Sunkūs sveikatos sutrikimai, tokie kaip regėjimo ar klausos problemos, epilepsija arba širdies ir kraujagyslių ligos, gali padidinti eismo įvykių riziką. Todėl laiku atlikus sveikatos patikrinimą, diagnozavus ir pradėjus gydyti ligą galima sumažinti avarijos tikimybę bei užtikrinti saugią eismo aplinką visiems. Visgi, problema ta, jog pasibaigus sveikatos medicininės pažymos galiojimui tik labai maža dalis vairuotojų savanoriškai apsilanko pas gydytojus pasitikrinti sveikatą. Profilaktinis sveikatos patikrinimas apima ne tik privalomuosius medicininius tyrimus, bet ir teisingai numatytą atsakomybę perduoti gydytojui visą informaciją apie esamus arba ankstesnius sveikatos sutrikimus. Tai užtikrina, jog tik fiziškai ir psichiškai tinkami asmenys gali valdyti transporto priemones, laikytis kelių eismo taisyklių bei prisidėti prie saugumo keliuose.
Vairuotojų sveikatos patikrinimas: esmė ir reguliavimas
Nuo 2024 m. sausio 1 d. pradės galioti naujas įsakymas: nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, vairuotojų turimi pažymėjimai bus paskelbti negaliojančiais ir vairuotojai nebegalės dalyvauti eisme. Remiantis dabartiniais statistikos duomenimis, daugiau nei 100 tūkst. vairuotojų dar nėra atnaujinę savo sveikatos pažymėjimų galiojimo, dėl ko jiems bus automatiškai stabdoma teisė vairuoti.
Medicininės pažymos galiojimo terminai
Šiuo metu vairuotojų sveikatos patikrinimo medicininės pažymos yra skirstomos į dvi grupes, kurios turi skirtingus galiojimo terminus:
- I-osios grupės (AM, A1, A2, A, B1, B ir BE kategorijos) pažymos galioja 10 metų.
- II-osios grupės (C1, C1E, C, CE, D1, D ir DE kategorijos) pažymos galioja 2 metus.
Pagal dabartinę tvarką, I-osios kategorijos transporto priemonių vairuotojams:
- Iki 55 m. sveikatos patikrinimas reikalingas kas 10 m.
- Nuo 56 iki 69 m. sveikatą pasitikrinti reikia kas 5 metus.
- Nuo 70 iki 79 m. - kas du metus.
- Vyresniems nei 80 m. - kasmet.
II-osios grupės transporto priemonių vairuotojų pažymėjimai galioja 5 metus, o sveikatos patikrinimo medicininė pažyma - 2 metus. Jeigu vairuotojui daugiau nei 80 metų, sveikatos patikrinimas turi būti atliekamas kasmet.
Kaip vyksta sveikatos patikrinimas?
Vairuotojo sveikatos patikrinimo metu, norint gauti sveikatos pažymą, gali būti atliekami įvairūs patikrinimai:
- Fizinis patikrinimas: vertinama bendra fizinė būklė, kraujo spaudimas, pulso dažnis, klausos ir regos funkcijos bei kitos fizinės charakteristikos, galinčios turėti įtakos vairavimo gebėjimui.
- Medicininiai tyrimai: atsižvelgiant į asmenines savybes ir amžių, atliekami kraujo ir šlapimo tyrimai, elektrokardiograma ar kiti tyrimai, siekiant nustatyti galimus sveikatos sutrikimus ar ligas.
- Anamnezė ir sveikatos istorija: gydytojui būtina gauti informaciją apie paciento asmeninę sveikatos istoriją, įskaitant ankstesnes ligas, operacijas, lėtines ligas bei vartojamus vaistus.
- Psichiatro konsultacija: gali apimti klausimynus apie asmens psichinę sveikatą, emocinį stabilumą, streso valdymą bei kitus psichologinius aspektus.
Kada vairuotojo pažyma neišduodama?
