Tarša - tai kenksmingų medžiagų išmetimas į orą, vandenį ar dirvožemį. Įvairūs teršalai gali nepataisomai paveikti ištisas ekosistemas, žmonių, augalų ir gyvūnų gyvenimą. Dauguma teršalų organizmuose kaupiasi pamažu, o toksinėms medžiagoms ypač jautrūs vaikai ir pagyvenę žmonės.

infografika, vaizduojanti oro, vandens ir dirvožemio taršos šaltinius bei jų sąsajas su mitybos grandine

Oro taršos poveikis sveikatai ir klimatui

Oro teršalai gali būti kietųjų dalelių arba dujinio pavidalo. Dauguma jų yra kancerogeninės medžiagos. Žmonės, kurie kvėpuoja šiomis nuodingomis dalelėmis, gali susirgti astma, be to, žalojama reprodukcinė sistema. Anot „JAV aplinkos apsaugos agentūros“, dėl oro taršos naujagimiai gali gimti su defektais.

2019 m. apie 307 000 ankstyvų mirčių ES 27 buvo susijusios su ilgalaikiu 2,5 μm ar mažesnio skersmens kietųjų dalelių (KD2,5) poveikiu. Pažymėtina, kad vis daugėja įrodymų, jog neigiamas oro taršos poveikis sveikatai pasireiškia net ir esant mažesniems lygiams, nei nustatyta ES aplinkos oro kokybės direktyvoje, ir tai atsispindi naujose PSO pasaulinėse oro kokybės gairėse.

Klimato kaitos vaidmuo

Su klimato kaita susiję temperatūros, kritulių, vėjo, drėgmės ar saulės spinduliuotės pokyčiai daro poveikį oro kokybei ir gali ją pabloginti. Tai vyksta dėl pakitusių teršalų išmetimo iš gamtinių šaltinių, pavyzdžiui, miškų gaisrų ar biogeninių lakiųjų organinių junginių (LOJ), bei cheminių reakcijų atmosferoje dažnio pokyčių.

  • Kietosios dalelės: prognozuojama, kad jų koncentracija ateityje šiek tiek padidės, nes dėl aukštesnės temperatūros daugės gamtinių gaisrų, o sumažėjus kritulių kiekiui sumažės kietųjų dalelių praskiedimas ir nusėdimas.
  • Pažemio ozonas: vasarą prognozuojama didesnė antžeminio lygio O3 koncentracija. Tai ypač pavojinga, nes trumpalaikis didelės koncentracijos poveikis siejamas su kvėpavimo ir širdies bei kraujagyslių sistemos sveikatos problemomis.

Kaip dalelių tarša veikia jūsų plaučius

Vandens ir dirvožemio tarša

Vanduo yra būtinas gyvybės šaltinis, tačiau jis sparčiai užteršiamas dėl žemės ūkio nuotekų, kasyklų bei industrinių atliekų. „JAV aplinkos apsaugos agentūra“ tikrina 80 skirtingų teršalų rūšių, galinčių užteršti geriamą vandenį. Pavojingiausi iš jų yra cheminiai tirpalai, pesticidai, radis ir arsenas, sukeliantys ilgalaikes sveikatos problemas.

Dirvožemio tarša - tai kenksmingos skystos arba kietos dalelės, susimaišiusios su dirva. Augalai, augantys užterštame dirvožemyje, pavojingų medžiagų gauna per šaknis. „Amerikos epidemiologijos žurnale“ išspausdinti 20-ies metų tyrimo duomenys parodė, kad žmonės, į kurių organizmą pateko dioksinai iš užkrėstų dirvų, diabetu, širdies ir kraujagyslių bei endokrininėmis ligomis sirgo kur kas dažniau.

Patvarūs organiniai teršalai (POT)

Patvarūs organiniai teršalai (POT) yra itin pavojingi, nes užterštoje aplinkoje išlieka labai ilgai ir gali pasiekti net atokiausius pasaulio kampelius. Žmonės daugiausia su jais susiduria per užterštą maistą. Organizme jie gali pažeisti imuninę, hormoninę, lytinę ir nervų sistemas, sukelti vėžinius susirgimus bei sutrikdyti vaisiaus vystymąsi.

Teršalo tipas Pagrindinis poveikis
Azoto dioksidas Kraujotakos sistemos ligos, astma, LOPL
Sieros dioksidas Kvėpavimo takų dirginimas
Anglies monoksidas Silpnumas, galvos skausmas, pykinimas

Prevencijos priemonės

Aplinka daro įtaką mūsų savijautai ir gyvenimo kokybei, todėl kiekvienas žmogus turi prisidėti prie prevencinių priemonių. Norint sustabdyti neigiamą aplinkos poveikį, būtina:

  1. Mažinti iškastinio kuro naudojimą.
  2. Naudotis ankstyvojo perspėjimo sistemomis oro kokybei stebėti.
  3. Esant aukštai taršai, vengti sportinių užsiėmimų lauke.
  4. Remti politiką, atitinkančią PSO oro kokybės gaires.

tags: #tersalu #ismetimas #toliau #tarsa #kenksmingu #ergo

Populiarūs įrašai: