Kiekvienoje transporto priemonėje yra vairavimo sistema, kuri leidžia vairuotojui pasirinkti važiavimo kryptį. Tiesiog įsivaizduokite, kad jums reikia sukti arba persirikiuoti į kitą eismo juostą, tačiau vairą sunku staiga pajudinti arba jis užstringa. Dažniausia vairo problema yra ta, kad jį sunku pasukti. Kadangi dauguma vairuotojų posūkiuose juda nedideliu greičiu, būtent tada sunkiai judantis arba užstrigęs vairas tampa geriausiai pastebimas. Vairo stiprintuvo sistema yra viena svarbiausių šiuolaikinio automobilio komforto sistemų, apie kurią dažnai net nepagalvojame. Tai labiausiai jaučiama sukant vairą automobiliui esant stacionarioje pozicijoje, pavyzdžiui, parkuojantis.
Vairavimo mechanizmo gedimai yra labai pavojingi važiavimo saugumui ir kelia grėsmę vairuotojo, keleivių ir kitų eismo dalyvių saugumui. Dėl to kiekvienas vairuotojas privalo žinoti, kaip tokius gedimus atpažinti. Geras dalykas tas, kad vairo gedimą galima atpažinti iš pakankamai nemažai tai rodančių ženklų ir galima juos pastebėjus greitai imtis remonto.
Vairo stiprintuvo sistemos sandara
Vairo stiprintuvo sistemos tapo praktiškai standartine įranga naujai gaminamose transporto priemonėse. Vairavimo mechanizmas atlieka keletą užduočių. Juo vairuotojas vairuoja transporto priemonę ir tuo pat metu turi galimybę greitai reaguoti į kelyje atsiradusius pavojus. Kalbant technine kalba, vairavimo mechanizmas keičia ratų sukimosi plokštumos kampą transporto priemonės kėbulo atžvilgiu.
Tradicinės hidraulinės sistemos
Jau kelis dešimtmečius hidraulinė sistema yra labiausiai paplitęs ir naudojamas sprendimas. Tipinę sistemą sudaro siurblys, varomas trapeciniu diržu, hidraulinės žarnos, išsiplėtimo bakelis bei vairo kolonėlė su integruotais hidraulikos elementais. Pagrindinis tokios sistemos privalumas - sąlyginai paprasta sandara, užtikrinanti aukštą patikimumą ir patvarumą. O pagrindinį šios sistemos trūkumą sudaro didelės energijos sąnaudos, susidarančios dėl nuolat veikiančio hidraulinio siurblio.
Hidraulinio siurblio sistemą sudaro: alyvos bakelis, elektrinis siurblys, siurblys, apsauginis vožtuvas bei valdymo blokas. Vairo kolonėlės konstrukcija beveik nesiskiria nuo kolonėlės su hidrauliniu stiprintuvu. Sistemos valdymo blokas gauna signalus iš įvairių daviklių ir pagal šių signalų reikšmes priima sprendimus apie siurblio įjungimą bei jo sukimo greitį.
Elektrohidraulinės sistemos (EPHS)
Bendra pasaulinė tendencija kurti vis ekonomiškesnes ir ekologiškesnes transporto priemones bei klientų lūkesčiai, kad mažuose automobiliuose būtų įrengiamos vairo stiprintuvo sistemos, privertė konstruktorius ieškoti naujų sprendimų. Firma „TRW“, turinti didelę patirtį hidraulinių sistemų konstravimo bei gamybos srityse, sukūrė elektrohidraulines vairo stiprintuvo sistemas EPHS (Electrically Powered Hydraulic Steering) ir pradėjo serijinę gamybą.
Situacijoje, kai vairuotojas nesuka vairo, variklis (suprantama, ir siurblys) apskritai neveikia arba veikia mažomis apsukomis, taip ribodamas sistemos energijos sąnaudas, nesukeldamas energijos nuostolių. Galima teigti, kad EPHS sistema apjungė hidraulinės sistemos privalumus (veikimo patikimumą, aukštą patvarumą, gerą virpesių, perduodamų iš ratų pusės, slopinimą) su elektrinių sistemų privalumais (lengvu valdymu, išjungimo galimybe, energijos taupymu, kai sistema neveikia). Ši sistema taip pat įgalino papildomos komforto funkcijas - adaptacinio stiprinimo - įgyvendinimą. Adaptacinėse sistemose jėga, reikalinga vairo pasukimui, mažėja kartu su mažėjančiu greičiu.
