Turinys ir tikslai: išристas ilgas laikotarpis Lietuvos aukštojo mokslo istorijoje, koncentruojantis į Kauno technologijos universiteto ištakas, raidą, okupacijų laikotarpius ir nepriklausomos Lietuvos raidą. Monografijoje analizuojama Lietuvos universiteto įkūrimas ir plėtra 1920-1940 m., jo vėlesnės transformacijos pokyčiai po plėtros 1951-1990 m. bei Kauno technologijos universiteto-dabar KTU-statuso atkūrimas ir nauji iššūkiai po 1990 metų. Tekste gausu archyvinių dokumentų, statistinių duomenų ir pirmą kartą sistemiškai pateikiamų faktų apie studentų ir dėstytojų vaidmenį antinacinėje ir antisovietinėje veikloje, tarptautinį bendradarbiavimą, kultūrinę ir sportinę veiklą, taip pat garbės vardų nominantus ir mecenatus.
Įvadas: istorinės atminties reikšmė universitetams
Gilias tradicijas turintys Europos ir pasaulio universitetai, minėdami jubiliejines sukaktis, tradiciškai visuomenei pristato savo istoriją. Universiteto istorija glaudžiai susijusi su valstybės istorija: klestint valstybė, klesti ir universitetas, žlungant - jungiasi aukštosios mokyklos uždarymo rizikos. XXI a. tautinės tapatybės klausimai Europoje bei Lietuvoje susiję su tautos ir valstybės ateitimi, todėl universiteto istorijai tenka svarbus rolė. Monografijos tikslas - išanalizuoti universiteto funkcionavimą nuo įsteigimo iki šių dienų ir parodyti, kaip skirtingi laikotarpiai formavo Lietuvos valstybingumą, mokslo, švietimo bei kultūros raidą.
1920-1940 m. Lietuvos universiteto įkūrimas ir plėtra
- 1920-1940 m. laikotarpiu universitetas pradėjo kaip Aukštųjų kursų pamatą, vėliau įkurto Lietuvos universiteto statusą įgijo 1922 m. vasario 16 d. Kaune.
- Aukštieji kursai tapo universiteto pagrindu, tačiau po 1940-ųjų, okupacijų laikotarpiu, ėmė keistis institucijos statusas ir pavadinimai, pabrėžiant jų istorinį šaknį.
- KPI (Kauno polit-technikos institutas) laikotarpiu privilegijuojama buvo kilmė iš Aukštųjų kursų 1920 m. sausio 27 d. įstaigos, o ne iš 1922 m. vasario 16 d. įkurtos Lietuvos universiteto.
- Sovietų okupacijos metais minimi įvykiai ir reorganizacijos rodo, kaip okupantai bandė suvaržyti ir perorganizuoti aukštąsias mokyklas, išlaikant jų istorinę įtaką, tačiau keičiant jų pavadinimus ir struktūrą.
- Po nepriklausomybės atkūrimo universitetas ėmė savo istoriją minėti kaip 1922 m. įkūrimo data, 2002 m. įrašydamas ją savo logotipe, o 2012 m. vasario 16 d. kartu su 90-siais jubiliejais minimas ir Kauno technologijos universitetas.
Kiti įvykiai, formavę universiteto tapatybę
- Tarpukario laikotarpiu didelis dėmesys teikiamas studentų atstovybės veiklai, studijų organizavimui bei tarptautiniam bendradarbiavimui.
- Antinacinė ir antisovietinė rezistencija yra atskleista plačiai, įskaitant studijų veiklos, dėstytojų ir studentų dalyvavimą bei partizanų judėjimo struktūras.
- Tarptautinės partnerystės raidą iliustruoja ryšiai su užsienio šalių universitetais, mokslo tiriamasis darbas ir bendradarbiavimas.
