eismo įvykių sukeltų mirčių skaičius yra didžiausias Afrikos regione ir mažiausias Europoje. Tačiau, svarbu pastebėti, kad net ir aukšto ekonominio lygio šalyse žmonės iš žemesnių socialinių ir ekonominių sluoksnių dažniau patenka į eismo įvykius.
Kompleksinis požiūris į saugumą keliuose
Kaip praėjusių metų birželio mėnesį rašė PSO, kad keliuose pavyktų išvengti eismo įvykių ir nelaimių, transporto sistema turi būti saugi visiems eismo dalyviams. Keliai ir pakelės turi atitikti saugumo reikalavimus, transporto priemonės turi atitikti kokybės ir saugumo standartus, jų vairuotojai privalo užtikrinti saugų greitį, o galiausiai - sąmoningi turi būti ir patys eismo dalyviai: nuo pėsčiųjų iki vairuotojų. Atliepus visas šias sritis, nelaimių keliuose gali pavykti išvengti.
PSO aiškinimu, idealiu atveju keliai turėtų būti projektuojami atsižvelgiant į visų eismo dalyvių saugumą. Infrastruktūra turi būti patogi ir pėstiesiems, dviratininkams bei motociklininkams. Tokios priemonės kaip pėsčiųjų takai, dviračių takai, saugūs kirtimo taškai ir kitos eismą slopinančios priemonės gali būti labai svarbios mažinant šių eismo dalyvių susižalojimo riziką. Transporto priemonės, dalyvaujančios eisme, turi atitikti visus saugumo reikalavimus. Tai gali padėti išvengti avarijų ir sumažinti rimtų sužalojimų tikimybę. Atsakingai implementavus Jungtinių Tautų nuostatas ir standartus automobilių pramonėje ir jų gamybos procesuose bei automobilio eksploatacijos metu, pavyktų išsaugoti daugiau gyvybių. Pavyzdžiui, visose transporto priemonėse privaloma montuoti oro pagalves ir saugos diržus, elektroninę stabilumo kontrolės sistemą, kuri sumažina automobilio slydimo riziką ir užtikrina jo stabilumą bei sukibimą su keliu ir kt. Neužtikrinus šių pagrindinių standartų, eismo avarijų sukeltų sužalojimų rizika - tiek vairuotojams ir keleiviams, tiek esantiems greta - gerokai padidėja.
Vėlavimas identifikuoti nelaimę ir suteikti pagalbą į eismo įvykį patekusiems asmenims padidina sužalojimų sunkumą. Sužalojimų priežiūra po avarijos yra labai jautri laikui: minučių vėlavimas gali nusinešti gyvybę. Norint pagerinti priežiūrą po avarijos, reikia užtikrinti galimybę laiku gauti ikistacionarinę priežiūrą ir gerinti tiek ikistacionarinės, tiek stacionarinės priežiūros kokybę, pavyzdžiui, vykdant specialistų mokymo programas.
Jei nesilaikoma kelių eismo taisyklių ir vairuojama išgėrus, nesegimi saugos diržai, nepaisoma greičio ribojimo, nedėvimi šalmai ir nesirūpinama vaikų apsaugos priemonėmis - eismo įvykių metų išvengti mirčių ir sužalojimų gali būti sudėtinga. Vadinasi, kaip teigia PSO, gebėjimas užtikrinti, kad eismo dalyviai laikosi jiems nustatytų taisyklių šalies ir vietos lygmeniu ir reikalui esant yra baudžiami už taisyklių nepaisymą, turi įtakos keičiant ir formuojant vairuotojų elgesį ir įpročius.
