„Toyota Motor Corporation“ yra viena didžiausių ir žinomiausių automobilių gamintojų pasaulyje. Įkurta 1937 metais Japonijoje, ši kompanija per daugiau nei aštuonis dešimtmečius tapo sinonimu inovacijoms, kokybei ir patikimumui. „Toyota“ gamina ne tik lengvuosius automobilius, bet ir vilkikus, motociklus, autobusus bei net robotus.

„Toyota“ - inovacijų ir kokybės simbolis

„Toyota“ kompanijos veikla neatsiejama nuo giliai įsišaknijusio nuolatinio tobulėjimo, arba japoniškai „kaizen“, principo, paremto „The Toyota Way“. „Toyota Motor Corporation“ prezidentas Akio Toyoda pabrėžė: „Mes esame pasiryžę gaminti dar geresnius automobilius ir toliau tiekti savo klientams pačius geriausius produktus.“

Pagrindinės „Toyota“ stiprybės:

  • Inovacijos ir technologijos: „Toyota“ nuolat siekia tobulėti ir diegti naujausias technologijas savo automobiliuose.
  • Kokybė ir patikimumas: „Toyota“ automobiliai garsėja savo kokybe ir patikimumu.
  • Platus modelių asortimentas: „Toyota“ siūlo platų automobilių modelių asortimentą, kuris atitinka įvairius vartotojų poreikius.
  • Aplinkosauga ir tvarumas: „Toyota“ yra viena iš pirmaujančių automobilių gamintojų, siekiančių mažinti savo veiklos poveikį aplinkai.
  • Ekonomiškumas: „Toyota“ automobiliai yra žinomi dėl savo ekonomiškumo. Hibridiniai modeliai, tokie kaip Prius, leidžia sumažinti degalų sąnaudas ir išlaidas.
  • Saugumas: „Toyota“ automobiliai yra aprūpinti pažangiomis saugumo sistemomis, kurios padeda apsaugoti vairuotojus ir keleivius. Tai apima tokias technologijas kaip avarinio stabdymo sistema, eismo juostos laikymosi asistentas ir adaptyvi kruizo kontrolė.
  • Patogumas ir komfortas: „Toyota“ automobiliai yra sukurti taip, kad suteiktų maksimalų komfortą ir patogumą vairuotojams ir keleiviams. Ergonomiškas dizainas, aukštos kokybės medžiagos ir pažangios technologijos užtikrina malonią vairavimo patirtį.
  • Ilgaamžiškumas: „Toyota“ automobiliai yra žinomi dėl savo ilgaamžiškumo. Dėl aukštos kokybės medžiagų ir griežtų kokybės kontrolės standartų, šie automobiliai tarnauja ilgai ir reikalauja mažiau priežiūros.
  • Hibridinių automobilių lyderis: „Toyota“ yra viena iš pirmaujančių hibridinių automobilių gamintojų pasaulyje. Nuo pirmojo Prius modelio pristatymo 1997 metais, „Toyota“ pardavė milijonus hibridinių automobilių visame pasaulyje.
  • Automobilių sportas: „Toyota“ aktyviai dalyvauja automobilių sporte ir yra pasiekusi daug pergalių įvairiose lenktynėse. Kompanija dalyvauja tokiuose renginiuose kaip Le Mano 24 valandų lenktynės, Pasaulio ralio čempionatas (WRC) ir Formulė 1.

„Toyota“ misija ir vizija

„Toyota“ tiki, kad mobilumas neapsiriboja tik automobiliais. Tai - universalūs, prieinami mobilumo sprendimai, suteikiantys kuo daugiau galimybių kuo didesniam skaičiui žmonių. Įmonės misija - kurti laimę visiems siekiant mobilumo visiems. To siekiama ateities visuomenei kuriant unikalią partnerių ekosistemą, kurioje vyrauja harmonija su gamta.

