Persirikiuojant ir atliekant kitus manevrus kelyje, ypač svarbus tampa atidus žvilgsnis, padedantis išvengti tykančių pavojų, visų pirma - automobilio „aklosios zonos“.
Kas yra automobilio „akloji zona“?
„Akloji zona“ - tai transporto priemonės šoninė ar galinė dalis, kurios vairuotojas nematote per vidinius ar šoninius veidrodėlius. Ši sąvoka aktuali ne tik automobilių, bet ir kitų transporto priemonių, pavyzdžiui, motociklų, motorolerių, vairuotojams. „Aklosios zonos“ vieta ir ilgis gali kisti priklausomai nuo transporto priemonės modelio, jos galimybių ir netgi galios. Jei automobilio priekinis ratas susilygina su kito automobilio galiniu buferiu, tikėtina, kad esate pastarojo „akliojoje zonoje“.
Patekus į tokią situaciją, būtina imtis veiksmų, kad vairuotojas jus pastebėtų. Tai gali būti važiavimo greičio sumažinimas, kad automobilis atsirastų matymo lauke per veidrodėlį, priartėjimas prie kito automobilio arba atitolimas nuo jo.
Kaip tikrinti „akląją zoną“ ir saugiai persirikiuoti?
Persirikiuojant svarbiausia yra atidžiai dairytis per atitinkamą petį. Tai yra vienas saugiausių ir patikimiausių būdų įsitikinti, kad kelias yra laisvas. Keičiant eismo juostas, būtina žvilgtelėti sau per petį. Tačiau pasitaiko situacijų, kai nėra laiko ilgai spoksoti į veidrodį ar dairytis į šalis.
Panašūs patikrinimai reikalingi ir ruošiantis pasukti ar sustoti. Jei persirikiuojate, prieš atlikdami manevrą, privalote žvilgtelėti per petį atgal, į tą pusę, kuria persirikiuojate. Šis veiksmas neturėtų užtrukti ilgai, kad nenukryptumėte nuo savo važiavimo trajektorijos ir pastebėtumėte, kas vyksta priešais.
Jei negalite apžvelgti situacijos per petį, rekomenduojama šiek tiek padidinti greitį. Tai gali padėti „atskleisti“ akląsias zonas, nes automobilis, esantis šalia ar už jūsų, šiek tiek atsiliks ir taps matomas veidrodyje. Prieš atlikdami bet kokį manevrą, kelis kartus peržvelkite visus veidrodėlius, įsitikindami, kad nematote kliūčių judėjimo kryptimi.
Žvilgsnis per petį - diskusijų objektas
Nors aktyvus žvilgsnis per petį laikomas vienu efektyviausių būdų užtikrinti saugumą persirikiuojant, tarp vairuotojų ir instruktorių kyla diskusijų, ar tai visada yra tinkamas metodas, ypač egzaminų metu. Kai kurie instruktoriai teigia, kad per didelis dėmesys žvilgsniui per petį gali reikšti „dirbtinį“ žvalgymąsi ir nukreipti dėmesį nuo pagrindinės kelio situacijos. Tačiau dauguma vairuotojų sutinka, kad tam tikrais atvejais, ypač kai veidrodėliai nerodo visos situacijos (pavyzdžiui, stovint kampu), žvilgsnis per petį yra būtinas.
Pagal Kelių eismo taisykles (KET), vairuotojai privalo nuolat stebėti situaciją kelyje ir aplink transporto priemonę. Reguliarus žvilgsnis į veidrodėlius (kas 5 sekundes) yra privalomas. Tačiau greitai besikeičiančioje situacijoje, kai kitas automobilis gali atsirasti šalia per kelias sekundes, vien veidrodėlių gali nepakakti.
Kai kuriuose vairavimo mokyklose egzaminų metu žiūrėjimas per petį gali būti vertinamas kaip kritinė klaida, nes tai gali būti laikoma pavojingu veiksmu, ypač didesniu greičiu. Tačiau kiti vairuotojai mano, kad tai yra būtina saugumo priemonė, ypač kai matomumas ribotas.
Vienas iš argumentų prieš aktyvų žvilgsnį per petį yra tai, kad pernelyg ilgas galvos pasukimas gali lemti automobilio nukrypimą nuo trajektorijos, o intensyviame eisme, pavyzdžiui, Vilniuje, net trumpas dėmesio nukrypimas gali sukelti pavojingą situaciją.
Automobilio veidrodėliai: svarba ir reguliavimas
Automobilio veidrodėliai atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį užtikrinant vairavimo saugumą. Tinkamas jų reguliavimas ne tik padidina komfortą, bet ir yra esminis saugumui užtikrinti - tiek vairuotojui, tiek aplinkiniams.
