„Pasakyk man, koks tavo temperamentas, ir aš pasakysiu, kaip tu vairuoji.“ - taip galima pakeisti žinomą posakį. Šiuolaikiniame pasaulyje automobilis tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Tačiau ar kada susimąstėte, kaip jūsų asmenybės tipas - temperamentas - gali paveikti jūsų vairavimo stilių? Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip skirtingi temperamentai - sangvinikas, cholerikas, flegmatikas ir melancholikas - gali pasireikšti vairuojant ir kokią įtaką tai daro saugumui kelyje.

Temperamento samprata ir kilmė

Temperamentas - tai žmogaus emocinio jaudrumo ir bendro judrumo išraiška, įgimtas ir santykinai pastovus žmogaus savybių rinkinys, mažai kintantis dėl aplinkos poveikio, bet kintantis su amžiumi. Jis nėra tiesiogiai susijęs su asmenybės bruožais, motyvacija, vertybėmis ar pasaulėžiūra, tačiau gali padėti arba trukdyti susidaryti tam tikriems asmenybės bruožams, nes keičia aplinkos ir auklėjimo veiksnių poveikį asmenybės raidai.

Temperamento terminą IV a. prieš Kristų sukūrė garsus Senovės Graikijos gydytojas, filosofas Hipokratas. Nors tuo metu buvo laikyta, jog temperamentą nulemia skysčių proporcija žmogaus organizme, vėliau paaiškėjo, jog tai pernelyg didelės įtakos žmogaus būdui neturi. Vėliau E. Kretschmeris ir Williamas Herbertas Sheldonas teigė, kad temperamento ir kūno konstitucija yra tarpusavyje susiję, priklausantys nuo paveldimos vidaus sekrecijos liaukų veiklos. Rusų fiziologas I. Pavlovas temperamentą aiškino nervų sistemos savybėmis, teigdamas, kad temperamento tipą lemia jaudinimo ir slopinimo savybių kombinacija. B. Teplovas ir V. Nebylicynas nustatė, kad temperamentą lemia ne viena nervų sistemos ypatybė, bet jų derinys. Dabartinis psichologijos mokslas naudojasi Ivano Pavlovo teorija.

Kad ir koks būtų nervų sistemos tipas, temperamentas, jis neapibrėžia nei žmogaus dorovės, nei jo socialinio vertingumo. Nėra „gero“ ir „blogo“ temperamento, o kiekvienas jų tipas turi ir teigiamų, ir neigiamų pusių. Temperamentas turi įtakos individualiam žmogaus gyvenimo stiliui susidaryti, kuris pasireiškia įvairioje jo veikloje ir elgesyje.

Pagrindinės temperamento savybės

Temperamento psichologinė charakteristika remiasi šiomis pagrindinėmis savybėmis, pagal kurias yra skiriami temperamento tipai:

  • Senzityvumas (jautrumas)
  • Reaktyvumas
  • Aktyvumas (reakcija į nesėkmes)
  • Reakcijos tempas
  • Plastiškumas ir rigidiškumas (rigidiškumas - tai tendencija išsaugoti savo nuostatas, principus, mąstymo būdą, nesugebėjimas pakeisti požiūrį į vieną ar kitą reiškinį, žmogų ir pan.)
  • Ekstraversija ir introversija (ekstraverto dėmesys visiškai natūraliai krypsta į jį supantį pasaulį, o introverto dėmesio centre - kaip jaučiasi jo kūnas, jo vidus)
  • Emocinis jautrumas
Sunkvežimio vairuotojo portretas su įvairiomis emocijomis

Keturi pagrindiniai temperamento tipai

Visgi, yra tikrai nedidelė dalis žmonių, kuriuos būtų galima vienareikšmiškai priskirti tam tikram asmenybės tipui. Daugumai yra būdingas mišrus temperamentas, t.y. toks, kuriame telpa visi tipai, tik jie yra atstovaujami skirtingais būdais. Žinoma, įprastai dominuoja vienas tipas, tad jis ir daro didžiausią įtaką žmogui ir jo elgesiui. Vyraujančios temperamento savybės geriausiai išryškėja atsidūrus naujoje aplinkoje, konfliktinėje situacijoje, išgyvenant psichinę įtampą, traumą, stresinę būseną.

Cholerikas

Choleriko pagrindą sudaro stiprus, nepusiausviras (stiprus jaudinimas ir silpnas slopinimas) nervų sistemos tipas. Cholerikui būdinga žemas senzityvumas, aukštas aktyvumas ir ypač aukštas reaktyvumas. Jis rigidiškas, ekstravertiškas, jo reakcijų tempas pagreitintas, emocinis jautrumas padidintas. Jam tinka žodžiai: greitis, impulsyvumas, nuotaikos pokyčiai ir emociniai protrūkiai. Cholerikas gali trumpą laiką dirbti be galo efektyviai ir rodyti didelį entuziazmą, tačiau energija yra greitai išeikvojama ir netrukus dingsta. Šio tipo asmenys yra karštakošiai, greitai užpyksta, sunkiai atleidžia ir nenori pripažinti klaidų. Labai audringai ir perdėtai į viską reaguoja.

Cholerikui būdingi bruožai:

  • Nestabilus
  • Jautrus
  • Impulsyvus
  • Norintis pirmauti
  • Emocionalus
  • Ekstravertas
  • Judrus
  • Energingas
  • Iniciatyvus
  • Principingas

Ryški cholerikė yra aštuoniolikmetė Rūta K., pirmojo kurso studentė. Vaikystėje ji buvo užsispyrusi, nemėgo žaisti su lėlėmis, o su berniukais žaidė karą, futbolą. Rūta staigi, energinga, veikli, greitai ir stipriai susijaudina, garsiai kalba. Judesiai staigūs, kalboje girdisi įsakymo gaidos. Greitai susiginčija, nemėgsta prisipažinti buvusi neteisi. Su draugėmis ir artimaisiais gana dažnai konfliktuoja. Pyksta ilgai. Dirba, mokosi energingai, greitai. Nemėgsta namų ruošos darbų, nes jie monotoniški. Aktyvi visuomenininkė, ji mėgsta ir sugeba vadovauti. Gera sportininkė. Cholerikas rigidiškas, todėl jos interesai pastovesni, ji nuosekliau ir atkakliau siekia užsibrėžtų tikslų. Didelis choleriko aktyvumas ir atkaklumas dažnai padeda jam gerai dirbti, mokytis, būti aktyviam visuomenininkui.

Cholerikų elgesys prie vairo

Vairuotojai cholerikai labai puikiai jaučia automobilio dinamiką, tačiau 3 atvejais iš 5 suklysta stabdydami ir pasirinkdami saugų atstumą. Vairuojant cholerikai gali būti impulsyvūs, nekantrūs ir linkę viršyti greitį. Šalia ryžtingumo, atkaklumo, iniciatyvumo ir kitų lengvai besiformuojančių choleriko charakterio bruožų, greitai atsiranda ir šiurkštumo, piktumo, užsispyrimo, negatyvizmo požymių jo elgesyje. Bene svarbiausia būtų cholerikui išsiugdyti „elgesio stabdžius“.

Kaip bendrauti su choleriku?

Bendraujant su choleriku labai svarbu suprasti, jog ne viskas, ką jis sako, yra tiesa - dažnai choleriko kalba lenkia jo mintis. Dėl tam tikrų poelgių, pasakytų žodžių gali būti kaltos choleriko sąlygos ir specifinės emocijos, kadangi kitomis sąlygomis jis gali pasakyti ar pasielgti visiškai priešingai. Dėl viso to santykiuose su choleriku reikėtų būti nuolaidžiam, neimti visko į širdį bei atsižvelgti individualiai į jam pavojingas situacijas ir jų vengti. Taip pat nereikėtų spausti choleriko, ypač darbo reikalais.

Sangvinikas

Sangviniko pagrindą sudaro stiprus, pusiausviras, judrus nervų sistemos tipas. Sangvinikui būdingas žemas senzityvumas, aukštas reaktyvumas ir aktyvumas, elgesio pusiausvyra. Jis plastiškas, ekstravertiškas, jo reakcijų tempas greitas, o emocinis jautrumas padidintas. Sangvinikai - linksmi, karšti ir bendraujantys žmonės. Nors jie emociškai puikiai suvokia, kas aplink juos vyksta, gali lengvai susidoroti su neigiamomis emocijomis ir ramiai išgyventi nesėkmes. Bendravimas su sangvinikais dažnai yra malonus, kadangi jie yra emocingi, daug juokauja, naudoja veido išraiškas ir gestikuliuoja. Šio tipo asmenys lengvai prisitaiko prie naujos aplinkos ir naujų žmonių. Greitai supyksta, tačiau geba greitai atleisti. Daugelį dalykų daro dėl naudos sau. Tokiems žmonėms padeda įsitikinimai bei principai.

