Lietuvos keliais rieda daugiau kaip 1,6 mln. lengvųjų (M1 klasės) automobilių. Įprastai padangos, priklausomai nuo jų kokybės, tarnauja keturis sezonus, o keičiamos dukart per metus. Padangos yra viena iš svarbiausių automobilio dalių, atsakingų už sąlytį su keliu ir važiavimo, stabdymo bei valdymo efektyvumą. Todėl norint vairuoti automobilį saugiai ir patogiai, būtina laiku ir teisingai pakeisti bei prižiūrėti padangas.
Sezoninis padangų keitimas ir teisiniai reikalavimai
Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka ir kelių eismo taisyklėmis, padangų montavimas turi būti atliekamas du kartus per metus, keičiantis vasaros ir žiemos sezonams.
- Vasarinės padangos į žiemines turi būti pakeistos ne vėliau nei iki lapkričio 10 dienos.
- Žieminės padangos į vasarines galima keisti nuo balandžio 1 dienos.
- Dygliuotos padangos privalo būti pakeistos iki balandžio 10 dienos.
Dėl dažnai besikeičiančių orų patariama neskubėti keisti žiemines padangas iškart nuo balandžio 1-osios. Susisiekimo ministerija gali pratęsti terminą dėl netinkamų gamtos sąlygų.
Sezoninis padangų keitimas | AUTODOC patarimai
Protektoriaus gylio svarba
Padangų keitimas taip pat turi būti atliekamas esant padangų nusidėvėjimui, kurio vienas iš rodiklių yra padangų protektoriaus gylis. Nors minimalus leistinas vasarinių padangų protektoriaus gylis yra 1,6 mm, o žieminių padangų - 3 mm, saugesniam vairavimui patariama, kad jis siektų bent 3-4 mm. Specialistų teigimu, protektoriaus gylis itin svarbus važiuojant drėgna, šlapia kelio danga, nes jis padeda išstumti vandenį. Kuo naujesnė padanga, tuo mažesnė akvaplanavimo tikimybė ir automobilis geriau valdomas. Jeigu matomos protektoriaus nusidėvėjimo indikatorių juostelės, vadinasi, padangas būtina keisti.
Padangų amžius, nusidėvėjimas ir pavojai
Važinėti pasenusiomis ir nudilusiomis automobilio padangomis yra ypač pavojinga. Padangoms senstant, jų kraštai trūkinėja ir kietėja. Tokios padangos gali subliukšti arba netgi sprogti. Taip pat, jei padanga sena, o jos protektorius nudilęs, ženkliai padidėja automobilio stabdymo kelias, iškyla grėsmė netekti sukibimo su važiuojamąja dalimi (ypač esant šlapiai kelio dangai) ir automobilis gali tapti visiškai nevaldomas.
Kaip nustatyti padangos pagaminimo datą?
Padangų gamintojai ant padangų nurodo tik jų pagaminimo datą, bet ne galiojimo laiką. Bet kuris vairuotojas vos per kelias minutes gali nustatyti savo padangų amžių. Visos padangos yra sužymėtos kodais, kurie nurodo, kelintais metais ir kelintą metų savaitę padanga yra pagaminta. Norint sužinoti padangos amžių, visų pirma ant jos šono reikia rasti užrašą DOT (Department of Transportation) kartu su raidžių ir skaičių kombinacijomis. Ovalo formos rutulyje esantys 4 skaičiai nurodo padangos pagaminimo datą. Pirmieji du skaičiai nurodo pagaminimo savaitę, paskutiniai du - pagaminimo metus. Pavyzdžiui, skaičių derinys 2213 nurodo, jog padanga buvo pagaminta 2013 metais, 22-ą savaitę.
Rekomendacijos dėl padangų keitimo pagal amžių
Kai kurie ekspertai paragino jau dviejų metų senumo padangas vadinti senomis, praradusiomis savo savybes. Tačiau dauguma ekspertų teigia, jog būtina pakeisti 5-ių metų senumo padangas. Bet jeigu padangas saugote tinkamai, netgi 10-ies metų senumo padangos nebus vadinamos per senomis.
Tinkama padangų priežiūra ir remontas
Norint prailginti savo padangų tarnavimo laiką, būtina jas teisingai prižiūrėti. Jeigu vasarinės padangos nėra visiškai naujos, o jau naudotos, prieš susimontuojant jas, vairuotojas privalo patikrinti padangų būklę: apžiūrėti, ar nėra matomų įtrūkimų, gumbų, ar padangos tolygiai nusidėvėjusios, ar nėra kitų defektų, kurie galėtų turėti įtakos saugumui važiuojant kelyje.
Padangų slėgis
Tinkamai pripūstos padangos ne tik tolygiai dėvėsis, užtikrins tinkamą stabdymo kelią, bet ir sumažins degalų sąnaudas. Netinkamo slėgio padangos ne tik gali turėti poveikį stabdymui ir degalų naudojimo efektyvumui, tačiau ir padidinti eismo įvykio galimybę. Net jei visą žiemą padangos buvo sumontuotos ant ratlankių ir tiesiog gulėjo, dėl temperatūrų kaitos slėgis jose bus tikrai sumažėjęs.
Ratų balansavimas
Ratų balansavimas yra svarbi automobilio priežiūros procedūra, skirta užtikrinti stabilų, saugų ir komfortišką vairavimą. Ratų balansavimą rekomenduojama atlikti kiekvieną kartą keičiant padangas, nepriklausomai nuo to, ar automobilio padangos bus naujos ar jau naudotos. Kitas atvejis, kada reikalingas ratų balansavimas - važiuojant didesniu greičiu atsiranda vibracija. Jei vasarinės padangos jau sumontuotos ant ratlankių, vertėtų pasitikrinti, ar ratlankiai tiesūs, ir juos subalansuoti. Taip bus užtikrinta, kad kelyje vairuotojas nejus papildomų vibracijų. Reguliarus ratų balansavimas padeda išlaikyti tikslią vairavimo kontrolę, mažina padangų ir kitų transporto priemonės dalių nusidėvėjimą bei užtikrina ilgesnį jų tarnavimo laiką.
Padangų sukimas (rotacija)
Kadangi priekinės automobilio padangos susilaukia žymiai didesnės apkrovos nei galinės, rekomenduojama kas 8-10 tūkst. kilometrų keisti padangų stovėjimo poziciją ar jas šiek tiek pasukti.
Padangų laikymas
Padangas laikykite vėsioje, sausoje ir tamsioje vietoje - pavyzdžiui, rūsyje. Jei sąlygų nėra - tinka ir balkonas. Padangų su diskais negalima laikyti vertikalioje padėtyje, jas reikėtų guldyti horizontaliai ant padėklo. Tik tada, kai diskai iš padangų yra išimti, jas galima laikyti vertikalioje padėtyje. Kartą per mėnesį rekomenduojame pakeisti padangų stovėjimo poziciją ar jas šiek tiek pasukti.
Padangų remontas
Jei padanga pradurta ar kitaip pažeista, ją vis tiek galima pataisyti. Dažniausiai padangas sugadina į jas įsmigę vinys ar medsraigčiai. Tokių skylių užlopymas paprastai yra nesudėtingas ir nebrangus.
- Padangos užklijuojamos specialiais padangų lopais. Tai patikimiausias būdas sutvarkyti pradurtas padangas. Padanga atskiriama nuo ratlankio, o pradūrimas užsandarinamas padangos vidinėje pusėje.
- Padangų vulkanizavimas taip pat gali būti naudojamas padangoms taisyti. Šiam remontui pagaminta medžiaga vadinama „žaliąja“ guma. Tai lankstus mišinys, kuris prilimpa prie padangos vulkanizavimo metu, pašalindamas padangos pažeidimus.
- Viena iš priežasčių, kodėl padangos leidžia orą, gali būti nesandarus ventilis.
Atsakingas senų padangų utilizavimas ir aplinkosauga
Aplinkos apsaugos departamentas perspėja, kad svarbu tinkamai atsikratyti senomis padangomis. Pagal galiojančius įstatymus už padangų tvarkymą atsakingi padangų gamintojai ir importuotojai. Pardavėjas turi pranešti pirkėjui, kad į padangos kainą jau įskaičiuotos ir jos sutvarkymo išlaidos. Taigi pirkėjas į prekybos vietą gali atvežti tiek nusidėvėjusių padangų, kiek pirko.
