Kelių eismo taisyklės (KET) nustato eismo tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Instrukcijos, taisyklės ir kiti įstatymų lydimieji aktai, nustatantys eismą keliuose, specialiųjų krovinių vežimą, transporto priemonių naudojimą ir priežiūrą, važiavimą uždaroje teritorijoje, negali prieštarauti šioms taisyklėms. Eismą keliuose gali apriboti tik kelio ženklai, kelių ženklinimas, šviesoforai ir reguliuotojo signalai. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu, o kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi jais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu.
Kas yra Kelių eismo taisyklės (KET)?
Šios taisyklės nustato eismo tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis.
Svarbiausios sąvokos eisme
- Duoti kelią (nekliudyti) - eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį.
- Sankryža - kelių kirtimosi, jungimosi viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai. Sankryžomis nelaikomi kelių atsišakojimai ir vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas (įvažiuojama į kelią iš esančių šalia jo teritorijų). Sankryža yra reguliuojama, jeigu eismą joje reguliuoja šviesoforai arba reguliuotojas.
- Pagrindinis kelias - kelias, pažymėtas ženklais „Pagrindinis kelias“, „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės (kairės)“, „Automagistralė“ kertamojo ar prisijungiančiojo kelio atžvilgiu; kelias kito kelio, pažymėto kelio ženklais „Sankryža su pagrindiniu keliu“, „Važiuoti nesustojus draudžiama“, „Gyvenamosios zonos pabaiga“, atžvilgiu; kelias su danga (betonas, asfaltas, skalda, žvyras, grindinys ir panašiai) kelio be dangos atžvilgiu. Šalutiniame kelyje prieš pat sankryžą esantis ruožas su danga nedaro jo lygiareikšmio su kertamuoju. Pagrindinio kelio nėra reguliuojamose sankryžose.
- Lygiareikšmė sankryža - nereguliuojama sankryža, kurioje susikertantys keliai nėra paženklinti pirmumo ženklais ir šių kelių danga yra vienoda. Lygiareikšmės sankryžos dažniausiai jungia mažo eismo intensyvumo kelius, kuriuose transporto srautai yra palyginti vienodi.
- Persirikiavimas - eismo juostos keitimas neįvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą.
Dešinės rankos taisyklės esmė ir taikymas
Kertinis KET principas
Dešiniosios rankos taisyklė yra kertinis Kelių eismo taisyklių principas, kurį žino kiekvienas vairuotojas. Tai viena pagrindinių KET taisyklių, su kuria būsimi vairuotojai supažindinami dar pirmosiomis pamokomis, tačiau sėdus patiems prie vairo po išlaikyto vairavimo egzamino dažnam vairuotojui ši taisyklė iš galvos tiesiog išgaruoja.
Remiantis kelių eismo taisyklių (KET) 155 punktu, lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms. Nors ši taisyklė kiekvienam vairuotojui turėtų būti tokia pat suprantama, kaip kad draudimas važiuoti per sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui, tačiau kelyje situacijos ne visuomet būna labai aiškios, vairuotojai pasimeta, priima neteisingus sprendimus.
Taisyklės taikymas ir dažniausios situacijos
Lietuvoje lygiareikšmių sankryžų, kuriose reikia taikyti dešiniosios rankos taisyklę, nėra daug. Svarbesniuose keliuose yra pirmumo ženklai arba šviesoforai. Vis dėlto, vairuojant užsienyje, reikia prisiminti, kad lygiareikšmėje sankryžoje galima atsidurti kur kas dažniau.
Dažnai policijos pareigūnai turi vykti į įvykio vietą dėl paprasto susidūrimo daugiabučio kieme ir išsiaiškinti, kuris gi vairuotojas buvo kaltas. „Vadinamoji dešinės rankos taisyklė, kad ir kaip bebūtų keista, yra pažeidžiama gana dažnai ir neretai tampa eismo įvykių priežastimi“, - sako draudimo ekspertas R. Pocius.
Anot draudimo eksperto, dažniausiai taip nutinka mažareikšmėse sankryžose ar automobilių stovėjimo aikštelėse, kaimo keliukuose. Daugiabučių kiemuose, jungiamosiose jų gatvėse, sodų bendrijose yra labai daug kelių, nepažymėtų pirmumo ženklais. Šiose sankryžose vairuotojams tenka prisiminti vieną svarbiausių eismo taisyklių - dešinės rankos taisyklę.
