2002 metų rugpjūčio 2 dieną Trakų rajono Žaizdrių kaime, UAB „Egapris“ teritorijoje, kurioje buvo tvarkomos ir saugomos naudotos padangos, kilo milžiniškas gaisras, virtęs didelio masto ekologine nelaime. Šis įvykis sukėlė platų atgarsį visuomenėje ir privertė susirūpinti dėl panašių padangų sąvartynų saugumo visoje šalyje.
Tragiškas įvykis ir pirminis reagavimas
Dėl rugpjūčio 2 dieną bendrovės „Egapris“ padangų aikštelėje kilusio gaisro dvi paras Trakų rajonas buvo paskelbtas ekologinio pavojaus zona. Į įvykio vietą nedelsiant buvo išsiųstos dvi ugniagesių autocisternos. Pirminiais duomenimis, užsiliepsnojo maždaug 90 kvadratinių metrų plotas, nors vietos gyventojai ir liudininkai teigė, kad liepsnojo „tikrai nemažas plotas“. Gaisro liudininkai įvykį apibūdino kaip „ekologinę nelaimę“, pabrėždami, kad dega padangos. Tuo metu ugniagesiai informavo, kad realaus pavojaus žmonėms nėra, o aplinkui yra apleisti pastatai.
Gaisro gesinimo darbai ir pastangos
Milžiniškas gaisras padangų sąvartyne degė maždaug 33 valandas, arba pusantros paros. Jo likvidavimui prireikė didžiulių pastangų ir resursų: gaisravietėje dirbo mažiausiai 60 ugniagesių su specialia technika, atvykusių iš Trakų, Kauno, Vilniaus, Elektrėnų ir kitų rajonų. Nors gelbėtojai dirbo itin sudėtingomis sąlygomis, varginant dideliam karščiui, nė vienas ugniagesys nenukentėjo. Po ilgų kovos su ugnimi valandų, šeštadienio vakarą gaisras buvo galutinai likviduotas.
Ekologinės pasekmės ir žala aplinkai
Nustatyta, kad iš 7 tūkst. 497 tonų šioje aikštelėje sukauptų padangų sudegė 4 tūkst. 110 tonų. Didžiulis dūmų stulpas, kilęs degant tūkstančiams padangų, buvo matomas net nuo Vilniaus. Degimo metu į atmosferą buvo išmesta daug žmonių sveikatai kenksmingų kancerogeninių junginių. Penktadienį ir šeštadienį atliktų tyrimų duomenimis, teršalų koncentracijos buvo smarkiai padidėjusios 700 metrų - 1 kilometro 200 metrų atstumu nuo gaisro židinio. Kietųjų dalelių koncentracijos viršijo normas apie tūkstantį kartų, o fenolių koncentracijos - keliasdešimt kartų. Sieros bei azoto oksidų, anglies monoksido koncentracijos, nors gerokai padidėjo, leistinų ribų neviršijo. Pasisekė, kad aitrių medžiagų dūmai daugiausia sklido į šiaurės vakarus, toliau nuo pagrindinių Trakų rajono gyvenviečių.
Dėl didžiulio kiekio sudegusių padangų aplinkai buvo padaryta žala, kurios vertė preliminariu komisijos vertinimu siekia 32,4 mln. litų (kai kurie šaltiniai nurodė 22 mln. litų). Gaisro padariniai smarkiai užteršė cheminėmis medžiagomis 2,3 hektaro padangų aikštelės teritoriją.
Poveikis gyventojams ir rekomendacijos
Nors mokslininkai tuomet teigė, jog visi šie į dangų išmesti nuodai nepakenkė Trakų miesto gyventojams, aplinkos ministras Arūnas Kundrotas, įvertinęs tyrimų duomenis ir sinoptikų prognozes, ekologinio pavojaus zoną susiaurino, o vėliau atšaukė visame Trakų rajone. Tačiau gyventojams, ypač Aukštadvario, Semeliškių, Elektrėnų apylinkių, buvo rekomenduota palaikyti gyvulius uždarytus tvartuose ir nešerti jų žalia žole. Medikai patarė prieš vartojant laukuose išaugintas daržoves bei sodų vaisius, juos labai gerai nuplauti, taip pat nereikėjo maudytis netoli gaisro židinio esančiuose vandens telkiniuose. Septynių sodybų, patekusių į labiausiai užterštą teritoriją, gyventojams buvo pasiūlyta evakuotis, tačiau jie atsisakė.
Materialinė žala ir kompensacijos
Į komisiją dėl žalos atlyginimo kreipėsi 7 Trakų rajono įmonės ir 6 ūkininkai. Visi jie patyrė materialinę žalą, ugniagesiams ir kariams gesinant gaisrą. Bendras įmonių patirtas nuostolis įvertintas 53 964 litais. Pavyzdžiui, specialiosios paskirties bendrovė „Trakų autobusai“ gaisro gesinimo technikai skyrė daugiau kaip tris tonas degalų. Gesinant gaisrą buvo pasitelkta ir Trakų rajono įmonių sunkioji technika, kuri padarė 21 663 litų žalą Žaizdrių kaimo ūkininkų daržams ir pasėliams.
Anot Trakų rajono savivaldybės civilinės saugos specialisto Antano Dulkės, rekultivacijos darbai įvertinti 14 907 litais. Už šiuos pinigus juodžemiu turėjo būti užverstas vieno iš ūkininkų žemėje iškastas karjeras. Gautų prašymų dėl moralinės žalos atlyginimo komisija nesvarstė, nes tai yra teismo kompetencija. Trakų rajono savivaldybė prašė Vyriausybės padengti kompensacijas už žalą ir išlaidas. Vėliau teismas priteisė maždaug 290 tūkst. eurų už patirtą žalą.
Gaisro priežasčių tyrimas
Aplinkos ministerijos komisijai nepavyko nustatyti tikslios gaisro priežasties. Trakų verslininko, UAB „Egapris“ savininko Kęstučio Chormanskio versija, jog gaisrą sukėlė žaibas, aplinkos ministro Arūno Kundroto neįtikino. Tikėtina, kad padangas padegė žaibas, tačiau buvo tiriama ir padegimo versija. Speciali vyriausybinė komisija nagrinėjo gaisro priežastis ir pasekmes, tačiau galutinės ir tikslios priežasties nustatyti nepavyko. Ministras A. Kundrotas iš karto po gaisro ėmėsi veiksmų ir kreipėsi į prokuratūrą, kad ši ištirtų gaisro priežastis ir surastų kaltininkus.
UAB „Egapris“ veikla ir leidimų problema
PREZIDENTO ATLYGINIMAS | ATLEIDIMAI VALSTYBINĖSE ĮMONĖSE | FEGDA | PENSIJOS | Tiek Pinigų
Bendrovė „Egapris“ savo išsinuomotame žemės sklype laikė per 7 tūkst. tonų naudotų padangų. Iš esmės, sąvartyną surentusi bendrovė veikė neturėdama padangų perdirbimo įrenginių, nors tai buvo vienas iš jos įsipareigojimų. Dėl šios priežasties iš UAB „Egapris“ buvo ruošiamasi atimti leidimą laikyti padangas šalia Trakų istorinio nacionalinio parko, tačiau šis leidimas nebuvo atimtas iki gaisro. Žaizdrių kaimo gyventojai ir Istorinio nacionalinio parko direkcija prieštaravo, kad leidimas būtų pratęstas, tačiau į jų protestus nebuvo atsižvelgta.
Aplinkos ministras A. Kundrotas stebėjosi, jog padangų sąvartynas buvo įrengtas šalia gyvenvietės. Jis pripažino, jog dėl gaisro iš dalies kalta ir Aplinkos ministerija, nes ilgai tikėjo pažadais statyti perdirbimo įrenginius. Kai kurie šaltiniai teigė, kad verslininkas K. Chormanskis bandė užtildyti Trakų istorinio nacionalinio parko direkciją grasindamas teismais, ir, regis, turėjo stiprų užnugarį, nes jam atstovavo Seimo narė Dangutė Mikutienė. UAB „Egapris“ prezidentas Kęstutis Chormanskis teigė, kad nuo 1996 m. už padangų rinkimą bendrovė gavo 129 tūkst. litų, o į projektą investavo daugiau kaip 2,6 mln. litų. Jis taip pat paneigė kalbas, kad bendrovė pati galėjo padegti padangas, teigdamas, kad perdirbus sudegusias padangas buvo galima gauti beveik 3 mln. litų.