Trys būdai atsikratyti senomis padangomis nemokamai:
- Prekybos vietose: Perkantieji padangas, senas padangas gali atiduoti šių gaminių platintojams. Pasinaudojus tokia galimybe, nereikės automobilių savininkams patiems pasirūpinti senomis padangomis. Visi padangų platintojai, tarp jų - prekybos centrai, privalo priimti senas padangas be papildomo mokesčio.
- Autoservisuose: Kai vairuotojai keičia padangas autoservisuose ar padangų remonto dirbtuvėse, klientų transporto priemonių senos padangos turi būti priimamos nemokamai. Privaloma priimti tiek senų padangų, kiek jų keičiama ir nereikalauti už tai papildomo mokesčio. Daugiausia automobilio atliekų susidaro būtent autoservisuose.
- Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse: Gyventojai, keičiantys padangas namuose, taip pat turi pasirūpinti, kad senos padangos patektų pas atliekų tvarkytojus. Naudotas padangas galima nuvežti tiesiogiai šių atliekų perdirbimo įmonėms arba į savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Gyventojui per metus galima nemokamai priduoti iki keturių ar penkių padangų savo gyvenamajai teritorijai priklausančiose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Viršijus leistiną kiekį, taikomi įkainiai.
Senų padangų perdirbimas ir aplinkos tarša
„Patarimai - paprasti ir nesunku jų laikytis, tačiau realybėje senos padangos vis dar dūla prie garažų ar kitų pastatų bei neteisėtai šalinamos pamiškėse ir pakelėse.“ - teigiama. 2020 metais buvo surinkta daugiau kaip 268 tonos vien Lietuvos miškuose išmestų nenaudojamų padangų, o tokių padangų kiekis kasmet tik auga. Lietuvoje vis dar dažni atvejai, kai senos transporto priemonių padangos yra kaupiamos ar mėtosi neleistinoje vietoje. Pamiškėse, pakelėse ar prie buitinių atliekų konteinerių bei pastatų paliekamos senos padangos vis dar yra šių dienų realybė ir tam priežasčių yra ne viena.
Tačiau pas atliekų tvarkytojus patekusios naudotos padangos yra tinkamai perdirbamos: nuo padangų atskiriama guma, tekstilė ir metalas. Iš tekstilės atliekų gaunama energija, metalas naudojamas naujiems gaminiams, o guma - įvairiems gaminiams arba energijai gauti. Tinkamo sutvarkymo dėka šios atliekos dalyvauja žiedinėje ekonomikoje, taupomi gamtos ištekliai ir saugoma aplinka. Aplinkosaugininkai primena, kad į aplinką patekusios senos padangos suyra tik per 120-140 metų, o jas perdirbant ar panaudojant energijai taupomi gamtos ir gamybos ištekliai.
Atliekų tvarkymo statistika ir problemos
Pagal teisės aktus, Lietuvoje kasmet turi būti surinkta ir perdirbta 80 proc. visų atskirai vidaus rinkai pateiktų padangų. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2020 metais gamintojai ir importuotojai Lietuvos rinkai atskirai patiekė 31 tūkst. tonų padangų, skirtų lengvosioms, krovininėms, pramoninėms ir žemės ūkio transporto priemonėms. Šalyje minimais metais buvo sutvarkyta 29,92 tūkst. tonų senų padangų, arba 96,6 proc. nuo atskirai rinkai patiekto kiekio. Tačiau itin dideli nesutvarkytų padangų kiekiai susidaro, nes į šalį įvažiuoja su transporto priemonėmis - skaičiuojama, kad kiekvienais metais gali susidaryti apie 9 tūkst. tonų tokių padangų.
Problemos kyla dėl kelių priežasčių: pirma, ne visi rinkos dalyviai (gamintojai ir importuotojai) finansuoja padangų surinkimą ir sutvarkymą bei vykdo kitas pareigas; antra, tūkstančiai tonų padangų įvažiuoja į Lietuvą su transporto priemonėmis, o gamintojams bei importuotojams nėra prievolės tvarkyti šias padangas.
Baudos už netinkamą padangų šalinimą
Administracinių nusižengimų kodekse sugriežtinta atsakomybė už padangų išmetimą į aplinką. Baudos siekia nuo 200 iki 500 eurų už kiekvieną netinkamai atsikratytą padangos vienetą, bet jos bus ne didesnės negu 6 000 eurų. Aplinkos užteršimas pačiu mažiausiu, mažesniu kaip vienas šimtas kubinių decimetrų nepavojingų atliekų kiekiu užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 90 eurų. Toks pat nedidelis kiekis pavojingų atliekų užtraukia baudą nuo 60 iki 140 eurų.