Egzistuoja kažkoks keistas mitas, kai žmonės mano, kad reikia praleisti važiuojančius tiesiai. Anot instruktoriaus A. Pakėno, vairuotojui, kuris važiuoja tiesiai, neva suteikiamas pirmumas, nors tokios taisyklės nėra ir niekada nebuvo. Taip pat žmonės kartais klaidingai galvoja, jog platesniu keliu važiuojantis automobilis turi pirmenybę prieš važiuojantį siauresniu, tačiau tai nėra tiesa - tokie keliai yra lygiareikšmiai. Kelio plotis nieko nepasako apie jo pirmumą, įtakos turi tik danga. Jeigu nėra pirmumą nurodančių ženklų, jį gali sufleruoti danga - pavyzdžiui, asfaltuotas kelias visada yra pagrindinis žvyrkelio atžvilgiu.
Jeigu sankryžoje keičiasi pagrindinio kelio kryptis, pagrindiniu keliu važiuojantys vairuotojai vieni kitų atžvilgiu turi laikytis važiavimo per lygiareikšmių kelių sankryžas taisyklių. Kai eismas reguliuojamas šviesoforu, vairuotojas privalo vadovautis šviesoforo signalais, kad ir kokie būtų važiavimo pirmenybę nurodantys kelio ženklai. Jeigu šviesoforas išjungtas arba įjungtas geltonas mirksintis jo signalas, vairuotojas turi vadovautis kelio ženklais.
Kitos situacijos, kurioms taikoma dešinės rankos taisyklė
Dešiniosios rankos taisyklė galioja ne tik sankryžose. Pavyzdžiui, jeigu į antrą eismo juostą vienu metu rikiuojasi automobiliai iš pirmos ir trečios juostų, pirmenybę turi tas, kuris rikiuojasi iš pirmos. KET 112 p. numato, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi.
Taisyklė galioja ir įvažiuojant bei išvažiuojant iš greitėjimo ar lėtėjimo juostų - įvažiuojantis į lėtėjimo ar greitėjimo juostą turi praleisti iš šių juostų išvažiuojančius automobilius.
Be to, dešinės rankos taisyklė taikoma ir stovėjimo aikštelėse, kur nėra ženklų, nustatančių, kas ką turi praleisti. Deja, ne visada vairuotojai supranta, kad tas, kuris važiuoja tiesiai, turi praleisti tą, kuris priešais jį sukasi iš dešinės pusės.
Klaidų pasekmės ir patarimai
Dėl dešinės rankos taisyklės nesilaikymo įvykusių avarijų metu dažniausiai patiriama 700-800 eurų žala, tačiau neretai nuostoliai būna ir gerokai didesni ar net sužalojami žmonės. Tai daugiausiai priklauso nuo greičio, kuriuo transporto priemonės važiuoja, sankryžos ypatumų bei oro sąlygų.
Neretai pasitaiko ir kuriozinių situacijų, kai apie dešinės rankos taisyklę vairuotojai prisimena tik pateikę užpildytą eismo įvykio deklaraciją draudikams. Ekspertams pagal pateiktą informaciją įvertinus visas aplinkybes paaiškėja, kad dėl eismo įvykio yra kaltas visai ne tas vairuotojas, nes tokioje situacijoje reikėjo laikytis dešinės rankos taisyklės. Tokia situacija gana dažnai pasitaiko kaimų keliuose - kai vairuotojas, artėdamas link sankryžos, mato iš dešinės pusės artėjantį traktorių, tačiau nusprendžia, kad jis nespės pasiekti sankirtos anksčiau, todėl nesustoja jo praleisti. Ši klaida gali atnešti didelių nemalonumų. Dešinės rankos taisyklės nederėtų interpretuoti.
Tinkamai tokiose situacijose pasielgti leidžia tik kelių eismo taisyklių žinojimas, dėmesingumas ir vairavimo patirtis. Be to, visada reikėtų įvertinti ir kito vairuotojo veiksmus. Net ir turint pirmumo teisę kelyje prieš sankryžą reikėtų visuomet primažinti greitį bei įsitikinti, kad kita transporto priemonė sustoja ir duoda kelią.
