Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje pastebimas ryškus kremavimo populiarumo augimas, kuris keičia ir požiūrį į tai, kaip elgtis su kremavimo pelenais. Vis daugiau žmonių domisi alternatyvomis tradiciniam pelenų laidojimui kapinėse ar kolumbariumuose, o viena populiariausių alternatyvų tampa pelenų išbarstymas. Pelenų išbarstymas - tai praktika, kai kremavimo pelenai išbarstomi gamtoje, vandens telkiniuose ar kitose reikšmingose vietose, vietoj jų laidojimo tradicinėse kapinėse.
Kremavimo populiarumas ir pelenų išbarstymo tendencijos
Kremavimo paslauga Lietuvoje tampa vis populiaresnė. Per praėjusius metus vieninteliame Lietuvoje veikiančiame „Lietuvos krematoriume“ atlikti 4902 kremavimai, tai yra 29 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Pasaulyje kremavimas yra labai paplitęs: Europoje ir JAV kremuojama apie 50-60 proc. visų palaikų, Skandinavijoje - net iki 75 proc. Didėjant gyventojų skaičiui didmiesčiuose, pradedama jausti žemės kapinėms stygių, todėl kremavimas ir kolumbariumai tampa vis populiaresni. Lietuva, kaip viena paskutinių krikščioniškų valstybių Europoje, pastatė krematoriumą palyginti vėliau, 2011 metais.
Pelenų išbarstymas - tai labai asmeniškas sprendimas, priklausantis nuo daugybės faktorių, įskaitant asmeninius įsitikinimus, šeimos tradicijas, praktines aplinkybes ir, žinoma, velionio norus. Nepriklausomai nuo pasirinkimo, svarbu, kad atsisveikinimas būtų prasmingas ir padedantis pradėti gedulo kelionę.
Marius, kurio tėvas buvo aistringas žvejys, pasidalino savo šeimos istorija: „Tėtis visą gyvenimą praleido prie Nemuno. Kai jis išėjo, negalėjome įsivaizduoti jį uždarant urnoje ar tradicinėje kapavietėje.“ Paulius, kuris organizavo savo senelio pelenų išbarstymą Baltijos jūroje, pasakoja: „Ceremonijai pasirinkome nedidelį laivelį, kurį išsinuomojome Klaipėdoje. Senelis visą gyvenimą mylėjo jūrą.“
Teisinis reglamentavimas ir baudos Lietuvoje
Bendras teisinis neapibrėžtumas
Lietuvos teisės aktuose pelenų išbarstymo klausimas ilgą laiką nebuvo detaliai reglamentuojamas, kas kėlė tam tikrą teisinį neapibrėžtumą. Žmonių palaikų laidojimo įstatyme buvo nustatyta, kad kremuoti žmogaus palaikai laidojami (saugomi) dedant juos į kapavietę kapinėse arba į nišą kolumbariume, o pelenai išbarstomi kapinių kremuotų palaikų barstymo lauke. Tačiau paradoksas - įstatymo apibrėžti laukai realybėje neegzistavo, nes dauguma kapinių buvo projektuotos gerokai seniau, kai krematoriumų Lietuvoje nebuvo arba jie nebuvo dar tokie populiarūs, todėl tokia vieta jose nebuvo numatyta.
Praktikoje dauguma pelenų išbarstymo ceremonijų Lietuvoje vykdavo neoficialiai, šeimos ar artimųjų rate, nesiekiant specialių leidimų.
Seimo patvirtintos pataisos ir leistinos vietos
Prieš kelerius metus Seimas priėmė atitinkamas įstatymo pataisas, pagal kurias mirusiųjų pelenai gali būti išbarstomi ne arčiau kaip 5 km nuo kranto Baltijos jūroje bei upėse, išskyrus urbanizuotas teritorijas ir pliažus. Aplinkos ministro patarėjos teigimu, keičiasi žmonių elgsena, tradicijos ir atitinkamai reikia nustatyti taisykles. Ji atkreipia dėmesį, kad teisės aktai nenusako, kad pelenai gali būti barstomi bet kur. Dabar tai gali būti daroma kapinėse - specialiai įrengtose vietose, arba išpirktoje kapavietėje. Tai taip pat gali būti daroma Baltijos jūroje, upėse, kur šalia nėra gyvenama ir paplūdimių.
Komercijos direktorė J. Jurkevičienė pasakoja, kad daugelis renkasi išbarstymą upėje. Tai galima atlikti specialiai tam skirtose teritorijose, jūroje (ne mažiau kaip 5 km nuo kranto) bei upėse, esančiose neurbanizuotose vietovėse.
Per iškilmingą ceremoniją į Baltiją nuleisti vainikai žuvusiems jūroje pagerbti
Baudos už neteisėtą pelenų išbarstymą
Nors Žmonių palaikų laidojimo įstatyme nenustatytas tiesioginis draudimas išbarstyti kremuotus žmogaus palaikus kitose vietose nei numatyta, bet kokie veiksmai, pažeidžiantys aplinkosaugos reikalavimus, yra neteisėti. Pelenų išbarstymas kokioje nors vietoje, pavyzdžiui, miesto parke ar kitur, laikomas pažeidimu, nes tai traktuojama kaip galima tarša, ir baiminamasi, kad pelenuose gali būti sunkiųjų metalų.
Kaip parodė incidentas prie Olando kepurės, kur buvo rasti išbarstyti pelenai su kremavimo žetonu, toks veiksmas yra įstatymo pažeidimas. Pajūrio regioninis parkas paskelbė, kad tai yra ne pirmas kartas, kai ten aptinkami pelenai, ir pranešė policijai. Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininkė Rasa Stasiulaitienė patvirtino, kad už žmonių palaikų laidojimo taisyklių pažeidimą gresia administracinė bauda nuo 14 iki 60 eurų. Kapinių tvarkymo taisyklių ar kitų kapinių tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo keturiolikos iki šešiasdešimt eurų.
Ekologas Erlandas Paplauskis pabrėžė, kad Olando Kepurės skardis yra labai lankoma vieta, todėl pelenai, buvę prie pat skardžio, netoli lankytojams skirto tako, neatrodo patraukliai rekreacinėje vietoje. Nors Aplinkos apsaugos agentūros Cheminių medžiagų skyriaus vyresnioji patarėja Otilija Špūrienė teigia, kad teoriškai pelenai yra trąša, kuri neteršia gamtos, ekologas nerimauja dėl galimo sunkiųjų metalų patekimo į ekosistemą, jei barstymas taptų masiniu reiškiniu.
Daugelis žmonių, nežinodami teisinio reglamentavimo ar dėl finansinių sumetimų, sąmoningai pažeidžia įstatymus ir iškrato pelenus pageidautoje vietoje. Deja, reali situacija tokia, kad bauda iki 60 Eur yra gerokai pigiau nei kelis šimtus ar net tūkstantį eurų kainuojanti vieta kolumbariume, kurią įsigyti gali ne kiekvienas.
Pelenų išbarstymas jūroje: tvarka ir kaina
Pelenų barstymas Baltijos jūroje įteisintas kiek daugiau nei prieš trejus metus. Nors ši atsisveikinimo forma dar nėra masinė, jos populiarumas nuosekliai didėja. Klaipėdos laidojimo paslaugų bendrovės „Aterna“ vadovas Vidas Valauskas sako, kad per mėnesį vidutiniškai sulaukiama 1-3 užklausų, o šiltuoju metų laiku susidomėjimas dar labiau išauga. Per metus organizuojama vidutiniškai apie 10-30 tokių atsisveikinimo ceremonijų.
Bendrovės „Aterna“ atstovo teigimu, žmonės dažnai nustemba sužinoję, kad pelenus išbarstyti Baltijos jūroje galima tik laikantis griežtų taisyklių. Pagal galiojančius teisės aktus, pelenus leidžiama išbarstyti ne arčiau kaip penkis kilometrus nuo kranto - šio reikalavimo laikymasis yra privalomas. „Paplūdimiuose ar miesto teritorijoje pelenus barstyti draudžiama. Dėl šių apribojimų tokia ceremonija visada vyksta tik iš laivo,“ - pabrėžia V. Valauskas.
Specialios yra ir urnos, pavyzdžiui, iš druskos, kurios vandenyje ištirpsta per 8-10 valandų. Pelenų išbarstymo jūroje ceremonijos kaina dažniausiai svyruoja nuo 300 iki 1 000 eurų ir daugiau. Galutinė suma priklauso nuo kelių svarbių dalykų: laivo nuomos, dalyvių skaičiaus, pasirinktos urnos ir papildomų ceremonijos sprendimų. Didžiausią įtaką ceremonijos kainai daro laivo nuoma, nes būtina pasiekti teisės aktuose numatytą atstumą nuo kranto.
Pelenų išbarstymo ceremonijos organizavimas
Procesas ir eiga
Laidojimo ceremonijų organizavimo įmonės „Rekviem“ Kaune komercijos direktorė Jorūnė Jurkevičienė naujienų portalui tv3.lt atskleidžia, kad kremuotų palaikų išbarstymas iš principo prilygsta karsto ar urnos laidojimui kapinėse ar kolumbariume, tik šiuo atveju palaikai yra nelaidojami, o išbarstomi leistinose vietose.
Paprastai viskas prasideda nuo artimųjų apsilankymo laidojimo namuose, kur aptariami visi poreikiai - tiek dėl paties laidojimo proceso, tiek dėl kremuotų palaikų išbarstymo. Siekiant ceremoniją padaryti kuo labiau suasmenintą, išsiaiškinama, kaip patys artimieji ir velionis būtų norėję atsisveikinti, kokie buvo jo pomėgiai. Tuomet pasirūpinama velionio kūno paėmimu. Jei artimieji pageidauja, jie gali atsisveikinti su velioniu prieš kremavimą laidojimo namuose. Po kremavimo dažnai žmonės nori su kremuotais palaikais atsisveikinti specialiai tam skirtoje salėje.
Viskas vyksta panašiai kaip įprastose laidotuvėse, tik vietoj kelionės į kapines vykstama į specialiai parinktą vietą, kur galima išbarstyti pelenus. Artimieji atvyksta į nurodytą vietą prie laivo, kur juos pasitinka darbuotojas. Laive gali skambėti gyva muzika, rami foninė muzika arba velioniui svarbi melodija. Gražiai ir pagarbiai pastatoma urna su kremuotais palaikais, išdėliojamos žvakės ir gėlės. Atvykus prie upės ar jūros, darbuotojas pradeda kremuotų palaikų išbarstymo ceremoniją - skaitomos eilės, sakoma kalba arba artimieji dalijasi prisiminimais, ir tuomet vyksta pats išbarstymas. Jį gali atlikti tiek artimasis, tiek darbuotojas. Pats plaukimas ir išbarstymo ceremonija bendrai trunka apie keturias valandas. Pagal artimųjų pageidavimą atsisveikinimas gali vykti ir krante - tam pritaikytuose kupoluose ar gamtoje, kur pastatoma urna, sudedamos gėlės, uždegamos žvakės, paleidžiama muzika.
Personalizuota ceremonija ir jos kaina
J. Jurkevičienė priduria, kad palaikų išbarstymo ceremoniją galima dar labiau personalizuoti, siekiant, jog pelenų išbarstymas būtų ypač reikšmingas artimiesiems. Atsisveikinimo metu gali skambėti velionio mėgstama muzika, skaitomos mėgstamos eilės, galima užsisakyti ir gyvą muziką, pavyzdžiui, smuiko skambesį. Šeimoms, svarstančioms apie pelenų išbarstymą, J. Jurkevičienė pataria pagalvoti apie tai, ko būtų norėjęs velionis, ir į tai atsižvelgti organizuojant laidotuves.
Kremuotų palaikų išbarstymo ceremonijos organizavimo paslauga kainuoja 150 eurų. Į šią kainą įeina artimųjų bei velionio poreikių išsiaiškinimas, suasmenintos ceremonijos organizavimas gamtoje bei laive, pasirūpinimas visais organizaciniais dalykais, kremuotų palaikų išbarstymo ceremonijos koordinavimas, tiekėjų užsakymas. Nors žmonės gali patys susiorganizuoti kremuotų palaikų išbarstymą, tai nėra paprasta, nes sunku rasti patikimus laivo tiekėjus ir pasirūpinti visomis organizacinėmis detalėmis, kurių yra labai nemažai.
Jorūnė Jurkevičienė pastebi, kad kartais klientai prašo ir daugkartinės urnos. „Žvelgiant iš ekologinės pusės, pelenus galima išbarstyti, dezinfekuoti ir kitam klientui palikti.“
Alternatyvūs atsisveikinimo būdai ir atminimo vietos
Psichologinis ir emocinis poveikis
Psichologas Tomas, dirbantis su gedulo išgyvenimais, paaiškina: „Išbarstymo ceremonija gali būti labai svarbi gedulo proceso dalis. Ji suteikia progą aktyviai dalyvauti atsisveikinime, kas daugeliui žmonių padeda priimti netektį.“ Elena, padalijusi vyro pelenus į tris dalis, pasakoja: „Dalį išbarstėme kalnuose, kur jis mėgo keliauti, dalį palaidojome šeimos kape, o iš nedidelės dalies sukūrėme atminimo stiklo skulptūrėlę, kuri dabar stovi mūsų namuose.“
Vis dėlto, svarstant pelenų išbarstymą Baltijos jūroje ar kitur, dažniausiai kyla klausimas: kur ateiti pagerbti artimojo atminimą, jei nėra fizinės kapo vietos? Kaip pasakoja Milda: „Po mamos pelenų išbarstymo prie ežero sukūrėme tradiciją. Kiekvienais metais jos gimtadienį praleidžiame toje vietoje - atsinešame jos mėgstamų patiekalų, klausomės muzikos ir dalijamės naujomis istorijomis, tarsi ji būtų su mumis.“
Laidojimo paslaugų bendrovių atstovų teigimu, didžiausia dilema yra atminimo vieta. Jei šeima nori išlaikyti fizinę atminimo erdvę, dažniausiai pasirenkama simbolinė vieta kolumbariume. Įstatymai leidžia pelenus tiesiog išbarstyti jūroje, todėl urna, kurioje jie buvo laikomi, gali būti palaidota ar saugoma kolumbariume kaip simbolinė atminimo vieta.
Jorūnė Jurkevičienė atkreipia dėmesį, kad „jeigu išbarstysime pelenus, nebeturėsime ryškaus atminimo, kur galima ateiti ir jį prisiminti.“ Tai dažnai susiję su artimojo valia, tačiau palaidojama ir pagal priimtinus religinius papročius. Pasak jos, barstymas labiau susijęs su nuovargiu, nenoru prisirišti prie gyvenimo sunkumų, o kiti gal galvoja, kad sumažins rūpesčius savo vaikams.
Urnų saugojimas ir kitos alternatyvos
Urna su kremuotais žmogaus palaikais gali būti saugoma namuose ar kitose, saugojimui tinkamose vietose tik laikinai. Šiuo metu orientuojamasi, kad laikinas urnos saugojimas namuose gali užtrukti apie 3 mėnesius, tačiau realybėje šis laikas gerokai ilgesnis. Siūloma, kad po įstatymo pataisų priėmimo urną gali būti nuspręsta leisti namuose laikyti ribotą laiką - 10 ar 20 metų, kad po ją saugojančių artimųjų mirties urna neatsidurtų šiukšlyne ar nestovėtų pamiršta naujų gyventojų bute.