Monografijos metodologija ir jos naujovės
Monografijoje dėmesys sutelkiamas ne tik į struktūros raidą, bet ir į asmenybių vaidmenį šiame procese. Nustatomi pirmą kartą pateikti duomenys apie studentų ir dėstytojų dalyvavimą antisovietiniame pasipriešinime, apie KGB įtaką KPI laikotarpiu ir apie antinacinį pogrindį. Taip pat pagrindinis dėmesys skiriamas garbės vardų nominantų ir mecenatų įamžinimui, jų nuopelnams universitetui. Minėti dokumentai ir archyvinė korespondencija parodo nuoseklų tyrimo metodą: naudoti archyvinius šaltinius, kurie leidžia atskleisti universiteto istoriją per žmonių gyvenimus, jų vertybes ir požiūrį į valstybę.
Svarbiausi išskirtiniai faktai
- 1943 m. kovo 17 d. teiginiai apie universiteto uždarymą nėra įtvirtinti oficialiu įsakymu; mokomasis personalas dirbo, mokslinis darbas tęsėsi, nors tam tikros patalpos buvo užimtos.
- 1940-1950 m. laikotarpiu laikotarpio diktuojama ideologinė įtampa ir reorganizacijos buvo įtvirtintos, tačiau tikroji universiteto uždarymo nuoroda nėra archyvuose užfiksuota.
- Per visą okupacijų laikotarpį buvo stengiamasi išlaikyti tolesnę akademinę veiklą dviem institutais, o ne vienu universitetu.
Studentų ir dėstytojų vaidmuo antisovietinėje ir antinacinėje rezistencijoje
Tyrimai parodo, kad studentų ir dėstytojų vaidmuo buvo reikšmingas organizuojant pogrindinę veiklą, antisovietinį ir antinacinį pasipriešinimą ir siekiant išsaugoti tautinę kultūrinę tapatybę. Pirmosios ir Antrosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu formavosi ir plėtojosi studentų organizacijų veikla, kuri skatino pilietinį ugdymą ir tautinę savivoką. Skiriamas dėmesys ir tam, kaip šios organizacijos prisidėjo prie universitetų valdymo bei nacionalinės kultūros saugojimo.
Tarptautiniai ryšiai ir mokslinis darbas
Monografijoje pateikiama išsami tarptautinio bendradarbiavimo geografija įvairiais istorijos laikotarpiais: plėtojant mokslą, studijas, materialinę bazę ir Lietuvos matomumą mokslų pasaulyje. Analizuojama, kaip tarptautiniai ryšiai prisidėjo prie institucijos plėtros ir jos įvaizdžio Lietuvoje bei Europoje.
Darbai apie garbę ir mecenatus
Statutas, garbės vardai ir mecenatai atskleidžia, kaip universiteto bendruomenė išreikšdavo savo įsipareigojimą Lietuvai. Pavyzdžiai ir dokumentai pateikiami siekiant atskleisti šioje knygoje nagrinėjamų laikotarpių kultūrinę ir istorinę svarbą.
Meninis ir kultūrinis paveldas
Knyga akcentuoja kultūrinės veiklos, sporto ir tradicijų svarbą universiteto identitetui. Pokyčiai universitetų struktūrose ir tradicijų tęstinumas sudaro dalį tautinės valstybės kultūrinio atgimimo konteksto.
Rašyta laikantis naujo metodologinio principo: atskleisti universiteto istoriją per žmonių gyvenimus, jų vertybes, požiūrį į valstybę ir likimus. Pagrįsta archyvine medžiaga, kuri leidžia pateikti faktus, kuriuos ankstesni histografijos dar neatrodo.
Monografija skirta tyrinėjantiems Lietuvos mokslo ir švietimo istoriją, suteikianti naują požiūrį į kultūros ir technologijų raidą Kaune. Ji siekia atstatyti istorinį teisingumą ir atgaivinti istorinę atmintį, išryškindama svarbiausius įvykius, faktus ir asmenybių palikimą.
tags: #vairavimo #pradmenys #j #tiskevicius #v #2001