Lietuvos transporto sektorius yra gyvybiškai svarbus šalies ekonomikai, sukurdamas apie 8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Lietuviškos transporto įmonės plečiasi, turtėja ir įsitvirtina Vakarų Europos krovinių pervežimo rinkose. Pavyzdžiui, „Girteka“ skelbiasi esanti didžiausia transporto bendrovė visoje Europoje, o jos savininkas Mindaugas Raila yra antras turtingiausias žmogus Lietuvoje. Tačiau ši sėkmė turi ir nematomą kainą, kurią dažnai sumoka imigrantai vairuotojai. Šiuo metu lietuviškose transporto įmonėse dirba apie 77 tūkst. tolimųjų reisų vairuotojų, tačiau lietuvių beveik nebeliko - net 69 tūkst. vairuotojų yra imigrantai iš trečiųjų šalių: Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos, Tadžikistano, Uzbekistano ar net Indijos.
Imigrantai ne tik sutinka dirbti už mažesnį atlyginimą, bet ir paklūsta neteisėtiems darbdavių reikalavimams mokėti duoklę, susitaiko su prastomis darbo sąlygomis ir nelegaliomis išskaitomis iš algos. Nors neįmanoma tiksliai pasakyti, kiek imigrantų vairuotojų Lietuvoje patiria išnaudojimą, galima įtarti, kad nemaža dalis. Vien pernai darbo ginčų komisijos gavo daugiau nei tūkstantį vairuotojų skundų - transporto sektorius pagal tokius skundus yra absoliutus lyderis. Profsąjungos tvirtina kiekvieną dieną sulaukiančios naujų skundų dėl neteisėto elgesio su vairuotojais.
Masinis vairuotojų išnaudojimas Lietuvos transporto įmonėse
Laisvės TV žurnalistinis tyrimas atskleidžia, kad masinės imigrantų išnaudojimo schemos sudaro sąlygas Lietuvos transporto įmonėms ne tik turtėti, bet ir išvengti dalies mokesčių. Tai - masinis reiškinys, įprasta praktika, kurią taiko net ir pačios didžiausios lietuviškos transporto įmonės, pavyzdžiui, „Girteka“, „Hoptransa“, „Vlantana“.
Neteisėti pinigų išskaitymai: „ekovairavimas“ ir kiti atvejai
Lietuviškose krovinių pervežimo įmonėse imigrantai susiduria su neteisėtais pinigų išskaitymais iš atlyginimų. Išskaitymai daromi už tikrus ir menamus vairuotojų prasižengimus: nuklydimus nuo įmonės duotų maršrutų, „neekologišką“ vairavimą, ilsėjimąsi, net už nemandagius pokalbius su vadybininkais.
Laisvės TV tyrime liudijo įmonėje „Girteka Logistics“ dvejus metus dirbusi vadybininkė, kuri nenorėjo rodyti savo veido dėl darbinių aplinkybių. Ji pasakojo iš „Girtekos“ išėjusi, nes pavargo nuo konfliktų su vairuotojais, iš kurių atlyginimo išskaičiuodavo pinigus. „Kas mane „Girtekoje“ nustebino, kad yra „ekovairavimas“. Tu nuskaičiuoji nuo vairuotojo pinigus už tai, kad jis neekonomiškai vairavo, - pasakojo ji. - Jeigu tu nemoki akseleruoti ar dar kažko daryti, tai tau yra irgi nuskaičiuojami pinigai, ir ganėtinai didelės sumos.“ „Girtekoje“ dirba apie 15 tūkst. vairuotojų, o buvusi vadybininkė mano, kad neteisėtus nuskaitymus patirdavo bemaž visi. Jeigu po reiso vairuotojas netekdavo tik kelių šimtų eurų, tai su vadybininke atsisveikindavo laimingas. Nors apie tai Laisvės TV žurnalistams liudijo ir „Girtekos“ vairuotojai, įmonės atstovas Simonas Bartkus tikino, kad tokia praktika neegzistuoja, o „ekovairavimas“ įmonėje skatinamas kitokiomis priemonėmis. Svarbu pabrėžti: tokie išskaitymai iš vairuotojų atlyginimų yra neteisėti.
