Privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas (TPVCA) yra būtina sąlyga norint dalyvauti eisme Lietuvoje. Tačiau vien draudimo turėjimas dar negarantuoja, kad išvengsite problemų. Klaidingai pateikti duomenys draudimo sutartyje arba sąmoningas informacijos nuslėpimas apie tikruosius transporto priemonės valdytojus gali sukelti rimtų finansinių ir teisinių pasekmių.
Draudimo sutarties niuansai: kitų vairuotojų rizika

Draudžiant transporto priemonę, draudikai klausia ne tik apie valstybinius numerius, draudimo laikotarpį ar eksploatavimą užsienyje, bet ir apie tai, ar transporto priemonę vairuos kiti asmenys. Šis pasirinkimas daro įtaką draudimo kainai, todėl kai kuriems vartotojams gali kilti mintis nutylėti faktą, jog bus kitų automobilio valdytojų.
Jaunų ir nepatyrusių vairuotojų rizika
Problemų kyla, kai draudimo savininką pakeičiančio vairuotojo rizikingumas yra didesnis - arba jis jaunesnis, arba jo stažas trumpesnis. „Kuomet transporto priemonę draudžia jos valdytojas, draudimo įmoka priklauso nuo jo amžiaus ir stažo. Pagal tą pačią logiką yra vertinamas ir kitų tos pačios transporto priemonės vairuotojų elgesio rizikingumas bei draudimo kaina“, - paaiškina ekspertai.
Ekspertai mano, kad didesnę autoįvykio sukėlimo riziką lemia mažesnė vairavimo patirtis, nesugebėjimas tinkamai įvertinti pavojų kelyje, o taip pat alkoholio ar kitų sąmonę veikiančių medžiagų vartojimas. Maža to, eismo dalyvio rizikingumas priklauso ne tik nuo jo paties elgesio. Pirmasis automobilis toli gražu ne visuomet bus naujas, su pažangiomis saugumo užtikrinimo sistemomis. Jaunas vairuotojas, ar iš nepatyrimo, ar iš taupumo, ne visuomet tinkamą dėmesį teiks mašinos techninei būklei.
Statistiniai duomenys apie jaunus vairuotojus
Kad jaunesni, mažiau patyrę vairuotojai labiau linkę rizikuoti kelyje, atrodo savaime suprantama. Gausybės tyrimų autoriai laikosi vieningos nuomonės: didžiausią grėsmę eismo saugumui kelia patys jauniausi vairuotojai.
- Britų mokslininkai suskaičiavo, jog grėsmė, kad į vieno automobilio eismo įvykį pateks 17-20 m. vairuotojas, yra net 15-18 kartų didesnė, nei pačios saugiausios, 60-69 m., amžiaus grupės vairuotojas. Į dviejų automobilių susidūrimą jaunieji vairuotojai patenka 7-11 kartų dažniau nei vyresnio amžiaus eismo dalyviai.
- Bendroji ES eismo saugumo statistika rodo, kad 18-24 metų žmonės sudaro net 12 proc. dėl eismo nelaimių žuvusių asmenų, nors bendrojoje populiacijoje tokio amžiaus žmonių tėra 7 procentai.
- Amerikiečių statistika byloja, kad jauniausi vairuotojai (16-19 m.) nuvažiuoja tik 3,8 proc. bendro visų toje šalyje automobilių įveikiamo atstumo, tačiau tampa 47,5 proc. mirtinų eismo įvykių, nutikusių dėl vairuotojo klaidų, kaltininkais.
- Skaičiuojama, kad eismo įvykių kaltininkais tampa 18 proc. vairuotojų, kurie turi 2 metų patirtį, 11 proc., turinčių 2-5 metų patirtį, 7 proc. - 5-10 metų patirtį ir 5 proc., kurių stažas viršija 10 metų.
Draudimo bendrovės pastebi tendenciją, kad jauni vairuotojai dažniau patenka į didesnius eismo įvykius. Šios amžiaus grupės vairuotojų sukeltos eismo įvykių vidutinės išmokos yra 30 proc. didesnės už asmenų, priklausančių amžiaus grupei nuo 55 iki 65 metų.