Girti vairuotojai - nuolatinė problema
Tragiškas įvykis, kai labai ankstyvą rytą, beveik be jokio eismo, „Toyota Prius“ gale sėdėję keleiviai ir vairuotojas patyrė netikėtą smūgį į automobilio galą, iliustruoja girtų vairuotojų keliamą pavojų. Spėjama, kad išsinuomotas „Volkswagen Golf“ lėkė dideliu greičiu. Jis kliudė ir šalia „Toyota“ prie sankryžos stovėjusį BMW. Vis dėlto, skaudžiausias pasekmes teko išgyventi būtent „Prius“ ekipažui - jaunos, vos 26-erių metų, merginos gyvybė užgeso čia pat. Medikams teko skubiai pasirūpinti kitais nukentėjusiaisiais - šalia žuvusiosios sėdėjęs vaikinas patyrė daug traumų, į ligoninę buvo išvežtas ir „Toyota Prius“ vairuotojas. Avarijos kaltininkas - 55-erių „CityBee“ vairuotojas - nenukentėjo, tačiau iškart po eismo įvykio jam buvo nustatytas daugiau negu 1,5 promilės girtumas.
Profesionalus vairuotojas, žinomas lenktynininkas Darius Jonušis įsitikinęs, kad avarija yra tragedija, tačiau į problemą, kad prie vairo sėda girti vairuotojai, reikia žvelgti plačiau. „Daugelis iš mūsų nuskrendame į kitas šalis arba Lietuvoje išsinuomojame automobilį ir tai yra mano, kaip vairuotojo, atsakomybė. Bėda yra vairuotojo suvokimas, kad aš galiu sau leisti važiuoti išgėręs“, - situaciją komentuoja D. Jonušis. Apie šią bėdą akivaizdžiai rėkia ir skaičiai. „Iki šiandien nustatyta beveik 1 tūkst. neblaivių vairuotojų, kurie įpūtė iki 1,5 promilės, ir kiek daugiau nei 900 tokių, kurie pripūtė daugiau negu 1,5 promilės. Tai rodo, kad mums iš tikrųjų trūksta atsakingo dalyvavimo eisme, noro saugiai dalyvauti eisme“, - liūdną šių metų statistiką vardija Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys.
Alkoblokų veiksmingumas ir iššūkiai
Faktai byloja, kad nei didelės baudos, nei baudžiamoji atsakomybė girtuoklių neatgraso, todėl imta kalbėti apie fizinius ribojimus - alkoblokus. „Kai kurios šalys yra pripažinę, kad alkoblokas yra veiksminga priemonė kovojant su neblaiviais vairuotojais. Alkoblokas gali patikrinti kokios būklės yra už nuomojamo automobilio norintis sėsti asmuo. Manau, tai yra teigiamas žingsnis“, - alkobloko naudą įžvelgia V. Grašys. Tačiau tikrai ne visiems atrodo, kad toks prietaisas yra išsigelbėjimas. „Apie ką mes kalbame? Visame pasaulyje nuomoja mašinas. Važinėjame, skraidome, pasiimame bet kurioje nuomos kompanijoje, bet kurioje šalyje. Ar jūsų kas nors prašo pūsti? Čia yra tavo atsakomybė ar tu normalus, ar visgi elgiesi neadekvačiai“, - alkoblokų nauda nuomojamuose automobiliuose abejoja D. Jonušis.
Dėl alkoblokų įdiegimo savo automobiliuose kol kas abejonių turi ir „CityBee“ atstovai. „Pagrindinis iššūkis, su kuriuo mes susiduriame šiandien, kad nėra alkobloko, kuris gali būti pritaikytas mūsų paslaugai. Kiekvieną mėnesį su mūsų įmonės automobiliais yra padaroma apie 100 tūkst. kelionių. Nėra tokio alkobloko sprendimo, kuris leistų jį naudoti higieniškai ir neužkertant kelio naudotis normaliems vartotojams paslauga patogiai“, - alkoblokų trūkumus vardija įmonės vadovas Lukas Yla. Pernai neblaivūs vairuotojai sukėlė 186 avarijas, jose žuvo 11 žmonių.