Vadinamieji „vairuotojų fondai“ arba „bačkos“
Transporto įmonėse paplitusi praktika rinkti vadinamuosius „vairuotojų fondus“ arba „bačkas“. Tai kitokio pobūdžio nelegalios rinkliavos. „Bačkos“ renkamos dviem būdais: arba imigrantas vairuotojas iškart įmonei sumoka 300-700 eurų, arba po kiekvieno reiso moka po 50-100 eurų, kol susidaro bendra 1000 eurų suma. Apie tokią praktiką didelėje lietuviškoje įmonėje „Hoptransa“ liudijo net keli vairuotojai, tačiau įmonės vadovas Mindaugas Lazdauskas tai neigė.
Septynerius metus „Hoptransoje“ pradirbęs ukrainietis Sergejus (vardas pakeistas) sakė, kad „bačka“ renkama tik iš imigrantų. „Įmonė iš mūsų rinko po 30 eurų mašinų remontui, - sakė ukrainietis. - Neoficialiai, jokiose sutartyse to nebuvo.“ Darbdaviai imigrantams aiškina, esą iš „bačkos“ padengs galimų incidentų išlaidas, o jeigu vairuotojas nieko neprisidirbs - pinigus grąžins. Tikrovėje būna kitaip. Visų pirma, krovinių pervežimo įmonės savo automobilius ir krovinius apdraudžia tikrose draudimo bendrovėse. Antra, vairuotojai liudija, kad pinigų jiems niekas negrąžina. „Aš paklausiau, kur mano tas užstatas? Tūkstantis eurų. Man nieks negalėjo paaiškinti, - pasakojo lietuvis vairuotojas Gintaras Čiužas, dirbęs įmonėje „Transimeksa“. Jis padavė savo darbdavius į teismą, nes šie negrąžino „bačkos“. - Mes laimėjom tą bylą.“
Suklastoti kasos išlaidų orderiai ir darbo laiko apskaita
Net ir pačios didžiausios Lietuvos transporto įmonės verčia imigrantus pasirašinėti suklastotus kasos išlaidų orderius - tai dokumentai, kuriuose pažymėta, kiek grynųjų iš įmonės kasos buvo perduota darbuotojui. Vairuotojai pasirašo gavę tūkstančius eurų, bet dažnai tikrovėje gauna mažesnes sumas arba negauna nė cento. Valstybinė mokesčių inspekcija teigia, kad tai vienas dažniausių pažeidimų transporto sektoriuje. Taip įmonės išvengia dalies pelno mokesčio.
„Jie duoda popieriuką parašyti. Lietuviškas popieriukas. Tūkstančio eurų sumai. Pasirašyk. Vardas, pavardė. Aš klausiu: o kas čia per popieriukas? Sako: čia buhalterijai reikia. Jūs popieriuje gaunate vieną atlyginimą, o realybėje kitą“, - pasakojo baltarusis vairuotojas Vadimas (vardas pakeistas), dirbęs įmonėse „Girteka“ ir „Transporto Marisa“. Kai kurie šitaip apgauti vairuotojai kreipiasi į Darbo ginčų komisijas ir bando atgauti savo pinigus. Tačiau pasiekti teisingumą nėra paprasta. Nors kartais kasos išlaidų orderiai būna „pasirašyti“ tokiu laiku, kai vairuotojas fiziškai buvo išvykęs į užsienį ir nieko pasirašinėti negalėjo, Darbo ginčų komisijos į tai nekreipia dėmesio ir stoja darbdavių pusėn - jei vairuotojas „pasirašė“ gavęs pinigus, tai viskas teisėta. Darbo ginčų komisija priima netgi tokius kasos išlaidų orderius, ant kurių nėra nė vieno parašo. „Jie nori įrodyti, kad darbuotojui buvo išmokėta pinigų suma, - pasakojo Lietuvos profesinių sąjungų aljanso buhalterė, rodydama tuščią įmonės „Vlantana“ kasos išlaidų orderį. - Bet čia nėra nei darbuotojo parašo, nei vadovo, nei buhalterio, nei kasininko, nei pagrindo, nieko.“
Apie tai paklausus pačios įmonės, „Vlantanos“ teisininkė paskambino Laisvės TV darbuotojui ir pasiūlė bendradarbiavimą mainais už tai, kad žurnalistai šios įmonės neminėtų savo žurnalistiniame tyrime. „Vlantanos“ direktorius Tomas Stonys teigė apie teisininkės pasiūlymą paremti Laisvės TV nieko nežinantis. Jis tvirtino, kad nepasirašytų kasos išlaidų orderių jo įmonėje nėra.