Vairuotojo pažymėjimai neišduodami asmenims, turintiems tam tikrų sutrikimų, pasireiškiančių psichozėmis, taip pat kai kurių asmenybės sutrikimų, kurie itin trikdo nuovoką, elgesį ar sugebėjimą prisitaikyti. Jeigu vairuotojas turi sveikatos sutrikimų, kurie gali turėti įtakos jo gebėjimui saugiai vairuoti, pasitaiko atvejų, kai, po gydytojo įvertinimo, vairuotojui gali būti nesuteikta asmens sveikatos pažyma. Pavyzdžiui, jeigu jis turi nekontroliuojamą epilepsiją, prastą regėjimą arba sunkią širdies ligą, tai yra svari priežastis tokiam žmogui neleisti vairuoti. Pažymos asmuo gali negauti, jeigu atsisako atlikti reikalingus tyrimus, nepateikia reikalingos informacijos arba meluoja apie savo sveikatos būklę.
Šeimos gydytoja pabrėžia, kad tarp būklių, dėl kurių pažyma gali būti neišduodama, yra sunkios širdies ir kraujagyslių ligos, tam tikros neurologinės ligos, pasireiškiančios sąmonės sutrikimu ar galinčios paveikti koordinaciją ir/ar judesius, tam tikri, nekoreguoti medikamentais, psichikos sveikatos sutrikimai. Taip pat ir tam tikros akių ligos, pavyzdžiui, toli pažengusi, nekontroliuojama glaukoma, dėl kurios siaurėja matymo laukas, ar negydyta katarakta, kurią turintys žmonės mato tarsi per miglą. Neišduoti pažymos galima ir dėl nenuspėjamų ar ūmių sveikatos problemų, ypač, jeigu turima būklė trumpuoju laikotarpiu gali paveikti vairavimo gebėjimus - tokiu atveju šeimos gydytojas gali stabdyti pažymos išdavimą iki tol, kol problema bus išspręsta arba žmogaus būklė stabilizuosis.
Svarbu suprasti, jog vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma yra suteikiama tiems, kurių sveikata yra tinkama vairuoti arba kurių būklę galima koreguoti taip, kad elgesys kelyje būtų saugus, pasitelkiant pritaikytą automobilio valdymą, vairą, akinius, klausos aparatus ir kt. priemones.
Aukštas kraujo spaudimas (hipertenzija): kas tai ir kodėl svarbu vairuojant?
Kraujo spaudimas - tai kraujo spaudimas į kraujagyslių sieneles. Optimalus kraujospūdis yra 120/80 mmHg, nors leistina norma šiek tiek didesnė. Normalaus kraujospūdžio normatyvai - iki 140/90 mmHg. Padidėjusiu kraujo spaudimu medikai laiko 140/90 mmHg ir didesnį spaudimą. Pirmasis skaičius atspindi širdies susitraukimo sukurtą spaudimą (sistolinis), o antrasis skaičius parodo spaudimą kraujagyslėse širdžiai ilsintis (diastolinis).
Kraujo spaudimas nėra pastovus - jis kinta dėl įvairių biologinių, emocinių ir aplinkos veiksnių. Kraujospūdžio svyravimas yra normalus dalykas. Dienos metu jis visada būna šiek tiek aukštesnis negu naktį, kai miegame ir organizmas atsipalaiduoja. Taip pat rudenį ir žiemą kraujospūdis yra šiek tiek aukštesnis negu vasarą. Tai vadinama natūraliu kraujospūdžio kitimu. O žmonėms, kurie turi aukštesnio kraujospūdžio ligą, jis nenukrinta net naktį - tai jau yra patologija.
Hipertenzijos paplitimas ir klastingumas
Statistika byloja, kad vienas iš trijų pasaulio gyventojų turi padidėjusį kraujo spaudimą. Apie 30 procentų nuo hipertenzijos kenčiančių žmonių nežino, kad jų kraujo spaudimas yra padidėjęs. Kiti 30 procentų ligonių žino apie savo ligą, tačiau nesigydo. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, situacija Lietuvoje blogėja - nuo 2004 m. sergamumas hipertenzija išaugo beveik dvigubai. Skaičiuojama, kad hipertenzija serga maždaug keturi iš dešimties suaugusiųjų. Taip pat 33 proc. mirčių lemia pirminės arterinės hipertenzijos komplikacijos. Arterinė hipertenzija yra klastinga liga, kadangi ilgą laiką nepasireiškia jokiais simptomais, todėl ir yra vadinama „nebyliąja žudike“.
Rizikos veiksniai ir simptomai
Pagrindiniai padidėjusio kraujospūdžio išsivystymo rizikos veiksniai - amžius ir paveldimumas. Žmogui senstant kraujospūdis pamažu kyla, nes kraujagyslės praranda savo elastingumą, taip pat vystosi aterosklerozė. Aukštas kraujo spaudimas labiau paplitęs tarp suaugusių vyrų nei moterų, tačiau moterims virš 55 m. taip pat padidėja rizika susirgti hipertenzija.
Kiti svarbūs rizikos veiksniai:
- Svoris: apkūnus, turintis antsvorio žmogus dažniau skųsis padidėjusiu kraujospūdžiu, nes didelis svoris apsunkina širdies ir kraujagyslių darbą.
- Nervinė įtampa ir stresas: dažna nervinė įtampa, nerimas, panikos atakos gali sukelti kraujospūdžio svyravimus.
- Miego sutrikimai: prasta miego kokybė, miego apnėja.
- Netinkama mityba: kurioje gausu druskos ir riebalų. Pagrindinis maisto papildas, darantis įtaką kraujospūdžiui, yra druska. Per dieną druskos reikėtų suvartoti ne daugiau kaip penkis gramus. Tai apima ir druską, esančią maisto produktuose.
- Alkoholis ir rūkymas: nuolatinis alkoholio vartojimas ir rūkymas gali pabloginti hipertenzija sergančių pacientų būklę.
- Mažas fizinis aktyvumas.
- Cukrinis diabetas: pacientai, sergantys cukriniu diabetu, turi didesnę riziką kraujospūdžio sutrikimams.
- Kai kurie maisto produktai ir papildai: ciberžolė, imbieras, juodieji pipirai, ženšenis, žaliosios arbatos ekstraktas, eleuterokokas - gali išprovokuoti aukštą kraujospūdį.
Ilgą laiką hipertenzija gali nepasireikšti jokiais simptomais. Tačiau jeigu jums nuolat skauda galvą (dažniausiai pakaušio srityje), vargina pykinimas, vėmimas, kraujavimas iš nosies, galvos svaigimas, dusulys, padidėjęs širdies plakimas ar atsirado regos sutrikimai - reiktų nedelsiant užsirašyti pas gydytoją, nes būtent šie simptomai įspėja, kad turite labai aukštą kraujospūdį, pasiekusį net 180/120 mmHg, o kai kuriais atvejais ir daugiau.
Hipertenzijos tipai
Yra du pagrindiniai arterinės hipertenzijos tipai:
- Pirminė (esminė) hipertenzija: Tai dažniausias šios ligos tipas, kuris nustatomas maždaug 90 proc. arterine hipertenzija sergančių žmonių. Jos priežastys nėra tiksliai žinomos ir paprastai ji vystosi palaipsniui. Pirmuosius 15-20 metų gali nepasireikšti jokie klinikiniai aukšto kraujo spaudimo simptomai.
- Antrinė hipertenzija: Tai kur kas retesnis hipertenzijos tipas, nustatomas maždaug 10 proc. sergančiųjų. Antrinės hipertenzijos priežastys yra nustatomos, pvz., inkstų ligos, skydliaukės problemos, antinksčių sutrikimai, miego apnėja ar ilgai vartojami kai kurie vaistai (skirti peršalimo gydymui, skausmo malšinimui, kontraceptinės tabletės ir t.t.).
Aukšto kraujo spaudimo poveikis vairavimui ir galimos komplikacijos
Aukštas kraujo spaudimas yra jėga, priverčianti tekantį kraują patekti ant arterijų sienelių. Kai ši jėga pasiekia aukštą lygį, tai gali sukelti rimtų sveikatos problemų, tokių kaip širdies nepakankamumas, regos sutrikimai, insultas ar netgi įvairios inkstų ligos. Bet kuriuo metu, bet kurioje vietoje, gali kilti rimtų komplikacijų, dėl kurių - įvykti sąmonės netekimas. Įsivaizduokite, jei taip nutinka už vairo ir dar judrioje miesto gatvėje? Nekontroliuojamas automobilis gali akimirksniu susidurti su kitais eismo dalyviais ar, užlėkęs ant šaligatvio, sužeisti pėsčiuosius.
