Šiuolaikinėje verslo aplinkoje, ypač plėtojant tinklinio marketingo veiklas, itin svarbu atidžiai laikytis teisinių reikalavimų, susijusių su asmens duomenų apsauga ir tiesiogine rinkodara. Šios srities pažeidimai gali užtraukti žymias baudas ir kitas sankcijas, kurios gali neigiamai paveikti įmonės reputaciją ir finansinę padėtį. Šiame straipsnyje aptariamos pagrindinės tiesioginės rinkodaros taisyklės, sutikimo reikalavimai, išimtys ir gresiančios baudos už jų nesilaikymą, taip pat patariama, kaip užtikrinti tinklinio marketingo veiklos legalumą.
Tiesioginės rinkodaros samprata ir teisinis reglamentavimas
Lietuvos Respublikos asmens duomenų apsaugos įstatyme (ADTAĮ) numatyta, kad asmens duomenys elektroninių ryšių srityje tvarkomi vadovaujantis ir Elektroninių ryšių įstatymu (ERĮ).
Tiesioginės rinkodaros apibrėžimas
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme numatytas tiesioginės rinkodaros apibrėžimas - tai veikla, kurios tikslas paštu, telefonu arba kitokiu tiesioginiu būdu siūlyti asmenims prekes ar paslaugas ir (arba) teirautis jų nuomonės dėl siūlomų prekių ar paslaugų. Pranešimų, kuriuose siūloma pasinaudoti visuomenei skirtomis mokamomis ar nemokamomis paslaugomis, siuntimas laikomas tiesiogine rinkodara.
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuomone, tiesioginės rinkodaros pasiūlymais nebūtų laikomi, pavyzdžiui, sveikinimai, elektroninių laiškų siuntimas, kurių turinys susijęs su sutarčių vykdymu, priminimas apie skolą ir panašiai.
Advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ partnerės advokatės Astos Kederytės teigimu, prieš siunčiant įvairius pranešimus esamiems ar potencialiems klientams, būtina įvertinti, ar pranešimas būtų laikomas tiesioginės rinkodaros pranešimu. Atliekant tokį vertinimą, turėtų būti atsižvelgiama, ar asmeniui siunčiamame pranešime yra tiesioginių ar netiesioginių pasiūlymų, pavyzdžiui, įsigyti tam tikras prekes ir (ar) paslaugas su atitinkama nuolaida, jas gauti nemokamai ar kitokių panašių pasiūlymų. Net jei dalis siunčiamo pranešimo yra skirta informuoti apie paslaugų įvykdymą, o kitoje dalyje yra teikiami pasiūlymai apie prekes ar paslaugas, toks pranešimas būtų laikomas tiesiogine rinkodara.
Sutikimo reikalavimai tiesioginei rinkodarai
Pagal ERĮ, tiesioginės rinkodaros pranešimus leidžiama siųsti tik gavus išankstinį abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimą. Ši nuostata taikoma, kai tiesioginės rinkodaros pasiūlymai teikiami skambinant, siunčiant juos elektroniniu paštu ar telefonu trumposiomis žinutėmis (SMS).
Fizinių ir juridinių asmenų sutikimas
Norint vykdyti tiesioginę rinkodarą, privaloma gauti asmenų (tiek fizinių, tiek juridinių asmenų), kurių duomenys bus tvarkomi šiam tikslui, sutikimą.
Atsižvelgiant į ERĮ nuostatą, jeigu yra naudojamos elektroninių ryšių paslaugos, kurių abonentas yra fizinis asmuo, tai tiesioginės rinkodaros siuntimui turi būti gautas jo sutikimas. Jeigu toks abonentas yra juridinis asmuo, reikėtų gauti juridinio asmens vadovo ar jo įgalioto asmens sutikimą naudoti šias paslaugas tiesioginės rinkodaros tikslu. Taigi, asmenų privatumo apsaugos nuostatos taikomos ir organizacijoms.
Nors Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas reglamentuoja fizinių asmenų duomenų tvarkymą, rekomenduojama taikyti tuos pačius kriterijus ir gaunant sutikimą dėl juridinio asmens duomenų tiesioginei rinkodarai vykdyti.
Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) keliami reikalavimai sutikimui
BDAR įtvirtinti gan griežti asmens duomenų tvarkymo sutikimui gauti keliami reikalavimai. Sutikimas turi būti:
- Aiškus, nedviprasmiškas;
- Atskirai duodamas kiekvienam tvarkymo tikslui;
- Taip pat lengvai atšaukiamas, kaip ir duodamas;
- Be iš anksto sužymėtų langelių.
Sutikimas turi būti išreiškiamas asmens laisva valia, t. y. asmeniui privalo būti suteikiama reali galimybė pasirinkti duoti ar neduoti sutikimą. Svarbu pažymėti, kad neveikimas nelaikomas sutikimu. Be to, subjektai, vykdantys tiesioginę rinkodarą, privalo galėti įrodyti, kad sutikimas buvo gautas.
Išimtis iš bendrosios taisyklės: rinkodara esamiems klientams
Elektroninių ryšių įstatyme taip pat yra įtvirtinta išimtis iš taisyklės. Asmuo, kuris, teikdamas paslaugas ar parduodamas prekes Bendrajame duomenų apsaugos reglamente nustatyta tvarka ir sąlygomis, gauna iš savo klientų elektroninio pašto kontaktinius duomenis, gali naudoti šiuos kontaktinius duomenis savo paties panašių prekių ar paslaugų rinkodarai, jeigu išpildomos šios sąlygos:
- Klientams yra suteikiama aiški, nemokama ir lengvai įgyvendinama galimybė nesutikti arba atsisakyti tokio kontaktinių duomenų naudojimo pirmiau nurodytais tikslais, kai šie duomenys yra renkami.
- Klientas iš pradžių neprieštaravo dėl tokio duomenų naudojimo, siunčiant kiekvieną žinutę.
Taigi, išpildžius aukščiau nurodytas sąlygas, tiesioginės rinkodaros pasiūlymai gali būti siunčiami esamiems klientams, neturint atskiro jų sutikimo.
Kaip pažymi „COBALT“ vyresnioji teisininkė Renata Vasiliauskienė, svarbu atkreipti dėmesį, kad siunčiama informacija turi būti apie tos pačios įmonės panašias prekes ir paslaugas. Pasitaiko atvejų, kai įmonės taip užmaskuoja „opt-out“ (atsisakymo) sutikimą, kad pirkėjai jo paprasčiausiai nepastebi, nors teisės aktai reikalauja, kad naujienlaiškių ir kitokios tiesioginės rinkodaros siuntimas negali būti netikėtumas. Tokie veiksmai gali sukelti nepasitenkinimą ir skundus.
Duomenų subjektų teisės ir atsakomybė už jų ignoravimą
Asmuo gali kreiptis į tiesioginę rinkodarą siunčiantį subjektą dėl savo, kaip duomenų subjekto, teisių įgyvendinimo. Šios teisės apima:
- Teisę būti informuotam;
- Teisę susipažinti su asmens duomenimis;
- Teisę reikalauti ištaisyti duomenis;
- Teisę reikalauti ištrinti duomenis;
- Teisę apriboti duomenų tvarkymą;
- Teisę į duomenų perkeliamumą.
Duomenų subjektų paklausimai ar reikalavimai pasinaudoti Bendrajame duomenų apsaugos reglamente numatytomis teisėmis neturėtų būti ignoruojami ar tik formaliai įvertinami, nes tai gali labai brangiai kainuoti.
Pavyzdžiui, Italijos įmonei „I-Model s.r.l.“ teko sumokėti 10 tūkst. eurų dydžio baudą, kai ji, patvirtinusi duomenų subjekto reikalavimą ištrinti jo asmens duomenis ir nustoti siųsti tiesioginės rinkodaros pranešimus, ir toliau siuntė reklaminius pranešimus. Duomenų subjektui pateikus skundą Italijos duomenų apsaugos priežiūros institucijai, įmonei buvo skirta bauda. Tai pabrėžia, kad tiesioginę rinkodarą vykdančioms įmonėms tenka pareiga užtikrinti ir galėti įrodyti, kad teisės aktuose numatyti reikalavimai yra pilnai įgyvendinti, o gavus asmenų prašymus, juos įvertinti ir imtis realių priemonių, kad teisės būtų tinkamai įgyvendintos.
Vartotojai, nenorintys gauti reklaminių laiškų, turėtų naudotis galimybe jų atsisakyti. Jei tai nepadeda ir reklamos toliau plūsta, galima susisiekti su siuntėjo klientų aptarnavimo skyriumi ir raštu pranešti apie atsisakymą gauti tokius laiškus. Kai nepadeda ir šis būdas, galima kreiptis į vartotojų teises ginančias institucijas, pavyzdžiui, Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą arba Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją.
Baudos ir sankcijos už tiesioginės rinkodaros pažeidimus
Už tiesioginės rinkodaros reikalavimų nesilaikymą reklaminės veiklos subjektams gali būti taikomos įvairios sankcijos. Nuobauda gali būti įspėjimas, privalomas nurodymas ištrinti neteisėtai tvarkomus duomenis, nurodymas nutraukti naujienlaiškių siuntimą arba piniginė bauda.
Baudos dydis ir taikymo principai
Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 24 straipsnis nustato, kad už šiame įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda iki 3 procentų jų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne daugiau kaip vienas šimtas tūkstančių eurų. Jeigu reklaminės veiklos subjektas veikia trumpiau nei vienerius metus, bauda skiriama iki 3 procentų jo pajamų einamaisiais finansiniais metais, bet ne didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių eurų.
Reklaminės veiklos subjektams, pakartotinai per vienerius metus padariusiems pažeidimą, gali būti skiriama bauda iki 6 procentų jų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne didesnė kaip du šimtai tūkstančių eurų. Jeigu reklaminės veiklos subjektas veikia trumpiau nei vienerius metus, bauda skiriama iki 6 procentų jo pajamų einamaisiais finansiniais metais, bet ne didesnė kaip du šimtai tūkstančių eurų.
Jeigu reklaminės veiklos subjektas nepateikia informacijos apie savo metines pajamas, jam skiriama bauda iki vieno šimto tūkstančių eurų, o jeigu pažeidimas padaromas pakartotinai per vienerius metus, - iki dviejų šimtų tūkstančių eurų.
Be to, teorinės BDAR baudos įmonėms gali siekti iki 4 procentų praėjusių metų įmonės pasaulinių pajamų. Šis sankcijų mechanizmas taikomas ne tik Europos Sąjungoje įsisteigusioms įmonėms.
Už priežiūros institucijų reikalavimo pateikti informaciją ir dokumentus, o prireikus - ir reklamuojamų prekių ir reklamos pavyzdžius, reikalingus reikalavimų pažeidimui tirti, nevykdymą ar netinkamą jo vykdymą reklaminės veiklos subjektams skiriama bauda iki trijų tūkstančių eurų.
Įspėjimo ir baudų skyrimo tvarka bei lengvinančios aplinkybės
Tais atvejais, kai pažeidimu nepadaroma esminės žalos įstatymu saugomiems interesams, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, už pažeidimus reklaminės veiklos subjektams gali būti taikomas įspėjimas, neskiriant baudos.
Įspėjimas skiriamas ir baudos dydis nustatomas pagal Vyriausybės patvirtintą Įspėjimų ir baudų už Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos aprašą, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę, mastą ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad reklaminės veiklos subjektas, padaręs pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo priežiūros institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali būti pripažįstama ir tai, kad reklaminės veiklos subjektas yra prisiėmęs kodekse nustatytus įsipareigojimus, jų laikėsi iki pažeidimo padarymo ir pateikė tai patvirtinantį reklamos savitvarkos institucijos dokumentą.
Bauda ar įspėjimas gali būti skiriami ne vėliau kaip per vienerius metus nuo reklamos skleidimo paskutinės dienos.