Laisvės TV tyrimas atskleidžia, kad imigrantai vairuotojai Lietuvos įmonėse patiria ir kitokio pobūdžio išnaudojimą. Darbdaviai reikalauja pažeidinėti būtinojo poilsio taisykles ir klastoti darbo laiko apskaitą. Išvykę į reisą vairuotojai specialiame prietaise - tachografe - turi žymėti savo vairavimo laiką, poilsį ir kitus darbus: degalų užpylimą, iškrovimą, pakrovimą, mašinos apžiūrą ir pan. Pastarieji darbai žargonu vadinami „plaktukais“, nes tachografe žymimi plaktukų simboliu.
Vairuotojus ginančios profsąjungos surinko daug dokumentų, leidžiančių pagrįstai suabejoti, ar lietuviškos transporto įmonės darbo laiko apskaitą veda sąžiningai. Laisvės TV gavo slaptą vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip įmonės „Kamida“ atstovai moko imigrantus tachografe nežymėti „plaktukų“ - esą patiems vairuotojams naudingiau kitus darbus atlikti savo poilsio laiku ir negauti už tai pinigų. „Kamidos“ direktorė Karolina Mikėnienė sakė, kad tas vaizdo įrašas yra ištrauktas iš konteksto. Esą atvykėliai iš kitų šalių dažnai turi sovietinį mąstymą ir įpročius, todėl per dažnai žymi kitus darbus.
Grėsmės vairuotojų sveikatai ir gyvybei
Laisvės TV surinkti liudijimai rodo, kad kai kurie imigrantai netgi sulaukė grasinimų, kad bus išsodinti iš savo vilkiko, jeigu laikysis poilsio taisyklių. „Vadybininkas pasakė: viską mesk ir eik namo pėsčiomis. Aš jo klausiu: jūs mane iš Italijos į Rusiją siunčiate pėsčiomis? Sako: kaip nori, gali lėktuvu, gali plaukti, - pasakojo įmonėje „Bleiras“ dirbęs rusas vairuotojas Dmitrijus (vardas pakeistas). - Tave pasodina į galerą ir tu irkluoji, irkluoji, kol padvėsi.“
Ši problema susijusi su vairuotojų sveikata. Vienuolika mėnesių komandiruotėje praleidęs „Girtekos“ vairuotojas Jurijus sveikatą susigadino negrįžtamai - dabar jam reikalingas inkstų persodinimas. Nors įmonė sakosi apdraudusi vairuotojų sveikatą papildomu draudimu, Jurijus liudija nesulaukęs jokios pagalbos: nei pinigų operacijai, nei kompensacijos, nei savo užsidirbtų 5 tūkst. eurų atlyginimo. Jis tvirtina, kad iš Čekijos ligoninės, kur gulėjo reanimacijoje, į Lietuvą grįžo savo paties vilkiku. O kai kurie vairuotojai iš komandiruočių negrįžta. Ilgametis įmonės „Mitrena“ vairuotojas Raimundas mirė prie vilkiko vairo Prancūzijoje, parkuodamasis prie pakrovos vartų. Jo artimieji įsitikinę, kad vyro širdis sustojo dėl sugedusio oro kondicionieriaus - esą mašinos kabinoje tvyrojo 40 laipsnių karštis. Tačiau nei darbdaviai, nei draudimo bendrovė nesutinka šeimai išmokėti kompensacijos, kol dokumentais neįrodyta, kad vyro mirtis tikrai susijusi su darbu. Prancūzijos teisėsauga dėl šios situacijos dabar vykdo tyrimą, todėl įmonė „Mitrena“ situacijos nekomentuoja. Panašių istorijų Lietuvoje yra ne viena.