Vieno kalbinto širvintiškio nuomone, daugiausia miškus teršia ne pavieniai gyventojai, o įvairių firmelių savininkai. Labai dažnai galima rasti ne tik keliolika išmestų padangų. Remontininkai palieka ir įvairių transporto priemonių detalių: automobilių stiklų, plastikinių kėbulo detalių, sėdynių. Tokias atliekas automobilių remontu užsiimančioms įmonėms reikia nugabenti į stambiųjų atliekų surinkimo aikštelę ir ten priduoti už tam tikrą nustatytą mokestį. O mokėti dažnas nenori, todėl ir išverčia viską „nemokamai“ miške.
Traktorinių padangų utilizavimas
Pasak Šniponių didelių gabaritų atliekų saugojimo aikštelės operatoriaus Česlovo Puzino, kiekvienas Lietuvos pilietis gali atvežti keturias padangas per metus. Kiek sudėtingiau priduoti traktorių padangas. Dideles traktorių padangas ūkininkai turi vežti į Zarasus, tik ten už vieną toną įmamas 50 eurų mokestis. „Ūkininkai susimeta ir veža vienu metu keli, nes Zarasai nearti. Jeigu padanga sveria apie 100 kilogramų, už ją reikia sumokėti 5 eurus. Manau, jog ūkininkui tai nėra dideli pinigai. Žinoma, išvežus į mišką, ten mokėti nereikia, tačiau pastaruoju metu toks gamtos teršimas mažėja.“ - teigia Č. Puzinas. Pernai Šniponių aikštelė pridavė 36 tonas padangų, o šiemet per pusę metų išvežė jau 23 tonas, planuojama, jog per metus jų susidarys apie 56 tonos. Kasmet tas kiekis didėja, vadinasi, mažiau padangų patenka į miškus.
Padangų keitimo paslaugų kainos ir tendencijos
„Delfi“ pasižvalgė internete ir palygino, kiek padangų keitimo paslauga kainuoja skirtingų miestų servisuose. Dažniausiai į padangų keitimo paslaugos komplektą patenka tiek ratų, tiek padangų pakeitimas, subalansavimas, jeigu prireikia - nauji svareliai ratams ar ventiliai padangoms. Prieš kelis metus meistrai teigė, kad dažniausias lietuvių pasirinkimas vasarai - 17 ar 18 colių dydžio ratai, todėl jiems pritaikomos ir padangos. Jų keitimo kaina irgi priklauso nuo dydžio - kuo didesni ratai, tuo brangiau.
Kainų apžvalga didžiuosiuose miestuose (orientacinės kainos):
- Vilniuje: R17 padangoms kainos svyruoja maždaug tarp 40-70 eurų automobiliui. Mažesniems ratams galima rasti vietų už 30 eurų, o permontuojant R20 padangas servise gali tekti palikti ir 100 eurų (vidutiniškai apie 79-80 eurų).
- Kaune: R17 tipo padangų keitimas kainuoja apie 35-60 eurų. Didesnių ratų (20 colių) savininkams tokia paslauga kainuos maždaug iki 80 eurų (vidutiniškai apie 60 eurų).
- Klaipėdoje: Vairuotojams ši paslauga taip pat kainuos apie 50 eurų, turint populiariausio dydžio ratus. Didesni kainuos nuo 50 iki maždaug 80 eurų. Viršijus R20 ribą, kaina bus dar didesnė.
- Šiauliuose ir Panevėžyje: Paslaugos kainos dar mažesnės ir labai panašios - maždaug 40-50 eurų už populiariausių dydžių padangų keitimą.
- Mažesniuose miesteliuose: Kaina irgi svyruoja apie 30-50 eurų.
Dažniausiai visose šalies vietose, jeigu reikia tik pakeisti ratus, o ne permontuoti pačias padangas, paslaugos kaina žymiai sumažėja ir gali siekti apie 20 eurų. Be to, ne vienas servisas turi atskirą įkainį visureigiams, jų vairuotojams padangų keitimo paslauga kainuoja apie 10-20 eurų brangiau.
