Įsivaizduokite, kad vieną dieną sulaukiate laiško, kuriame teigiama, jog jūsų turima transporto priemonė įtraukiama į valstybės rezervą ir, esant karo padėčiai, ją reikėtų perleisti šalies kariuomenei. Tokios galimybės numatomos vis didesniame skaičiuje šalių, siekiant geriau pasirengti galimoms krizėms.
Estijos ir Lietuvos patirtis bei teisinė bazė
Panašius laiškus netrukus turėtų gauti daugiau nei 2700 transporto priemonių savininkų Estijoje. Šio plano idėja yra geresnis pasirengimas šalies gynybai. Pavyzdžiui, pačių Estijos gynybos pajėgų turimų buldozerių ir kitų transporto priemonių gali nepakakti norint sustabdyti priešininką ar pastatyti įtvirtinimus, įrengti tranšėjas.
Lietuvoje taip pat imtasi veiksmų šia linkme. „Kai kurie juridiniai asmenys jau yra sulaukę panašios informacijos dėl transporto priemonių ar kito kilnojamo ir nekilnojamojo turto. Tai įgalina LR Vyriausybės 2014 m. sprendimai“, - teigiama šaltinyje.
Teisinę bazę dar labiau sustiprina nauji teisės aktai. „Pagal naująjį Mobilizacijos ir priimančios šalies paramos įstatymą, numatoma pereiti prie šalies mobilizacinių išteklių katalogo, į jį įrašant ūkio subjektų turimas transporto priemones, kad esant būtinybei būtų galima užtikrinti gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų vykdymą“, - LRT.lt patikslina V. V.
Priežastys ir ekonominis efektyvumas
Lietuvos ir Estijos priežastys, kodėl sudaromi panašūs sąrašai, yra labai panašios. „Valstybinių institucijų turimas transportas yra labiau administracinis, tai yra lengvieji automobiliai, mikroautobusai. Tuo metu savivaldybių įmonių turimų autobusų ar kitos technikos yra nepakankamai, kad būtų užtikrintas gyventojų evakavimas ar kiti poreikiai. Todėl gali prireikti ir numatoma Lietuvoje veikiančių ūkio subjektų pagalba.“
„Civilinės saugos pajėgoms, tai yra Vidaus reikalų ministerijai, kurios atsakomybės sritis yra vidaus saugumo funkcija, įskaitant gyventojų evakuaciją, viešą saugumą, pabėgėlių srautų reguliavimą ir pan., ar Lietuvos kariuomenei, kuri atlieka valstybės gynybos funkciją, įsigyti ir išlaikyti transporto priemones, kurios įprastu taikos metu nėra reikalingos, būtų ekonomiškai neefektyvu“, - LRT.lt sako V. V.
Piliečių įsitraukimas ir istoriniai pavyzdžiai
Savanoriškas prisidėjimas ir savimobilizacija
„Be abejo, esant karo padėčiai, Lietuvos gyventojai tokią galimybę turi. Tokiu atveju jie turėtų kreiptis į karo padėties metu paskirtą karo komendantą. Tokia situacija buvo stebima 1990-1991 metais gimstant Lietuvos valstybei - tai buvo savimobilizacijos reiškinys“, - paaiškina V. V. Tai rodo, kad piliečių aktyvumas gali būti itin svarbus krizės metu.
Užsienio šalių ir istorinė patirtis
Šiuolaikinės istorijos pavyzdys - Ukrainos patirtis. „2014 metais, prasidėjus ginkluotam konfliktui Donbase ir Ukrainos valstybei paskelbus mobilizaciją (karių, ginklų ir kitų materialinių išteklių pervežimui), buvo pasitelkiamos įmonių turimos transporto priemonės. Nemaža dalis įmonių ir gyventojų transporto priemones perdavė įvertindami „nuline“ verte, tai yra už jas neprašydami jokio atlygio“, - pasakoja V. V.
Kitoks požiūris stebimas Rusijoje. „Tuo metu Rusijos kariuomenė savo poreikiams tenkinti numato galimybę apskaityti ir reikalui esant paimti gyventojų turimus netgi lengvuosius automobilius“, - pastebi V. V.
KET situacija 3: Kuri transporto priemonė važiuos per sankryžą paskutinė?
Lietuvos istorijoje taip pat yra panašių pavyzdžių. „Lietuvoje 1939-ųjų rugsėjį paskelbus dalinę mobilizaciją, kuri buvo skirta galimų Lenkijos karių atsitraukimo į Lietuvą problemoms spręsti ir juos persekiojančios SSRS kariuomenės veiksmams neutralizuoti, be šaukimo į kariuomenę buvo rekvizuojamas transportas, vežimai, arkliai. Tuomet rugsėjo 19-ąją vyriausybės posėdyje buvo nutarta, kad, jei SSRS armija peržengs administracinę Lietuvos liniją, kariuomenė gins savo teritoriją. Tačiau po įvykusių politinių sprendimų, kai spalio mėnesį Lietuvai buvo grąžintas Vilnius, paskelbta demobilizacija, kuri baigta 1940-ųjų sausio mėnesį“, - istoriją priminė V. V.
tags: #transporto #priemoniu #i #kariuomene