Laiku nepasitikrinus, gali ištikti įvairios hipertenzijos komplikacijos: širdies nepakankamumas, insultas, kraujo krešuliai, regos sutrikimas, inkstų ligos, atminties sutrikimai. Pernelyg aukštas kraujospūdis per tam tikrą laiką gali sukelti arterijų sukietėjimą ir sustorėjimą. Esant tokiai būklei, didžiausias krūvis tenka širdžiai, didėja kairiojo skilvelio padidėjimo rizika.
Kokie skaičiai kraujospūdžio matuoklyje parodo, kad artėjama prie infarkto ar insulto? Tai priklauso nuo to, koks buvo žmogaus bazinis kraujospūdis. Jeigu sistolinis kraujospūdis visada laikydavosi apie 100-110 mmHg, tai pakilus iki 150 mmHg neabejotinai jausitės prastai. Beje, žmonės, kurie nuolat gyvena su aukštesniu spaudimu ir jo nejaučia, dažniausiai būna nesigydantys asmenys, jie į darbą vaikšto ir su 200-220 mmHg kraujo spaudimu. Keisčiausia, kad jie nejaučia absoliučiai jokių simptomų ir pirmas pasireiškimas jau gali būti galvos smegenų insultas.
Hipertenzijos diagnostika ir gydymas
Diagnostika
Siekiant diagnozuoti arterinę hipertenziją, atliekami daugkartiniai kraujo spaudimo matavimai. Kraujospūdis matuojamas tam skirtu prietaisu, kuris gautus duomenis pateikia gyvsidabrio stulpelio milimetrais (mmHg). Kai diagnozuojama arterinė hipertenzija, laipsniai nusako jos stiprumą.
Gydytojai stebi reakciją į krūvį, atliekant vadinamuosius krūvio mėginius (pvz., veloergometriją), kurie parodo, ar krūvio metu kraujo spaudimas nedidėja per greitai. Taip pat naudojamas 24 valandų kraujospūdžio monitoravimas. Jo metu paciento kraujospūdis kas 30-60 minučių matuojamas visą parą, todėl galima nustatyti, koks kraujospūdis būdingas besiilsinčiam žmogui, tiek užsiimant kasdiene veikla. Kiti tyrimai, padedantys įvertinti kraujospūdžio svyravimus, yra elektrokardiograma ir širdies echoskopija.
Gydymas ir prevencija
Su kraujo spaudimu susijusiems sutrikimams gydyti dažniausiai skiriami keli būdai. Pacientams, turintiems šiek tiek didesnį kraujo spaudimą ir turintiems mažesnę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, rekomenduojama tiesiog pakeisti gyvenimo būdą, o pacientams, turintiems pastovų ir aukštą kraujospūdį, skiriami vaistiniai preparatai.
Gyvenimo būdo korekcija
Tai nemedikamentinis būdas, kurį galima aptarti su savo gydytoju:
- Sveika mityba: mažinti druskos vartojimą (ne daugiau 5 g per parą), valgyti daugiau vaisių, daržovių, viso grūdo ir nesočiųjų riebalų turinčių produktų. Nerekomenduojama piktnaudžiauti kava. Kofeino poveikis gali skirtis, todėl rekomenduojama stebėti kraujospūdį prieš ir po kavos vartojimo.
- Reguliarus fizinis aktyvumas: bent 30 min. pasivaikščiojimas pėsčiomis 3-4 kartus per savaitę gali sumažinti kraujo spaudimą net iki 4 mm/Hg. Rekomenduojama rinktis vidutinio intensyvumo dinaminius pratimus ir jiems skirti maždaug 50-60 min. Ypač naudingi vyresnio amžiaus žmonėms. Tinka kardiovaskuliniai (aerobiniai) pratimai (ėjimas, bėgimas, plaukimas, dviračių sportas), jėgos treniruotės ir tempimo pratimai. Svarbiausia - daryti tai su malonumu ir reguliariai.
- Svorio reguliavimas: atsikratyti antsvorio.
