Vairo stiprintuvas yra labai svarbi šiuolaikinių transporto priemonių dalis. Ji leidžia vairuoti patogiau ir mažiau pavargti tiek trumpose, tiek ilgose kelionėse ar net manevruojant aikštelėje. Šiuolaikiniai vairavimo mechanizmai labai padeda vairuotojui važiuojant ir statant automobilį, tačiau jie taip pat genda. Vairavimo mechanizmo gedimai yra labai pavojingi ir kelia grėsmę vairuotojo, keleivių ir kitų eismo dalyvių saugumui. Dėl to kiekvienas vairuotojas privalo žinoti, kaip tokius gedimus atpažinti.
Vairo stiprintuvo sistemos tipai ir sandara
Vairavimo mechanizmas atlieka keletą užduočių: juo vairuotojas vairuoja transporto priemonę ir tuo pat metu turi galimybę greitai reaguoti į kelyje atsiradusius pavojus. Kalbant technine kalba, vairavimo mechanizmas keičia ratų sukimosi plokštumos kampą transporto priemonės kėbulo atžvilgiu. Šiuolaikinio automobilio vairavimo mechanizmą galima suskirstyti į kelias dalis:
- Vairas, vairo kolona ir vairo velenas: tai vairo mechanizmas, kurio užduotis perduoti vairo judesį rato posūkio mechanizmui.
- Rato posūkio mechanizmas: susideda iš rato kronšteino svirties, rato kronšteino traukės, skersinės traukės ir išilginės traukės bei vairo traukių antgalių. Jo užduotis - reaguoti į vairo judesius ir atitinkamai pasukti ratus.
- Vairo stiprintuvas: palengvina vairo sukimą manevravimo metu.
Šiuolaikiniuose automobiliuose vairo stiprintuvo sistemos jau tapo standartu. Vairo stiprintuvo sistemos tapo praktiškai standartine įranga naujai gaminamose transporto priemonėse.
Hidraulinės vairo stiprintuvo sistemos
Pirmasis ir seniausias sprendimas - tai hidraulinis vairo stiprintuvas. Jau kelis dešimtmečius hidraulinė sistema yra labiausiai paplitęs ir naudojamas sprendimas. Tipinę hidraulinę sistemą sudaro vairo stiprintuvo siurblys, varomas trapeciniu diržu, hidraulinės žarnos, išsiplėtimo bakelis bei vairo kolonėlė su integruotais hidraulikos elementais. Vairo stiprintuvo siurblys yra svarbi hidraulinio tipo stiprintuvo sistemos dalis. Jo reikia tam, kad pavyktų sklandžiai ir lengvai sukti vairą - būtų sugeneruotas reikiamas hidraulinis slėgis.
Hidraulinė sistema leidžia vairuotojams vairuoti automobilį su minimaliomis pastangomis. Pagrindinis tokios sistemos privalumas - sąlyginai paprasta sandara, užtikrinanti aukštą patikimumą ir patvarumą. Tačiau ji turi ir trūkumų. Pavyzdžiui, hidraulinėms sistemoms rizika visada yra galimas skysčio nutekėjimas ir nuolatinė apkrova varikliams. O pagrindinį šios sistemos trūkumą sudaro didelės energijos sąnaudos, susidarančios dėl nuolat veikiančio hidraulinio siurblio.
Elektrohidraulinės vairo stiprintuvo sistemos (EPHS)
Bendra pasaulinė tendencija kurti vis ekonomiškesnes ir ekologiškesnes transporto priemones bei klientų lūkesčiai, kad mažuose automobiliuose būtų įrengiamos vairo stiprintuvo sistemos, privertė konstruktorius ieškoti naujų sprendimų. Hidraulinis vairo stiprintuvas buvo pakeistas elektrohidrauliniu stiprintuvu, kuriame naudojamas elektros variklio varomas siurblys, veikiantis tik tuomet, kai vairuotojas suka vairą. Tai leido sumažinti vairo stiprintuvo siurblio ir automobilio variklio apkrovą.
