Dažnai savo transporto priemonę duodame vairuoti vaikams, draugams ar kitiems asmenims, nesusimąstydami, kokios gali kilti pasekmės tuo atveju, jeigu toks asmuo padarys eismo įvykį. Sudarydami draudimo sutartį atkreipiame dėmesį į draudimo įmokos dydį, tačiau dažnai neįvertiname aplinkybių, kuriems asmenims suteiksime teisę vairuoti apdraustą transporto priemonę, o suteikus teisę tokiems asmenims vairuoti, papildomai nepranešame draudikui dėl draudimo rizikos pasikeitimo. Tai pažeidžia draudimo sutarties šalių pareigą kuo glaudžiau bendradarbiauti ir kooperuotis sudarant ir vykdant draudimo sutartį.
Toks šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui - užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau - TPVCAPDĮ) yra atskirai įtvirtinta draudėjo pareiga pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato teisę, prieš sudarant sutartį, šią informaciją patikrinti, taip pat apžiūrėti transporto priemonę.
Draudėjo pareigos ir draudimo rizikos pasikeitimas
Draudėjo pareiga draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1010 str. 1 d. Draudimo sąlygose dažniausiai būna nustatyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką.
Laikytina, kad rizika pasikeičia, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui sumažėjimu ar padidėjimu, ir jeigu draudikas draudimo sutartyje numato, kad tokia aplinkybė turi įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui.
Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja. Visais kitais atvejais - tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką.
Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja, draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką.
Bendradarbiavimo pareigos nevykdymo pasekmės
Bendradarbiavimo pareigos nevykdymas sukelia neigiamų padarinių, suteikiančių draudikui teisę pateikti draudėjui atgręžtinį reikalavimą atlyginti dalį trečiajam asmeniui išmokėtų sumų. Ši draudiko teisė yra įtvirtinta ir TPVCAPDĮ 22 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį.
Teismų praktika dėl draudimo rizikos ir įmokų
Šios nuostatos buvo ne kartą nagrinėtos ir aiškintos teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad draudikams suteikta galimybė nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo skirtingo tikėtinumo laipsnio draudikui sukurti tikimybę vykdyti įsipareigojimus trečiojo asmens naudai. Draudimo riziką draudžiant civilinę atsakomybę sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis.
Teisę nustatyti ir apskaičiuoti draudimo įmokos dydį turi draudikas. Draudimo įmoka turi būti nustatoma atsižvelgiant į draudiko suteikiamą draudimo apsaugą draudėjui (apdraustiesiems), taip pat draudimo įmoka turi būti proporcinga draudiko prisiimamiems įsipareigojimams pagal draudimo sutartį bei nepažeisti draudėjo (apdraustųjų) interesų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo kontekste, asmenų, neturinčių dvejų metų vairavimo patirties, vairavimas yra rizikingesnis, todėl draudikas turi teisę nustatyti, kad tokių asmenų mokama draudimo įmoka yra didesnė už vairavimo patirtį turinčių vairuotojų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad nustatant, į kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimą pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 62.2 punktą konkrečiu atveju įgijo teisę draudikas, turi būti atsižvelgiama į tai, kokia apimtimi draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutartį, ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu.
Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse yra numatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos.
Vienoje iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų bylų buvo keliamas klausimas dėl draudiko teisės reikalauti dalies išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo Taisyklių 62.2 punkto pagrindu apimties tuo atveju, kai draudėjas pažeidė pareigą informuoti apie draudimo rizikos pasikeitimą dėl to, kad apdrausta transporto priemonė perduota valdyti draudimo sutartyje nustatyto amžiaus ir (ar) vairavimo stažo neturintiems asmenims. Šioje byloje teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria iš draudėjo priteista 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos. Šioje byloje buvo įvertintas draudimo sutarties pažeidimo pobūdis - t. y. kaip pagrindą priteisti iš kasatoriaus maksimalią teisės aktuose nustatytą išmokėtos sumos dalį teismas nurodė tai, kad transporto priemonės valdytojo amžius ir vairavimo stažas yra reikšmingi veiksniai vertinant draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybę, nes jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas yra rizikingesnis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo aspektu. Pabrėžtina, kad tiek transporto priemonės valdytojo amžius, tiek vairavimo stažas laikytinos aplinkybėmis, galinčiomis nulemti draudimo riziką.
Kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje teismas pažymėjo, kad savaime negalima visais atvejais laikyti, jog jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas visais atvejais padidina draudimo riziką tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą. Šioje byloje teismas vertino, kokio dydžio išmokėtos draudimo išmokos dalies gali reikalauti draudikas tuo atveju, kai transporto priemonės valdytojas eismo įvykio metu buvo 27 metų amžiaus ir turėjo 6 metų vairavimo stažą, tuo tarpu draudimo sutartis buvo sudaryta atsižvelgiant į draudimo riziką, apskaičiuotą remiantis tuo, kad transporto priemonę vairuos ne jaunesnis nei 30 metų amžiaus ir turintis ne mažesnį nei 7 metų vairavimo stažą asmuo. Teismas pažymėjo, kad tai reiškė, jog draudimo rizika dėl nepranešimo apie aplinkybes, susijusias su transporto priemonės valdytojo amžiumi ir vairavimo stažu, negalėjo pasikeisti tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, draudimo rizikos pasikeitimas, apie kurį draudikas nebuvo informuotas, nagrinėjamu atveju nebuvo žymus, todėl sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovui iš kasatoriaus priteista maksimali teisės aktuose nustatyta suma yra per didelė. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir taikydamas draudimo rizikos padidėjimo kriterijų, teismas nusprendė priteistiną sumą sumažinti iki 25 proc.
Naujas „Saugumo įnašo“ mokestis ir jo poveikis draudimo paslaugoms
Panašu, kad įvedamas naujas mokestis, numatytas Saugumo įnašo įstatymo projekte, kuris apmokestins draudimo įmokas pagal ne gyvybės draudimo sutartis. Projekto iniciatoriai, Finansų ministerija, paaiškina, kad šis mokestis bus taikomas įmokoms už turtą (pastatus ir juose esantį turtą), transporto priemones bei trumpalaikes kelionės ar atostogų draudimo sutartis (ne ilgesnes nei 4 mėn.).
Siūlomas 10 proc. saugumo įnašo tarifas bus taikomas ne gyvybės draudimo sutartims. Tačiau svarbu paminėti, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartims (privalomam vairuotojų draudimui) bus taikomas 0 proc. tarifas. Tai reiškia, kad sudarius bet kokią kitą negyvybės draudimo sutartį (pvz., Kasko, būsto, telefono, kelionės draudimą ir kt.), teks mokėti 10 proc. jos įmokų dydžio mokestį.
Šį mokestį perves draudimo bendrovės, tačiau jis bus įtrauktas į galutines įmokas, kurias mokės gyventojai ar įmonės. Tikėtina, kad dėl šio mokesčio draudimo įmokos pabrangs dešimtadaliu. Pavyzdžiui, jei turto draudimas dabar kainuoja 200 eurų, jo kaina gali išaugti iki 220 eurų, o Kasko draudimas, kainavęs 500 eurų, gali kainuoti 550 eurų.
Finansų ministerija pažymi, kad draudimo įmokų mokestis taikomas daugelyje Europos Sąjungos valstybių narių, kur mokesčio dydis svyruoja nuo 24 iki 1 procento. Nustatytas 10 proc. tarifas atitinka kitų valstybių taikomą vidutinį dydį.
Nors įvedus šį mokestį ne gyvybės draudimo paslaugų kainos padidės, o tai gali sulėtinti draudimo skvarbos augimą Lietuvoje, ministerija tikina, kad iš surinktų lėšų bus finansuojami gynybos tikslai, taip prisidedant prie šalies saugumo ir didinant investuotojų pasitikėjimą.
Ką naujas mokestis reiškia gyventojams ir verslui?
Lietuvos draudikų asociacija atkreipia dėmesį, kad siūlomas naujas mokestis yra vartojimo mokestis, kurio finansinė našta paprastai gula ant vartotojo pečių. Asociacija prognozuoja, kad naujas draudimo sutarčių apmokestinimas palies įvairias vartotojų grupes, įskaitant senjorus ir jaunus asmenis, kurie dar tik pradeda savo karjerą.
Ypač tai palies fizinius asmenis, kurie yra įsigiję būstą su paskola arba transporto priemonę lizingu ir yra priversti apdrausti turtą. Draudimo bendrovių duomenimis, tokių vartotojų yra apie 200 tūkst.
Naujo mokesčio neigiamą įtaką pajus ir tie, kurie privalo draustis privalomaisiais draudimais. Siūlomas draudimo sutarčių apmokestinimas palies visus statybų proceso dalyvius: projektuotojus, rangovus, prižiūrėtojus ir kitus. Taip pat tai turės įtakos bankroto administratoriams, turto vertintojams, draudimo tarpininkams, advokatams, notarams ir antstoliams.