Praktiškai tai reiškia, kad „Toyota“ taiko savo patirtį ir dalijasi ja siekdama naudos žmonėms, bendruomenei ir planetai. Įmonė siekia viršyti lūkesčius ir kurti laimę visiems, nes yra įsipareigojusi užtikrinti kokybę, nuolat diegti naujoves ir tausoti planetą. Transformuodamiesi į mobilumo bendrovę, kuriančią internetines, automatizuotas, bendrinamas ir elektrifikuotas (CASE) technologijas, „Toyota“ siūlys ne tik automobilius, furgonus bei sunkvežimius, bet ir kitus produktus bei paslaugas. Šie tikslai atitinka „Toyota“ Aplinkosaugos iššūkį 2050, JT darnaus vystymosi tikslus ir ES žaliąjį kursą.

Būdami hibridinio automobilio Prius pradininkai ir pardavę daugiau nei 26 milijonus elektrifikuotų transporto priemonių visame pasaulyje, „Toyota“ laikosi holistinio požiūrio į aplinką tausojančias transporto priemones ir programas. Vadovaudamasi trimis tikslais, savo socialine ir įdarbinimo praktika, įmonė laikosi tvaraus vystymosi principų. Pirmasis - įtraukios ir įvairialypės visuomenės skatinimas. Antrasis tikslas - įdarbinimo lygybė, užtikrinant ilgalaikį ir tvarų užimtumą, sąžiningumą ir galimybes kiekvienam „Toyota“ darbuotojui Europoje, įskaitant švietimą ir perkvalifikavimą.

„Toyota“ pasaulinė plėtra ir gamyba

„Toyota Korporacija“ yra tarptautinė automobilių gamintoja, kurios būstinė yra Tojota Sityje, Aičio prefektūroje, Japonijoje ir Koenigshafene, Tokijo metropolinėje zonoje. Ji buvo įkurta 1937 m. Akio Toyoda. 1930 metų viduryje Kiichiro Toyoda įžvelgė plačiajai visuomenei skirtų masinės gamybos automobilių potencialą. Jo užsispyrimas davė vaisių: mažas padalinys atsiskyrė nuo „Toyoda“ įmonės ir 1937 m. tapo atskira bendrove „Toyota Motor Company“. Dabar, praėjus 75 metams (nuo 2012 m. duomenų), „Toyota“ veikia daugiau nei 170 viso pasaulio šalių ir yra pagaminusi per 200 mln. automobilių.

Nors automobilių pasaulyje vis dar gajus mitas, kad japoniškas automobilis privalo būti pagamintas Japonijoje, realybė kur kas sudėtingesnė. Išanalizavus daugiau nei 100 Europoje parduodamų modelių gamybos vietų, paaiškėjo, kad prestižinių markių flagmanai dažnai surenkami toli nuo savo gimtinės. Automobilių gamintojai laikosi principo „gamink ten, kur daugiausiai parduodi“.

„Toyota“ gamyba Europoje

„Toyota Motor Europe NV/SA“ (TME) prižiūri „Toyota“, GR („GAZOO Racing“) ir „Lexus“ automobilių, dalių bei priedų didmeninę prekybą ir rinkodarą, taip pat - „Toyota“ gamybos ir inžinerijos operacijas Europoje. „Toyota“ tiesiogiai įdarbina daugiau nei 27 000 žmonių ir nuo 1990 m. Europoje investavo daugiau nei 10 mlrd. eurų. Šiuo metu Europos keliais važinėja apie 16,5 mln. „Toyota“ automobilių.