Firma „TRW“ sukūrė elektrohidraulines vairo stiprintuvo sistemas EPHS (Electrically Powered Hydraulic Steering) ir pradėjo serijinę gamybą. Situacijoje, kai vairuotojas nesuka vairo, variklis (suprantama, ir siurblys) apskritai neveikia arba veikia mažomis apsukomis, taip ribodamas sistemos energijos sąnaudas, nesukeldamas energijos nuostolių.
EPHS sistema apjungė hidraulinės sistemos privalumus (veikimo patikimumą, aukštą patvarumą, gerą virpesių, perduodamų iš ratų pusės, slopinimą) su elektrinių sistemų privalumais (lengvu valdymu, išjungimo galimybe, energijos taupymu, kai sistema neveikia). Ši sistema taip pat įgalino papildomos komforto funkcijas - adaptacinio stiprinimo - įgyvendinimą. Adaptacinėse sistemose jėga, reikalinga vairo pasukimui, mažėja kartu su mažėjančiu greičiu.
Elektrohidraulinio siurblio sistemą sudaro: alyvos bakelis, elektrinis siurblys, siurblys, apsauginis vožtuvas bei valdymo blokas. Vairo kolonėlės konstrukcija beveik nesiskiria nuo kolonėlės su hidrauliniu stiprintuvu. Sistemos valdymo blokas gauna signalus iš įvairių daviklių ir pagal šių signalų reikšmes priima sprendimus apie siurblio įjungimą bei jo sukimo greitį.
Elektrinės vairo stiprintuvo sistemos (EPS)
Pastaraisiais metais, naujuose automobiliuose vis dažniau naudojamos elektrinės vairo stiprintuvo (EPS arba angl. Electric Power Steering) sistemos. Jose vairo stiprintuvo pagalbą suteikia ne hidrauliniu būdu suslėgtas skystis, bet būtent vairui skirtas elektros variklis. Tada nebereikia hidraulinio skysčio ir sumažėja variklio apkrova. Šiuo metu yra labai populiarūs elektriniai vairo stiprintuvai, kurių stiprintuvo mechanizmas yra integruotas, užima mažai vietos ir nereikalauja skysčio naudojimo.
„Elektrinė vairo stiprintuvo sistema gali būti montuojama ant krumplinės juostos, vairo kolonėlės arba krumplinio mechanizmo korpuso. Tai leidžia naudoti ją bet kurioje transporto priemonėje. Be to, ši sistema teoriškai nepadidina degalų sąnaudų, nes jai reikia visai nedaug elektros energijos - sistema aktyvuojama tik tuomet, kai vairuotojas suka vairą.“
Daugelyje šiuolaikinių transporto priemonių vairo stiprintuvo skystis yra praeitis, nes nuo 2000-ųjų vidurio hidraulines sistemas iš esmės pakeitė elektrinis vairo stiprintuvas.
Vairo stiprintuvo sistemos gedimų požymiai
Kaip ir beveik bet koks kitas komponentas jūsų automobilyje, stiprintuvo siurblys gali sugesti. Būtina kuo greičiau pastebėti problemos ženklus, kad užtikrintumėte saugumą ir apsisaugotumėte nuo nemalonių situacijų. Jei atpažinsite gedimų požymius, išvengsite tolesnės žalos ir užtikrinsite, kad jūsų transporto priemonė būtų saugi.
Vairo mechanizmo gedimai yra labai pavojingi važiavimo saugumui. Į ką reikia atkreipti ypatingą dėmesį?