Elektrinės vairo stiprintuvo sistemos (EPS)
Dabartiniuose automobiliuose populiariausios yra elektrinės vairo stiprintuvo sistemos. Toks sprendimas turi daug privalumų, lyginant su hidraulika. Tokiose sistemose, vietoj hidraulikoje sutinkamo hidraulinio siurblio, vairuoti žmogui padeda specialus elektros variklis.
Pagrindinės elektrinio vairo stiprintuvo sistemos dalys yra: elektros variklis, valdymo blokas, vairo kampo daviklis ir reduktorius. Variklis, dažnai montuojamas vairo kolonėlėje arba ant vairo kolonėlės, sugeneruoja reikiamą jėgą, padedančią sukti ratus per vairą. Valdymo blokas apdoroja vairo kampo ir sukimo momento daviklių, kurie matuoja vairuotojo naudojamą jėgą, įvestį bei vairo pasukimą. Ši sistema leidžia automobilį tiksliai valdyti ir būna susiejama su kitomis transporto priemonės sistemomis.
Dažniausios sunkiai besisukančio vairo priežastys
Svarbu suprasti pagrindines sunkiai judančio vairo priežastis. Toliau pateiktos svarbiausios priežastys, lemiančios tai, kad vairą sukti tampa vis sunkiau:
- Nepakankamas hidraulinio skysčio lygis. Ko gero labiausiai paplitusi priežastis, dėl kurios posūkiuose tampa sunku sukti vairą, yra ta, kad vairo stiprintuvo sistemoje nepakanka hidraulinio skysčio. Ši problema paprastai susidaro dėl skysčio pratekėjimo iš didelio slėgio žarnelės. Hidraulinis skystis reikalingas tam, kad stiprintuvo sistemoje būtų galima sudaryti slėgį ir sutepti siurblį, tad mažėjant jo kiekiui vairą sukti taps vis sunkiau.
- Vairo krumpliastiebio gedimas. Vairo krumpliastiebį sudaro krumpliaratis ir stovas. Krumpliastiebį ir vairą jungia keli prie vairo pritvirtinti U formos lankstai bei velenai. Tokį gedimą nesunkiai atpažinsite, nes vairą taps sunku pasukti arba jis užstrigs vos užvedus automobilį. Varikliui toliau veikiant ir šylant, įšyla ir vairo krumpliastiebis, todėl tepimas šiek tiek pagerėja, ir toliau važiuojant vairas gali sukinėtis lengviau.
- Pažeistas arba įtrūkęs trapecinis diržas. Viena iš dažniausių sunkiai besisukančio vairo priežasčių - pažeistas arba įtrūkęs trapecinis diržas. Vairuojant automobilį šis diržas nuolat naudojamas, taigi jis gana greitai nusidėvi ir atsipalaiduoja, kai tik vairas pradeda sunkiau suktis. Jeigu nedelsdami nepakeisite trapecinio diržo, jis visiškai suges, ir tada negalėsite vairuoti automobilio.
- Vairo stiprintuvo siurblio gedimas. Būtent vairo stiprintuvo siurblys sudaro reikiamą slėgį, kuris leidžia lengviau sukinėti vairą. Tiesa, paprastai tokiais atvejais sugedęs siurblys visiškai neužblokuos vairo - jūs vis dar galėsite jį pasukti, tačiau tam reikės įdėti daug daugiau pastangų.
- Sutirštėjęs vairo stiprintuvo skystis. Kaip ir kiti jūsų automobilio skysčiai, vairo stiprintuvo skystis laikui bėgant gali sutirštėti. Dėl šios priežasties pasukti vairą taps sunku, ypač važiuojant mažu greičiu.