  • Lietuvoje itin populiari „Toyota Corolla“ gaminama Turkijoje (Sedanas) ir Jungtinėje Karalystėje (Hečbekas ir universalas).
  • „Toyota C-HR“ taip pat gaminamas Turkijoje, o „Yaris“ bei „Yaris Cross“ - Prancūzijoje. Toje pačioje Prancūzijos gamykloje surenkami ir „Mazda2 Hybrid“ modeliai.
  • „Toyota Motor Manufacturing France“ (TMMF) Valensienne, Šiaurės Prancūzijoje, pradėjo gaminti naujos kartos „Toyota Yaris“. Ketvirtosios kartos „Toyota“ geriausiai parduodamas modelis Europoje yra pirmasis kompaktiškas automobilis, pastatytas ant „Toyota New Global Architecture“ (TNGA) GA-B platformos.
  • TMMF tapo ketvirtąja gamykla Europoje, kuri pradėjo TNGA pagrindu pagamintų transporto priemonių gamybą, kitos trys - „Toyota Motor Manufacturing Turkey“ („Toyota C-HR“ ir „Corolla“ sedanas), „Toyota Motor Manufacturing UK“ Burnastone („Corolla“ hečbekas ir „Touring Sports“) ir „Toyota Motor Russia“ („Camry“ ir „RAV4“).
  • „Toyota“ lokalizacijos strategija taip pat apima pagrindinių transporto priemonių komponentų gamybą: naujasis „Yaris“ aprūpintas naujausios kartos 1,5 l TNGA varikliu, kuris taip pat gaminamas Europoje, „Toyota Motor Manufacturing Poland“ gamykloje.
  • Japonų automobilių gamintojas „Toyota Motor” pradės elektrinių automobilių gamybą Čekijoje 2028 metais. Pagal pirminius skaičiavimus, gamyba turėtų siekti apie 100 tūkst. automobilių per metus. „Toyota” tikisi, kad Čekijoje gamins elektrinį sportinį-universalų automobilį (SUV).
  • Pirmasis automobilis, kurio gamybos Europoje ėmėsi Japonijos automobilių gamintojas, buvo „Corolla“. Šis modelis - vis dar geriausiai parduodamas pasaulyje. Pirmieji „Corolla“ modeliai išriedėjo 1971 m. Portugalijoje įkurtoje gamykloje. Visa apimtimi masinė automobilių produkcija pradėta 1992 m.
Toyota gamyklos Europoje žemėlapis

„Toyota“ gamyba Azijoje

„Toyota Korporacijos“ veikla Kinijos rinkoje daugiausia vykdoma per dvi bendras įmones: FAW Toyota ir Guangqi Toyota. FAW Toyota daugiausia gamina tokius modelius kaip „Corolla“ ir „Camry“, o Guangqi Toyota gamina „Camry“ ir „Yaris“. „Toyota“ ir toliau plės savo vandenilio energetikos draugų ratą, pasiryžusi iš Kinijos automobilių pramonės plėtros liudininko tapti dalyviu. Kai kurie kiti „Mazda“ ir „Honda“ modeliai („Mazda 6e“, „Honda ZR-V“, „CR-V“) gaminami Kinijoje.

„Toyota“ gamyba Šiaurės Amerikoje

Šiaurės Amerikoje gaminami šie „Toyota“ modeliai: Toyota Sienna (1998-dabar), Toyota T100 (1993-1998), Toyota Tacoma (1995-dabar), Toyota Tundra (1999-dabar), Toyota Van (1984-1989).

„Toyota Corolla“: pasaulinės sėkmės istorija

Toyota Corolla modelių evoliucijos infografika

Visuomet populiarus „Toyota Corolla“, pergyvenęs net 11 kartų, nepaleidžia savo kaip perkamiausio automobilio per visą automobilių istoriją karūnos. Jau parduota virš 39 mln. vienetų (nuo 2012 m. duomenų). Iki 2013 m. visame pasaulyje jau buvo parduota 40 milijonų „Toyota Corolla“ vienetų. Nuo 2002 metų kasmet buvo parduodama daugiau nei po 1 milijoną šio modelio vienetų, o 2015 metais kasdien buvo parduodama net po 3 670 „Toyota Corolla“ vienetų daugiau nei 150 šalių ir regionų.

Per 50 „Toyota Corolla“ evoliucionavimo metų galima sutikti gausybę kokybės ir technologijų gerinimo pavyzdžių, kas simbolizuoja besitęsiančias „Toyota“ pastangas numatyti klientų poreikius ir kurti vis geresnius automobilius. 2016-ieji metai ženklina džiugų etapą - „Toyota Corolla“, populiariausias pasaulyje automobilis, švenčia savo 50 metų jubiliejų.