- Aukštas ūžesys arba girgždesys sukant vairą yra dažnai pasitaikantis ženklas, kuris rodo, kad yra vairo stiprintuvo siurblio problema. Šis triukšmas paprastai praneša apie žemą skysčio lygį arba sistemoje esantį oro kamštį. Taip pat, sugedus stiprintuvo siurbliui, posūkių metu neretai girdimas ir pašalinis garsas - ūžimas, neįprastas švilpimas, kaukimas. Siurblio kaukimas hidraulinėse sistemose yra vienas iš požymių. Jeigu jūsų automobilyje sumontuotas mechaninis vairo stiprintuvo siurblys, jis turi veikti tyliai, be jokių pašalinių garsų. Triukšmas sukant vairą dažnai sukelia atsipalaidavęs arba nusidėvėjęs vairo stiprintuvo diržas. Tai diržas, jungiantis vairo stiprintuvo siurblį su varikliu. Triukšmas taip pat gali būti ir dėl žemo vairo stiprintuvo skysčio lygio.
- Jei vairą sunku pasukti, ypač važiuojant nedideliu greičiu arba stovint, tai gali būti ženklas, kad sugedo stiprintuvo siurblys. Sunkesnis vairo valdymas posūkiuose - tai vienas ryškiausių defekto požymių, kai stiprintuvo siurblys veikia netinkamai. Reikia daug didesnių fizinių pastangų, nei įprastai, norint pasukti transporto priemonės vairą reikiama kryptimi. Vairavimo komfortas sumažėja.
- Vairo stiprintuvo skysčio nuotėkis yra aiškus bėdos ženklas. Svarbu pažymėti, kad sistemoje esanti alyva nesunaudojama ir jos lygio sumažėjimas visuomet rodo alyvos nuotėkį iš sistemos. Pastebėti vairo stiprintuvo skysčio nuotėkį ne visada yra paprasta, kadangi jis yra ganėtinai tirštas ir dažniausiai nusėda ant variklio bei automobilio dugno.
- Su variklio sūkių stiprėjantis nemalonus garsas gali reikšti, kad sugedo vairo stiprintuvo siurblys.
- Pernelyg didelė vairo vibracija, drebėjimas, ypač stovint bei varikliui dirbant laisva eiga, gali byloti apie vairo stiprintuvo siurblio problemas. Nors tai dažnai rodo ratų suvedimo problemas, vairo vibracija taip pat gali rodyti vairo stiprintuvo problemą. Sistemoje susikaupus teršalams vairas gali vibruoti arba „pulsuoti“, kai vairas visiškai pasukamas viena ar kita kryptimi. Sukant vairą gali atsirasti ir neįprastos vibracijos, vairo mechanizmo trūkčiojimai bei pasipriešinimo netolygumas.
- Vairas paslysta, kai bandote jį pasukti arba laikyti pasuktoje padėtyje. Tai dar vienas ženklas, kad sugedo vairo stiprintuvas.
- Aiškiai jaučiamas vairo laisvumas. Kai jaučiame, kad vairas gerokai laisvesnis, dažniausiai būna susidėvėjusi vairo kolonėlė ir vairo traukės. Jeigu sukinėjant vairą jaučiamas laisvumas, tai reiškia, kad net ir laikant vairą tiesiai, kelyje automobilis šiek tiek sukinėjasi į šonus. Išdilus „sliekui“ vairo kolonėlėje, gali būti jaučiamas vairo laisvumas ir triukšmas važiuojant duobėtu keliu.
- Transporto priemonė nestabili ar traukiasi į vieną pusę - tai dažnai rodo susidėvėjusios vairo pavaros problemą.
- Netolygus padangų protektoriaus susidėvėjimas taip pat gali būti vairo mechanizmo problemų indikatorius.
- Prietaisų skydelyje deganti vairo stiprintuvo kontrolinė lemputė. Transporto priemonės su EPHS sistemomis turi kontrolines lemputes, signalizuojančias apie netinkamą sistemos darbą. Jei sistema veikia tinkamai, tai kontrolinė lemputė, įjungus degimą trumpam užsidega. Jei kontrolinė lemputė užsidega veikiant varikliui, tai byloja apie sistemos gedimą. Tokiais atvejais, priklausomai nuo gedimo rūšies, vairo stiprintuvo sistema veikia avariniu režimu arba visiškai neveikia.