Registracijos galimybės ir eilės
Pigesnėse remonto dirbtuvėse vietos gali reikėti luktelti, tačiau daugumoje jų bent keli laisvi apsilankymo laikai yra ir balandžio pirmomis dienomis. Brangesniuose servisuose vietos yra pakankamai daug net ir pirmosiomis balandžio dienomis ir įvairiu dienos metu, todėl panašu, kad vairuotojams tikrai turėtų kilti mažiau galvos skausmo nei prieš šaltąjį sezoną. Galimybę užsirezervuoti vietą internetu dar šiai savaitei ar net šiandienai irgi suteikia daugelis apžiūrėtų vietų.
Visoje Lietuvoje padangomis prekiaujančios ir jas montuojančios įmonės atstovas tikina, kad šiemet vairuotojai neįprastai anksti susirūpino padangomis. Esą jau visą spalį servisai ūžia. „Dabar dauguma perka nedygliuotas padangas, tad tikrai nėra prasmės laukti tos paskutinės - lapkričio 10 dienos. Galima drąsiai pasikeisti anksčiau, ramiai laukti ir juoktis iš tų, kas už galvos susiėmę laksto po servisus, ieškodami, kur pasimontuoti padangas. Visada laimi tie, kurie pirmesni - čia bet kurioje srityje taip yra. Kas anksčiau susirūpina, turi mažiau streso“, - pasakoja „Egzotikos“ padalinio vadovas Aivaras Valentinavičius.
Sezoninis padangų keitimas | AUTODOC patarimai
Saugus vairavimas ir susiję iššūkiai
Saugus vairavimas - tai ne tik eismo taisyklių laikymasis, bet ir atsakingas elgesys kelyje, padedantis išvengti nelaimių bei apsaugoti visus eismo dalyvius. Prisiminkite, kad svarbiausia sėdint už vairo yra vairuoti, o ne reguliuoti radijo imtuvą, kalbėti mobiliuoju telefonu ar užkandžiauti. Atidumas ir koncentracija kelyje - geram vairuotojui būtinos savybės. O kai saugus vairavimas tampa įpročiu, išvengiame daugybės skaudžių nelaimių.
Saugos diržai
Saugos diržai yra viena paprasčiausių, bet kartu ir efektyviausių priemonių, padedančių išvengti sunkių sužalojimų ar net žūties eismo įvykio metu. Tyrimai rodo, kad tinkamai naudojami saugos diržai gali sumažinti žuvusiųjų skaičių keliuose net iki trečdalio. Nors dauguma žmonių supranta saugos diržų svarbą, praktikoje ne visi juos užsisega - ypač trumpose kelionėse ar sėdint ant galinės sėdynės.
Greičio viršijimo pasekmės ir ugniagesių gelbėtojų patirtis
Ugniagesiai gelbėtojai dažnai yra pirmieji eismo įvykio vietoje: iš sulamdytų automobilių vaduoja prispaustus žmones, suteikia skubią medicininę pagalbą. Viršijant greitį nukenčia ne tik piniginė. E. Bagdonavičius įsitikinęs, kad leistinas greitis keliuose nustatytas ne šiaip sau. „Kai nelaimė įvyksta esant nedideliam greičiui, dažniausiai nukenčia tik piniginė - apgadintą automobilį tenka remontuoti ir tiek žinių. Tuo tarpu kai autoįvykis įvyksta dėl viršyto greičio, pasekmės itin skaudžios ir brangios. Automobiliai tampa praktiškai metalo laužu - jie negrįžtamai sugadinami, sulankstomi taip stipriai, kad savo jėgomis išsivaduoti nepavyksta.“ Vis dėlto labiausiai sukrečia, kaip stipriai po tokių autoavarijų nukenčia žmonės. Pašnekovas neslepia - tai, ką mato eismo įvykių vietoje, atmintyje išlieka ilgam.
„Kai nutinka nelaimė dėl didelio greičio, ją lydi ne tik galvos smegenų traumos ar įprasti kaulų lūžiai. Pasitaiko ir vadinamieji stuburo slankstelių kompresiniai lūžiai, kuomet kaulai tiesiog sprogsta. O kur dar atviri lūžiai, nutrauktos galūnės... Net ir išgyvenus autoavariją, dažnai lydi pasekmės, kurios iš esmės keičia gyvenimą. O pasirinkus saugų greitį, to būtų lengva išvengti“, - apgailestauja E. Bagdonavičius.