Hidraulinių vairo stiprintuvo siurblių gedimų priežastys
Nors ir hidraulinių, ir elektrohidraulinių vairo stiprintuvo siurblių gedimo požymiai dažnai sutampa, neretai ryškiai skiriasi pagrindinės šių skirtingo tipo siurblių gedimo priežastys:
- Nepakankamas hidraulinio skysčio lygis sistemoje. Jei siurbliui tenka dirbti susiduriant su ryškiu hidraulinio skysčio trūkumu, ši detalė daug greičiau dėvisi, perkaista ir sugenda.
- Nešvarus, oksiduotas arba nuo ilgo naudojimo pasenęs hidraulinis skystis.
- Natūralus siurblio guolių bei kitų komponentų susidėvėjimas.
Elektrohidraulinių vairo stiprintuvo siurblių gedimų priežastys
- Problemų elektros tiekimo grandinėje: prastai veikiantys laidų kontaktai, korozija jungtyse, neįprastai žema įtampa.
- Variklio valdymo bloko (ECU) gedimai.
- Siurblio perkaitimai: nuolatinė aukšto lygio apkrova, užsikimšęs hidraulinio skysčio filtras ar pernelyg žemas skysčio lygis sistemoje.
Tipiniai vairavimo mechanizmo gedimų požymiai
Šiuolaikiniai vairavimo mechanizmai labai padeda vairuotojui važiuojant ir statant automobilį, bet jie taip pat genda. Vairavimo mechanizmo gedimai yra labai pavojingi ir kelia grėsmę vairuotojo, keleivių ir kitų eismo dalyvių saugumui. Dėl to kiekvienas vairuotojas privalo žinoti, kaip tokius gedimus atpažinti. Į ką reikia atkreipti ypatingą dėmesį?
- Aiškiai jaučiamas vairo laisvumas.
- Pasipriešinimas sukant vairą.
- Problemų pasukant ratus.
- Vairo stiprintuvo darbo trikdžiai arba neveikimas.
- Pašaliniai garsai iš vairavimo mechanizmo.
- Triukšmas iš ratų pusės (ūžimas, neįprastas švilpimas, kaukimas, dūzgimas, trintis, barškėjimas).
- Netolygus padangų protektoriaus susidėvėjimas.
- Neįprastos vibracijos, vairo mechanizmo trūkčiojimai bei pasipriešinimo netolygumas.
- Transporto priemonės traukimas į vieną pusę arba nestabilumas.
- Vairo sistemos įspėjamoji lemputė prietaisų skydelyje.
- Pagalba sukant su pertraukomis, ypač esant tam tikroms sąlygoms (pvz., aukštai ar žemai temperatūrai).
Penki patarimai, kaip diagnozuoti elektrinio vairo stiprintuvo problemas
Šias problemas būtina kuo skubiau diagnozuoti ir pašalinti.
Konkretūs gedimų pavyzdžiai ir jų požymiai:
- Vairo traukių antgalių susidėvėjimas: atpažįstamas pagal triukšmus, sklindančius iš po variklio gaubto, vibraciją ir drebėjimą ant vairo.
- Netinkama ratų geometrija (suvedimas): automobilio tempimas į kurią nors pusę, nuolatinis judėjimo trajektorijos koregavimas, lėta reakcija į vairo judesius, netolygus padangų protektoriaus dilimas.
- Susidėvėję ratų posūkių kronšteinai: (senesniuose automobiliuose, paveikti korozijos).
- Ratų guolių susidėvėjimas: pasireiškia įvairaus pobūdžio triukšmu (dūzgimas, trintis, ūžimas, barškėjimas).
- Vairo kolonėlės gedimas: vairo strigimas posūkio metu, nenatūraliai didelis laisvumas, triukšmai sukant vairą.
- Elektrinių vairavimo mechanizmų gedimai: perdegęs saugiklis, pažeista valdymo pynė, sistemos perkaitimas, daviklio gedimas.
Vairo stiprintuvo skysčio priežiūra ir keitimas
Vienas svarbiausių šiuolaikinių automobilių vairo sistemų elementų yra vairo stiprintuvas. Tam, kad stiprintuvas veiktų idealiai, jam reikalingas hidraulinis skystis, naudojamas vairo sistemoje, siekiant sukurti hidraulinę jungtį tarp vairo ir priekinių ratų. Tai sumažina pastangas, reikalingas ratams pasukti.