- Nepakankamas hidraulinio skysčio lygis sistemoje. Jei siurbliui tenka dirbti susiduriant su ryškiu hidraulinio skysčio trūkumu, ši detalė daug greičiau dėvisi, perkaista ir sugenda.
- Nešvarus, oksiduotas arba nuo ilgo naudojimo pasenęs hidraulinis skystis. Laikui bėgant šis skystis gali degraduoti, kauptis teršalai ir prarasti savo veiksmingumą.
- Natūralus siurblio guolių bei kitų komponentų susidėvėjimas.
- Priešlaikinį vairo pavaros susidėvėjimą gali sukelti vairo stiprintuvo skysčio sutepimo trūkumas.
- Problemų elektros tiekimo grandinėje: prastai veikiantys laidų kontaktai, korozija jungtyse, neįprastai žema įtampa.
- Variklio valdymo bloko (ECU) gedimai.
- Siurblio perkaitimai: nuolatinė aukšto lygio apkrova, užsikimšęs hidraulinio skysčio filtras ar pernelyg žemas skysčio lygis sistemoje. Elektrinio vairo stiprintuvo atveju reikia vengti intensyviai ir ilgą laiką manevruoti be pertraukų, ypač važiuojant lėtai, nes tai gali sukelti perkaitimą.
- Elektrinių vairavimo mechanizmų gedimai: perdegęs saugiklis, pažeista valdymo pynė, daviklio gedimas.
- Vairo traukių antgalių susidėvėjimas: atpažįstamas pagal triukšmus, sklindančius iš po variklio gaubto, vibraciją ir drebėjimą ant vairo. Retesniais atvejais pasitaiko, kad sudyla „obuolys“ pačioje vairo traukėje. Jis jungiasi su vairo kolonėle, todėl prieš skubėdami pirkti naujus antgalius, įsitikinkite, kad bėda slypi būtent juose.
- Netinkama ratų geometrija: automobilio tempimas į kurią nors pusę, nuolatinis judėjimo trajektorijos koregavimas, lėta reakcija į vairo judesius.
- Susidėvėję ratų posūkių kronšteinai (senesniuose automobiliuose, paveikti korozijos).
- Ratų guolių susidėvėjimas: pasireiškia įvairaus pobūdžio triukšmu (dūzgimas, trintis, ūžimas, barškėjimas).
- Vairo kolonėlės gedimas: vairo strigimas posūkio metu, nenatūraliai didelis laisvumas, triukšmai sukant vairą. Vairo kolonėlėje esantis „sliekas“ ilgainiui susidėvi, ypatingai jeigu tepimas nėra pakankamas. Jam išdilus, gali būti jaučiamas vairo laisvumas ir triukšmas važiuojant duobėtu keliu. Klibančią kolonėlę reikia keisti kita arba restauruoti.
- Galiausiai, klibėti gali ir pats vairas. Inžinieriai naudoja patikimą dantytą ašies dizainą vairui pritvirtinti, tačiau ankstesni automobilio savininkai galėjo jį sugadinti, dėl ko ilgainiui vairas gali pradėti klibėti.
- Automatinės pavarų dėžės skystis (ATF) taip pat gali būti naudojamas kai kuriose vairo stiprintuvo sistemose. Automobiliuose su klasikinėmis hidraulinėmis vairo stiprintuvo sistemomis dažnai naudojama ATF tipo alyva.
- Sintetinis vairo stiprintuvo skystis yra ne alyvos pagrindu pagamintas skystis. Sintetinis vairo stiprintuvo skystis paprastai yra specialiai sukurtas konkrečiam automobiliui ar sistemai, kuriai jis naudojamas. Dauguma naujesnių automobilių naudoja sintetinį vairo stiprintuvo skystį.
- Taip pat yra nesintetinių mineralinių alyvos pagrindu vairo stiprintuvo skysčių.
- Netinkama maitinimo įtampa - šią klaidą gali nulemti pažeistas arba išsikrovęs akumuliatorius, pažeistas generatorius, pažeisti maitinimo, masės laidai, oksiduoti sujungimai sistemoje.
