Automobilis - transporto priemonė, kurios pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio „autos“, reiškiančio „pats“, ir lotyniško žodžio „mobilis“, reiškiančio „judantis“. Tai savarankiškai judanti transporto priemonė, kurios judėjimas savaime suprantamas ir nereikalauja išorinių jėgų, pavyzdžiui, arklio ar žmogaus traukos.
Pirmieji žingsniai link mechanizuoto transporto
Automobilių istorijos pradžia gali būti siejama su prieš keletą tūkstantmečių išrastu ratu. Tačiau tikrasis šiuolaikinių automobilių kūrimas prasidėjo vėliau, kai buvo pritaikytas mechaninis variklis.
Garų variklio era
Pirmieji automobiliai sukurti XVIII amžiuje, kai arkliams tempiamiems vežimams buvo pritaikytas mechaninis variklis. 1769 m. Prancūzijoje buvo pagaminta pirmoji garo mašina, pritaikyta vežimui. Šie ankstyvieji automobiliai galėjo pasiekti vos 2-4 km/h greitį.
Seniausias išlikęs garo automobilio aprašymas datuojamas 1678 m. ir priklauso jėzuitų vienuoliui Ferdinandui Ferhistui. 1775 m. buvo pagamintas ir garo automobilio modelis. 1769-1770 m. prancūzų inžinierius Nikolausas Džiuzefas pagamino garo mašina varomą triratį vežimėlį, kuris pasiekdavo 4 km/h greitį. 1801 m. anglų inžinierius Ričardas Treivytikas pagamino pirmą garu varomą vežimėlį keleiviams pervežti.
Vidaus degimo variklių revoliucija
Didelis lūžis transporto priemonių istorijoje įvyko XIX amžiaus pabaigoje, kai automobiliams pradėta pritaikyti benzininius variklius.
Benzininiai ir dyzeliniai varikliai
1885 m. Karlas Bencas pagamino triratį benzininį automobilį, o 1886 m. G. Daimleris pristatė savo keturratį motorinį vežimą, turintį 0,46 l darbo tūrio variklį. 1892 m. vokiečių dyzelino išradėjas Rudolfas Dyzelis gavo pirmąjį patentą savaiminio užsiliepsnojimo varikliui. 1897 m. buvo pagamintas pirmasis automobilis su dyzeliniu varikliu.
Dauguma šiandieninių automobilių yra varomi benziną arba dyzeliną naudojančiais vidaus degimo varikliais. Benzininiai varikliai yra naudingesni už dyzelinius tuo, kad yra lengvesni ir gali dirbti didelėmis apsukomis, todėl lenktyniniai automobiliai dažnai naudoja benzininius variklius. Nors dyzeliniai automobiliai jau seniai populiarūs Europoje, pirmuosius dyzelinu varomus automobilius 4-ame dešimtmetyje pristatė „Mercedes-Benz“ ir „Citroën“. Pagrindinė dyzelinių variklių teigiama savybė yra ta, kad kuro deginimo efektyvumas siekia 50 %, lyginant su benzininio variklio 27 %.
Kuro įpurškimo sistemos
Iki 9-o dešimtmečio beveik visuose automobiliuose buvo naudojami karbiuratoriai, kol juos pamažu pakeitė įpurškimo sistema. Netiesioginis kuro įpurškimas buvo pradėtas naudoti lėktuvų varikliuose 1909 metais, lenktyniniuose automobiliuose 4-ajame dešimtmetyje ir įprastuose automobiliuose 6-o dešimtmečio pabaigoje.
Serijinė gamyba ir automobilių evoliucija
1903 m. Henry Fordas pradėjo serijinę automobilių gamybą JAV, o 1908 m. pristatė „Ford Model T“, kuris tapo vienu populiariausių automobilių pasaulyje. Dėl serijinės gamybos automobiliai tapo prieinamesni platesniam gyventojų ratui.
„Dodge Brothers 30“ modelis, atkeliavęs iš JAV, gali būti laikomas visų automobilių pirmtaku, nes jame pavarų svirtis ir pedalai išdėstyti tokia pačia tvarka, kaip ir šiuolaikiniuose automobiliuose. Šis modelis buvo vienas iš pirmųjų, kurio gamyboje pradėta mažiau naudoti medžio, skirtingai nei kiti to meto automobiliai, kurių kėbulai, durys ir rėmai būdavo mediniai.
Kėbulas ir interjeras
Kėbulas arba kabina yra svarbi automobilio dalis. Nuo atvirų mašinų korpusų pereita prie uždaro stiliaus kėbulų, leidžiančių naudoti transporto priemones bet kokiomis oro sąlygomis.
Alternatyvūs degalai ir aplinkosauga
Nors vidaus degimo varikliai teršia aplinką ir prisideda prie visuotinio atšilimo, augančios kuro kainos, griežtesni taršos įstatymai ir išmetamųjų dujų apribojimai skatina kurti automobilius, varomus alternatyviu kuru. Dauguma modernių automobilių gali naudoti kurą, kurio sudėtyje yra 15 % etanolio.
Transporto priemonių klasifikacija
Lengvųjų automobilių klasės skirstomos pagal variklio cilindrų tūrį ir savąją masę:
- Žemiausioji (variklio cilindrų tūris iki 1,2 l; savoji masė iki 850 kg)
- Žemoji (1,2-1,8 l; 850-1150 kg)
- Vidutinioji (1,8-3,5 l; 1150-1500 kg)
- Aukštoji (3,5-5 l; 1500-1700 kg)
- Aukščiausioji (>5 l; > 1700 kg)
Transporto priemonės Lietuvoje
Istorinių transporto priemonių statusas Lietuvoje oficialiai įteisintas 2010 m., priėmus Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimą. Pirmoji transporto priemonė, kuriai suteiktas istorinės motorinės transporto priemonės statusas, buvo „Dodge Brothers 30“, įvertintas 2012 m. gegužės 17 d.
Istorinės motorinės transporto priemonės apibrėžimas, įtvirtintas įstatyme, leidžia valstybinėms institucijoms priimti teisės aktus, pagal kuriuos transporto priemonės, atitinkančios kriterijus ir įvertintos ekspertų, gali būti pripažintos istorinėmis. Technikai keliami ne tik techninės tvarkingumo, bet ir originalumo reikalavimai: transporto priemonė turi išlaikyti autentišką variklį, važiuoklę, saloną ir kitas detales, atitinkančias gaminimo laikotarpį.
Transporto reforma Kaune
Kaune transporto sistema smarkiai pasikeitė XIX a. viduryje, kai nutiesus geležinkelio atkarpą, mieste pradėjo važinėti arkliniai tramvajai (konkės). XX a. pradžioje atsirado keleiviniai automobiliai, o 1909 m. pradėjo kursuoti viešajam transportui skirti vokiški automobiliai.
Po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. į Kauną atkeliavo svarbios transporto reformos. 1920 m. Susisiekimo ministerija išleido pirmąjį taisyklių kelyje dokumentą. 1928 m. atidaryta Kauno autobusų stotis, o mieste važinėjo per 70 autobusų iš privačių vežėjų. Amerikos lietuvių bendruomenė „Amlit“ prisidėjo prie to, kad į Lietuvos kelius pradėjo keliauti amerikietiški „Ford“ ir „GMC“ automobiliai. Iki 1926 m. Lietuvoje jau važinėjo per 400 automobilių, o 60-70% jų - Kaune. Apie 90-95% tarpukariu Lietuvoje važinėjusių automobilių buvo amerikietiškų markių, o vienas automobilis galėjo kainuoti apie 200 dolerių. Automobilis tarpukario Lietuvoje išliko prestižo simboliu.
Sunkvežimių istorija
1896 m. Gottlieb Daimleris sukūrė pirmąjį pasaulyje sunkvežimį. Tai buvo vežimas su dviejų cilindrų, 4 AG galios varikliu „Phoenix“. Nors išradėjas buvo vokietis, jam nesisekė parduoti savo produkto tėvynėje, todėl pirmasis pirkėjas buvo iš Didžiosios Britanijos.
19 amžiuje Didžiojoje Britanijoje savaeigėms transporto priemonėms buvo taikomi griežti reikalavimai: negalėjo judėti greičiau nei 4 mylių per valandą, o ekipažą turėjo sudaryti trys žmonės - du vairavo transporto priemonę, o trečiasis turėjo eiti priekyje su raudona vėliava, įspėdamas kitus eismo dalyvius. Šis reikalavimas ir greičio apribojimas buvo panaikinti 1986 m.
Posūkių signalų evoliucija
Viena iš pagrindinių būtinybių automobilizmo eros pradžioje buvo posūkių signalai. Patys pirmieji posūkių signalai buvo rodomi rankomis, pasiskolinus šią praktiką iš dviratininkų, vežikų ir jūreivių.
Kai atvirus automobilių korpusus pakeitė uždaro stiliaus kėbulai, atidaryti langą ir ranka rodyti manevro ženklus tapo nepatogu. Vėliau atsirado mechaninės rankos ir plaštakos, o dar vėliau plaštakas pakeitė rodyklės (strėlės).
tags: #transporto #priemoniu #atsiradimas