Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) aktyviai siekia užtikrinti geresnes tolimųjų reisų vairuotojų darbo sąlygas ir socialines garantijas Lietuvoje. Šis sektorius yra itin svarbus šalies ekonomikai, o jo darbuotojai sudaro vieną didžiausių profesinių grupių, todėl kylančios problemos reikalauja nuolatinio dėmesio ir sprendimų.
Pagrindinės problemos ir jų įtaka vairuotojų socialinei padėčiai
Viena iš esminių problemų, į kurią gilinosi SRDK, yra tolimųjų reisų vairuotojų darbo apmokėjimo struktūra. Nuo pat 2019 metų balandžio mėnesio buvo pabrėžiama, kad didžiąją dalį (du trečdalius) vairuotojų gaunamų pajamų sudaro dienpinigiai, nuo kurių nėra skaičiuojami mokesčiai ir socialinio draudimo įmokos. Tik vienas trečdalis pajamų yra darbo užmokestis. Tokia praktika lemia, kad vairuotojai gauna 2-3 kartus didesnius nei atlyginimas dienpinigius, dėl ko nukenčia jų socialinės garantijos.
Šios aplinkybės turi reikšmingų neigiamų pasekmių vairuotojams. Jos trukdo asmenims gauti būsto paskolas, be to, neužtikrina atitinkamų socialinių garantijų, tokių kaip ligos pašalpos, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokos bei būsimos pensijos. Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas yra pabrėžęs, kad „šie žmonės ateityje visų mūsų bus išlaikytiniai, nes su tokiu mažu atlyginimu patys neužsidirbs pensijos“.
Sunkiasvorių krovininių sunkvežimių vairuotojai yra viena didžiausių Lietuvos profesinių grupių - šiame sektoriuje dirba beveik 76,2 tūkst. žmonių. 2018 metų gruodį jų mėnesio pajamos, nuo kurių mokamos socialinio draudimo įmokos, siekė vidutiniškai 512,9 euro.
Seimo ir Komiteto iniciatyvos socialinėms garantijoms gerinti
Parlamentinė kontrolė ir priimtos rezoliucijos
Komitetas vykdo tęstinę parlamentinę kontrolę dėl kelių transporto vairuotojų darbo sąlygų ir socialinių garantijų. Seimas dar 2019 metais priėmė rezoliuciją „Dėl tolimųjų reisų vairuotojų socialinės padėties gerinimo“, žymėdama pirmuosius žingsnius šio sektoriaus skaidrumui užtikrinti.
Nepaisant priimtų priemonių, profesinių sąjungų atstovai tebevardija kylančias problemas tarp šio sektoriaus darbuotojų ir darbdavių. Šias problemas iš dalies patvirtina ir sektorių prižiūrinti institucija - Valstybinė darbo inspekcija (VDI).
Valstybinės darbo inspekcijos išvados
VDI, pristatydama naujausius duomenis, konstatuoja, kad krovininio kelių transporto ekonominės veiklos sektorius ir toliau išlieka sudėtingas. Yra didelė nedeklaruoto darbo rizika, kyla ginčai dėl darbo užmokesčio ir dienpinigių, fiksuojami darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimai.
VDI duomenimis, 2020 metais darbo ginčų komisijos išnagrinėjo 1159 darbo ginčų prašymus, gautus iš transporto sektoriaus (iš jų 1008 - kai ieškovas buvo darbuotojas). Tai rodo, kad tolimųjų reisų vairuotojų darbo užmokesčio ir komandiruočių dienpinigių geresnio santykio užtikrinimas išlieka aktualus ir prioritetinis.
Siūlomi sprendimo būdai ir iniciatyvos
SRDK penktadienį pritarė Seimo rezoliucijos projektui, siūlančiam Vyriausybei būdus, kaip pagerinti vairuotojų socialines garantijas. Rezoliucija numato, kad Seimas stiprins šių vairuotojų darbo sąlygų priežiūros kontrolę, o Vyriausybei rekomenduoja siekti geresnio atlyginimų ir dienpinigių santykio bei pradėti dialogą su konkuruojančiomis ES šalimis dėl socialinių garantijų didinimo.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis yra sakęs, kad ateityje tolimųjų reisų vairuotojams planuojama leisti dienpinigius mokėti, jeigu jų atlyginimas sieks ne mažiau kaip dvi minimalias mėnesio algas - šiuo metu tai būtų 1,11 tūkst. eurų. Ministras įspėjo, kad jeigu darbuotojų socialinių garantijų darbdaviai nespręs kolektyviniais susitarimais, bus priimtas delspinigių mokėjimą griežtinantis įstatymas.