- Pažeistas vairo posūkio daviklis - trumpasis jungimas su mase arba pliusu.
- Stiprintuvo terminė apsauga - ši klaida įrašoma esant per aukštai hidraulinės alyvos temperatūrai.
- Susidūrimo signalas - jei transporto priemonė pateko į avariją ir suveikė oro pagalvių sistema, tai ši informacija gali būti išsiųsta į stiprintuvo valdymo bloką, dėl ko stiprintuvo sistema išjungiama.
Vairo stiprintuvo siurblio ir sistemos gedimų priežastys
Nors ir hidraulinių, ir elektrohidraulinių vairo stiprintuvo siurblių gedimo požymiai dažnai sutampa, neretai ryškiai skiriasi pagrindinės šių skirtingo tipo siurblių gedimo priežastys.
Hidraulinių vairo stiprintuvo siurblių gedimų priežastys:
Elektrohidraulinių vairo stiprintuvo siurblių gedimų priežastys:
Kiti dažniausiai pasitaikantys vairavimo mechanizmo gedimai:
Vairo stiprintuvo skysčio priežiūra ir keitimas
Vairo stiprintuvo skystis atlieka svarbų vaidmenį hidraulinėse vairavimo sistemose, užtikrindamas sklandų ir operatyvų vairavimą. Tam, kad stiprintuvas veiktų idealiai, jam reikalingas skystis - tai hidraulinis skystis, naudojamas vairo sistemoje, siekiant sukurti hidraulinę jungtį tarp vairo ir priekinių ratų. Tai sumažina pastangas, reikalingas ratams pasukti. Stiprintuvo siurblys ne tik cirkuliuoja skystį, bet ir sukelia jo slėgį sistemoje, kad vairą galėtumėte sukinėti lengviau.
Skysčių tipai
Stiprintuvo skysčio negalima maišyti su kitokiais, skirtingas specifikacijas turinčiais skysčiais.
Skysčio lygio tikrinimas ir keitimo intervalai
Alyvos lygis tikrinamas matuoklės, esančios sistemos bakelio kamštelyje, pagalba. Matuoklėje yra žymės, nurodančios minimalų ir maksimalų šaltos bei įkaitintos alyvos lygį. Kai tikrinate vairo stiprintuvo skystį, jis turi būti šviesios spalvos. Jei tamsus, tai ženklas, kad laikas jį pakeisti.
Geriausias būdas sužinoti, kada reikia pakeisti vairo stiprintuvo skystį, yra vadovautis originalios įrangos gamintojo (OEM) gairėmis. Automobilio gamintojas nurodo, kas kiek laiko turi būti keičiamas vairo stiprintuvo skystis. Pagal bendrąsias rekomendacijas jį rekomenduojama keisti kas ketverius metus arba nuvažiavus maždaug 80 000 km. Specialistai rekomenduoja keisti skystį kas dvejus metus arba kas 30 tūkst. km ridos. Taip pat būtina laiku, daugiausia kas 60 tūkst. km, keisti diržus.
Nors profesionalus praplovimas yra kruopščiausias variantas, jis gali būti brangus. Tuo tarpu šviežias vairo stiprintuvo skystis kainuoja tik dalį šios sumos.
Diagnostika ir remontas
Jei pastebėjote bet kurį iš minėtų požymių, labai svarbu to nepalikti likimo valiai. Įsitikinkite, kad vairo stiprintuvo skysčio lygis yra pakankamas. Patikrinkite, ar nėra nuotėkio. Jei negalite nustatyti ar išspręsti problemos, geriausia nuvežti automobilį pas sertifikuotą mechaniką. Jei vairo mechanizmas tampa itin sunkus arba girdite garsų triukšmą, venkite vairuoti transporto priemonę, iki kol ji bus suremontuota.
