Spartus technikos vystymasis suteikia galimybę šiuolaikiniam žmogui kasdien naudotis transporto priemonėmis, palengvinant susisiekimą intensyvėjant gyvenimo tempui. Tai neišvengiamai didina ir pavojingų situacijų keliuose tikimybę, todėl eismo saugumo užtikrinimas tampa viena globaliausių problemų ne tik valstybei, bet ir tarptautinei bendruomenei. Šią problemą bandoma spręsti tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu įvairiais metodais ir priemonėmis. Teisinės priemonės kovojant su nusikaltimais kelio transportui yra ypatingai svarbios.
Lietuvos baudžiamojoje teisinėje literatūroje baudžiamosios atsakomybės už kelių transporto eismo saugumo ir transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimus ypatumams, sampratai, funkcionalumui bei kvalifikavimo problemoms skiriama ne itin daug dėmesio. Pagrindus iki įsigaliojant 2000 m. Baudžiamajam kodeksui fragmentiškai nagrinėjo V. Piesliakas, V. Pavilionis, A. Klimka. Įsigaliojus 2000 m. Baudžiamajam kodeksui, šią temą išsamiai analizavo I. Truncienė disertacijoje „Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimas ir jo baudžiamasis teisinis vertinimas“, kurioje analizuojama bendroji nusikalstamų veikų transporto eismo saugumui samprata ir sistema, kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo sudėtis, šios normos istorinė raida bei baudžiamumo už LR BK 281 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką tendencijos.
„Kelių transporto priemonės“ sąvokos raida Lietuvos baudžiamojoje teisėje
Baudžiamosios atsakomybės už kelių transporto eismo saugumo ir transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą užuomazgos Lietuvoje buvo suformuotos dar 1919 m. sausio 16 d. įstatymu. Tuomet galiojusiame Rusijos imperijos 1903 m. Baudžiamajame statute, X skyriaus „Apie peržengimus įstatymų, kuriais apsaugojamas visuomenės ir asmens nepavojumas“ 231 straipsnyje buvo numatyta, kad asmuo nusižengė, jei „neatsargiai arba pernelyg greitai važinėjęs mieste arba kaime, pavedęs valdyti arklį žmogui, žinomai netinkamam arba girtam“. Ši Baudžiamojo statuto norma su nedideliais pakeitimais galiojo iki 1940 m. Nuo 1940 m. gruodžio 1 d. Lietuvoje pradėjo galioti 1926 m. RTFSR BK, kurioje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neatsargų arba atsargų kūno sužalojimą.
1961 m. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamasis kodeksas įtvirtino baudžiamąją atsakomybę už eismo saugumo taisyklių pažeidimą, kai jį padaro automototransporto ar miesto elektrotransporto vairuotojas. Tuometinio 246 straipsnio 1 dalies pirminėje redakcijoje baudžiamoji atsakomybė už minėtą veiką buvo siejama su sudaryta padarinių grėsme, t.y. numatyta, kad baudžiamoji atsakomybė už minėtą veiką atsiranda, „jeigu tai žinomai sudarė grėsmę įvykti nelaimingam atsitikimui žmonėms, avarijai ar kitokioms sunkioms pasekmėms“. Veikos kvalifikavimą pagal šį straipsnį apsunkino jame vartotos neapibrėžtos sąvokos: „nelaimingas atsitikimas“, „avarija“, „itin sunkus nelaimingas atsitikimas žmonėms“.
1961 m. LTSR BK tobulinimas ir sąvokų konkretizavimas
1961 m. Lietuvos TSR BK įtvirtinto 246 straipsnio tobulinimas prasidėjo 1969 m. birželio 25 d. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku Nr. VII-114. Šiuo įsaku buvo patikslintos sąvokos, konkretizuoti nusikaltimo sudėties požymiai, praplėstas nusikaltimo padarymo priemonių ratas. Baudžiamoji atsakomybė už šio straipsnio pažeidimą pradėta diferencijuoti pagal nusikalstamos veikos padarinių sunkumo laipsnį. Taip buvo atsisakyta baudžiamąją atsakomybę sieti su „nusikalstamų padarinių grėsme“. Buvo įtvirtinta atsakomybė už asmens veiksmus ar neveikimą, jeigu tai sudarė eismo saugumo taisyklių pažeidimą, sukėlusį nukentėjusiajam kūno sužalojimą ar mirtį arba padariusį žymią materialinę žalą.
Tuomet kai kurie teisininkai laikėsi nuomonės, kad terminas „eismo saugumo taisyklės“ apėmė ir transporto priemonių eksploatavimo taisykles. 1989 m., priėmus straipsnio pakeitimą, abejonės buvo išsklaidytos: buvo įteisinta, kad baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį grėsė ir už transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimą. Taip pat buvo įvestas kvalifikuojantis požymis - buvimas neblaiviam. 1990 metais, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, liko galioti Lietuvos TSR 1961 m. baudžiamasis kodeksas. Naujojo Baudžiamojo kodekso parengimas užtruko, todėl toliau buvo tobulinamas tuo metu galiojęs 1961 m. Lietuvos TSR baudžiamasis kodeksas. Reikšmingiausi pakeitimai šiuo laikotarpiu buvo padaryti 1993 m. birželio 10 d., priėmus įstatymą Nr. I-179, kuris apibrėžė asmens eismo saugumo taisyklių pažeidimą, jeigu tai sukėlė nukentėjusiajam lengvą kūno sužalojimą ar padarė žymią materialinę žalą, bei 1994 m. liepos 19 d., priėmus įstatymą Nr. I-569.
Naujasis Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas ir jo nuostatos
2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968 buvo patvirtintas 10 metų lauktas naujasis Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (toliau - BK), kuris įsigaliojo 2003 m. gegužės 1 d. Naujajame baudžiamajame kodekse kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo pažeidimas įtvirtintas atskirame XXXIX skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui“, 281 straipsnyje. Šis skyrius numato baudžiamąją atsakomybę už nusikalstamas veikas transporto eismo saugumui penkiuose straipsniuose.
Transporto priemonės sąvoka ir jos taikymas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą
Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (BK) transporto priemonės sąvoka ir su ja susiję pažeidimai yra detalizuoti keliuose straipsniuose, ypač susijusiuose su kelių eismo saugumu.
Baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimą (BK 281 straipsnis)
BK 281 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus ar buvo sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šis nusikaltimas gali būti padaromas ir neatsargumu.
- BK 281 str. 1 d. numatyta atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą pažeidžiant kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
- BK 281 str. 2 d. atsakomybė kyla, jei asmuo vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelė turtinė žala.
- BK 281 str. 3 d. nustato atsakomybę už veiką, kai vairuojant kelių transporto priemonę pažeidžiamos kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklės ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
- BK 281 str. 4 d. numatyta atsakomybė už veiką, kai vairuojant kelių transporto priemonę pažeidžiamos kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklės ir dėl to buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o ši veika padaryta esant neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką - konkretų kelių eismo saugumo taisyklių ar transporto eksploatavimo taisyklių pažeidimą (pažeidimus) ir jo padarinius, bet ir priežastinį ryšį tarp jų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje, jam (jiems) laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje nurodyti padariniai, nebūtų įvykęs.
Priežastinio ryšio nustatymas paprastai apima būtinosios padarinių kilimo sąlygos ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų buvusios pažeistos KET, t. y. pašalinant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Ši taisyklė taikoma naudojantis atmetimo principu. Teismo išvada dėl priežastinio ryšio nustatymo turi būti tinkamai motyvuota ir pagrįsta abiejų eismo dalyvių veiksmų (padarytų pažeidimų) analize.