Sangvinikui būdingi bruožai:

  • Prisitaikantis
  • Judrus
  • Mėgstantis juokauti
  • Atsipalaidavęs
  • Energingas
  • Emocionalus
  • Nejautrus
  • Ekstravertas
  • Nepastovus
  • Aktyvus

Ryški sangvinikė yra septyniolikmetė Vida L., dešimtos klasės mokinė. Vida gyva, judri mergaitė. Ji nuolat juda pertraukos metu, prieidama čia prie vienos draugių ar draugų grupelės, čia prie kitos, ir iš karto įsijungia į pokalbį, bet neilgam. Pamokų metu suole taip pat nenusėdi, dairosi, kalbasi su suolo drauge ir sėdinčia už jos mokine, reaguodama į kiekvieną smulkmeną. Greitakalbe atsakinėjant pamokas, mokytojai dažnai prašo ją neskubėti. Pamokos medžiaga greitai susidomi, skuba atlikti užduotis, bet kartu nesiliauja domėtis ir aplink sėdinčiais mokiniais. Jos jausmai, nuotaikos nepastovios. Gavusi nepatenkinamą pažymį, labai nusimena, vos neverkia, bet per pertrauką atgauna pusiausvyrą, pamiršta. Mokykloje ir už jos ribų turi daug draugų, pažįstamų, lengvai su jais bendrauja, yra mėgstama. Lengvai adaptuojasi naujojoje aplinkoje. Mėgsta keliauti, ypač su draugais, patiria daug įspūdžių, kuriuos gyvai, vaizdžiai pasakoja. Dalyvauja saviveikloje ir dviejų dalykinių būrelių užsiėmimuose. Jos senzityvumas nėra aukštas, o reaktyvumas padidintas, todėl ji gyvai reaguoja į mokyklos įvykius, draugų tarpusavio santykius, jautri įspūdžiams. Sangviniko aktyvumas padidintas, todėl Vida domisi kelionėmis, mėgsta saviveiklą, o ir per pamokas aktyvi, ypač jeigu jos įdomios. Tarp jos reaktyvumo ir aktyvumo yra pusiausvyra, todėl mergaitė drausminga, laikosi elgesio taisyklių, valdo savo emocijas, jausmus. Greita kalba, judri laikysena rodo, kad jos reakcijos tempas intensyvus. Plastiškumas sangvinikei Vidai padėjo greitai adaptuotis naujoje mokykloje, lengvai prisitaikyti prie skirtingų didelio draugų būrio elgesio reikalavimų. Mergaitė ekstravertiška - jautriai reaguoja į aplinkos įspūdžius, domisi aplinkos gyvenimu, mažai teskirdama dėmesio savo išgyvenimams, savianalizei. Teigiamas dalykas, kad ji lengvai bendrauja su žmonėmis, palaiko gerus santykius.

Sangvinikų elgesys prie vairo

Sangvinikai pasižymi dideliu darbingumu ir energija. Jiems tinkamiausias - kintantis važiavimas, nes tada tenka nuolat spręsti įvairias užduotis. Klaidų vairuodami jie taip pat daro daugiau negu kitų temperamentų vairuotojai. Vairuojant sangvinikai gali būti linkę į skubotus sprendimus, pervertinti savo galimybes ir lengvai susižavėti. Monotoniškas darbas jiems kelia nuobodulį.

Kaip bendrauti su sangviniku?

Bendrauti sangvinikui yra viena maloniausių veiklų, todėl aplink jį visuomet bus daugybė žmonių. Jų sprendimai dažnai gali būti paviršutiniški, o kartu ir išvados neteisingos. Tačiau jie negali būti paviršutiniški, tai ir suteikia jiems antrą galimybę. Be viso to, sangvinikas sunkiai pripažins savo klaidas, tad to laukti įprastai net neverta. Labai daug ką galite išskaityti ir iš sangviniko veido: ką jis galvoja, kas jam malonu, kas nemalonu ir dar daugiau - viskas tarsi parašyta ant veido. Taip pat sangvinikams yra būtini įspūdžiai, nauji potyriai, emocijos, dažnai jiems nepatinka monotonija, kadangi tai pajutę, net gali palikti santykius.

Flegmatikas

Flegmatiko fiziologinį pagrindą sudaro stiprus, pusiausviras, lėtas nervų sistemos tipas. Flegmatiškojo temperamento senzityvumas ir aktyvumas yra žemas, tačiau reaktyvumas aukštas. Reakcijos sulėtintos. Flegmatiški žmonės gali būti apibūdinami kaip laisvi, netrukdantys, mažai reiškiantys emocijas ir atitrūkę. Jie įprastai yra labai ramūs, subalansuoti, atkaklūs ir atsakingi. Flegmatiški žmonės taip pat pasižymi ir dideliu produktyvumu, kuris laikui bėgant nesumažėja. Šio tipo asmenys yra uždari ir lėti, retai reiškia savo emocijas, tačiau yra be galo ištvermingi ir gali ištverti daugiau išbandymų ir sunkumų nei kitų temperamentų žmonės. Tokiems žmonėms padeda visapusiška ramybė ir neskubėjimas.