- Miego kokybė: užtikrinti pakankamą ir kokybišką miegą.
- Streso valdymas: atpalaiduojamieji pratimai, joga, vengti nervinės įtampos.
- Rūkymo ir alkoholio atsisakymas.
Medikamentinis gydymas
Beveik kiekvienam asmeniui šios rizikos sumažinimui būtina vartoti vaistus. Kraujospūdį reguliuojantys medikamentai vadinami antihipertenziniais vaistais. Juos reikia vartoti reguliariai ir taip, kaip paskirta, nepamirštant jų pasiimti atostogaujant. Niekada negalima savarankiškai nutraukti vaistų vartojimo ar pakeisti jų dozės - tai gali būti pavojinga. Pacientai, kuriems skiriamas medikamentinis gydymas, turėtų ypatingai atkreipti dėmesį į savo sveikatą ir nuolat ją stebėti.
Papildomai gali būti skiriami:
- Statinai: veiksmingai mažina išeminio insulto riziką, nepriklausomai nuo cholesterolio lygio.
- Kraują skystinantys vaistai: sumažina kraujo krešulių formavimosi riziką. Tai apima antitrombocitinius vaistus (trombocitų agregacijos inhibitorius) ir antikoaguliantinius vaistus (pvz., varfarinas).
Vartojant bent dvejus skirtingų rūšių vaistus, reiktų pasitarti su vaistininku ar gydytoju dėl jų tarpusavio suderinamumo, kadangi rizikuojama susidurti su vaistų neveiksmingumu arba įvairiomis sąveikos pasekmėmis. Vaistų kraujospūdžiui mažinti dažniausiai netoleruoja pacientai, turintys kitas širdies ligas, nėščiosios moterys, taip pat inkstų ligomis sergantys žmonės. Hipertenzinių vaistų veikimą gali silpninti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, o antidepresantai gali veikti priešingai - padidinti hipertenzinių vaistų koncentraciją kraujyje.
Papildai
Geriausi papildai yra su omega-3 riebiosiomis rūgštimis, kurios mažina cholesterolio kiekį kraujyje ir pagerina periferinę kraujotaką. Taip pat naudingi kalio ir magnio preparatai, nes esant jų trūkumui gali kilti kraujospūdis ir atsirasti bendras silpnumas. Žuvų taukus galima gerti ir be gydytojo nurodymų, tačiau savavališkai papildų padauginti negalima. Prieš vartojant bet kokius papildus, rekomenduojama pasitarti su gydytoju.
Chirurginis gydymas
Operacijos galimos tada, jeigu kraujospūdis nebesureguliuojamas medikamentais. Lietuvoje atliekamos inkstų denervacijos procedūros - per kirkšnį atliekamos procedūros, kurių metu prideginamas nervas, jungiantis inkstus ir smegenis, taip sumažinant kraujospūdį.
Vaistų vartojimo stebėjimas
Kadangi hipertenzinė širdies liga nėra pagydoma, o tik sukontroliuojama, vaistus reikėtų gerti reguliariai ir nepraleisti dozės. Naudokite specialią vaistų dėžutę, kurios skyreliai leidžia paskirstyti vaistus pagal savaitės dienas bei paros laiką. Jei naudojatės išmaniuoju mobiliuoju telefonu, galite atsisiųsti programėles, kurios primins, kada laikas išgerti vaistus, kada papildyti vaistų atsargas ar atnaujinti receptą. Visada turėkite atsargų kelioms dienoms.
Aukštas kraujospūdis Lietuvoje kontroliuojamas prastai. Pastaruoju metu kraujo spaudimo kilimas prasideda jauname amžiuje, nes gyvename labai intensyvų, streso kupiną gyvenimą ir vis jaunesniems žmonėms aptinkame aukštesnį kraujo spaudimą. Jauniems pacientams sunku suvokti ir suprasti, kad tai reikia gydyti. Padidėjusio, itin žemo ar smarkiai svyruojančio kraujospūdžio negalima ignoruoti, todėl labai svarbu, kad patys pacientai rūpintųsi savo sveikata ir siektų užkirsti kelią šiems susirgimams.
tags: #vairavimas #su #ausktu #spaudimu