Kiekviename lengvajame automobilyje yra trys veidrodėliai: vienas vidinis (galinio vaizdo) ir du šoniniai (išoriniai). Šiuolaikiniai automobilių veidrodėliai yra specialiai suformuoti, dažnai asferiniai, siekiant užtikrinti optimalų matymo kampą ir sumažinti „akląsias zonas“. Tačiau net ir idealiai sureguliuoti veidrodėliai negali visiškai pašalinti „aklosios zonos“.
Kaip teisingai sureguliuoti automobilių veidrodėlius?
Optimali šoninių veidrodėlių padėtis turėtų leisti matyti dalį automobilio šono ir gretimos eismo juostos. Kairiojo veidrodžio apatiniame dešiniajame kampe turėtų matytis automobilio priekinė rankena. Dešiniajam veidrodžiui taikomas analogiškas principas. Svarbu, kad galinės durys neužimtų daugiau nei 10% veidrodžio ploto.
Vidaus veidrodėlis atlieka pagalbinę funkciją, leidžiantį matyti erdvę už automobilio. Jis turėtų būti pakreiptas taip, kad būtų matomas automobilio galinis langas ir tai, kas yra už jo.
Veidrodėliai gali būti reguliuojami rankiniu būdu arba elektra. Kiekvieno vairuotojo ūgis ir sėdėjimo įpročiai yra skirtingi, todėl svarbu rasti individualiai tinkamiausią nustatymą. Net ir idealus veidrodėlių nustatymas nepanaikina „aklosios zonos“, todėl visada svarbu derinti veidrodėlių stebėjimą su tiesioginiu žvilgsniu.
Veidrodėlius reikia reguliariai prižiūrėti - valyti, o sugadintus - nedelsiant keisti, kad būtų išvengta problemų techninės apžiūros metu.
Papildomos priemonės ir technologijos „akliesiems zonoms“ stebėti
Siekiant pagerinti matomumą ir sumažinti „akliąsias zonas“, automobilių gamintojai ir rinkos dalyviai siūlo įvairius sprendimus:
- Aklosios zonos stebėjimo sistemos (BSM): Dauguma naujų automobilių modelių yra aprūpinti šiomis sistemomis, kurios įspėja vairuotojus apie transporto priemones, esančias „akliojoje zonoje“.
- Prilipdomi sferiniai veidrodėliai: Tai paprasta ir nebrangi alternatyva senesniems automobiliams, neturintiems modernios įrangos.
- Papildomi išoriniai veidrodėliai: Panašūs į sferinius veidrodėlius, šie papildomi veidrodėliai montuojami ant šoninių veidrodėlių ir padeda praplėsti matymo lauką. Juos dažnai naudoja vairavimo mokyklų automobiliai, sunkvežimiai ir autobusai.
Nors šie papildomi veidrodėliai gali žymiai pagerinti matomumą, svarbu atkreipti dėmesį, kad techninės apžiūros metu tokie pakeitimai gali būti vertinami kaip transporto priemonės konstrukcijos modifikacijos, neatitinkančios gamintojo nustatytų reikalavimų.
Autopilotas ep811 Nuotolinis automobilio užvedimas. Privalumai ir trūkumai?
Vairavimo etika ir kitų eismo dalyvių saugumas
Saugus ir tvarkingas eismas keliuose priklauso ne tik nuo Kelių eismo taisyklių išmanymo, bet ir nuo vairuotojų pareigų bei vairavimo etikos. Vairuotojų etika apima moralinių normų laikymąsi kitų eismo dalyvių atžvilgiu.
Vairuotojai, turintys daugiau patirties ir žinių, privalo demonstruoti pagarbą ir supratingumą, ypač naujiems vairuotojams („klevams“), mokiniams ar vyresnio amžiaus žmonėms. Svarbu suprasti, kad jie gali turėti mažiau patirties arba vairuoti lėčiau. Nedera skubinti ar nervintis dėl jų elgesio.
Taip pat svarbu elgtis atsakingai ir padėti kitiems vairuotojams, pavyzdžiui, pasiskolinti įrankių ar padėti užvesti automobilį. Kelių eismo taisyklės draudžia įvažiuoti į sankryžą, jei joje yra transporto priemonių ar pėsčiųjų. Saugos diržai yra būtini tiek vairuotojui, tiek keleiviams.
Didelis greitis yra pavojingas, nes mažėja vairuotojo dėmesio koncentracija, trumpėja laikas sprendimams priimti, ilgėja stabdymo kelias ir mažėja ratų sukibimas su kelio danga. Kuo didesnis greitis, tuo sunkesnės autoavarijos pasekmės.