Be to, naujas mokestis neigiamai paveiks papildomo savanoriško sveikatos draudimo produktus. Tikėtina, kad šios paslaugos trauksis, o tai turės neigiamos įtakos ne tik darbdaviams ar jų darbuotojams, bet ir sveikatos priežiūros įstaigoms.
Išimtys ir svarbūs aspektai
Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymo pakeitimą, pagal kurį nuo 2026 m. sausio 1 d. visos ne gyvybės draudimo bendrovės, veikiančios Lietuvoje, turės mokėti 10 % saugumo įnašo mokestį nuo sudarytų, pratęstų ar pakeistų sutarčių bendros draudimo įmokų sumos. Ši prievolė bus taikoma daugeliui draudimo rūšių, tarp jų - būsto draudimui, KASKO (savanoriškam automobilio) draudimui, kelionių draudimui ir kt.
Mokestis nebus taikomas fizinių asmenų sudarytoms TPVCAPD (transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo) sutartims. Tai svarbi išimtis daugeliui privačių vairuotojų. Tačiau, jei transporto priemonės draudimo sutartį sudaro juridinis asmuo (įmonė), mokesčio išimtis netaikoma, todėl bus apmokestinti ir įmonių draudžiami automobiliai, ir viešojo transporto priemonės.
Nors mokestį mokės draudimo bendrovės, jis taps papildomu finansiniu veiksniu, į kurį draudikai turės atsižvelgti skaičiuodami savo veiklos sąnaudas. Yra didelė tikimybė, kad ši našta bus perkelta ant galutinių vartotojų pečių.
Kaip pasirinkti draudimą atsakingai: praktiniai patarimai
Kadangi draudimo įmokos gali kisti, svarbu žinoti, kokie aspektai gali turėti įtakos jūsų draudimo įmokai, ir ką galite padaryti, kad išlaikytumėte tinkamą apsaugą už racionalią kainą.
- Įsivertinkite pagrindines rizikas: Pirmiausia verta įsigilinti, kurios rizikos gali sukelti didžiausius nuostolius - pavyzdžiui, būsto draudime tai gali būti gaisras ar vandens užliejimas, automobilių KASKO - avarija ar vagystė, kelionių draudime - medicininės išlaidos užsienyje. Svarbu rinktis apsaugą pagal realius poreikius.
- Atsižvelkite į draudimo franšizę: Pasirinkus didesnę franšizę (t. y. sumą, kurią žalos atveju padengiate pats), draudimo įmoka dažniausiai būna mažesnė. Tai gali būti tinkamas sprendimas, jei norite apsaugos nuo didelių rizikų, bet neprisirišti prie smulkių žalų padengimo.
- Naudokite apsaugos priemones: Kai kuriais atvejais įmoką gali sumažinti papildomos saugos priemonės. Pavyzdžiui, būsto draudime - signalizacijos sistema, dūmų jutikliai, tvora ar stebėjimo kameros.
- Draudžiant automobilį - įvertinkite vairuotojus: Draudimo įmokai gali turėti reikšmės tai, kas vairuos jūsų transporto priemonę. Tinkamai parinkus jauniausio vairuotojo amžių ir vairavimo stažą, galima optimizuoti įmokos dydį.
- Pasinaudokite palyginimo įrankiais: Skirtingų draudikų taikoma kainodara ir sprendimai dėl draudimo sąlygų gali skirtis, todėl naudinga pasinaudoti nepriklausomomis platformomis (pvz., Man ramu draudimo platforma), kurios padeda įvertinti galimus pasirinkimus objektyviai.
- Planuokite į priekį: Draudimo įmokos gali kisti priklausomai nuo situacijos rinkoje ir jūsų pasirinktų sąlygų.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad parengė leidinį „0 proc. PVM tarifo taikymą pagrindžiantys įrodymai nefasuotų naftos produktų ir suskystintų naftos dujų tiekimo į kitą Europos Sąjungos valstybę narę sandoriuose“. Leidinio tikslas - suteikti daugiau teisinio aiškumo verslo subjektams, vykdantiems tarptautinę prekybą nefasuotais naftos produktais ir suskystintomis naftos dujomis. Visą informaciją rasite VMI prie FM 2016-08-03 rašte Nr. (18.2-31-2 E) RM-21775.