Konkretūs išnaudojimo ir pažeidimų atvejai
„Arijus“: lygtinė laisvės atėmimo bausmė už vairuotojų išnaudojimą
Buvęs Lietuvos susisiekimo viceministras, o dabar Lietuvos transporto bendrovės „Arijus“ vadovas pralaimėjo apeliacinį skundą. Praėjusią savaitę Belgijos Gento teismas skyrė jam šešių mėnesių lygtinę laisvės atėmimo bausmę ir baudą. Bendrovė „Arijus“ turi šešiems vairuotojams sumokėti 225 tūkst. Eur, tai yra iki kelių dešimčių tūkst. Eur už kiekvieną vairuotoją. Vairuotojams padeda Nyderlandų profesinė sąjunga FNV. FNV sąjungos atliktas tarptautinis tyrimas atskleidė daugybę piktnaudžiavimo atvejų: 38 vairuotojai buvo atvežti į Belgiją mikroautobusais atlikti transporto užduočių. Dauguma jų atvyko iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Ukrainos ir Baltarusijos. Be to, vairuotojai ištisas savaites praleisdavo klajodami sunkvežimiuose, neturėdami galimybės naudotis vandentiekiu.
„Develona“: ginčas dėl atlyginimo ir kuro vagystės kaltinimų
Valstybinė darbo inspekcija sulaukia nemažai vairuotojų skundų, nukentėjusių dėl nesąžiningų darbdavių - nemoka algos arba sumoka daug mažiau negu susitarta, skatina pažeisti darbo ir poilsio režimą. Prieš mėnesį transporto bendrovė „Develona“ įsivėlė į konfliktą su savo darbuotoju, tolimųjų reisų vairuotoju Marjanu Vasilevskiu. Vairuotojas pasakojo, kad UAB „Develona“ pasamdė jį 7 savaites vežioti krovinius po Europą. „Į reisą išvykau su kitu vairuotoju. Mums žadėjo mokėti 0,38 cnt už kilometrą. Per 7 savaites įveikėme apie 22 200 kilometrų. Kai grįžau į Lietuvą, įmonės vadovė Jadvyga Prokopovič pasakė, kad mes sunaudojome 400 l papildomų degalų, taip pat pareikalavo, jog sumokėčiau už sugadintą ratą. Kai atskaičiavo už neva padarytus nuostolius - paaiškėjo, kad už 7 savaičių darbą gavo apie 1400 Lt“, - aiškina M. Vasilevskis.