Pirmos kartos „Toyota Corolla“ (1966-1970)

1966 metai žymi pirmos kartos „Toyota Corolla“ atėjimą į rinką. Vadovaujant plėtros vadovui Tatsuo Hasegawa, „Corolla“ dizaineriai buvo įpareigoti sukurti automobilį, kurį pamiltų visa tauta. Pagrindinė šios programos užduotis buvo sukurti tokią „Toyota Corolla“, kuri būtų sportiška tiek išorėje, tiek jausme. Šis naujasis automobilis, pristatytas Japonijoje, buvo galima rinktis iš dviejų skirtingų kėbulo tipų - 2 arba 4 durų sedano bei 2 durų universalo. Nepaisant to, jog šis automobilis buvo sukurtas tapti tautos automobiliu, jis demonstravo geresnę surinkimo kokybę bei galėjo pasigirti gausia įranga, kuri paprastai būdavo tik aukštesnės klasės automobiliuose. Šio modelio pavarų svirtis buvo montuojama „iš grindų“, kas tuo metu buvo neįprasta. Atskiros priekinės sėdynės buvo užpildytos tvirta medžiaga, o galinė vientisa sėdynė buvo tokia didelė ir komfortiška, jog daugelis lygino su svetainės sofa. Nors automobilis buvo klasifikuojamas kaip kompaktiškas, tačiau aukštas stogas sudarė išskirtinai erdvaus interjero įvaizdį. Šis naujas automobilis siūlė daug naujų technologijų, kurių Japonijos rinka dar nebuvo mačiusi, pavyzdžiui, automobilinė svirtinė pakaba ar keturių greičių transmisija.

Automobilio pavadinimas „Corolla“, kilęs iš lotynų kalbos, kas pažodžiui reikštų „gėlių karūna“ („crown of flowers“), buvo pasirinktas neatsitiktinai, o tikintis, kad šis sužibės automobilių rinkoje. Ir tai jam pavyko pasiekti: per trejus metus pirmos kartos „Toyota Corolla“ tapo perkamiausiu automobiliu Japonijoje, vėliau pardavimai greitai išplito į kitas šalis visame pasaulyje.

1966 m. lapkričio mėnesį „Toyota“ atidarė naują gamyklą Takaoka mieste, skirtą tik „Corolla“ gamybai. Po dvejų metų šis modelis jau buvo gaminamas tiek Australijoje, tiek Malaizijoje, o per trejus metus, t.y. nuo 1965 m. iki 1968 m., „Toyota“ daugiau nei padvigubino šio modelio metinę gamybą, nuo 480 000 iki 1,1 mln. automobilių; „Corolla“ paliko reikšmingą indėlį kompanijos augimo procesui.

Antros kartos „Toyota Corolla“ (1970-1974)

Kuriant antrosios kartos „Toyota Corolla“, inžinieriai ir dizaineriai priėmė iššūkį sukurti tokį pat sėkmingą modelį kaip ir ankstesnysis. Naujojo modelio eksterjero linijos buvo su švelniai lenktais paviršiais, patobulinta automobilio pakaba pagerino važiavimo komfortą, tapo patogiau automobilį remontuoti. 1972 metais „Toyota Corolla“ jau buvo galima rinktis ir kupė tipo. Su pagarsėjusiu 2T-G tipo varikliu, „Corolla“ drąsiai galėjo būti sportinių automobilių mylėtojų pasirinkimas.

Trečios kartos „Toyota Corolla“ (1974-1979)

1974 metai buvo išties reiklūs, kas ir lėmė naujojo „Toyota Corolla“ modelio atsiradimą. Dėl griežtėjančių išmetamųjų dujų reikalavimų, naujojo modelio variklio ir išmetimo sistemos turėjo būti atnaujintos. Viso to rezultatas - „Toyota“ tapo pradininku katalizinių konverterių, kurie vis dar naudojami ir šiandien. Naujasis modelis taip pat galėjo pasigirti pagerėjusia interjero kokybe bei ergonomika.

