Šiame straipsnyje nagrinėjami administratoriaus prašymai skirti baudą, remiantis Lietuvos teismų praktika, ypač bankroto bylų kontekste. Aptariami atvejai, kai buvusiems įmonių vadovams skiriamos baudos už teismo nutarčių nevykdymą, ir analizuojami apeliaciniai skundai dėl tokių nutarčių. Pateikiami konkretūs bylų pavyzdžiai ir detali teismų argumentacija.
I. Ginčo esminiai bruožai ir teisminis nagrinėjimas
Bylos, kuriose nagrinėjami administratoriaus prašymai skirti baudą, dažniausiai susijusios su bankrutuojančių įmonių dokumentų ir turto neperdavimu nemokumo administratoriui. Tai ilgalaikis procesas, apimantis kelias instancijas ir sudėtingus teisinius argumentus.
A. Pirmosios instancijos teismo nutartys ir jų pagrindimas
1. Prašymas skirti baudą
Likviduojama įmonė, atstovaujama nemokumo administratoriaus, gali pateikti teismui prašymą skirti buvusiam vadovui baudą už teismo nutarties, įpareigojančios perduoti bendrovės dokumentus ir turtą, nevykdymą. Prašyme paprastai nurodoma, kad buvęs vadovas iki šiol neperdavė nei bendrovės balanso bankroto iškėlimo dienai, nei kitų dokumentų, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie bendrovės turtą per paskutinį ataskaitinį laikotarpį.
2. Teismo sprendimas skirti baudą
Teismas, įvertinęs aplinkybes, gali skirti buvusiam vadovui baudą už Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - JANĮ) 57 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų neįvykdymą per teismo nustatytą terminą. Svarbu pažymėti, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos įvykdyti nustatytus įpareigojimus. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, ar duomenų, kad dokumentai būtų perduoti, byloje nėra, ir ar neperdavimas įvyko dėl objektyvių, nuo vadovo valios nepriklausančių aplinkybių. Veiksmai, kurie akivaizdžiai vilkina bankroto procedūras, yra pagrindas skirti baudą. Pavyzdžiui, Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 22 d. nutartimi skyrė ieškovės buvusiam vadovui V. L. 300 Eur baudą už įrodymų nepateikimą be svarbių priežasčių, išaiškinant, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per 14 dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti.
3. Prašymas panaikinti baudą
Buvęs įmonės vadovas gali pateikti prašymą panaikinti paskirtą baudą, argumentuodamas, kad teismo nutartis įvykdyta, o dokumentai perduoti. Jis gali nurodyti, kad dėl sveikatos sutrikimų asmeniškai perduoti dokumentų negalėjo, tačiau tai atliko per trečiuosius asmenis, kurie vėliau dokumentus perdavė administratoriui. Taip pat gali būti teigiama, kad administratorius atsisakė pasirašyti dokumentų perdavimo-priėmimo aktą, nors dokumentai buvo perduoti. Pavyzdžiui, pareiškėjas V. L. 2019 m. gruodžio 5 d. pateikė prašymą panaikinti jam paskirtą baudą.
4. Pirmosios instancijos teismo nutartis atmesti prašymą
Teismas gali atmesti prašymą dėl baudos panaikinimo, jei vadovas nepateikia įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kokius konkrečiai dokumentus ir už kokį laikotarpį perdavė tretieji asmenys. Teismas gali pažymėti, kad nėra duomenų, jog buvo saugomi absoliučiai visi dokumentai, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad visi bendrovės dokumentai perduoti. Taip pat gali būti konstatuota, kad pateikti medicininiai dokumentai nesudaro pagrindo teigti, jog vadovas turėjo sveikatos problemų, kliudžiusių jam įvykdyti reikalavimus. Dėl šių priežasčių teismas gali padaryti išvadą, kad vadovas neįrodė pagrindų panaikinti ar sumažinti jam paskirtą baudą. Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi atmetė pareiškėjo V. L. prašymą dėl baudos panaikinimo. Teismas nurodė, kad ieškovė jau 2019 m. birželio 28 d. nutartimi buvo įpareigota pateikti tuos pačius įrodymus, tik teismas nebuvo nustatęs termino jiems pateikti. Dėl to teismas darė išvadą, kad per tokį ilgą laikotarpį nepateikusi teismui įrodymų, ieškovė pažeidė proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kooperacijos (bendradarbiavimo) principus (CPK 7, 8 straipsniai).
B. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliantas, buvęs įmonės vadovas, atskiruoju skundu gali prašyti panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, argumentuodamas šiais teiginiais:
- Neteisingas įrodymų vertinimas: Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino pateiktus įrodymus ir nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė silpnesnei proceso šaliai - apeliantui.
- Dokumentų perdavimo aplinkybės: Nemokumo administratorė buvo informuota, kad bendrovė neturi materialaus turto, o dokumentai saugomi buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės patalpose. Dėl sveikatos sutrikimų buvęs vadovas negalėjo asmeniškai perduoti dokumentų, todėl tai atliko per buhalterinę įmonę.
- Trečiųjų asmenų patvirtinimai: Buhalterinę apskaitą tvarkiusi įmonė raštu patvirtino, kad nemokumo administratorės įgaliotas asmuo atvyko ir dokumentus pasiėmė, tačiau atsisakė pasirašyti perdavimo-priėmimo aktą, patvirtindama, kad visus bendrovės dokumentus perdavė.
- Administratoriaus pareigų nevykdymas: Nemokumo administratorė, būdama profesionalė, privalėjo sudaryti ir pasirašyti perdavimo-priėmimo aktą. Jos neveikimas, pasinaudojant padėtimi, siekiant nuslėpti dalį dokumentų, lėmė situaciją, kad kaltė verčiama apeliantui.
- Teismo nutarties įvykdymas: Apeliantas teigia, kad teismo nutartį įvykdė, visi dokumentai perduoti administratoriui, todėl administratorė nepagrįstai kreipėsi į teismą prašydama skirti baudą. Tokiu elgesiu administratorė piktnaudžiauja procesu.
Pavyzdžiui, pareiškėjas V. L. atskiruoju skundu prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį ir panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartimi jam paskirtą 300 Eur baudą. Jis teigė, kad įmonės veikla buvo paralyžuota dėl finansinių sunkumų ir bankroto procedūros, o didelis teisminių procesų kiekis trukdė laiku pateikti įrodymus.
C. Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Nemokumo administratorė atsiliepime į atskirąjį skundą gali teigti, kad bauda buvusiam vadovui paskirta pagrįstai:
- Dalinis dokumentų perdavimas: Nors ir buvo perduota dalis dokumentų, tačiau juose pateikiama informacija apie neaktualų laikotarpį.
- Dokumentų perdavimo aktų nebuvimas: Buvęs vadovas nėra parengęs ir pasirašęs akto ar kito dokumento dėl bendrovės dokumentų perdavimo.
- Neaiški perduotų dokumentų sudėtis: Nemokumo administratorės darbuotojui buvo perduoti segtuvai, tačiau neturint visų dokumentų, administratorė negalėjo įvertinti ir užfiksuoti perduotų dokumentų apimties ir sudėties.
- Neaiškumai dėl turto dingimo: Iš perduotų dokumentų negalima nustatyti, kur dingo didelės vertės turtas, dėl kurio trečioji šalis pareiškė ieškinį.
- Baudos paskyrimo tikslingumas: Teismo paskirta bauda buvo tikslinga, nes po jos paskyrimo buvęs vadovas suskubo bendrauti ir teikti informaciją.
- Nepateiktas turtas ir dokumentai: Pagal viešai pateiktą finansinę atskaitomybę, bendrovei priklausė materialus turtas ir pinigai, kurie neperduoti administratoriui. Taip pat nepateikta aktuali finansinės atskaitomybės ataskaita bankroto dienai.
II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja klausimą, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino buvusio vadovo prašymo panaikinti baudą, yra pagrįsta ir teisėta.