Bendrovės UAB „Develona“ direktorė, paprašyta pakomentuoti susidariusią situaciją, sako, kad yra įsitikinusi, jog vairuotojai degalus pardavė. „Mes dirbame pagal programas, jos rodo, kiek degalų turėjo būti sunaudota. Mūsų įmonei padaryta apie 3000 Lt nuostolių - sugadintas net krovinys“, - dėsto J. Prokopovič. Vairuotojas Marjanas, paklaustas, kaip buvo sugadintas krovinys, pasakoja: „Į vilkiką netilpo paletės, todėl krovikas pasakė, kad daugiau nekraus. Aš paskambinau į įmonę direktorės pavaduotojui ir paaiškinau esamą situaciją. Jis liepė bet kuriuo atveju parvežti visas paletes. Mes sukrovėme jas vieną ant kitos. Paskui paaiškėjo, kad dėl svorio šiek tiek susigadino vežtos prekės.“
Buvęs "Develonos" darbuotojas prisimena, kad valdžia, sužinojusi, kad vyras kreipėsi į atitinkamas institucijas, pradėjo grasinti. „Sakė, kad nuo šiol dirbsiu, kad galėčiau nusipirkti vaistų“, - kalba vidutinio amžiaus vyras. „Už tokius veiksmus galima ir į kapines nuvažiuoti. Aš dirbu sąžiningai, rinkoje jau 14 m. Nežinau, ko nori šis žmogus, panašu, kad neturi proto. Aš duodu duoną, bet nesu „matka boska“, - pareiškė Jadvyga Prokopovič. Vairuotojas informuoja, kad „Develonos“ vadovybė bandė jį apgauti: „Paskambinę pasakė, kad jau yra priimtas Valstybinės darbo inspekcijos nutarimas, jog įmonė skolinga vairuotojui 750 Lt, bet ketina sumokėti 500 Lt.“ M. Vasilevskis sako nepatikėjęs tokiomis kalbomis, todėl atsisakęs. VDI atstovas Vilius Mačiulaitis sako, kad tokie atvejai gana dažni: „Vairuotojai, prieš ateidami dirbti į transporto įmonę, susitaria dėl kainos už kilometrą, bet juk tai niekaip nebūna įforminta. Taigi toks susitarimas yra nieko vertas. Vairuotojai pasirašo darbo sutartį, kurioje darbo užmokestis ne toks, kokį susitaria žodžiu. Jie turi suvokti, kad jie visuomet galės gauti tik tą atlyginimą, kuris yra numatytas darbo sutartyje, ir dienpinigius, kurie priklauso pagal įstatymą, bet niekada negali būti tikri, kad jie gaus tokį užmokestį, kokį nevisiškai teisėtai susitarė. Įmonėse dokumentacija dažniausiai būna tvarkinga, o darbuotojas vis tiek lieka apgautas ir tik dėl to, kad pats labai naiviai leidžia save apgauti.“
Transporto įmonės savininko kelias nuo kontrabandos iki narkotikų prekybos (R. Pranevičiaus atvejis)
Prieš daugiau nei 10 metų, Kauno gyventojas R. Pranevičius, dabar įkalintas Kauno tardymo izoliatoriuje ir laukiantis teismo nuosprendžio už prekybą narkotikais, įsteigė transporto įmonę „Vita Cereris“ ir tikino iš pradžių nuoširdžiai tikėjęs, kad gabenant krovinius galima neblogai gyventi. Viskas aukštyn kojomis apvirto, kai Anglijoje įkliuvo vienas jo vairuotojų - Egidijus Navalinskas. Vietos pareigūnai nustatė, kad jis 2006-2007 metais į Angliją 14 kartų įvežė puspriekabėse paslėptas cigaretes, kurių vertė - daugiau kaip keliolika milijonų eurų. Jungtinės Karalystės Karališkasis Grimsbio teismas kreipėsi į Lietuvos teisėsaugą, kad vairuotojo Lietuvoje turimas turtas būtų konfiskuotas, tačiau Kauno apylinkės teismas neleido to padaryti. Suėmus vairuotoją buvo suduotas smūgis visam R. Pranevičiaus verslui - areštuoti keli lizingu pirkti vilkikai ir puspriekabės.
Kaunietis aiškino, jog būtent tuomet jam ir kilo mintis, kad siekiant vėl atsistoti ant kojų reikia pačiam griebtis cigarečių kontrabandos. Tam paskatino ir susitikimas su Anglijos kalėjime įkalintu E. Navalinsku. Vairuotojas netiesiogiai jį supažindino su Svajūnu - žmogumi, kuris turi daug ryšių šiame šešėliniame versle. R. Pranevičius įkūrė naują transporto įmonę ir pasinaudodamas Svajūno kontaktais ėmė dideliais kiekiais gabenti kontrabandines cigaretes. Jis greitai įsitikino, kad gabendami kontrabandines cigaretes savo pelną tuomet didino beveik visų transporto įmonių, net ir pačių didžiausių bei garsiausių, savininkai.
Tuščių cigarečių pakelių gabenimas ir pelningas verslas
Netrukus atsirado dar vienas pagalbinis verslas. Anglijoje sutiktas Svajūnas pasiūlė vežti ne cigaretes, o tuščius pakelius. Juos kontrabandininkai vadindavo topografija. Paaiškėjo, kad išradingi lietuviai Belgijoje ir Olandijoje yra įkūrę nelegalius cigarečių gamybos fabrikėlius. Imtis šio papildomo verslo R. Pranevičius neturėjo laiko, tad įkalbėjo tai daryti pažįstamą transporto įmonės savininką iš Latvijos Pavelą Jegorovą. „P. Jegorovas veždavo privačiose spaustuvėse pagamintus cigarečių pakelius, Svajūnas juos parduodavo, aš pasiimdavau savo dalį už tarpininkavimą. Geras buvo verslas, lyg ir pusiau legalus“, - tuos laikus prisiminė R. Pranevičius. Valstybinė mokesčių inspekcija apskaičiavo, kad vien 2008 metais R. Pranevičius su šeima iš viso savo reikmėms išleido beveik milijoną eurų.
Pirmasis sulaikymas ir bauda
2008 metais netoli Latvijos sienos buvo sulaikytas R. Pranevičiaus įmonės vilkikas su puspriekabe-šaldytuvu. Pareigūnai po šaldytomis krabų lazdelėmis aptiko 150 tūkstančių rusiškų cigarečių pakelių „Jim Ling“. Tą pačią dieną krata buvo atlikta ir R. Pranevičiaus nuomojamame angare Kauno rajono Ilgakiemio kaime, kur pareigūnai rado dar beveik 200 tūkstančių rusiškų cigarečių pakelių. Visų kontrabandinių cigarečių vertė siekė beveik pusę milijono eurų. Sulaikytas R. Pranevičius, beveik mėnesį praleidęs už grotų, visiškai pripažino savo kaltę. Vyras buvo nuteistas, tačiau įkalinimo išvengė - atsipirko pinigine bauda. Be to, Mokesčių inspekcija skyrė įspūdingas baudas. Tačiau tai neatbaidė R. Pranevičiaus nuo noro toliau verstis cigarečių kontrabanda: „Tik šįkart nutariau nerizikuoti ir cigaretes vežti mažesniais kiekiais - jeigu jau įkliūčiau, kad atsipirkčiau administracine, bet ne baudžiamąja atsakomybe.“ Tam ypač tiko jau pažįstamo latvio P. Jegorovo puspriekabės, kuriose buvo įrengtos nedidelės slėptuvės. „Už vieną reisą man į rankas kliūdavo beveik 4 tūkstančiai eurų. Dar didesnis pelnas būdavo cigaretes pardavus Anglijoje“, - prisipažino R. Pranevičius.
Įtartinos veiklos ir narkotikų kontrabandos ryšiai
Be kontrabandos, buvo galima papildomai užsidirbti Rusijoje pardavus įvairias automobilių elektronines detales, vogtas Lenkijoje. R. Pranevičius įtarė, kad jo partneris P. Jegorovas atgal gabendavo vogtas mašinas. Šie įtarimai netrukus pasitvirtino - Olandijoje P. Jegorovas buvo sulaikytas, kai vežė vogtus prabangius visureigius „Range Rover“, tačiau atsipirko 6 mėnesių lygtine laisvės atėmimo bausme. Vėliau R. Pranevičius ir P. Jegorovas aptarinėjo telefonu nesusipratimą su maišeliu ir degalinėmis Rusijoje, o jų pokalbio besiklausantiems pareigūnams viskas atrodė kitaip: iššifravę pokalbius jie padarė prielaidą, kad maišelyje buvo narkotikai. Vėliau šie pareigūnų apmąstymai tapo svariais įrodymais apkaltinant R. Pranevičių prekyba kvaišalais.