E. Bagdonavičius teigia, kad gelbėjimo darbai kiekvieną kartą vis kitokie. „Ugniagesiai žino, kad nėra vienodų situacijų. Net kai būna iš pažiūros standartiniai atvejai: žmogus įvažiavo į medį ar griovį, automobiliai susidūrė kaktomuša, pasekmės labai skirtingos. Pasirenkami nevienodi greičiai, skiriasi transporto priemonės, smūgių trajektorijos.“ Gelbėjimo operacijos reikalauja gebėjimo tiksliai ir greitai įvertinti situaciją - čia svarbi kiekviena minutė. „Atvykę į autoavarijos vietą, turime įjungti šaltą protą ir greitai numatyti visas galimas pasekmes. Apsaugome eismo įvykio vietą, užblokuojame kelią nuo kitų transporto priemonių, kad eismo įvykis nepadidėtų“, - procedūros žingsnius vardija pašnekovas.
Sekantis žingsnis - žmonių vadavimas iš suniokotų transporto priemonių. „Nustatome, ar nėra stuburo, kaklo slankstelių lūžių, kitų stiprių traumų, kiek įmanoma stabilizuojame žmones ir automobilį. Tik tada gali būti pradedami gelbėjimo darbai.“ Išlaisvinimui naudojama galinga, specialiai pritaikyta hidraulinė ir pneumatinė įranga, kuria atveriamos deformuotos durys ar atkeliamos kitos automobilio dalys. Anot gelbėtojo, vadavimo trukmė įvairi - kartais žmones pavyksta ištraukti vos per minutę, o kitais atvejais, kai avarija itin baisi, vadavimas trunka ir kelias valandas. Pašnekovas atviras - ši ir kitos ugniagesių gelbėtojų matomos nelaimės keičia požiūrį į saugų greitį ir vairuotojo atsakomybę. „Dirbant šį darbą, geriau supranti, kodėl yra greičio ribojimai ir ką gali lemti jų nepaisymas. Šias skaudžias profesines pamokas kiekvienas pritaikome atsisėdę prie savo automobilio vairo.“
Automobilių vagystės, susijusios su padangų pradūrimu
Pareigūnai perspėja, kad nusikaltėliai nesnaudžia ir atranda naujų būdų, kaip įvykdyti nusikaltimą. Esą populiarėja būdas apvogti mašinas, kol vairuotojai keičia pradurtas padangas. Nusikaltėliai ne tik tradiciškai naktimis laužiasi į automobilius, bet ir sugalvoja vis naujų ir mažiau rizikingų pasipelnymo būdų. Pastaruoju metu vis dažnesni atvejai, kai mašinos apvagiamos netgi tada, kai šalia yra vairuotojai. Tokio nusikaltimo planas labai paprastas, o nusikaltimo sėkmės garantas - mašinų savininkų neatidumas ir neatsargumas. Nusikaltėliai savo aukų dažniausiai laukia prie prekybos centrų ar nesaugomose aikštelėse. Atvažiavus brangesnei mašinai ir jos vairuotojui nuėjus apsipirkti, nusikaltėlis praduria automobilio padangą, dažniausiai galinę dešiniąją, ir laukia grįžtančio žmogaus.
Jeigu pastarasis čia pat pastebi orą leidžiančią padangą, remonto griebiamasi iškart. Tačiau kartais oras iš pradurtos padangos veržiasi lėčiau, tad automobilis suspėja kiek pavažiuoti. Tokiu atveju nusikaltėlis ar jų gauja seka paskui. Žmogui ėmus keisti padangą, vagys tyliai atidaro vairuotojo pusės dureles ir iš salono pagrobia vertingus daiktus. Vairuotojas vagystę paprastai pastebi tik po keliolikos minučių baigęs darbą, tuo metu nusikaltėliai jau būna pasprukę. Uostamiesčio policija Klaipėdos bei aplinkinių rajonų gyventojus ragina būti apdairesnius. Jeigu pamatėte, kad pradurta jūsų automobilio padanga, nepulkite iškart jos keisti. Apsidairykite ir, jeigu netoliese pastebėsite nepažįstamų asmenų, užrakinkite savo mašiną ir tik po to imkitės darbo. Taip išsaugosite savo turtą ir išvengsite gaišaties, kuri būtų neišvengiama tiriant vagystę.
tags: #ugniagesiai #keicia #padangas #galimai #savo #virsininku