Tinklinio marketingo veiklos legalumo užtikrinimas
Nors didžioji dalis baudų tiesioginei rinkodarai susijusi su duomenų apsauga, tinklinio marketingo (MLM) veiklos dalyviai taip pat turi užtikrinti bendrą veiklos legalumą, kad išvengtų baudos už kitus pažeidimus.
Rėmėjo / mentoriaus ir įmonės veiklos legalumas
Vienas svarbiausių aspektų - įmonės ir uždarbį siūlančio asmens legali veikla. Norint įsitikinti, kad jums uždarbį siūlantis asmuo užsiima legalia veikla, paprašykite parodyti komercinę veiklą liudijančius rekvizitus. Ūkinės / komercinės veiklos rekvizitai yra skelbiami viešai. Jeigu asmuo negali parodyti viešai skelbiamų rekvizitų arba teigia, kad „ką tik pradėjo veiklą“ ir „nieko nepardavinėja, o tik kuria tinklą“, tai yra pagrindas nerimauti. Remiantis LR įstatymais, vykdant bet kokią ūkinę / komercinę veiklą, privaloma ją iš karto užregistruoti mokesčių inspekcijoje.
Taip pat svarbu patikrinti, ar įmonė, su kuria siūloma bendradarbiauti, legaliai vykdo veiklą Lietuvoje. Tai galima patikrinti, pavyzdžiui, paprašius nuorodos į oficialų įmonės interneto puslapį, skirtą Lietuvos rinkai. Atkreipkite dėmesį, ar siūlomų pardavinėti produktų etiketės yra lietuvių kalba - jei nėra, nors tai privaloma pagal LR įstatymus, gali būti, kad veikla vykdoma nelegaliai.
Produktų notifikavimas ir leidimai
Jeigu jums siūloma prekiauti produktais, kurie dar nėra notifikuoti Lietuvoje, tai taip pat gali kelti abejonių dėl legalumo. Jeigu norėsite užsiimti komercine veikla, susijusia su maisto produktais, turėsite gauti Maisto ir veterinarijos tarnybos leidimą prekybai jais.
Sandėliavimas, pristatymas ir apmokėjimas
Pasidomėkite, ar įmonė turi sandėlį Lietuvoje produktams laikyti ir kas rūpinasi produktų pristatymu. Išsiaiškinkite, kaip dažnai prekės atvežamos į Lietuvą, už kokią sumą perkant atvežama nemokamai. Taip pat svarbu, ar perkant prekes gausite sąskaitas-faktūras. Jeigu sulauksite atsakymo, kad produktus atveža „draugas Jonas“ ir sąskaitos-faktūros nėra išrašomos, tai gali būti ženklas, kad veikla vykdoma nelegaliai.
Dar vienas svarbus aspektas - išmokamos premijos. Pasidomėkite, ar premijos už apyvartas bus pervedamos į Jūsų sąskaitą Lietuvoje. Jeigu teigiama, kad galima pervesti į kortelę, tai gali būti signalas, jog įmonė vengia mokėti mokesčius.
Dirbantiems tinkliniame marketinge privalu išsiimti individualios veiklos pažymą (arba turėti kitą juridinį pagrindą, pvz., darbo sutartį su įmone, jei tai taikoma). Kas mėnesį reikia mokėti PSD įmokas (jei nėra drausti kitu pagrindu), o pasibaigus metams iki gegužės 1 d. pateikti VMI deklaraciją ir susimokėti visus kitus mokesčius. VMI pagavus be individualios veiklos pažymos, gresia bauda nuo 145 iki 290 eurų (buvusi 500-1000 Lt bauda), o pakartotinio pažeidimo atveju - dvigubai didesnė.
Apibendrinant, tinklinio marketingo ir tiesioginės rinkodaros srityje, norint išvengti didelių baudų, būtina kruopščiai laikytis asmens duomenų apsaugos ir reklamos įstatymų reikalavimų, gauti tinkamus sutikimus ir užtikrinti visapusišką savo veiklos legalumą.
tags: #tinklinio #marketingo #baudos