Skysčio tipai
Vairo stiprintuvo skysčiai gali būti įvairių tipų: automatinės pavarų dėžės skystis (ATF), kuris gali būti naudojamas kai kuriose vairo stiprintuvo sistemose, sintetinis ir mineralinis skystis. Sintetinis vairo stiprintuvo skystis yra ne alyvos pagrindu pagamintas skystis ir paprastai yra specialiai sukurtas konkrečiam automobiliui ar sistemai, kuriai jis naudojamas. Dauguma naujesnių automobilių naudoja sintetinį vairo stiprintuvo skystį. Taip pat yra nesintetinių mineralinių alyvos pagrindu pagamintų vairo stiprintuvo skysčių.
Skysčio lygio tikrinimas ir nuotėkiai
Alyvos lygis tikrinamas matuoklės, esančios sistemos bakelio kamštelyje, pagalba. Matuoklėje yra žymės, nurodančios minimalų ir maksimalų šaltos bei įkaitintos alyvos lygį. Svarbu pažymėti, kad sistemoje esanti alyva nesunaudojama ir jos lygio sumažėjimas visuomet rodo alyvos nuotėkį iš sistemos. Todėl prieš alyvos lygio papildymą būtina nustatyti nuotėkio vietą ir pašalinti jo priežastį.
Dažniausiai nuotėkiai pasitaiko hidraulinėse žarnose arba vairo kolonėlėje, rečiau - hidraulinio siurblio sistemoje. Gali pasitaikyti tokia situacija, kad iš kolonėlės prasisunkusi alyva renkasi traukių apsaugose ir nėra pastebima išorėje. Tačiau, jei alyvos prasisunkimą sukėlė vairo kolonėlės gedimas, negalima jo šalinti dirbtuvių sąlygomis - būtina pakeisti vairo kolonėlę.
Keitimo intervalai
Geriausias būdas sužinoti, kada reikia pakeisti vairo stiprintuvo skystį, yra vadovautis originalios įrangos gamintojo (OEM) gairėmis. Gali būti matomų įspėjamųjų ženklų, kad reikia pakeisti vairo stiprintuvo skystį. Kai tikrinate vairo stiprintuvo skystį, jis turi būti šviesios spalvos. Jei tamsus arba purvinas, tai ženklas, kad laikas jį pakeisti. Specialistai rekomenduoja keisti skystį kas dvejus metus arba kas 30 tūkst. km ridos. Taip pat būtina laiku, daugiausia kas 60 tūkst. km, pakeisti skystį.
Svarbu atkreipti dėmesį į vairo stiprintuvo skysčio spalvą. Kai sistema veikia tvarkingai, skysčio spalva turėtų būti raudona, rožinė arba skaidri. Jei skystis patamsėjęs arba purvinas, tai gali reikšti, kad jis yra užterštas ir jį reikia pakeisti. Stiprintuvo skysčio negalima maišyti su kitokiais, skirtingas specifikacijas turinčiais skysčiais. Automobilio gamintojas nurodo, kas kiek laiko turi būti keičiamas vairo stiprintuvo skystis.
Vairo stiprintuvo sistemos gedimų diagnostika ir remontas
Diagnozuoti šias problemas dažnai reikia specializuotų įrankių. Reikia nuskaityti diagnostinių trikčių kodus (DTC) ir išsiaiškinti, ką kuris kodas rodo. Tik pagal tai galima rasti sprendimą. Būdami budrūs ir anksti spręsdami problemas, galėsite mėgautis kokybišku vairavimu ir išvengsite varginančių bei stresą keliančių situacijų. Mėgėjiškas ar neatsakingas remontas gali sukelti papildomų problemų ir pakenkti transporto priemonės saugumui.
Diagnostikos etapai:
- Vizuali apžiūra: atidžiai apžiūrėkite visą vairo stiprintuvo sistemą, ar nėra nutekėjimų, pažeidimų ar susidėvėjusių komponentų.