Vertinant transporto priemonę vairuojančio asmens veiksmus, negalima reikalauti, kad vairuotojas visada numatytų bet kokią netikėtai atsiradusią kliūtį. Net ir maksimaliai atsargus vairuotojas turi pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai taip pat nepažeis eismo saugumo reikalavimų ir nekels pavojaus sau ir kitiems. Tačiau ši taisyklė atsargiai turėtų būti vertinama eismo situacijose, kai vairuotojas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami, ir nors tokių padarinių nesiekia ir jų nenori, bet neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio, visiškai nepaiso KET taisyklių reikalavimų, važiuoja neblaivus, apsvaigęs. Tokiu atveju, kilus mirtiniems padariniams, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, galima svarstyti dėl tokio vairuotojo atsakomybės pagal BK 129 straipsnį.
Baudžiamoji atsakomybė už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam ar apsvaigusiam (BK 281-1 straipsnis)
BK 281-1 straipsnis detalizuoja baudžiamąją atsakomybę už motorinės transporto priemonės, traktoriaus ar savaeigės mašinos vairavimą esant neblaiviam ar apsvaigusiam:
- Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
- Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.
- Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo ir vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Baudžiamoji atsakomybė už eismo tvarkos ar saugumo taisyklių pažeidimą nevairuojant transporto priemonės (BK 282 straipsnis)
BK 282 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas nevairuodamas transporto priemonės pažeidė transporto eismo tvarkos ar saugumo taisykles, jeigu dėl to žuvo žmogus arba buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata. Šiuo atveju transporto priemonė figūruoja kaip objektas, kurio eismo tvarkos ar saugumo taisyklės buvo pažeistos, o ne kaip priemonė, kurią vairavo kaltininkas. Pagal teismų praktiką, jei KET pažeidžia pėstieji, transporto priemonės nevairuojantys asmenys, jie pagal BK atsako tada, kai dėl to žūsta žmogus arba sunkiai ar nesunkiai sutrikdoma nukentėjusiojo sveikata (BK 282 ir 139 straipsniai).
Baudžiamosios atsakomybės ypatumai ir pasekmės
Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimas yra nesunkus tyčinis nusikaltimas, už kurį gresia teistumas ir bausmė, taip pat viena ar kelios baudžiamojo poveikio priemonės. Asmeniui gali būti skiriama bausmė:
- bauda nuo 50 iki 2 000 MGL (t. y. nuo 2 500 iki 100 000 Eur);
- arestas nuo 15 iki 90 parų;
- laisvės atėmimas iki 2 metų.
Bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais, kuris yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui (50 Eur).
Be minėto teistumo ir bausmės, skiriamos viena arba kelios baudžiamojo poveikio priemonės:
- uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones nuo 1 iki 5 metų, tačiau šis terminas gali siekti net iki 7 metų, jeigu asmeniui nusikalstamos veikos padarymo metu jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;
- įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios dydis nuo 10 iki 250 MGL (t. y. nuo 500 iki 12 500 Eur);
- automobilio arba jo vertės pinigais konfiskavimas.
Taip pat teismas skiria turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, kai dėl nusikaltimo buvo padaryta žalos asmeniui, nuosavybei ar gamtai. Nuteistajam atlikus paskirtą bausmę, teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, pavyzdžiui, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, terminas pradedamas skaičiuoti po to, kai asmuo paleidžiamas iš laisvės atėmimo įstaigos.
Norint, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla būtų nutraukta, yra keli variantai: atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius arba atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Dvigubos atsakomybės problemos ir administracinių teisės pažeidimų santykis
Egzistuoja glaudus ryšys tarp kelių transporto eismo saugumo ir transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo baudžiamosios atsakomybės ir administracinių teisės pažeidimų už analogišką veiką. Dėl šios priežasties neretai kyla dvigubos atsakomybės problemos, kadangi veikos, už kurias numatyta administracinė atsakomybė, tam tikrais atvejais gali peraugti į nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamajame kodekse. Teismai privalo ištirti kiekvieno eismo dalyvio padaryto KET pažeidimo galimą priežastinį ryšį su eismo įvykiu ir kilusiais padariniais, kad būtų tinkamai atribota administracinė ir baudžiamoji atsakomybė.
tags: #transporto #priemones #savoka #bk