Sąmoningumo ugdymas ir atsakomybė
Į žiaurias avarijas kaskart skubantys gelbėtojai atviri - mirtinas pasekmes po neblaivių vairuotojų skrydžių iš arti sunku matyti ne tik žuvusiųjų artimiesiems. „Kai kurie mūsų brigados nariai kartais netgi ir paverkia, jei žūsta žmogus. Tiesiog gaila, juk mes irgi tokie patys žmonės, suprantame, kad įvyko tokia baisi nelaimė, kai žūsta jaunas žmogus“, - atvirai apie medikų jausmus pasakoja I. Lukaševas. Ugniagesių-gelbėtojų atstovas A. Sondovič sako, kad atvykus į tragedija pasibaigusią eismo įvykio vietą žmonės dažnai apgailestauja, kad negali laiko atsukti atgal. Jei baudos ir bausmės pažeidėjų neveikia, ugdyti sąmoningumą atrodo tiesiausias, nors ir ne pats trumpiausias kelias. „Nuo mūsų visų požiūrio, kad neblaivus vairuotojas už vairo yra didžiulė gėda ir didžiulis pavojus, priklausys, kaip mums seksis tokius vairuotojus eliminuoti iš eismo“, - keisti požiūrį į girtus vairuotojus ragina V. Grašys. „Kol yra diskusija, kaip apgauti alkobloką ar radarą, greičio matuoklį, galų gale, kaip užsegti diržą, kad nepypsėtų, tol neišgelbės nė vienas instrumentas. Deja, liūdna pripažinti, bet problemos yra su galva, su neteisingu mąstymu“, - konstatuoja D. Jonušis. Pastaruoju metu aktyviai diskutuojama, kad sudrausminti neblaivius vairuotojus padėtų ir jų pavardžių viešinimas. Tiesa, tai dar turi būti suderinta su asmens privatumo apsauga.
Draudimo svarba
Daugiau kaip pusė kelių eismo įvykių Lietuvoje įvyksta dėl vieno iš vairuotojų kaltės. 2010 m. lengvųjų automobilių vairuotojai Lietuvoje sukėlė 2026 eismo įvykius, kuriuose buvo sužeisti 2697 žmonės. Draudimo bendrovės "PZU Lietuva" duomenimis, tik kas dvidešimtas vairuotojas, sudarydamas privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, apdraudžia save bei keleivius nuo nelaimingų atsitikimų eismo įvykio metu. "Apsidraudęs privalomuoju vairuotojo civilinės atsakomybės draudimu, eismo įvykio kaltininkas pasirūpina nukentėjusiųjų nuostolių atlyginimu, tačiau nesusimąsto apie savo ir bendrakeleivių sveikatą. Mūsų bendrovės duomenys rodo, kad vos 5 proc. vairuotojų, apsidraudę privalomuoju draudimu, papildomai apsidraudžia nuo nelaimingų atsitikimų. Tuo tarpu kiekvieno Lietuvoje registruoto įvykio metu žmonės patiria sveikatos sutrikdymų", - sakė Gitana Beinorienė, "PZU Lietuva" Asmens rizikų vyriausioji ekspertė. Draudikai pastebi, kad asmens saugumo kultūra Lietuvoje dar tik formuojasi. "Žmonės aiškiai suvokia, jog eismo įvykio metu nukentės jų ir kito žmogaus automobiliai, todėl savimi dažniausiai pasirūpina, apdrausdami automobilį transporto priemonės (kasko) draudimu. Mūsų duomenys rodo, kad apsidraudęs privalomuoju vairuotojo civilinės atsakomybės draudimu vairuotojas dukart dažniau papildomai įsigyja kasko draudimą negu draudimą nuo nelaimingų atsitikimų",- sakė G. Beinorienė. Avarijose vairuotojai dažniausiai patiria galvos, plaštakų traumas. "Esame registravę nestandartinį įvykį, kai avarijos metu automobilyje sprogo dujų balionas. Vairuotojas ir su juo vykusios dvi dukros patyrė nudegimus. Vairuotojas buvo apdraudęs ir save, ir keleivius, tad mes atlyginome nuostolius visiems trims nukentėjusiems", - pasakojo G. Beinorienė. Draudikai skaičiuoja, kad vidutinė draudimo išmoka už eismo įvykio metu patirtus sužalojimus sudaro 1000 Lt, daugiausia "PZU Lietuva" vienam asmeniui yra išmokėjusi 20 tūkst. Litų. "PZU Lietuva" ekspertė pabrėžė, kad apsidraudus nuo nelaimingų atsitikimų, apdraudžiamos visos lengvojo automobilio sėdimosios vietos. Per pirmuosius du 2011 m. mėnesius "PZU Lietuva" atlygino 5,6 mln litų nuostolių, patirtų pagal vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo sutartis.