- Klaidų nuskaitymas: transporto priemonės kompiuterinėje sistemoje išsaugoti diagnostinių trikčių (klaidų) kodai gali padėti nustatyti problemą.
- Komponentų bandymas: patikrinama, ar komponentai veikia tinkamai bei kokios problemos yra ištikusios.
- Slėgių patikra: atliekami atitinkančiu manometru, prijungtu prie slėginės žarnos tarp siurblio ir vairo kolonėlės. Reikia paleisti variklį ir 5-10 sekundžių prilaikyti vairą kraštinėje padėtyje. Transporto priemonės ratai privalo stovėti ant pagrindo. Tam, kad nebūtų pažeistas kuris nors sistemos elementas, slėgio matavimas neturi trukti ilgiau nei anksčiau minėtos 5-10 sekundžių.
Leidžiami ir neleidžiami remonto darbai
Vieninteliai leistini dirbtuvių sąlygomis atliekami remonto darbai turi apsiriboti vairo traukių ir jų apsaugų keitimu. Vairo traukių apsaugų būklė turi būti tikrinama kiekvieno periodinio automobilio aptarnavimo metu.
Jei alyvos prasisunkimą sukėlė vairo kolonėlės gedimas, negalima jo šalinti dirbtuvių sąlygomis - būtina pakeisti vairo kolonėlę. Hidraulinio siurblio sistemos remontą dirbtuvių sąlygomis dažniausiai atlikti neįmanoma - joms sugedus, jas būtina pakeisti naujomis arba regeneruotomis.
Montuojant naują arba regeneruotą vairo kolonėlę, negalima pamiršti apie naujų sandarinimo elementų naudojimą hidraulinės sistemos jungtyse. Tokių sandarinimo elementų vaidmenį atlieka guminiai sandarinimo žiedai arba tarpinės iš minkšto metalo (vario arba aliuminio). Tais atvejais, kai yra nesandarios hidraulinės žarnos, jas taip pat būtina pakeisti naujomis. Montuojant vairo stiprintuvo elementus, visi varžtiniai sujungimai užveržiami atitinkamais momentais dinamometrinio rakto pagalba.
Sistemos užpildymas ir nuorinimas
Pašalinus nuotėkio priežastis, visuomet būtina užpildyti sistemą nauja alyva ir nuorinti. Sistemos užpildymui naudojama alyva, atitinkanti transporto priemonės gamintojo specifikacijų reikalavimus. Automobiliuose su klasikinėmis hidraulinėmis vairo stiprintuvo sistemomis dažnai naudojama ATF tipo alyva.
Užpildžius sistemą, ją būtina nuorinti kelis kartus pasukant vairą iš vienos kraštinės padėties į kitą (be variklio paleidimo). Būtina prisiminti, kad nuorinimo procedūra turi būti atliekama su pakeltais priekinės ašies ratais. Tai sumažina jėgas, reikalingas jų pasukimui, ir apsaugo sistemos elementus nuo pažeidimų pradinėje darbo fazėje, kai sistemoje ir alyvoje yra žymus oro kiekis.
Kol vienas asmuo suka vairą, kitas asmuo privalo stebėti, kada išsiplėtimo bakelyje nustos išsiskirti oro burbuliukai. Kai oro burbuliukai nebeišsiskiria, galima paleisti variklį ir vėl sukioti vairą iš vienos kraštinės padėties į kitą (apie 10 kartų), neužlaikant vairo kraštinėse padėtyse. Tokiu būdu, be sistemos nuorinimo, galima patikrinti jos veikimo tinkamumą bei sandarumą. Išjungus variklį dar kartą patikrinamas alyvos lygis ir esant reikalui papildomas. Taip pat patikrinama, ar alyva išsiplėtimo bakelyje nesuputojusi. Jei alyvoje pastebimi oro burbuliukai, būtina palikti automobilį apie 30 minučių, leidžiant dujoms pasišalinti.
Elektriniai gedimai EPHS sistemose
Netinkamą sistemos veikimą taip pat gali sukelti elektriniai gedimai. Transporto priemonės su EPHS sistemomis turi kontrolines lemputes, signalizuojančias apie netinkamą sistemos darbą. Jei sistema veikia tinkamai, tai kontrolinė lemputė, įjungus degimą trumpam užsidega. Jei kontrolinė lemputė užsidega veikiant varikliui, tai byloja apie sistemos gedimą.