A. JANĮ ir CPK normų taikymas
1. JANĮ 57 straipsnio nuostatos
Iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai privalo perduoti nemokumo administratoriui visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą informaciją. Jeigu šie reikalavimai neįvykdomi, teismas gali skirti iki vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.
2. Įrodinėjimo pareiga
Įrodinėjimo pareiga, kad egzistuoja pateisinama priežastis nepateikti dokumentų, tenka valdymo organams. Pagal Civilinio proceso kodekso (CPK) 178 straipsnį, įrodinėja tas, kuris remiasi tam tikromis aplinkybėmis.
3. Baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarka
JANĮ normos nereglamentuoja baudos panaikinimo ar sumažinimo tvarkos, todėl šis klausimas sprendžiamas pagal Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) nuostatas, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnis).
B. Teismo konstatuotos aplinkybės ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, analizuodamas konkretų atvejį, atsižvelgia į šias aplinkybes:
- Nutartis iškelti bankroto bylą ir įpareigojimai: Nustatyta, kad teismo nutartimi įmonei iškelta bankroto byla, paskirtas nemokumo administratorius ir nustatytas terminas perduoti turtą bei dokumentus. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 18 d. nutartimi UAB „Aderealis“ iškėlė nemokumo (bankroto) bylą ir nustatė 15 kalendorinių dienų terminą valdymo organams perduoti turtą bei dokumentus.
- Baudos skyrimas: Teismas skyrė baudą buvusiam vadovui už įpareigojimų nevykdymą. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartimi skyrė BUAB „Aderealis“ buvusiam vadovui D. T. 300 Eur baudą už JANĮ 57 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų neįvykdymą. Vėliau, 2024 m. vasario 26 d. nutartimi, jam buvo skirta dar 600 Eur bauda už pakartotinį nevykdymą.
- Prašymo panaikinti baudą atmetimas: Pirmosios instancijos teismas atmetė prašymą panaikinti baudą, motyvuodamas tuo, kad vadovas nepagrindė visų dokumentų perdavimo ir nenurodė objektyvių priežasčių, kliudžiusių įvykdyti įpareigojimą. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 28 d. nutartimi pareiškėjo D. T. prašymo dėl baudos panaikinimo netenkino, teigdamas, kad D. T. tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti, jog jis yra tinkamai įvykdęs pareigą perduoti visą bankrutuojančios įmonės turtą.
- Apelianto argumentų vertinimas: Teismas nagrinėja apelianto teiginius dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo.
- Dokumentų perdavimo aktai: Vertinami dokumentų priėmimo-perdavimo aktai, jų turinys ir tai, ar jie patvirtina visų dokumentų perdavimą.
- Trūkstami dokumentai: Analizuojama, kokie konkretūs dokumentai ir duomenys neperduoti administratoriui, vertinami argumentai dėl jų egzistavimo ir buvimo pas kitus asmenis.
- Finansinės atskaitomybės dokumentai: Nustatoma, ar buvo pateikti ir sudaryti finansinės atskaitomybės dokumentai už reikiamus laikotarpius.
Galutinė teismo išvada priklauso nuo kruopščios visų pateiktų įrodymų analizės ir teisinių argumentų vertinimo, siekiant nustatyti, ar buvęs vadovas tinkamai įvykdė jam nustatytus įpareigojimus ir ar baudos skyrimas buvo pagrįstas.
III. Papildomi teisiniai aspektai ir kasacinio teismo praktika
Analizuojant administratoriaus prašymus skirti baudą, svarbu atsižvelgti į platesnį teisinį kontekstą, įskaitant kasacinio teismo praktiką.
A. Bankroto administravimo išlaidų apmokėjimas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl bankroto administravimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Aptariamoje Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) 10 straipsnio 11 dalyje yra įtvirtintas ne specialios rūšies sankcijos (administravimo išlaidų dydžio baudos), bet civilinės atsakomybės taikymo atvejis dėl pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo pažeidimo. Ši norma numatė, jog kreditorius, įmokėjęs nustatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, administravęs įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavęs ar jų gavęs nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti jam įmokėtą sumą ar jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (-ie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Taigi, pagal ĮBĮ 10 straipsnį bankroto administratorius, prisiimdamas administruoti įmonę, prisiima riziką, kad įmonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų teismo ir administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti, t. y. ir riziką, kad už suteiktas bankroto administravimo paslaugas jam nebus atlyginta. Pagal šią teisės normą gali būti atlyginama tik bankroto administratoriaus patirta žala jo turėtų išlaidų, o ne negautų pajamų (administratoriaus atlyginimo) forma. LAT savo praktikoje yra konstatavęs, jog tiek tais atvejais, kai bankroto administratorius yra fizinis asmuo, tiek tais atvejais, kai juo paskiriamas juridinis asmuo - susiklosto administratoriaus ir administruojamos įmonės pavedimo, ne darbo teisiniai santykiai.
B. Kreditorių komiteto kompetencija ir savininko teisės
LAT 2022 m. vasario 21 d. išnagrinėjo civilinę bylą dėl bankrutuojančios individualios įmonės kreditorių komiteto kompetencijos ribų, konstatavęs, jog kreditorių komitetas nemokumo procese iš esmės atlieka proceso priežiūros ir stebėsenos funkcijas. Nors JANĮ 53 straipsnio 1 dalis suteikia teisę kreditorių susirinkimui nustatyti kreditorių komiteto funkcijas, tai nereiškia, kad kreditorių susirinkimas turi teisę perleisti visas kolektyvines kreditorių teises. Teisėjų kolegija nusprendė, kad nagrinėjamoje byloje kreditorių komitetas viršijo savo kompetenciją, nes klausimas dėl galimybės juridinio asmens nekilnojamąjį turtą parduoti ne iš varžytynių yra priskirtas išimtinai kreditorių susirinkimui. LAT Civilinių bylų skyriaus 2022 m. kovo 30 d. nutartimi pasisakė dėl individualios įmonės savininko teisės pareikšti netiesioginį ieškinį, nurodydamas, kad bankrutuojančios (bankrutavusios) individualios įmonės savininkui nėra suteikta teisė reikšti netiesioginį ieškinį individualios įmonės vardu, išskyrus atvejį, kai jis yra individualios įmonės kreditoriumi.
C. Teismo nutarčių apskundimo tvarka
LAT 2022 m. balandžio 21 d. nutartyje pasisakė dėl bylą nagrinėjusių teismų atsisakymo priimti kreditoriaus atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria buvo pratęstas įmonės likvidavimo terminas, tačiau neleista toliau bankrutuojančiai įmonei nuomoti turtą iki jo pardavimo, pagrįstumo. Kasacinis teismas pažymėjo, kad klausimai dėl teismo nutarčių ir sprendimų, priimtų nemokumo procese, apskundimo sprendžiami vadovaujantis tokia logine struktūra: 1) turi būti patikrinama, ar JANĮ nustato specialią taisyklę dėl teismo nutarties (ne)apskundimo; 2) jei tokios specialios taisyklės JANĮ nenustato, tuomet tikrinama, ar CPK normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę. Nustačius, kad įstatymų leidėjas nutarties apskundimo galimybės expressis verbis neįvardijo nei JANĮ, nei CPK, vertinama, ar tokia nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Taip pat LAT nurodė, kad JANĮ neįtvirtina teismo teisės skirti baudą nemokumo administratoriui, o JANĮ 40 straipsnio 11 dalis reguliuoja baudos skyrimą asmeniui, trukdžiusiam paskirtam nemokumo administratoriui vykdyti nemokumo proceso administravimą, bet ne pačiam nemokumo administratoriui. Bauda nemokumo administratoriui gali būti skiriama tik bendraisiais CPK nustatytais pagrindais ir tvarka. CPK 107 straipsnyje nustatyta teismo paskirtos baudos apskundimo tvarka, nustatant, kad atskiruoju skundu gali būti skundžiamas tik teismo atsisakymas baudą panaikinti ar ją sumažinti, tačiau norma neįtvirtina galimybės apskųsti teismo nutarties, kuria atsisakyta paskirti asmeniui baudą.
tags: #tenkintas #prasymas #panaikinti #bauda #bankroto #byloje