Noras, kad žmogaus atminimą primintų medis, o ne įprastas antkapis, yra įmanomas, bet sunkiai įgyvendinamas praktiškai. Nors Lietuvoje prekiaujama vadinamosiomis bio urnomis, iš kurių turėtų išaugti medis, nėra daug atvejų, kad kas nors jas būtų realiai nusipirkęs ir pasodinęs ne kapinėse. Infrastruktūra nėra išvystyta, o lietuviai dar yra konservatyvūs. Taip pat egzistuoja galimybė pelenus išlaikyti juvelyriniuose dirbiniuose ar net pasigaminti deimantą, tačiau tai nėra plačiai paplitę.
Bažnyčios požiūris į pelenų išbarstymą
Krikščionybės požiūriu pelenų barstymas pavėjui vis dar vertinamas kaip palaikų išniekinimas, nes, pasak šios doktrinos, žmogaus kūnas „yra šventovė, todėl jį reikia atitinkamai gerbti, o sudeginto nevalia drabstyti“. Bažnyčios direktyvoje dėl mirusiųjų kremavimo nurodoma, kad palaikai turi būti palaidoti kapinėse ar kitoje pašventintoje vietoje - esą tik taip mirusiuosius pasieks maldos ir geriau bus išsaugotas jų atminimas. Tokį požiūrį prieš rengiant Žmonių palaikų laidojimo įstatymą atviru laišku išreiškė ir arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius: „Nepagarba kremuotiems palaikams būtų rodoma neribotą laiką juos laikant namuose arba kitose pagal krašto tradiciją neįprastose mirusiųjų palaikų laikymo vietose. Laidojimu negalima vadinti pelenų išbarstymo ant žemės ar vandens paviršiaus.“
Vatikano instrukcija dėl mirusiųjų laidojimo ir pelenų laikymo kremacijos atvejais nurodo, kad nevalia išbarstyti pelenų, nesvarbu kur, ir nevalia laikyti pelenų suvenyruose ar juvelyriniuose dirbiniuose. Bažnyčia neprieštarauja kremavimui, nebent žmogus nori būti kremuojamas dėl to, kad atmeta krikščioniškąsias dogmas ir vertybes, arba tai daro dėl neapykantos katalikų religijai. Jei žmonės kremuojami dėl prieštaravimo Bažnyčiai, kunigas neturėtų laidoti tokio žmogaus.
Pelenų išbarstymas pasaulyje
Kremavimo praktika pasaulyje itin populiari: Europoje ir JAV kremuojama apie 50-60 proc. visų palaikų, Skandinavijoje - net iki 75 proc., Indijoje įprasta visus palaikus kremuoti, tad natūralu, kad šios šalys susiduria su pelenų saugojimo ir jų barstymo reglamentavimu. Ir čia Lietuva gerokai atsilieka, nes daugumoje šalių mirusiojo pelenų išbarstymas jo pageidautoje vietoje - normali ir nedraudžiama praktika.
Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiama mirusiojo pelenus barstyti į jūrą, tačiau tai turi vykti bent 3 jūrmilės nuo kranto - juos galima išberti tiek iš laivo, tiek iš lėktuvo. Tiesa, vienas reikalavimas yra - jeigu norima palaikus atiduoti jūrai su visa urna, ji turi būti draugiška aplinkai ir greitai suyranti. Nors specialaus leidimo tokiai procedūrai nereikia, būtina per 30 dienų informuoti Aplinkos apsaugos agentūrą. Tačiau ne visos šalys tokios draugiškos mirusiojo norams - Vokietijoje pelenų barstymo taisyklės tokios pat griežtos, kaip ir Lietuvoje, nes šioje šalyje urna turi būti saugoma namuose arba kolumbariumuose, o pelenus išbarstyti galima tik specialiai tam suprojektuotose vietose.
tags: #uz #pelenu #isbarstyma #bauda