Tokiais atvejais, priklausomai nuo gedimo rūšies, vairo stiprintuvo sistema veikia avariniu režimu arba visiškai neveikia. Pirmas žingsnis tokioje situacijoje - diagnostinė patikra testeriu su tinkama programine įranga. Testeris suteikia galimybę nuskaityti ir ištrinti valdymo bloko atmintyje įrašytas klaidas, tikrų parametrų nuskaitymą (pvz., maitinimo įtampos reikšmę, vairo posūkio kampą) bei atitinkamų kodavimų atlikimą po valdymo bloko keitimo.
Jei testeris rodo ryšio su sistema klaidą, tai būtina patikrinti valdymo bloko maitinimą (gnybtai „15”ir „30”), masės sujungimą bei diagnostinės linijos grandinę tarp valdymo bloko ir diagnostinės jungties. Transporto priemonėse su integruotu CAN tinklu, ryšio trūkumas gali reikšti paties tinklo gedimą arba trumpą jungimą kuriame nors valdymo bloke, prijungtame prie šio tinklo.
Tipiniai EPHS elektrinių gedimų pavyzdžiai:
- Netinkama maitinimo įtampa - šią klaidą gali nulemti pažeistas arba išsikrovęs akumuliatorius, pažeistas generatorius, pažeisti maitinimo, masės laidai, oksiduoti sujungimai sistemoje.
- Pažeistas vairo posūkio daviklis - trumpasis jungimas su mase arba pliusu.
- Stiprintuvo terminė apsauga - ši klaida įrašoma esant per aukštai hidraulinės alyvos temperatūrai.
- Susidūrimo signalas - jei transporto priemonė pateko į avariją ir suveikė oro pagalvių sistema, tai ši informacija gali būti išsiųsta į stiprintuvo valdymo bloką, dėl ko stiprintuvo sistema išjungiama.
Montuojant naują hidraulinio siurblio sistemą, būtina ją užkoduoti. Tai atliekama diagnostinio testerio pagalba, įrašant kodus, esančius transporto priemonės gamintojo dokumentacijoje.
Svarbaus komponento priežiūra ir saugumas
Vairo mechanizmas daro tiesioginę įtaką kelių eismo saugumui, todėl draudžiama naudoti jo remontui detales, išmontuotas iš kitų transporto priemonių. Vairo kolonėlių ir stiprintuvų siurblių regeneracijai firmoje „TRW“ naudojamos originalios detalės bei tie patys technologiniai procesai, kurie naudojami naujų elementų gamyboje. Po regeneracijos proceso dalims atliekami tokie patys bandymai kaip ir naujoms dalims, suteikiama tokia pati garantija.
Aprašytos pagrindinės EPHS sistemų gedimų diagnozavimo ir remonto taisyklės panašiu būdu taip pat taikytinos ir klasikinėms hidraulinėms sistemoms - atskyrus „elektrinę“ dalį. Hidraulinės vairo stiprintuvo sistemos tebenaudojamos tiek lengvuosiuose automobiliuose, tiek sunkvežimiuose ir, kaip ir kiekviena transporto priemonės sistema, po tam tikros ridos gali reikalauti tam tikrų aptarnavimo - remonto darbų.
Norint išvengti problemų su vairo stiprintuvu, rekomenduojama laikytis šių patarimų:
- Reguliariai tikrinkite skysčio lygį (bent kartą per mėnesį).
- Naudokite tik automobilio gamintojo rekomenduojamą skystį.
- Laiku keiskite skystį pagal gamintojo rekomendacijas.
- Reguliariai apžiūrėkite sistemą, ar nėra nutekėjimų, pažeidimų ar susidėvėjusių komponentų.
- Venkite intensyvaus ir ilgo manevravimo be pertraukų, ypač važiuojant lėtai, nes tai gali sukelti sistemos perkaitimą.
tags: #uzia #vairo #stiprintuvas #vw