Narkotikų radimas ir areštas JAV
Narkotikai išties buvo gabenami. Tai paaiškėjo, kai 2015 metų vasario 8 dieną Lietuvos muitininkai iškratė P. Jegorovo įmonės puspriekabę. Slėptuvėje, kurioje paprastai buvo vežamos cigaretės, pareigūnai rado 200 kilogramų hašišo ir beveik 7 kilogramus kokaino. Iškart po sulaikymo vairuotojas paskambino R. Pranevičiui, kuris tuo metu dėl po infarkto patirtų komplikacijų buvo gydomas Kauno klinikose, ir greitakalbe išpyškino, kad įkliuvo. „Kadangi cigaretės jau buvo parduotos, aš pamaniau, kad jis vėl įkliuvo veždamas vogtas mašinas. Net negalėjau pamanyti, kad slėptuvėje buvo rasta narkotikų“, - sąsajų su kvaišalų kontrabanda purtėsi R. Pranevičius. Po kelių mėnesių, nieko neįtardamas, kad pareigūnai domisi ir juo, kaunietis išvyko į JAV.
„Situacija buvo siaubinga - tuo metu iširo mano šeima, visiškai pašlijo sveikata, o po vairuotojo sulaikymo sugriuvo ir verslas. Ketinau mėnesį prasiblaškyti JAV, o vėliau spręsti, ką daryti“, - sakė R. Pranevičius. Gyvendamas JAV, jis susipažino su amerikiete Irene Korol, susituokė ir kartu įkūrė vaikų darželį Čikagos priemiestyje. Pats R. Pranevičius išsinuomojo vilkiką ir įsidarbino vienoje didelėje transporto kompanijoje vairuotoju-ekspertu. „Per mėnesį uždirbdavau 8-9 tūkstančius dolerių į rankas. Be to, niekas ten kontrabanda nesivertė - juk Amerikoje nėra Rusijos“, - juokavo R. Pranevičius.
Lietuvos teisėsaugos veiksmai ir ekstradicija
Kol R. Pranevičius ramiai gyveno Čikagoje, buvęs verslo partneris P. Jegorovas ir jo vairuotojas Lietuvoje buvo nuteisti už hašišo ir kokaino kontrabandą. Nors tyrėjams jie tvirtino, jog R. Pranevičius nieko nežinojo apie narkotikus, teisėjas padarė prielaidą, kad ir kaunietis galėjo būti susijęs su kvaišalais. Vykstant teismo procesui prokurorai jau žinojo, kur konkrečiai Čikagoje gyvena R. Pranevičius. Apie tai oficialią informaciją tyrėjams buvo pateikusi JAV ambasada. Tačiau niekas taip ir nepasirūpino, kad vyras būtų iškviestas į teismo posėdžius. Buvo vadovaujamasi iš piršto laužta paieškas vykdančio Marijampolės policijos komisariato pažyma, kad R. Pranevičius slapstosi Vokietijoje.
Prokurorai ieškoti R. Pranevičiaus sujudo tik po to, kai teismas paskelbė nuosprendį. Į JAV buvo išsiųstas prašymas išduoti Lietuvos pilietį. Tačiau Interpolo JAV nacionalinis biuras atsakė, kad R. Pranevičius JAV gyvena legaliai, nepažeisdamas šalies migracijos taisyklių, „todėl deportacijos klausimas nebus svarstomas“. Tuomet Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vadovas Tomas Krušna paprašė, kad Kauno apygardos prokuratūra pateiktų papildomų duomenų, kuo grindžiamas įtarimas R. Pranevičiui. Tokius duomenis pateikė bylą tirianti prokurorė Romualda Pocienė. Savo rašte ji be abstrakčių prielaidų nurodė vienintelį konkretų kauniečio kaltės įrodymą - mažas vilkikų puspriekabėse įrengtas slėptuves. Prokurorė smulkiai aprašė slėptuvių dydį ir padarė išvadą: „Esant tokiems išmatavimams akivaizdu, kad galimo pakrauti tabako kiekis, įvertinant gabenimo kaštus, slėptuvės įrengimą ir transporto priemonės nuomą, nelogiškas ir ekonomiškai nenaudingas.“ Todėl buvo daroma išvada, kad jeigu gabenti cigarečių neapsimoka, puspriekabės buvo skirtos tik narkotikams gabenti.