Ketvirtos kartos „Toyota Corolla“ (1979-1983)

1979 metais, besibaigiant dar vienai naftos krizei, Japonijos ekonomika pradėjo taisytis. Su šiuo atgimimu atėjo 4-os kartos „Toyota Corolla“. Tai buvo prabangus, bet kartu ir ekonomiškas šeimos automobilis, teikiantis aukštos klasės efektyvumą, siekiant patenkinti įvairius vartotojų poreikius. Kuriant šį modelį labai didelis dėmesys buvo skiriamas aerodinamikai, todėl atliekant bandymus naujoji „Corolla“ vėjo tunelyje praleido net 400 valandų. Naujosios „Corolla“ dizainas vis labiau artėjo prie aštresnių linijų, o važiavimo komfortas ir stabilumas buvo pagerintas dėka naujosios keturių svirčių pakabos, o siekiant išpildyti aplinkosaugos reikalavimus buvo pristatytas naujas 1,8 litro dyzelinis variklis.

Penktos kartos „Toyota Corolla“ (1983-1987)

Plėtros vadovo, Fumio Agetsuma, siekis buvo sukurti tokią penktos kartos „Toyota Corolla“, kuri būtų novatoriška visose srityse. Šis naujas modelis tapo pirmuoju automobiliu, suprojektuotu kompiuterio pagalba ir tokiu būdu buvo siekiama sutaupyti laiko ir resursų, kuriant išorės dizainą bei variklį. Naujoji „Toyota Corolla“ buvo pirmasis serijinis automobilis su priekiniais varomaisiais ratais, kas ir buvo tikras iššūkis inžinieriams. Kupė modelyje buvo išilgai įmontuoti 1,5 litro arba 1,6 litro varikliai, automobilis buvo varomas galiniais ratais - visa tai leido pasiekti sportišką važiavimą. Ne veltui šis modelis gali pasigirti daugybe lenktynių ir ralio laimėjimų, jau nekalbant apie šio modelio paliktą indėlį populiarinant drifto sportą. Todėl drąsiai galima teigti, jog šis modelis tapo vienu iš labiausiai branginamų modelių „Toyota“ istorijoje.

Šeštos kartos „Toyota Corolla“ (1987-1991)

1987 metais pristatytos naujosios „Toyota Corolla“ raktinis žodis buvo „kokybė“ - kokybė tiek pačio automobilio, tiek jausmo, kurį sukelia automobilis savininkui. Inžinieriams buvo suformuota užduotis sukurti tokį automobilį, kuris ne tik patenkintų savininką, bet jį ir sužavėtų aukštesne kokybe. Daugiau nei 2000 patobulinimų, daugiau nei 100 sukurtų naujų detalių tam, kad naujasis modelis būtų geresnis už savo pirmtaką visose srityse, t.y. nuo sumažėjusio triukšmo iki švelnia medžiaga aptrauktų prietaisų skydelio ir jungiklių.

Septintos kartos „Toyota Corolla“ (1991-1995)

1991 metai žymėjo septintos kartos „Toyota Corolla“ pradžią. Sukurta remiantis keturiais pagrindiniais aspektais: dizaino stilius, vairavimo kokybė, sauga bei patikimumas. Daugiausia dėmesio buvo skiriama mažoms detalėms, kuriomis inžinieriai siekė sukurti automobilį, teiksiantį dar daugiau pasitenkinimo automobilio savininkui.

Aštuntos kartos „Toyota Corolla“ (1995-2000)

1995 metai buvo svarbūs ne tik dėl aštuntos kartos „Corolla“ modelio atsiradimo, bet ir vėl apėmė svarbius aplinkosaugos ir ekonominius aspektus. Sulėtėjusi šalies ekonomika kūrėjams ir vėl metė iššūkį sukurti tokį automobilį, kokio reikalavo vartotojai: automobilis turėjo būti labiau draugiškas aplinkai, o jo išlaikymo kaštai turėjo būti mažesni nei anksčiau. Jiems pavyko sukurti kompaktišką automobilį, kuris pagal pardavimus tapo Nr. 1 Japonijoje ir kuris sumažėjusiomis išlaikymo išlaidomis, savo saugumu, tylumu bei aukštesne kokybe pranoko ankstesnes kartas.

Devintos kartos „Toyota Corolla“ (2000-2006)

Su 2000 metais kartu atėjo ir devintos kartos „Corolla“, kurios dizainas pirmą kartą sukurtas Europoje. Naujojo modelio dizainas buvo kurtas siekiant palikti užmarštyje ankstesnės kartos modelius ir XXI-ąjį amžių pasitikti su naujais standartais. Buvo sukurtas visiškai naujas modelis: paprastesnis naudojimo prasme, patikimesnis, naudotos aukšto lygio vidaus apdailos, o šio modelio komfortas galėjo būti lyginamas su aukštesnės klasės automobiliais.