Pasekmės, jei draudimo sutartyje nurodyta klaidinga informacija
„Tyrimai, rodantys jaunų vairuotojų elgesio kelyje rizikingumą, puikiai žinomi visoms draudimo bendrovėms. Natūralu, kad rizika yra tiesiogiai susijusi su draudimo nuo tos rizikos kaina. Todėl, kai prie formaliai apdrausto solidaus amžiaus draudėjo automobilio vairo sėda draudimo rizikose nenumatytas jaunas žmogus, draudimo bendrovė iš įvykio kaltininko gali išieškoti visą išmoką ar jos dalį.“
Jei įvykus eismo įvykiui išaiškėja, kad vairavo ne sutartį sudaręs asmuo ar asmuo, nurodytas kaip „kitas vairuotojas“, o didesnio rizikingumo vairuotojas, išmoka pagal privalomąjį draudimą bet kokiu atveju bus išmokėta, tačiau dėl sutarties pažeidimo ar kitais įstatymuose nustatytais atvejais gali būti taikomas išmokos ar jos dalies išieškojimas. Draudimo išmoka pagal KASKO sutartį tokioje situacijoje gali būti arba sumažinama, arba neišmokama apskritai.
A. Žiukelis įspėja, kad šis reikalavimas galioja ne tik tuomet, kai automobiliu ketinama dalintis nuolat, pavyzdžiui, su šeimos nariu, bet ir iš anksto nenumatytais atvejais, kuomet prie vairo tenka sėsti kitam žmogui - kad ir vienintelį kartą per metus. „Pasitaiko ir atvejų, kuomet draudimo sutarties sudarytojai, žinodami, kad sutartyje nenurodė, jog vairuos ir kiti asmenys, po eismo įvykio bando gudrauti - prisiima svetimą atsakomybę už sukeltą eismo įvykį. Tačiau tokie bandymai retai būna sėkmingi - įprastai yla išlenda iš maišo ir tikrasis vairuotojas būna nustatomas. Tuomet tenka kelti klausimus ne tik dėl išmokos dydžio, bet ir dėl administracinės atsakomybės už sukčiavimą. Stebėtina, kad kaltininkui „pagelbėti“ kartais sutinka ir nukentėjusysis. Tačiau, sutikdamas, kad būtų klastojami eismo įvykio deklaracijos duomenys, jis ir pats gali susidurti su teisinėmis pasekmėmis.“
Vairavimas be privalomojo draudimo: didžiulė rizika ir atsakomybė

Nors Lietuvoje drausti automobilius transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu yra privalu, vis dar ne visi vairuotojai šio reikalavimo paiso. Dalis piktybiškai vengia drausti transporto priemonę tikėdamiesi tokiu būdu sutaupyti, kiti gi mano, kad vieną-kitą kartą per metus į gatves išvažiavus nedraustu automobiliu nemalonumų pavyks išvengti. Vis tik draudikai perspėja, kad tokia avantiūra vairuotojui gali baigtis dešimtis ar net ir šimtus tūkstančių eurų siekiančia finansine našta.
Statistika apie nedraustus automobilius ir jų sukeltus eismo įvykius
- Kelių transporto priemonių registro duomenimis, pernai metų pabaigoje maždaug dešimtadalis visų šalyje registruotų transporto priemonių nebuvo apdraustos privalomuoju draudimu. Tai reiškia, kad šalies keliuose ir gatvėse važinėjo ar, geriausiu atveju, garažuose ir kiemuose stovėjo maždaug 160 tūkst. neapdraustų transporto priemonių.
- 2015 metais naudojantis jomis sukelta 912 eismo įvykių. Iš jų - 145 užsienio valstybėse.
- Vidutinė neapdraustos transporto priemonės padaryta žala Lietuvoje siekė 887 eurus.
Finansinės ir teisinės pasekmės
„Nesvarbu, ar automobiliu važinėjama dažnai, ar ne, jis privalo būti apdraustas tol, kol yra įregistruotas. Tai numato įstatymai, o jų nesilaikant gresia administracinė atsakomybė ir baudos. Vis tik jos yra menkniekis, palyginus su tuo, kokie nemalonumai neapsidraudusio vairuotojo gali laukti sukėlus eismo nelaimę. Už menkiausią klaidą kelyje neapdrausto transporto priemonės savininkui ar vairuotojui gali tekti mokėti visą likusį gyvenimą“, - sako Tomas Nenartavičius, Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Draudimo departamento direktorius.
Draudikų atstovas pasakoja, kad eismo įvykį sukėlus neapdraustai transporto priemonei nukentėjusiai pusei žalą daugeliu atveju atlygina Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras. Atlygintus nuostolius vėliau regreso tvarka ši įstaiga išieško iš neapdrausto transporto priemonės savininko arba ją vairavusio ir avariją sukėlusio vairuotojo. Neturėdami TPVCA draudimo, jūs asmeniškai padengiate visas trečiųjų šalių padarytos žalos - turto, sveikatos ar gyvybės - išlaidas. Praktiškai Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras gali iš pradžių atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, o vėliau siekti visos žalos atlyginimo iš kaltosios šalies (regresinė išmoka).
Avarijos užsienyje: dar didesnės problemos
T. Nenartavičius taip pat pažymi, kad dar didesnės problemos gali laukti neapdrausta transporto priemone eismo įvykį sukėlus užsienyje. Vakarų valstybėse avarijose patiriamų žalų dydžiai paprastai yra gerokai didesni nei Lietuvoje. Ten važinėjama brangesniais automobiliais, jų remonto išlaidos yra gerokai didesnės, o neretai reikalaujama dar ir keleriopai didesnės neturtinės žalos atlyginimo.
| Valstybė | Vidutinė žala (EUR) |
|---|---|
| Vokietija | 4619 |
| Didžioji Britanija | 7061 |
| Norvegija | 8458 |
| Danija | ~10000 |
Transporto priemonių draudikų biuro duomenimis, dažniausiai nedraustomis transporto priemonėmis eismo įvykius lietuviai sukelia Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Norvegijoje. Statistiškai brangiausiai lietuvių avarijos atsieina Danijoje, kur vidutinis neapdraustos transporto priemonės sukeltos žalos dydis siekia beveik 10 tūkst. eurų.
Ką daryti, jei nukentėjote nuo neapdrausto vairuotojo?
„Įvykus eismo įvykiui ir paaiškėjus, kad viena iš transporto priemonių nėra apdrausta, nukentėjusiai pusei nereikėtų panikuoti, o paprasčiausiai iškviesti policijos pareigūnus. Pasitaiko, kad neapdraustos transporto priemonės vairuotojai nukentėjusiajam siūlo susitarti gražiuoju, pasirašinėti neaiškius susitarimus ar palaukti, kol asmuo apdraus savo transporto priemonę, ir eismo įvykį registruoti vėlesne data. Tokių pasiūlymų priimti ir jokių fiktyvių eismo įvykio deklaracijų pasirašinėti tikrai nereikėtų. Taip tik galima tapti neteisėtos veiklos bendrininku ir rizikuojama negauti draudimo išmokos“, - pažymi T. Nenartavičius.
Anot „ERGO Insurance“ atstovo, policijos pareigūnams užfiksavus eismo įvykį ir nustačius faktą, kad kaltininkas nebuvo apsidraudęs, nukentėjusios transporto priemonės savininkas su atitinkamais išrašais per tris darbo dienas turėtų kreiptis į bet kurią draudimo bendrovę, kuri Lietuvoje draudžia transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę. Šioji Transporto priemonių draudikų biuro vardu administruoja tolimesnį žalos atlyginimo procesą.