Saugi distancija yra labai svarbi. Važiuojant 100 km/h greičiu, automobilis per sekundę nuvažiuoja apie 27 metrus. Rekomenduojama, kad minimalus atstumas tarp automobilių būtų ne mažesnis kaip pusė važiavimo greičio reikšmės metrais. Važiuojant paskui didelių gabaritų automobilį, reikia laikytis didesnio atstumo, kad būtų matoma ilgesnė kelio atkarpa į priekį.
Lenkimas yra vienos arba kelių transporto priemonių pralenkimas, išvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Baigus lenkti, negalima staiga grįžti į savo eismo juostą. Sankryžose, ypač gyvenvietėse, vairuotojas privalo stebėti daug objektų ir greitai vertinti situaciją. Pavojingiausios yra nereguliuojamos, ypač nelygiareikšmių kelių sankryžos.
Vairuotojo elgesio etika apima ir gebėjimą vengti konfliktų kelyje. Agresyvių vairuotojų elgesiui nereikėtų pasiduoti, nes tai tik švaisto nervus ir nepadeda išspręsti situacijos.
Persirikiuojant iš karto per kelias eismo juostas yra draudžiama. Tai reikia atlikti kaip kelis manevrus, judant iš vienos juostos į kitą, kurį laiką važiuojant tiesiai tarp juostų.
Vairavimo pagrindai ir saugumo patarimai
Prieš pradėdami važiuoti, kruopščiai patikrinkite transporto priemonės techninę būklę: stabdžių sistemą, vairo mechanizmą, šviesas, saugos diržus, padangas. Kiekvienoje transporto priemonėje privalo būti vaistinėlė, gesintuvas ir avarinio sustojimo ženklas. Vairuotojo fizinė ir psichinė būsena turi būti tinkama vairuoti.
Automobilio stabilumas
Automobilio stabilumas priklauso nuo svorio centro aukščio, pakrovimo ir kitų veiksnių. Staigus stabdymas, greitėjimas ar manevravimas posūkyje gali sukelti automobilio slydimą, ypač ant slidžios dangos. Važiuojant slidžiu keliu, svarbu vengti staigių judesių vairu ir stabdžiais. Jei automobilis pradeda slysti, reikia tinkamai reaguoti: koreguoti vairą, švelniai atleisti akseleratoriaus pedalą ar nustoti stabdyti.
Važiavimas posūkyje ir stabdymas
Posūkyje būtina sumažinti važiavimo greitį, kad sumažėtų išcentrinė jėga. Stabdymo kelias tiesiogiai priklauso nuo greičio: padidinus greitį tris kartus, stabdymo kelias padidėja devynis kartus. Važiuojant slidžiu keliu, efektyviau stabdyti pertraukiamu būdu (be ABS sistemos) arba varikliu, neblokuojant ratų.
Vairuotojo reakcija ir savijauta
Vairuotojo reakcijos laikas pailgėja, kai jis yra pavargęs, apsvaigęs ar emociškai susijaudinęs. Didėjant greičiui, vairuotojo apžvalgos kampas mažėja. Jei vairuotojas pavargsta, jis turi sustoti ir pailsėti.
Vairavimas tamsoje ir sudėtingomis sąlygomis
Tamsiu paros metu, esant prastam matomumui (sniegas, lietus, rūkas), svarbu naudoti atitinkamus žibintus ir pritaikyti greitį. Važiuojant rūke, atstumas iki priešpriešiais važiuojančios transporto priemonės gali atrodyti apgaulingai didesnis.
Važiuojant per gilų sniegą ar pažliugusiu gruntu, reikia iš anksto pasirinkti žemesnę pavarą, vengti staigių posūkių ir stengtis nesustoti. Pervažiavus vandens telkinį, rekomenduojama keletą kartų paspausti stabdžių pedalą, kad išdžiūtų stabdžių trinkelės.
Akvaplaningas - vandens pleišto susidarymas tarp padangos protektoriaus ir kelio dangos - priklauso nuo greičio, padangų būklės ir lietaus intensyvumo.
Važiuojant slidžiu keliu, ypač po lietaus, kelio danga yra itin slidi. Taip pat pavojinga staiga stabdyti automobilį su nevienodai nudilusiomis padangomis.
Vairuojant automobilį su galiniais varančiaisiais ratais, posūkyje pradėjus slysti galinei ašiai, reikia truputį atleisti akseleratoriaus pedalą ir vairą pasukti į slydimo pusę. Automobilio su priekiniais varančiaisiais ratais atveju, slystant galinei ašiai, reikia stipriau paspausti akseleratoriaus pedalą ir koreguoti kryptį vairu.
Jei automobilio vairuojamojo automobilio dešinieji ratai užvažiavo ant nesutvirtinto kelkraščio, rekomenduojama nestabdant automobilio, nukreipti jį į važiuojamąją dalį.
Transporto priemonę paliekant stovėti, visada reikia įjungti stovėjimo stabdį.
tags: #vairuojant #per #desini #peti #reikia #ziureti