Vairo stiprintuvo siurblio arba krumpliaračio sistemos pakeitimas gali kainuoti šimtus ar net tūkstančius eurų. Siurblio remonto trukmė gali svyruoti nuo poros valandų iki poros darbo dienų, o kaina - nuo keliasdešimt iki kelių šimtų eurų.
Alyvos nuotėkių šalinimas
Svarbu pažymėti, kad sistemoje esanti alyva nesunaudojama ir jos lygio sumažėjimas visuomet rodo alyvos nuotėkį iš sistemos. Todėl prieš alyvos lygio papildymą būtina nustatyti nuotėkio vietą ir pašalinti jo priežastį.
Dažniausiai nuotėkiai pasitaiko hidraulinėse žarnose arba vairo kolonėlėje, rečiau - hidraulinio siurblio sistemoje. Gali pasitaikyti tokia situacija, kad iš kolonėlės prasisunkusi alyva renkasi traukių apsaugose ir nėra pastebima išorėje. Tačiau, jei alyvos prasisunkimą sukėlė vairo kolonėlės gedimas, negalima jo šalinti dirbtuvių sąlygomis - būtina pakeisti vairo kolonėlę.
Vieninteliai leistini dirbtuvių sąlygomis atliekami remonto darbai turi apsiriboti vairo traukių ir jų apsaugų keitimu. Vairo traukių apsaugų būklė turi būti tikrinama kiekvieno periodinio automobilio aptarnavimo metu.
Montuojant naują arba regeneruotą vairo kolonėlę, negalima pamiršti apie naujų sandarinimo elementų naudojimą hidraulinės sistemos jungtyse. Tokių sandarinimo elementų vaidmenį atlieka guminiai sandarinimo žiedai arba tarpinės iš minkšto metalo (vario arba aliuminio). Tais atvejais, kai yra nesandarios hidraulinės žarnos, jas taip pat būtina pakeisti naujomis.
Sistemos užpildymas ir nuorinimas
Pašalinus nuotėkio priežastis, visuomet būtina užpildyti sistemą nauja alyva ir nuorinti. Sistemos užpildymui naudojama alyva, atitinkanti transporto priemonės gamintojo specifikacijų reikalavimus. Automobiliuose su klasikinėmis hidraulinėmis vairo stiprintuvo sistemomis dažnai naudojama ATF tipo alyva.
Elektrohidraulinių sistemų (taip pat ir hidraulinių, esančių naujesnėse transporto priemonėse) atveju situacija atrodo kitaip. Užpildžius sistemą, ją būtina nuorinti kelis kartus pasukant vairą iš vienos kraštinės padėties į kitą (be variklio paleidimo). Būtina prisiminti, kad nuorinimo procedūra turi būti atliekama su pakeltais priekinės ašies ratais. Tai sumažina jėgas, reikalingas jų pasukimui, ir apsaugo sistemos elementus nuo pažeidimų pradinėje darbo fazėje, kai sistemoje ir alyvoje yra žymus oro kiekis.
Kol vienas asmuo suka vairą, kitas asmuo privalo stebėti, kada išsiplėtimo bakelyje nustos išsiskirti oro burbuliukai. Kai oro burbuliukai nebeišsiskiria, galima paleisti variklį ir vėl sukioti vairą iš vienos kraštinės padėties į kitą (apie 10 kartų), neužlaikant vairo kraštinėse padėtyse. Tokiu būdu, be sistemos nuorinimo, galima patikrinti jos veikimo tinkamumą bei sandarumą. Išjungus variklį dar kartą patikrinamas alyvos lygis ir esant reikalui papildomas. Taip pat patikrinama, ar alyva išsiplėtimo bakelyje nesuputojusi. Jei alyvoje pastebimi oro burbuliukai, būtina palikti automobilį apie 30 minučių, leidžiant dujoms pasišalinti.
Elektrinių gedimų diagnostika EPHS sistemose
Netinkamą sistemos veikimą taip pat gali sukelti elektriniai gedimai. Pirmas žingsnis tokioje situacijoje - diagnostinė patikra testeriu su tinkama programine įranga. Testeris suteikia galimybę nuskaityti ir ištrinti valdymo bloko atmintyje įrašytas klaidas, tikrų parametrų nuskaitymą (pvz., maitinimo įtampos reikšmę, vairo posūkio kampą) bei atitinkamų kodavimų atlikimą po valdymo bloko keitimo.
Jei testeris rodo ryšio su sistema klaidą, tai būtina patikrinti valdymo bloko maitinimą (gnybtai „15”ir „30”), masės sujungimą bei diagnostinės linijos grandinę tarp valdymo bloko ir diagnostinės jungties. Transporto priemonėse su integruotu CAN tinklu, ryšio trūkumas gali reikšti paties tinklo gedimą arba trumpą jungimą kuriame nors valdymo bloke, prijungtame prie šio tinklo.
Tipiniai EPHS elektrinių gedimų pavyzdžiai:
Slėgių patikra ir siurblių remontas
Paskutiniuoju veiksmu turi būti slėgių patikra sistemoje. Slėgių matavimai atliekami atitinkančiu manometru, prijungtu prie slėginės žarnos tarp siurblio ir vairo kolonėlės. Reikia paleisti variklį ir 5-10 sekundžių prilaikyti vairą kraštinėje padėtyje. Transporto priemonės ratai privalo stovėti ant pagrindo. Tam, kad nebūtų pažeistas kuris nors sistemos elementas, slėgio matavimas neturi trukti ilgiau nei anksčiau minėtos 5-10 sekundžių.
Hidraulinio siurblio sistemos remontą dirbtuvių sąlygomis dažniausiai atlikti neįmanoma - joms sugedus, jas būtina pakeisti naujomis arba regeneruotomis.
Montuojant naują sistemą, visuose hidrauliniuose sujungimuose būtina sudėti naujus sandarinimo elementus bei užveržti juos tinkamais momentais. Esant galimybei, taip pat reikia patikrinti elektrinių kabelių būklę, atkreipiant ypatingą dėmesį į kištukines jungtis ir jų sandarinimą. Sumontavus naują hidraulinio siurblio sistemą, būtina ją užkoduoti. Tai atliekama diagnostinio testerio pagalba, įrašant kodus, esančius transporto priemonės gamintojo dokumentacijoje. Montuojant vairo stiprintuvo elementus, visi varžtiniai sujungimai užveržiami atitinkamais momentais dinamometrinio rakto pagalba.
Svarbaus komponento priežiūra ir saugumas
Vairo mechanizmas daro tiesioginę įtaką kelių eismo saugumui, todėl draudžiama naudoti jo remontui detales, išmontuotas iš kitų transporto priemonių. „TRW“ firmoje vairo kolonėlių ir stiprintuvų siurblių regeneracijai naudojamos originalios detalės bei tie patys technologiniai procesai, kurie naudojami naujų elementų gamyboje. Po regeneracijos proceso dalims atliekami tokie patys bandymai kaip ir naujoms dalims, suteikiama tokia pati garantija.
Aprašytos pagrindinės EPHS sistemų gedimų diagnozavimo ir remonto taisyklės panašiu būdu taip pat taikytinos ir klasikinėms hidraulinėms sistemoms - atskyrus „elektrinę“ dalį. Hidraulinės vairo stiprintuvo sistemos tebenaudojamos tiek lengvuosiuose automobiliuose, tiek sunkvežimiuose ir, kaip ir kiekviena transporto priemonės sistema, po tam tikros ridos gali reikalauti tam tikrų aptarnavimo - remonto darbų.
Kad vairo stiprintuvo sistema veiktų tinkamai, būtina reguliariai keisti skystį ir tikrinti komponentų būklę. Pagrindinė užduotis yra hidraulinio skysčio, nurodyto automobilio gamintojo specifikacijoje, keitimas ir jo lygio papildymas.
tags: #vairo #stiprintuvo #siurblio #tvirtinimo #kronsteinas