Artėjant prie bet kokios sankryžos, visada reikia žiūrėti, ar nėra pirmumą nusakančių ženklų. Jeigu sankryža akivaizdžiai lygiareikšmė, papildomas atsargumas nepakenks - net ir sukant į dešinę, kur turite pirmenybę, vertėtų žvilgtelėti į kitą pusę ir įsitikinti, kad važiuoti saugu. Jeigu nežinai, koks kelias, elkis taip, tarsi važiuotum šalutiniu, ir jokių problemų nekils.
Nesutariant su kitu vairuotoju, kuriam reikėtų pajudėti pirmam, pavyzdžiui, stovėjimo aikštelėje, rekomenduojama duoti kelią pamojant ranka ar pamirksint šviesomis. Taip bus ne tik saugiau, bet ir greičiau, nei stoviniuoti abiem bandant nuspręsti, kieno šioje situacijoje pirmenybė.
Vairuotojo ergonomika ir valdymas
Taisyklinga rankų padėtis ant vairo
Taisyklingas vairo naudojimas prasideda nuo taisyklingo jo laikymo. Vairuotojo rankos turėtų būti ties 9 ir 3 valandų padalomis, jei vairo apskritimą įsivaizduotume kaip laikrodžio ciferblatą. Ši pozicija kartais yra vadinama „vakarai-rytai“, jei įsivaizduotume kompasą. Ilgesnį laiką jauni vairuotojai buvo mokomi rankas laikyti ties 10 ir 2 valandų padalomis, manant, kad tai padės greičiau atlikti staigius manevrus ir pagerins matomumą dideliuose vairuose.
Tačiau dabar vairuotojai griežtai perspėjami rankas laikyti tik ties 9 ir 3 valandų padalomis. Beveik visi automobiliai šių dienų gatvėse turi oro pagalves vairo centre. Įvykus eismo įvykiui, jos išsiskleidžia su didele jėga ir gali lengvai sulaužyti ne vietoje laikomas rankas. Teigiama, kad jei rankas vairuotojas laikys padėtas ant pačios pagalvės, viskas gali baigtis ir amputacija. Dar blogiau - staiga atgal pagalvės švystelėtos rankos gali sužeisti ir galvą ar net kitus keleivius. Abi rankos ant vairo važiuojant užmiestyje padės automobilį suvaldyti patekus į ekstremalią situaciją ir taip pavyks nepaleisti vairo, jei pataikysite į duobę ar važiuosite labai grublėtu paviršiumi.
Daugelis vairuotojų netinkamoje padėtyje laiko nykščius - dažnai jais apkabinamas vairo žiedas, nykščius paliekant vidinėje vairo pusėje. Tai taip pat nėra saugu - eismo įvykio metu automobilio keleiviai yra stipriai metami į priekį ir nykščiai gali būti tiesiog sulaužyti. Ne vienas automobilių gamintojas dabar į tai atkreipia dėmesį ir pačiame vairo centre montuoja plačius stipinus, kad nykščiais vairo apkabinti būtų tiesiog neįmanoma.
Vairo sukimo technikos
Laviruojant mieste ar stovėjimo aikštelėje vairą reikia pasukti kur kas daugiau nei važiuojant užmiestyje, tačiau dviejų rankų taisyklė niekur nedingsta.
- **Lėtas sukimas:** Vairas sukamas iš lėto, abiem rankomis, jų poziciją keičiant palaipsniui keletą kartų, tačiau rankų nekryžiuojant.
- **Rankų kryžiavimas:** Dažniausiai šios technikos mokoma ir vairavimo mokyklose. Sukant vairą šiuo būdu, jums taip pat neišvengiamai reikės dviejų rankų. Kai vairas pasisuka maždaug 90 laipsnių kampu ir dešinė ranka atsiduria ties šeštos valandos pozicija, ją reikia atitraukti ir perkelti į dvyliktos valandos poziciją. Šios technikos privalumas, kad vairą suksite ganėtinai greitai ir nesunkiai laviruosite įveikdami net ir labai staigius posūkius mieste. Kai užbaigsite manevrą ir norėsite ištiesinti automobilio ratus, rankas galite kiek atlaisvinti, bet jų visiškai nepatraukti nuo vairo.
Daugelis vairuotojų visgi į vairo sukimo procesą žiūri kiek kitaip ir naudoja „indų plovimo techniką“, t.y. vairo sukimas, kai naudojama tik viena ranka. Vairuotojai, naudodami šią techniką, dažniausiai įdarbina kairę ranką ir laiko ją ties devinta arba dvylikta valandomis.