Savižudybės: už grotų ir visuomenėje
Lietuvoje dėl savižudybių netenkama tris kartus daugiau žmonių nei jų žūva avarijose. Pernai nusižudė 930 žmonių (769 vyrai ir 161 moteris), o dėl eismo įvykių žuvo 325 žmonės (241 vyras ir 84 moterys). Šiemet savižudybe gyvenimą baigė jau trys sulaikytieji. Kas skatina už grotų patekusius žmones pakelti ranką prieš save? O gal savižudybių areštinėse statistika tėra tik bendros savižudybių statistikos šalyje atspindys?
Vienas iš atvejų - įtariant savo draugės 14-metės Vitos M. nužudymu sulaikytas Ž.Litvinas kameroje pasikorė naktį į rugsėjo 14-ąją. Prieš tai kelis kartus svainiui telefonu skambinęs vaikinas skundėsi, kad pareigūnai jį muša ir verčia prisipažinti tuo, ko jis nepadarė. Po Ž.Litvino savižudybės buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai: vienas - dėl mirties priežasties nustatymo, kitas - dėl piktnaudžiavimo. Nors jau prabėgo mėnuo, tačiau tyrimą dėl mirties priežasties nustatymo atliekantys pareigūnai dar nėra gavę paskirtų ekspertizių išvadų, o tyrimas dėl galimo pareigūnų piktnaudžiavimo taip pat nepasistūmėjo į priekį - įtariamųjų kol kas nenustatyta.
Kitas mįslingas atvejis nutiko Raseinių rajono policijos komisariate. Naktį į rugsėjo 4-ąją laikino sulaikymo kameroje pasikorė pusdienį čia praleidusi 54 metų šio rajono gyventoja. Moteris buvo sulaikyta ir į komisariatą pristatyta už girto pasirodymą viešoje vietoje. Į laikino sulaikymo kamerą ši Raseinių rajono gyventoja pateko po to, kai nepakluso policijos pareigūnų reikalavimams ir kėlė triukšmą gatvėje. Į Šienlaukio kaimą dėl čia kilusio šeimyninio konflikto Raseinių rajono policijos komisariato pareigūnai buvo iškviesti rugsėjo trečiosios pavakare. Policininkus išsikvietusi 54 metų moteris tvirtino, kad jos sugyventinis smurtauja. Atvykę pareigūnai išsiaiškino, kad namuose vyras nesmurtavo, o buvo apkalbėtas neblaivios sugyventinės. Kadangi moteris nesiliovė reikšti pretenzijų sugyventiniui, jai buvo pasiūlyta gyvenimo draugo namus palikti ir eiti į savuosius. Tokiam reikalavimui paklususi moteris išėjo lauk, tačiau namo nepasuko, o kiek paėjusi ėmė triukšmauti ir skeryčiotis. Policininkai triukšmadarę sulaikė ir parsivežę į komisariatą ją išblaivinimui uždarė į laikino sulaikymo kamerą. Už grotų 17 val. 35 min. patekusi moteris prieš vidurnaktį pabandė pasikarti. Tai pastebėję pareigūnai puolė sulaikytąją gelbėti. Buvo iškviesti medikai, kurie nelaimėlę gaivino, tačiau beteikiant pagalbą ji mirė. Už girto pasirodymą viešoje vietoje šiai moteriai būtų grėsęs įspėjimas arba bauda nuo aštuonių iki keturiolikos eurų.