Federalinis tyrimų biuras (FTB) patikrinęs nustatė, kad R. Pranevičius dirba legaliai, moka mokesčius ir jokių pažeidimų nėra padaręs. „Vien tik užsienio šalies kaltinimai nesuteikia įgaliojimų suimti pilietį JAV. Tačiau užsienio šalies kaltinimai, dabartinė situacija ir JAV teisė gali sudaryti galimybę laikinai sulaikyti pilietį, kol bus gauta papildomos informacijos“, - tokį abstraktų FTB atsakymą į prašymą išduoti R. Pranevičių 2019 metais gavo Lietuvos generalinė prokuratūra. Nors JAV pareigūnams buvo žinoma R. Pranevičiaus gyvenamoji vieta, nebuvo imtasi jokių priemonių jo sulaikyti. Jis net apsilankė Lietuvos ambasadoje, kur pateikė dokumentus naujam pasui gauti, ir dar spėjo išsiskirti su žmona amerikiete.
Po pusmečio į R. Pranevičiaus vairuojamą automobilį atsitrenkė kita mašina. Lietuvis iškvietė policiją, greitąją pagalbą. Patikrinę dokumentus pareigūnai R. Pranevičiui uždėjo antrankius - jis buvo nugabentas į kalėjimą. „Man buvo šokas - net minties neturėjau, kad manęs ieško Lietuvos teisėsauga. Dar didesnis šokas buvo, kai sužinojau, kad esu kaltinamas prekyba narkotikais. Visą gyvenimą buvau nusistatęs prieš kvaišalų vartojimą ir platinimą, o dabar pats tuo esu kaltinamas“, - sunkių kaltinimų purtėsi R. Pranevičius. R. Pranevičius teigė, jog galėjo dar ilgai teismuose bylinėtis dėl jo grąžinimo į Lietuvą, tačiau pats pasiprašė, kad kuo greičiau būtų išsiųstas.
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) rekomendacijos vairuotojams
Valstybinės darbo inspekcijos atstovas Vilius Mačiulaitis, komentuodamas nesutarimus dėl atlyginimų, pabrėžia, kad vairuotojai, prieš ateidami dirbti į transporto įmonę, dažnai susitaria dėl kainos už kilometrą žodžiu, bet juk tai niekaip nebūna įforminta. „Taigi toks susitarimas yra nieko vertas. Vairuotojai pasirašo darbo sutartį, kurioje darbo užmokestis ne toks, kokį susitaria žodžiu. Jie turi suvokti, kad jie visuomet galės gauti tik tą atlyginimą, kuris yra numatytas darbo sutartyje, ir dienpinigius, kurie priklauso pagal įstatymą, bet niekada negali būti tikri, kad jie gaus tokį užmokestį, kokį nevisiškai teisėtai susitarė. Įmonėse dokumentacija dažniausiai būna tvarkinga, o darbuotojas vis tiek lieka apgautas ir tik dėl to, kad pats labai naiviai leidžia save apgauti. Tikėtis pinigų už nuvažiuotus kilometrus kartais yra tas pats, kas parduoti butą už 1 Lt ir klausti, kodėl nedavė 100 tūkst.“ - teigia VDI atstovas.
tags: #vairuotojas #buvo #pervedimai