Komitetas taip pat pritarė konservatorės Gintarės Skaistės siūlymams Vyriausybei, kaip pakeisti vairuotojų apmokestinamų ir neapmokestinamų pajamų santykį. Be to, ji siūlo pradėti aktyvų dialogą su konkuruojančiomis ES šalimis dėl vieningo socialinių garantijų didinimo, argumentuodama: „Jeigu vieni padidinsime, tapsime nekonkurencingi.“
Biudžeto ir finansų komiteto narys Valius Ąžuolas pažymėjo, kad situacija dėl šių darbuotojų socialinių garantijų gerinimo jau keičiasi, nes profesinės sąjungos su vežėjais pradėjo dialogą. Pasak jo, jeigu dialogas strigs, Seimas keis įstatymus. Gegužės 2-ąją numatytos pirmosios derybos tarp „Linavos“ ir Tolimųjų reisų vairuotojų forumo (Fura.lt forumas) atstovų.
Teisinis reglamentavimas ir ginčų sprendimas
Tolimųjų reisų vairuotojų atliekamas darbas yra ypatingas tuo, jog darbuotojai ilgą laiką būna kelionėje, todėl jiems numatomos įvairios garantijos, kompensacijos dėl kelionių metu galinčių atsirasti papildomų išlaidų bei nepatogumų ir užtikrinama vienoda teisinė apsauga.
Darbo ir poilsio laikas bei apmokėjimas
Tolimųjų reisų vairuotojų darbo ir poilsio laiko ypatumus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtinti Darbo ir poilsio laiko ypatumai ekonominės veiklos srityse. Darbo apmokėjimą reguliuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso normos.
Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikoje galiojantys norminiai teisės aktai nenumato galimybės darbo sutartyje sulygti dėl darbo užmokesčio „už nuvažiuotus kilometrus“, tą draudžia ir europinės teisės dokumentai. Pasiųstam į komandiruotę darbuotojui turi būti mokamas darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis ir dienpinigiai už komandiruotėje išbūtą laiką pagal normas, nustatytas Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymu.
Kaip ir visiems darbuotojams, pagal Darbo kodeksą, tolimųjų reisų vairuotojams už darbą naktį (nuo 22 val. iki 6 val.) mokama ne mažiau kaip 1,5 darbo užmokesčio dydžio. Jeigu suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu vairuotojui nustatytas darbo valandų skaičius viršijamas, jo pageidavimu sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio diena (dienos) darbo, kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka.
Darbo ginčų sprendimo mechanizmas
Darbuotojas, manantis, kad jo darbo teisės yra pažeistos ir (arba) darbdavys nesilaiko darbo sutartyje sulygtų sąlygų, turi teisę kreiptis su rašytiniu prašymu į darbo ginčų komisiją. Prašymas turi būti išsamus, nurodant ginčo esmę, ir pagrįstas įrodymais.
Darbo ginčų komisija, nagrinėdama individualų darbo ginčą ir nustačiusi ar pagrįstai įtarusi darbo įstatymų ar darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių norminių teisės aktų pažeidimus, visais atvejais turi teisę šią informaciją pateikti atitinkamam Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui toliau nagrinėti ir taikyti pažeidėjui administracinio poveikio priemones.
Politinės diskusijos ir vertinimai
Diskusijos dėl tolimųjų reisų vairuotojų darbo sąlygų ir socialinių garantijų tapo ypač aktualios Lietuvoje, diskutuojant dėl vadinamojo Mobilumo paketo. Seimas galiausiai balsavo už rezoliuciją - už ją pasisakė 83 Seimo nariai, prieš - du („valstietis“ Arvydas Nekrošius ir socialdemokratas Juozas Olekas), o susilaikė 14.
Nors valdantieji teigė, kad kitaip tolimųjų reisų vairuotojų socialinės garantijos nesikeis, opozicija ją sukritikavo. Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė konservatorė Gintarė Skaistė rezoliuciją pavadino „tuščiu reikalu“, teigdama, jog ji parodo Vyriausybės „impotenciją“ sprendžiant šią problemą. J. Olekas rezoliuciją įvertino kaip „per silpną“ ir pasigedo joje konkrečios Seimo pozicijos dėl vairuotojų socialinių garantijų.
tags: #tolimuju #reisu #vairuotoju #darbo #salygos #socialines