Dešimtos kartos „Toyota Corolla“ (2006-2013)

2006-ieji metai buvo labai reikšmingas įvykis visai „Corolla“ modelio istorijai - šie metai ženklino 40 metų pardavimų, kurie prasidėjo Japonijoje, jubiliejų. Kartu su dešimtos kartos „Toyota Corolla“ modeliu atėjo nauja dizaino kryptis. Plėtros vadovo, Soichiro Okudaira, noras buvo šį perspektyvų modelį sukurti pasauliniam mastui. Dinaminis šio modelio pasirodymas buvo įvertintas geriausiai Europoje, o modelio naudojimo paprastumas ir siūlomas erdvumas buvo esminiai kriterijai, kurie lėmė išaugusią rinką Šiaurės Amerikoje. Kuriant šį modelį, inžinieriai dirbo pagal „penkių minučių“ taisyklę, t.y. šio automobilio teikiamą kokybę ir komfortą klientai turėjo pajusti jau per pirmąsias penkias važiavimo šiuo automobiliu minutes.

Vienuoliktos kartos „Toyota Corolla“ (nuo 2013)

Su trenksmu 2013 metais pasaulį išvydo vienuoliktos kartos „Corolla“ modelis. Šiais metais naujasis „Toyota“ modelis pelnė perkamiausio pasaulyje automobilio vardą - daugiau nei 44 milijonai parduotų „Corolla“ modelių per daugiau nei 50 metų. Naujoji „Toyota Corolla“ pristatė naują prestižinį eksterjero stilių, kuriant automobilį didelis dėmesys buvo skiriamas jutimo kokybei, aukštesnio lygio technologijoms ir saugos įrangai. „Toyota“ automobilių gamintojai gali pasigirti elegantišku dizainu, paryškintomis linijomis ir aerodinaminėmis formomis, kurios patinka daugeliui klientų.

„Toyota Corolla Evolution“ (1966–2024 m.)

„Toyota Yaris“ sėkmė ir gamybos plėtra

Pirmą kartą pristatant TNGA filosofiją kompaktiškų automobilių segmente, „Toyota Yaris“ yra pagrindinė „Toyota“ europinės sėkmės istorijos dalis, turinti ilgalaikį populiarumą ir puikią reputaciją dėl nuolatinių naujovių. 2019 m. „Yaris“ modelis sudarė daugiau nei 20 % „Toyota“ pardavimų Europoje (224 368 vnt.).

Naujausia ketvirtos kartos hibridinė sistema suteikia ilgesnes EV režimu važiavimo galimybes, palyginti su dabartinės kartos modeliu, daugiau nei 20 % pagerina išmetamo CO2 kiekį ir degalų ekonomiją, bei pagerina valdymą ir vairavimą. Šis automobilis taip pat suprojektuotas kaip saugiausias pasaulyje kompaktiškas automobilis, kuriame įrengtos aktyvios ir pasyvios saugos sistemos. Tai apima „Toyota Safety Sense“ paketą, aktyvios saugos technologijų rinkinį, skirtą padėti išvengti ar sušvelninti susidūrimus įvairiose eismo situacijose, ir pirmąją pasaulyje centrinę oro pagalvę kompaktiškų automobilių segmente.

TMMF tikisi, kad 2020 m. pabaigoje jos nuolatinių darbuotojų skaičius sudarys 3600, iš viso 4800. Luciano Biondo, TMMF prezidentas ir generalinis direktorius, teigė: „Ketvirtosios kartos „Yaris“ gamybos pradžia yra pirmasis žingsnis mūsų tikslo link - 300 000 vienetų metinės produkcijos. Turėdami visiškai naują kompaktišką visureigį „Yaris Cross“, kuris turėtų būti antrasis modelis mūsų gamybos linijose 2021 m. viduryje, mes einame savo užmojų link. Dar bus investuota 100 mln. eurų „Yaris Cross“ gamybai.“ Po penkių savaičių kontroliuojamo gamybos sustabdymo dėl COVID-19, TMMF savo veiklą atnaujino balandžio 22 d. Pradinės gamybos apimtys buvo ženkliai mažesnės nei įprastai, siekiant sutelkti dėmesį į svarbiausią prioritetą - darbuotojų ir suinteresuotųjų šalių saugos ir sveikatos užtikrinimą bei užtikrinant visišką naujų higienos ir socialinio atsiribojimo protokolų ir procesų laikymąsi.