Baudos už vairavimą be draudimo
Nuo šių metų pradžios už vairavimą neapsidraudus transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu gresiančios baudos didėjo maždaug trimis su puse karto. Pagal naująjį Administracinių nusižengimų kodeksą, jos gali siekti nuo 60 iki 120 eurų. Vairavimas ar leidimas transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme be galiojančio privalomojo draudimo yra administracinis nusižengimas, už kurį vairuotojui ar savininkui gali būti skiriamos baudos, o avarijos atveju - visa asmeninė atsakomybė už padarytą žalą. Pakartotiniai pažeidimai ir kombinuoti pažeidimai (pvz., neatlikta techninė apžiūra kartu su draudimo nebuvimu) gali užtraukti didesnes sankcijas pagal įstatymus. Abu gali būti nubausti: vairuotojui gresia baudos už neapdraustos transporto priemonės vairavimą, o atsakingas asmuo už transporto priemonės dalyvavimą eisme - dažnai savininkas - gali būti nubaustas atskirai.
Vairavimas su alkobloku: reikalavimų laikymosi svarba

Jei teismas ar institucija yra pritaikiusi draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (alkoblokai), privaloma vairuoti tik su alkobloku. Alkoblokas - tai prietaisas, leidžiantis užvesti transporto priemonę tik tada, kai vairuotojas „pūstelėjęs“ į alkotesterį parodo nulinį arba leidžiamą alkoholio lygį. Lietuvoje alkoblokas paprastai taikomas kaip alternatyvi administracinė priemonė arba baudžiamojo poveikio priemonė, kai už tam tikrus pažeidimus (dažniausiai - vairavimą apsvaigus) vietoje ar kartu su teisių atėmimu skiriamas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti alkoblokai.
Pasekmės už vairavimą be alkobloko
Vairavimas be alkobloko paprastai laikomas reikšmingu pažeidimu, kuris gali užtraukti piniginę sankciją, pratęsti ar sugriežtinti ribojimus ir net lemti teisių netekimą ilgesniam laikui. Vairavimas be alkobloko yra sprendimo nesilaikymas. Už tokį pažeidimą gresia piniginė bauda, galimas ribojimų sugriežtinimas, termino pratęsimas, teisės vairuoti panaikinimas, o tam tikromis aplinkybėmis - ir griežtesnės procesinės pasekmės (ypač jei kartu nustatomas apsvaigimas ar kiti KET pažeidimai). Net simbolinis atstumas yra pažeidimas.
Administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnis numato sankcijas už transporto priemonių vairavimą, kai yra atimta ar sustabdyta teisė vairuoti.
- Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (vairavimas transporto priemonės, kuriai privalomas antialkoholinis variklio užraktas, kai jis neįrengtas ar neveikia) gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių.
- Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (pakartotinis pažeidimas) gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienų metų.
Rekomendacijos, kaip elgtis, jei vairuojate su alkobloku
- Montuokite tik sertifikuotą prietaisą patikimame servise.
- Laikykitės kalibravimo grafiko.
- Saugokite log'ų įrašus. Dauguma alkoblokų kaupia naudojimo istoriją.
- Informuokite darbdavį, jei vairuojate įmonės automobilį.
- Nesinaudokite „apeities“ schemomis ir venkite „išimčių“ sau pačiam.
- Ginčyti verta, kai turite įrodymų (techninė klaida, dokumentų netikslumai, serviso kaltė).
Jei alkoblokas sugedo, negalima laikinai vairuoti be jo. Kol prietaisas neveikia, laikoma, kad vairuojate be alkobloko. Jei nustatomas pažeidimas - bauda paprastai yra neišvengiama.
Vienintelis saugus kelias - nuoseklus reikalavimų laikymasis: sertifikuotas įrengimas, reguliari priežiūra, įrašų saugojimas, darbdavio informavimas ir jokių „išimčių“ kelyje. Taip išvengsite situacijos, kur „vairavimas be alkobloko bauda“ iš teorijos pavirsta realia, brangia ir karjeros planus griaunančia patirtimi.
tags: #vairavimas #su #netinkamu #draudimu