Tinkama sėdėsena prie vairo
Apie taisyklingą sėdėseną prie vairo būsimiesiems vairuotojams vairavimo kursuose aiškinama vos kelias minutes. Patyrę vairuotojai šiam dalykui irgi neskiria dėmesio, nors būtent taisyklinga sėdėsena gali padėti išvengti avarinių situacijų, saugo nuo nuovargio, kartais - ir nuo stuburo bei sąnarių ligų.
Sėdinčio vairuotojo keliai turi būti tokioje padėtyje, kad ilgose kelionėse jų nepradėtų skaudėti. Sėdint prie vairo, rankos turi būti truputį sulenktos (100-120°) per alkūnes, kojos sulenktos per kelius 100-140° kampu, keliai būtų 3-5 cm atstumu nuo apatinio vairo krašto ir šiek tiek pasislinkę į priekį. Keliai neturi kliūti už vairo, kai pėdomis spaudžiami pedalai. Sėdint nugara turi remtis į atlošą. Jūs turite gerai matyti kelią prieš save. Nereguliuokite vairo ir sėdynės padėties vairuodami - tai pavojinga.
Sėdynės atlošo pagalvėlė turi būti nutolusi nuo žmogaus galvos apie 2 cm, kad smūgio į užpakalinę automobilio dalį metu nebūtų pakenkta vairuotojo ir keleivių kaklinės stuburo dalies slanksteliams. Viršutinė pagalvėlės dalis neturėtų būti žemiau įsivaizduojamos vairuotojo ar keleivio akių linijos ir aukščiau nei viršugalvis.
Didelę įtaką vairuotojo nuovargiui, vairavimo judesių greičiui, tikslumui, kelio apžvelgiamumui turi sėdynės patogumas ir padėtis. Prieš pradėdami važiuoti, tinkamai sureguliuokite sėdynę: nustatykite jos išilginę padėtį, sureguliuokite atlošą, sėdynės aukštį, kad akys būtų tinkamame aukštyje virš vairo, patikrinkite galvos atramos aukštį.
Vairas neturi būti nei per aukštai, nei per žemai, o per vairaratyje esančią viršutinę kiaurymę turi būti matomas visas prietaisų skydelis. Daugelyje automobilių galima reguliuoti sėdynės aukštį ir vairaračio poziciją, kiekvienas vairuotojas šiuos dalykus gali nusistatyti pagal savo ūgį. Sėdėti reikia ne per žemai ir ne per aukštai: aukštis turi būti toks, kad viską puikiai matytumėte, bet tarp galvos ir stogo turėtų būtų bent jau pusės sprindžio atstumas.
Kaip reguliuoti vairuotojo sėdynę, kad būtų užtikrintas maksimalus saugumas ir patogumas – saugaus vairavimo patarimai
Automobilio stabilumas ir saugus stabdymas
Kas įtakoja automobilio stabilumą?
Automobilio stabilumas tuo didesnis, kuo žemiau yra jo svorio centras. Nepakrautas kroviniais automobilis ne taip greitai virsta, o visiškai pripildyta autocisterna stabilesnė už pripildytą iki pusės.
Inercijos jėga automobilį veikia staiga pradedant važiuoti, staigiai stabdant, važiuojant posūkyje. Išcentrinė jėga būna didesnė, kuo didesnis važiavimo greitis ir mažesnis kelio vingio spindulys. Automobilio šoninio slydimo priežastimi slidžiame kelyje gali būti tiek staigus stabdymas, tiek staigus greičio padidinimas. Jeigu automobilio ratų traukos jėga didesnė už ratų sukibimo su kelio danga jėgą, buksuos varantys ratai. Važiuojant slidžiu keliu, pavojinga staiga padidinti variklio sūkius (nuspausti akseleratoriaus pedalą), nes automobilis gali nuslysti į šoną.
Stiprus šoninis vėjas pavojingas slidžiame kelyje išvažiuojant iš uždaro kelio ruožo į atvirą. Akvaplaningo (vandens pleišto tarp padangos protektoriaus ir kelio dangos) dydis priklauso nuo važiavimo greičio, padangų protektoriaus būklės, lietaus intensyvumo, kelio dangos. Jei padangų protektorius susidėvėjęs, ratų sukibimo su kelio danga jėga mažėja. Per žemas oro slėgis padangose didina kuro sąnaudas ir mažina automobilio stabilumą. Tik pradėjus lyti, kelio danga yra ypatingai slidi.