Savižudybių priežastys ir signalai
Kodėl moteris, kuriai negrėsė sunki bausmė, patekusi už grotų pakėlė ranką prieš save? „Paprastai žmonės bando nusižudyti, norėdami nuslopinti nepakeliamą emocinį skausmą, kuris gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Dažnai tai būna pagalbos šauksmas. Žmogus, bandantis nusižudyti, dažniausiai būna tiek prislėgtas, kad nesupranta, jog yra ir kitų pasirinkimų. Savižudybės riziką ypatingai padidina alkoholio ar kitų psichiką veikiančių priemonių vartojimas“, - portalui lrytas.lt sakė Šiaulių miesto visuomenės sveikatos biuro specialistė Asta Ivoškienė. Pasak specialistės, savižudžiai dažniausiai jaučiasi siaubingai izoliuoti; dėl savo kančių, jie nesugeba pagalvoti apie žmones, į kuriuos galėtų kreiptis, taip dar labiau padidindami izoliaciją. Absoliučia dauguma atvejų, savižudis pasirinktų kitą kelią, jei taip baisiai nekentėtų ir galėtų vertinti veiksmus objektyviai. Dauguma savižudžių duoda įspėjamuosius ženklus tikėdamiesi, kad jie bus išgelbėti, nes jų noras yra baigti emocines kančias, o ne mirti.
„Bandymai žudytis, mintys apie savižudybę dažnai yra požymis, kad žmogus nepajėgia susidoroti, dažniausiai dėl kokio nors įvykio ar dėl daugelio įvykių, kurie jam yra labai traumuojantys ar kankinantys. Dažniausiai šitie įvykiai praeis, jų poveikis galės būti sušvelnintas arba jų neįveikiamumas palaipsniui išnyks, jei žmogus galės priimti konstruktyvius sprendimus apie savo elgesį krizinėje situacijoje, kai ji yra pačioje blogiausioje stadijoje“, - sakė A. Ivoškienė.
Savižudybių prevencija areštinėse
Patekę už grotų bando žudytis. Du žmonės pernai nusižudė patekę į areštinę. Abu sulaikytieji pasikorė. Šiemet gyvenimą savižudybe baigė jau trys policijos pareigūnų sulaikyti ir į laikino sulaikymo kamerą uždaryti asmenys. Kas daroma, kad tokių mirčių būtų išvengta, kad dėl sulaikymo ar kitų priežasčių stresą patyrę žmonės būtų apsaugoti nuo neapgalvotų poelgių?
„Iš sulaikytų asmenų atimami draudžiami daiktai. Dažniausiai sulaikytieji žaloja save turimomis priemonėmis ar bando kartis. Pasak Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininko R.Matonio, pareigūnai dažniausiai pastebi, kad sulaikytieji bando žudytis, ir užkerta tam kelią. Tam naudojamos patalynės komplektai, paklodės, batų raišteliai, kiti pasitaikę daiktai. Yra netgi bandymų pasikarti ant lovos krašto. Dažniausiai pareigūnai pastebi tokius bandymus ir užkerta jiems kelią“, - portalui lrytas.lt sakė Ramūnas Matonis. Kilus įtarimui, taikoma ypatingesnė priežiūra. Pasak R.Matonio, pareigūnai privalo užtikrinti nuolatinį sulaikyto asmens elgesio stebėjimą, kad būtų išvengta nepageidaujamų veiksmų, pavyzdžiui, pamainos pareigūnų užpuolimo, savavališko pasišalinimo, susižalojimo ir panašiai.
tags: #vairuotojas #uzmuse #ir #pats #uzsimuse