Teritorijos rekultivavimas ir ateities planai
Po gaisro likvidavimo ilgai buvo ieškoma, kas imtųsi tvarkyti buvusią naudotų padangų saugojimo aikštelę. Trakų rajono savivaldybė ir Aplinkos ministerija negalėjo skirti lėšų privačios bendrovės įsteigto sąvartyno tvarkymui. Daugelis ketinimų baigdavosi tik kalbomis. Tik vėliau, atsiradus galimybei panaudoti Europos Sąjungos skirtas lėšas, buvo parengtas projektas „Buvusioje naudotų padangų aikštelėje (Žaizdrių k. Trakų sen., Trakų r. sav.) įvykusio gaisro padarinių likvidavimas ir užterštos teritorijos sutvarkymas“.
Trakų rajono savivaldybės skelbtą konkursą dėl padangų gaisro metu užterštos teritorijos išvalymo ir sutvarkymo laimėjo bendrovės „Irdaiva“ ir „Elektrėnų švara“. Kadangi per gaisrą sudegė ne visos padangos, dalis jų anuomet buvo užversta smėliu ir dirvožemiu. Valant buvusią padangų saugojimo aikštelę, jas reikėjo iškasti, vietomis ekskavatoriai iškasdavo net iki 1 metro gylio duobes. Apie 3500 tonų nesudegusių ir dalinai sudegusių padangų buvo surinktos atskirai, surūšiuotos ir vėliau išgabentos į bendrovę „Akmenės cementas“, kur jos turėjo būti perdirbtos. Išvežus padangas, buvo šalinami ir padangų degėsiai, ir gaisro gesinimui naudotomis cheminėmis medžiagomis užterštas gruntas. Vietoj iškasto grunto buvo užpiltas naujas kokybiškas dirvožemis ir pasėta žolė. Išvalytoje ir sutvarkytoje dėvėtų padangų aikštelės teritorijoje, kurioje kadaise siautėjo siaubingas gaisras, o dabar žaliuoja veja, ŽŪB „Žaizdras“ savininkas Albinas Zaleckas teigė, jog norėtų čia statyti gamybines patalpas ir logistikos sandėlius.
Išmoktos pamokos ir sistemos spragos
Trūkumas priešgaisrinės saugos taisyklių, reglamentuojančių gumos atliekų ir panaudotų padangų saugojimą, tuo metu buvo akivaizdus. Buvo išreikšta viltis, kad tokios taisyklės netrukus bus sukurtos. Trakų gaisras parodė, kad šalies sistemoje yra didelių spragų tvarkant naudotas padangas ir kontroliuojant jų sandėliavimą.
Po 17 metų, kilus panašiam, bet didesniam gaisrui Alytuje (2019 metais), paaiškėjo, kad nuo Trakų įvykio netvarkos beveik nesumažėjo. Naudotų padangų tvarkymo versle vis dar daug netvarkos ir nelegalios veiklos, o leidimus gavę padangų saugotojai yra menkai kontroliuojami. Buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pabrėžė, kad įstatymuose yra tiek spragų, jog neaišku, ką ministrai veikė dešimt metų. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad kai padangos sumalamos, jos tampa produkcija, o ne atliekomis, ir tam nereikia specialių leidimų laikyti didelius kiekius. Tai leidžia verslininkams kaupti milžiniškus kiekius produkcijos be atitinkamos kontrolės.
Be to, kritikuojamas ir savivaldybių pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms. Alytaus miesto meras prisipažino nežinąs, kokias chemines medžiagas išnešiojo tiršti dūmai, nors savivaldybė turėjo būti surinkusi informaciją apie taršias įmones. Buvęs aplinkos ministras K. Navickas pabrėžė, kad ekstremaliųjų situacijų planai privalo numatyti, kokios cheminės medžiagos gali degti, kokį poveikį jos gali turėti, kur yra „karštieji“ taškai ir kaip ugniagesiai turėtų reaguoti esant dideliems kiekiams. Vidaus reikalų ministerija privalo rūpintis, kad savivaldybės būtų pasirengusios tokiems planams.
Seimo komitetai taip pat analizavo situaciją, pripažindami, kad gaisrai, kai dega padangos, yra "labai netipinė situacija", ir "niekas su tuo nesusidūręs, išskyrus vieną nedidelį gaisrą Trakų rajone anksčiau". Tai pabrėžia, kad net ir po Trakų gaisro, ilgą laiką nebuvo pakankamai mokomasi iš šios patirties, o trūko tiek pasaulinės, tiek vietinės informacijos apie tokių gaisrų poveikį sveikatai ir tinkamus veiksmus.
tags: #trakuose #dege #2000 #t #padangu