Papildomai už automobilio priežiūrą mokama suma į automobilio nuomos kainą paprastai nėra įskaitoma. Veiklos nuoma, apskaičiuojant pelno mokestį, laikoma ilgalaike nuoma. Nuo 2025-01-01 įsigaliosiančio PMĮ nuostatos taikomos automobilių nusidėvėjimui ir nuomai. Atskirų automobilio dalių keitimas naujomis yra ne IMT įsigijimas, o remontas. Pagal nuomos sutartį mokamas nuomos mokestis ir skaičiuojamas 15 proc. GPM. Avanso PVM sąskaita faktūra nėra išankstinio mokėjimo sąskaita. Įmonė galės atskaityti lengvojo automobilio pirkimo PVM, bet ne visą ir ne iš karto. Nuomos pirkimo PVM gali būti atskaitomas, jeigu šio automobilio įsigijimo vertė su PVM ne didesnė kaip 50 000 Eur. Nėra skirtumo, kokiu automobiliu važinėjant yra patirtos degalų sąnaudos. Nuompinigiai už automobilio nuomą, mokami darbuotojui, paprastai nėra laikomi darbo užmokesčiu. Daugeliui įmonių, kurios disponuoja lengvaisiais automobiliais, VMI išsiuntė klausimyną. MB pagal panaudos sutartį 100 proc. Nuspėti iš anksto, kokie bus mokesčiai, kai įmonė nuomosis automobilį iš akcininko ir vadovo, sudėtinga. Lengvojo automobilio nuoma kitai LT įmonei apmokestinama 21 proc. Kaip nustatyti žalos dydį ir kokiais atvejais turi būti mokamas žalos atlyginimas, šalys susitaria sutartyje. Galimybė atskaityti pirkimo PVM atsiranda nuo to mėnesio, kurį automobilis bus pradėtas nuomoti su PVM. Pelno mokesčio įstatyme nėra numatyta jokių lengvatų ar specialių normatyvų nudėvint lenktyninį automobilį. Nuomos sutartyje turėtų būti aiškiai susitarta dėl nuomos kainos. Nuo jos skaičiuojamas GPMĮ nustatytas 15 proc. Su darbuotoju sudarytos civilinės sutarties sąlygos turėtų būti tokios pačios, kaip ir rinkoje. Automobilio veiklos nuoma penkeriems metams su 20 proc. Kokį sandorį sudarė - nuomos ar lizingo (finansinės nuomos), įmonė turės įvertinti pati. Įmonė turėtų nuspręsti, kokią sutartį sudaro - nuomos ar panaudos. Panaudos sutartį su įmone gali sudaryti turto savininkas ar jo įgaliotas asmuo. Nedraudžiama su vaikus auginančiais tėvais sudarinėti civilines sutartis ir nuomotis iš jų turtą. Gyventojo automobilio nuomos pajamoms taikomas 15 proc. GPM tarifas. Automobilio nuoma - įprastos komercinės veiklos pajamos, nuo kurių skaičiuojamas PVM ir pelno mokestis. Civilinis kodeksas sako, kad įmonė neturi teisės leisti savo akcininkui nemokamai naudotis automobiliu. Bet kokio automobilio nuomos paslaugos yra apmokestinamos 21 proc. PVM. Įmonė gali nuomoti automobilį darbuotojui, net jeigu tokios veiklos nėra nurodžiusi savo įstatuose. Automobiliui, kurį įmonė naudoja pagal panaudos sutartį, degalus turėtų pirkti pati įmonė. Įmonė gali skaičiuoti pajamas natūra supaprastinta tvarka (0,7 ar 0,75 proc. Nuoma turi būti apmokestinama 21 proc. Kai panaudos sutartyje nustatyti mokėjimai, ją reikėtų laikyti nuomos sutartimi. Nėra įstatymo ar kito teisės akto, kuris draustų pilti degalus į automobilį savaitgaliais. Gyventojas gali nuomoti automobilį ir neįregistravęs individualiosios veiklos. Ar gyventojas gali šį automobilį nuomoti įmonei? Įmonė sugalvojo imti iš darbuotojų nuompinigius už naudojimąsi įmonės automobiliais. Įmonės valdomu automobilių gali važinėti bet kuris įmonės darbuotojas, jeigu jam tokia teisė suteikta. Nuomojamo automobilio nusidėvėjimo, draudimo ir kt. Iš darbuotojo išsinuomoto automobilio remonto, draudimo ir kt. Šis sąvadų rinkinys skirtas automobilių apmokestinimo klausimams. susiję klausimai.
tags: #transporto #priemoniu #draudimo #pvm #apmokestinimas