„AUTOTOJA“: 25 metai Lietuvoje

„Autotoja“ salono eksterjeras

Dėmesys klientams, nuolatinis tobulėjimas, deramas gamintojo produktų atstovavimas ir lojalumas - tai „AUTOTOJA” vertybės, išpuoselėtos per 25 metus. Didžiuodamiesi tuo, kur esame šiandien, dalinamės savo kelione nuo pirmųjų dienų:

  1. 1998 m. gegužės 6 d. buvo įkurta UAB „AUTOTOJA“ ir atidarytas „TOYOTA“ automobilių salonas Kaune. Pirmasis „Toyota“ pastatas buvo įsikūręs dabartinio „LEXUS“ pastato vietoje.
  2. 1998 m. rugsėjo 11 d. UAB „AUTOTOJA“ buvo suteiktas didžiausio Japonijos automobilių gamintojo - kompanijos „Toyota Motor Corporation“ (TMC) įgaliotojo atstovo Lietuvoje statusas.
  3. 2004 m. atidarytas naujas automobilių prekybos ir remonto kompleksas. 2004 m. kovo 26 d. atidarius naują automobilių prekybos ir remonto kompleksą, atitinkantį gamyklos gamintojos keliamus reikalavimus, buvo suteiktas ir prestižinių automobilių „Lexus“ įgaliotojo atstovo vardas.
  4. 2008 m. senojo „TOYOTA“ pastato vietoje atidarytas naujas „LEXUS“ automobilių prekybos ir remonto kompleksas.
  5. 2009 m. UAB „AUTOTOJA“ buvo suteiktas GOLD TOYOTA atstovybės lygis.
  6. 2018 m. UAB „AUTOTOJA“ pelnė „Ichiban“ klientų aptarnavimo bei paslaugų kokybės apdovanojimą.
  7. 2019 m. atidaryta „Toyota plus“ naudotų automobilių erdvė po stogu.
  8. 2021 m. UAB „AUTOTOJA“ gavo geriausios „Toyota“ atstovybės Lietuvoje apdovanojimą.
  9. 2023 m. oficialioji „Toyota“ ir „Lexus“ automobilių atstovybė Kaune švenčia 25 metus. Kasdien siekiama, jog klientai jaustųsi laukiami.

Kiti istoriniai „Toyota“ modeliai ir gamyba

Pirmasis nuo „Toyota“ konvejerio nuriedėjęs modelis buvo „AA“ lengvasis automobilis. Vėliau pagamintas ir „G1“ sunkvežimis. Pirmuoju eksportuotu automobiliu tapo „Crown“ modelis. „Toyota“ pasimokė iš klaidos ir pradėjo kurti automobilius pagal JAV pirkėjų poreikius. Dar vienas perversmas įvyko tuomet, kai „Toyota“ kompanija nusprendė laikytis hibridinių modelių ideologijos ir metė didelius resursus šiai sričiai plėtoti. 1997-aisiais „Toyota“ pradėjo serijinę pirmosios kartos „Prius“ modelio gamybą. Iš pradžių klientai į šią idėją žiūrėjo skeptiškai, tačiau elektros ir benzino variklių tandemas ilgainiui užkariavo rinką.

Šiuo metu „Toyota“ nusprendė pamaloninti savo modelių gerbėjus ir pristatė internetinį puslapį, kuriame patalpinta visa gamintojo automobilių istorija. Čia lankytojai gali rasti visų kada nors pagamintų modelių nuotraukas ir detalius aprašymus.

Istoriniai Toyota automobilių modeliai iš muziejaus

tags: #toyota #kompanijos #istorija

Populiarūs įrašai: