Diskusijos dėl elgetavimo ir su juo susijusių baudų Ukmergėje atskleidžia sudėtingą socialinę problemą ir nevienareikšmišką vietos valdžios požiūrį į jos sprendimą. Nors gyventojai skundžiasi dėl įkyrių elgetautojų, savivaldybės taisyklės keitėsi, palikdamos teisinio reguliavimo neaiškumų.
Elgetavimo situacija Ukmergėje
Neretai vakare, sutemus, Vilniaus gatvėje esančiame prekybos centre lankosi ukmergiškė Birutė. Jos teigimu, beveik kaskart nemaloniai nuteikia prie įėjimo stovintys ir iš praeivių prašantys pinigų du žmonės - tamsaus gymio pagyvenęs vyras ir neįgali moteris. „Vėliau vakare prie prekybos centro būna mažai žmonių. Tuomet darosi baugu, kad centų negavę elgetautojai ar jų bendrai tamsoje gali pasekti iš paskos ir apiplėšti“, - pasakojo ji. Ukmergės seniūnas Stasys Jackūnas taip pat pažymėjo: „Elgetų Ukmergėje nestinga. Žmonės skundžiasi, kad susispietę prie turgaus vartų elgetautojai tiesiog neleidžia praeiti. Išmaldos taip pat prašoma autobusų stoties teritorijoje, net miesto centre.“
Teisinės bazės kaita ir neaiškumai
Ankstesnis reguliavimas (2009 m.)
Rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas Aidas Dutkus paaiškino, kad 2009 metais priimtose Ukmergės miesto ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklėse buvo įrašytas punktas, jog visoje rajono savivaldybės teritorijoje draudžiama prašyti išmaldos. Tiems, kurie šio draudimo nepaisė, grėsė Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytos baudos.
Dabartinės taisyklės (2015 ir 2017 m.) ir savivaldybės pozicija
Tačiau situacija pasikeitė. 2015 metais rajono Savivaldybės taryba priėmė naujas Ukmergės miesto ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisykles, ir jose punkto apie išmaldą neliko. Dabar galioja 2017 m. kovo 30 d. rajono Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinta nauja Ukmergės miesto ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių redakcija. „Pritariu, jog elgetaujantys žmonės miesto nepuošia, tačiau jie minėtųjų Tvarkymo ir švaros taisyklių nepažeidžia. Beje, šiuo klausimu savivaldybėje buvo nemažai diskutuota, išsakyta įvairių nuomonių. Galiausiai nuspręsta punkto apie išmaldos prašymą į taisykles neįrašyti“, - sakė A. Dutkus.
Savivaldybės pareigūnų nuomonės ir įgyvendinimo iššūkiai
Seniūno Stasio Jackūno nusiteikimas kovoti
Ukmergės seniūnas Stasys Jackūnas LŽ pasakojo, kad iki šiol nebuvo nustatyta tvarka, pagal kurią būtų galima drausti elgetauti. „Net aš, seniūnas, įkyriu elgeta galėjau tik piktintis. Jei būčiau reikalavęs, kad žmogus neprašinėtų pinigų, jis galėjo apkaltinti mane priekabiavimu. Dabar, kai elgetauti uždraudė rajono taryba, aš su šiuo reiškiniu kovosiu“, - aiškino S. Jackūnas. Seniūnas tikino, kad rengiant minėtas taisykles ilgai diskutuota dėl įvairių jų punktų, tačiau debatų nesukėlė tik draudimas elgetauti. Pasiteiravus, kas inicijavo šį draudimą, S. Jackūnas paaiškino, kad toks punktas yra ne vienos savivaldybės taisyklėse, tad ukmergiškiai jį tik perėmė.
Administracijos direktoriaus Juozo Varžgalio paaiškinimai
Seniūnas prisipažino dar neišsiaiškinęs, kas elgetaujantiesiems rašys protokolus. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorius Juozas Varžgalys LŽ sakė, kad tai daryti teks seniūnijų, atskirų merijos skyrių darbuotojams, policijos pareigūnams. Elgetas skųsti galės bet kuris gyventojas. Skundus ir protokolus svarstys savivaldybės Administracinių teisės pažeidimų komisija, kuri ir nutars, kokią baudą skirti elgetai. J. Varžgalys tikino, esą draudimą elgetauti, be didžiųjų miestų savivaldybių, yra įtvirtinusi Utena, taip pat Ignalina, Kėdainiai.
Kitų Lietuvos miestų patirtis ir požiūris
Patvirtinimų stoka iš kitų savivaldybių
Tačiau apie tai LŽ paklausti šių savivaldybių atstovai nustebo. „Mintinai žinau ir papunkčiui galiu išvardyti mūsų savivaldybės taisykles, bet tai, kad jose būtų užsiminta apie elgetavimą, man yra staigmena“, - teigė Utenos rajono savivaldybės administracijos direktorius Jonas Slapšinskas. Tai, kad Ignalinos rajone būtų uždrausta elgetauti, pirmą sykį teigė girdintis Ignalinos seniūnas Valentinas Rumbutis. „Sakote, uždrausti elgetavimą! O kodėl ne? Visai nebloga idėja!“ - šmaikštavo jis. Nieko apie panašų draudimą ar baudas už elgetavimą sakė negirdėjęs ir Kėdainių seniūnas Alvydas Kleiva.
Vilniaus miesto požiūris
Elgetavimas kaip draudžiamas reiškinys įrašytas į Vilniaus miesto teritorijų tvarkymo ir švaros taisykles. Sostinės savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos poskyrio vedėjo pavaduotojas Julius Morkūnas LŽ patikino, kad Vilniaus elgetas mėgina perauklėti socialiniai darbuotojai, dirbantys kartu su policija. Kadangi bausti piniginėmis baudomis šio socialinio sluoksnio žmones beprasmiška, mėginama ieškoti kitų būdų jiems „perauklėti“. „Elgetos supažindinami su socialinėmis paslaugomis, kurias gali gauti, jiems pasiūloma apsigyventi benamių prieglaudose“, - sakė J. Morkūnas. Jis apgailestavo, kad elgetos dažniausiai nei auklėjimui, nei rūpybai nepasiduoda.
tags: #ukmergeje #baudos #uz #elgetavima #lietuvos #zinios