Jeigu važiuodami tiesiai, Jūs netikėtai įvažiavote į nedidelį apledėjusį kelio ruožą, patartina nekeisti važiavimo greičio ir krypties, tik lengvai atleisti akseleratoriaus pedalą. Važiuojant per gilų sniegą, pažliugusiu grunto keliu, reikia iš anksto pasirinkti žemesnę pavarą, nedaryti staigių posūkių, neperjunginėti pavaros, stengtis nesustoti.
Vežant sunkesnius krovinius ant lengvojo automobilio kėbulo viršaus (bagažinė ant stogo), staigus vairo pasukimas ir stabdymas yra pavojingi. Viena slidžiausių dangų yra tašytų akmenų kelio danga.
Stabdymo ypatumai ir saugus atstumas
Stabdymo kelias yra tiesiogiai proporcingas greičio padidėjimo kvadratui: t.y. greitį padidinus tris kartus, stabdymo kelias padidės devynis kartus. Stabdymo kelias daugiausiai priklauso nuo važiavimo greičio, stabdžių pavaros sandaros, stabdančiųjų ratų skaičiaus ir stabdžių pedalo paspaudimo jėgos. Vairo mechanizmo sandara neturi įtakos stabdymo keliui.
Saugus atstumas tarp paskui vienas kitą važiuojančių automobilių - apie pusė spidometro parodymo. Važiuojant paskui didelių gabaritų automobilį, reikia laikytis nuo jo kaip galima didesniu atstumu, kad būtų matoma ilgesnė kelio atkarpa į priekį.
Staiga stabdant reikia nuspausti stabdžio pedalą, neišminant sankabos pedalo. Jei stabdant, stabdomi ratai užblokuojami ir slysta važiuojamosios dalies paviršiumi, stabdymo kelias pailgėja. Staiga stabdant automobilį, užpakaliniai ratai užsiblokuoja (čiuožia) greičiau nei priekiniai.
Važiuojant slidžiu keliu, automobilio stabdymo kelias sumažės, jeigu bus stabdoma pertraukiamu stabdymo būdu, neišjungus sankabos ir pavaros (kai nėra ABS). Stabdymas varikliu ir neblokuojant ratų, pagerina automobilio stabilumą. Posūkyje automobilis stabilesnis, jeigu važiuojama su įjungta pavara ir neišminta sankaba.
Staigiai stabdant, keleiviai ir nepritvirtintas krovinys juda į priekį. Jeigu, esant intensyviam eismui, staigiai stabdysite transporto priemonę, į Jus gali atsitrenkti iš paskos važiuojantys. Pavojinga staiga stabdyti automobilį, kurio kairiųjų ir dešiniųjų ratų padangos nevienodai nudilusios, nes jis gali nuslysti nuo kelio.
Jeigu stačioje nuokalnėje automobilis bus ilgai stabdomas, gali perkaisti ir sugesti stabdžiai. Stabdyti nuokalnėje reikia įjungus pavarą. Stabdant automobilį varikliu, kuo statesnė nuokalnė, tuo žemesnę pavarą įjungiame. Staiga sugedus darbo stabdžiams, reikalinga įjungti žemesnę pavarą ir stabdyti stovėjimo (rankiniu) stabdžiu. Esant galimybei - pasinaudoti kokia nors kliūtimi.
Pervažiavęs vandens telkinį (kai buvo apsemti automobilio stabdžiai), vairuotojui rekomenduojama važiuojant nedideliu greičiu keletą kartų paspausti stabdžių pedalą, kad išdžiūtų stabdžių trinkelės. Jei Jūsų vairuojamojo automobilio dešinieji ratai užvažiavo ant nesutvirtinto kelkraščio, rekomenduojama nestabdant automobilio, nukreipti jį į važiuojamąją dalį.
Transporto priemonę palikdami stovėti visada įjunkite stovėjimo stabdį. Sustojus įkalnėje ir laukiant leidžiamo šviesoforo ar reguliuotojo signalo, automobilį patartina išlaikyti vietoje stovėjimo stabdžiu. Pradedant važiuoti įkalnėje, stovėjimo stabdį reikia atleisti sinchroniškai, automobiliui pajudant iš vietos (atleidžiant sankabą).
