Šiaulių miesto istorijoje Rūdės upė užima svarbią vietą, tačiau šiandien ji yra tapusi paslėpta ir dažnai pamiršta miesto arterija. Diskusijos dėl jos ateities vis dažniau peržengia vietos bendruomenės ribas ir paliečia globalias ekologines problemas.
Rūdės upės istorinis kontekstas ir dabartinė būklė
Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza bei daugybė miesto istorijos mėgėjų kelia klausimą dėl Rūdės upės atvėrimo. R. Balzos žiniomis, Rūdės upė po miestu atsidūrė tarpukariu, kuriant miesto lietaus surinkimo sistemą, o projektą šiam tikslui užsakė Berlyne. Būtent dėl to šiandien stebimi arkiniai tuneliai, įrengti iš gerokai mažesnių plytų, nei buvo naudojamos įprastose to meto statybose.
Anksčiau mieste per Rūdę buvo net keli tiltai, o aplink ją virė miesto gyvenimas - čia veikė viešoji pirtis ir miesto vandens šulinys. Šiandien situacija pasikeitusi:
- Upė prasideda ir baigiasi Šiauliuose.
- Už cerkvės dešinėje pusėje teka griovys, kuris yra tiesus kelias į Talkšos ežerą.
- Iš tunelio kliuksi pajuodę vandenys, kai kuriose dalyse atiteka ir fekalijos.
- Upės ištakose, palei geležinkelį ir krūmynus, susidaręs šiukšlynas.
R. Balza mano, kad nors visos upės atverti jau nebūtų įmanoma, keletą reikšmingų fragmentų - būtina. „Miestas turėtų unikalų traukos tašką“, - teigia muziejaus vadovas, pabrėždamas, kad dabartiniai darbininkų sprendimai tiesiog uždengti upę lietaus kanalizacijos dangčiais nėra tinkami.
Gamtos teisės: nuo Vanganujaus iki Lietuvos
Pasaulyje sparčiai auga judėjimas už gamtos teises, įkvėptas Vanganujaus upės Naujojoje Zelandijoje atvejo. 2017 m. maorių pastangomis ji tapo pirmąja upe, kurios teisės buvo pripažintos šalies parlamente. Dabar ši upė laikoma gyva ir nedaloma būtybe.
Teisinis asmens statusas gamtos objektams
Ši teisinė inovacija leidžia gamtos objektams ginti savo tapatybę su juridinio asmens teisėmis. Režisierius Petr Lom, sukūręs filmą „Aš esu upė, upė yra aš“, pažymi, kad toks statusas leidžia ekosistemai teisiškai gintis teisme ar paduoti teršėjus į teismą be būtinybės įrodinėti žalą konkrečiam žmogui.
| Objektas | Šalis | Statusas |
|---|---|---|
| Vanganujaus upė | Naujoji Zelandija | Teisinis subjektas (nuo 2017 m.) |
| Mar Menor lagūna | Ispanija | Teisinis subjektas (nuo 2022 m.) |
Ar Neris turėtų tapti teisiniu subjektu?
Neris yra paskutinė natūrali lygumų upė Europoje, kurios svarba pritraukia entuziastus iš viso pasaulio. Visgi, kyla nuolatinė įtampa tarp verslo interesų ir gamtos apsaugos. Vidaus vandens kelių direkcijos iniciatyvos gilinti upę ir paversti ją laivybos keliu sulaukė griežto mokslininkų pasipriešinimo.
Vilnius video. Vilniaus meras panėrė į Nerį tikrinti upės užterštumo
Geografas doc. dr. Laurynas Jukna pabrėžia, kad gamtos teisių įtvirtinimas Lietuvoje padėtų suvokti aplinką ne kaip išteklių, o kaip nedalomą žmogaus tapatybės dalį. Mokslininkai perspėja, kad upės gilinimas:
- Sunaikina sraunumas, kuriose veisiasi saugomos žuvų rūšys.
- Blogina sąlygas ūdroms, jūriniams ereliams ir tulžims.
- Keičia vandens tėkmę ir deguonies režimą.
Kryptis pokyčiams: švietimas ir vertybinė transformacija
Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos direktorius Paulius Čeponas primena, kad gamtos saugikliai veikia tik tada, kai visuomenė keičia požiūrį. „Lietuvoje esame pratę gamtą vartoti, o ne ją saugoti. Upę matome kaip skirtą mums pasimaudyti, o ne kaip gyvą organizmą“, - teigia P. Čeponas. Pasak jo, būtina daugiau šviečiamosios žurnalistikos, kuri skatintų žmones matyti save kaip gamtos globėjus, o ne vartotojus.
tags: #upe #tekanti #po #lyguma #renas