Vairuotojo reakcija ir apžvalga
Vairuotojo reakcijos laikas - laiko tarpas nuo to momento, kai vairuotojas pastebėjo kliūtį, iki ėmėsi konkrečių veiksmų. Neblaivaus vairuotojo reakcijos laikas pailgėja. Pavargusio ir sergančio vairuotojo dėmesys silpnėja, reakcijos laikas ilgėja. Vairuotojo emocinis susijaudinimas turi neigiamą įtaką eismo saugumui. Jeigu vairuotojas pavargo ir jį ima miegas, jis turi sustoti ir pailsėti.
Didėjant judančio automobilio greičiui, vairuotojo apžvalgos kampas mažėja. Priešpriešais važiuojantys automobiliai, nudažyti tamsiomis spalvomis (pilka, tamsiai mėlyna), sudaro iliuziją, kad jie juda lėčiau, nei iš tikrųjų. Priešpriešais atvažiuojanti didelių gabaritų transporto priemonė sudaro iliuziją, kad ji juda greičiau, nei iš tikrųjų.
Spausti sankabos ir stabdžio pedalus rekomenduojama vidurine pėdos dalimi. Artėjant prie lygiareikšmės kelių sankryžos, rekomenduojama apžvelgti ją iš kairės į dešinę. Gyvenvietėse, važiuojant pro maršrutinio transporto sustojimo aikštelę, reikia būti atidžiam, nes pėstieji gali išbėgti pro stovinčio autobuso ar troleibuso priekį, o maršrutinio transporto priemonė turi pirmumą išvažiuodama iš sustojimo vietos, aikštelės. Aplenkus transporto priemonę, rekomenduojama grįžti į dešinę eismo juostą, kai vairuotojas per užpakalinio vaizdo veidrodėlį pamato aplenktą automobilį.
Kaip reguliuoti vairuotojo sėdynę, kad būtų užtikrintas maksimalus saugumas ir patogumas – saugaus vairavimo patarimai
Bendrosios eismo dalyvių pareigos
Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų įstatymų, Taisyklių ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių.
Eismo dalyviai negali savavališkai perkelti, uždengti, pašalinti arba įrengti eismo tvarką nustatančių techninių priemonių, užtverti kelio, palikti kelyje kokių nors daiktų ar kitaip trukdyti eismui, gadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių, užtverti ar kitaip trukdyti privažiuoti prie gaisrinio hidranto ar kitos įrengtos gelbėjimo įrangos, mėtyti iš transporto priemonės kokių nors daiktų, šiukšlių, pilti tepalų ne specialiai tam skirtose vietose ar kitaip teršti aplinkos.
Eismo dalyviai, sudarę ar pastebėję kliūtį kelyje, sukėlę ar pastebėję jame pavojų, privalo šią kliūtį ar pavojų pašalinti, o negalėdami to padaryti - pranešti policijai, kelio savininkui ar kelią prižiūrinčiai įmonei, pažymėti kliūtį ar pavojingą vietą ir visais įmanomais būdais įspėti apie kliūtį ar pavojų kitus eismo dalyvius.
Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų. Draudžiama eksploatuoti techniškai netvarkingą, techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. Prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, ar joje yra pirmosios pagalbos, gaisrinės saugos, avarinio sustojimo vietos ženklinimo ir kitos atitinkamai transporto priemonės rūšiai privalomos priemonės, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę.
Tikrinančio pareigūno stabdomas, transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. Sustabdęs transporto priemonę, vairuotojas dokumentus policijos pareigūnui privalo paduoti neišlipdamas iš jos. Vairuotojui leidžiama išlipti iš transporto priemonės tik tikrinančiam policijos pareigūnui leidus. Vairuotojui paprašius, tikrinantis pareigūnas privalo parodyti jo įgaliojimus patvirtinantį tarnybinį pažymėjimą. Policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.
Eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms. Mopedą, motociklą, triratį, taip pat visų rūšių keturračius privalu vairuoti abiem rankomis (išskyrus tuos atvejus, kai ranka rodomas signalas).
Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas. Transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų. Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo mokėti suteikti pirmąją pagalbą per eismo įvykį nukentėjusiems asmenims. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių, jeigu kelyje yra vaikų arba neįgaliųjų.
tags: #vairavimas #desines #taisykle