Flegmatikui būdingi bruožai:

  • Pastovus
  • Nejautrus
  • Užsispyręs
  • Kryptingas
  • Nelinkęs į emocijas
  • Ištvermingas
  • Vangus
  • Tingus
  • Intravertas
  • Kantrus

Šešiolikmečio Viliaus N., 9 klasės mokinio, charakteristikoje rašoma: „Vilius aukštas, stambus, gerai fiziškai išsivystęs. Tačiau nejudrus, mažakalbis, lėtų reakcijų. Sėdi paskutiniame suole, neaktyvus, atsakinėja vangiai. Mokosi gerai, bet viską daro lėtai, todėl mokykloje ne viską suspėja padaryti, ko reikalaujama. Pertraukų metu nekalbus, pats nekalbina kitų, nemėgsta triukšmingų išdaigų susibūrimų. Jį sunku ir prajuokinti, ir supykinti. Draugų mažai turi, daugiau palaiko ryšį su berniuku, kuris irgi gyvena tame pačiame name. Visuomeninės veiklos nemėgsta. Domisi ir gerai žaidžia šachmatais.“ Vilių sunku ir prajuokinti, ir supykinti todėl, kad jo reaktyvumas žemas. Viliaus jausmai mažai atsispindi veide, judesiuose, nes jo emocinis jautrumas menkas. Kadangi čia aktyvumas žymiai aukštesnis už reaktyvumą, flegmatikas yra kantrus, ištvermingas, susivaldantis. Jo psichinės veiklos tempas sulėtintas. Flegmatikas lėtai kalba, lėti jo judesiai, eisena, lėtas mąstymas, lėta dėmesio koncentracija ir pan. Jis ryškiai rigidiškas, sunkiai atsisako savo įprasto darbo režimo, darbo vietos ir kitų įpročių. Plastiškumas žemas, todėl sunkiai prisitaiko prie naujos aplinkos, naujų žmonių. Net ir konfliktinėje situacijoje flegmatiko ramybė, susikaupimas, pastovumas yra vertingos savybės, kurios leidžia gerai atlikti ilgiau trunkantį darbą, apsaugo nuo išsišokimų, nesusivaldymo.

Flegmatikų elgesys prie vairo

Flegmatikai jaučiasi nepatogiai, kai reikia važiuoti didesniu greičiu, tačiau jie retai nepateisintai rizikuoja savimi ar savo automobiliu. Vairuojant flegmatikai gali būti ramūs ir atsargūs, tačiau jų sprendimai ir veiksmai gali būti sulėtėję. Tačiau jo lėtumas, mažas plastiškumas apsunkina bendravimą su vienmečiais ir suaugusiaisiais, sudaro prielaidas pasyvumui, o neretai ir tingumui.

Kaip bendrauti su flegmatiku?

Flegmatiką pažinsite tik bendraudami, tačiau visą informaciją reikės išsitraukti patiems, po truputį. Įprastai flegmatiški žmonės pasižymi konservatyviomis pažiūromis, tad reikalauti iš jų greitai prisitaikyti nereikėtų. Šių žmonių tipas mėgsta viską apmąstyti, todėl naujose situacijose reiktų suteikti flegmatikui pakankamai laiko pagalvoti. Efektyvumo ir greičio tikėtis nereikėtų, o taip ir emocinių reakcijų, ypač momentinių. Žinoma, jie tikrai jaučia emocijas, tiesiog dažnai jie, jaudindamiesi dėl žmogaus, tai parodo ne žodžiais, o padarydami kokį nors naudingą darbą tam žmogui. Tokios pat simpatijos jie tikisi ir iš aplinkos, t.y. ne žodžiais, o palaikymo darbais. Flegmatikai nemėgsta fantazijų, pramogų, atostogų, kūrybos ar pokalbių - jiems svarbiausia verslas.

Melancholikas

Melancholiko fiziologinis pagrindas - silpnas nervų sistemos tipas. Melancholiko senzityvumas padidintas, todėl silpni poveikiai sukelia stiprias reakcijas. Reaktyvumas ir aktyvumas žemi. Rigidiškas. Intravertiškas. Padidintas emocinis jautrumas. Melancholikai - padidėjusio emocingumo ir silpnos valios žmonės. Jie yra labai paveikūs išorinei įtakai ir gali būti lengvai išmušami iš vėžių. Šio tipo asmenys yra itin jautrūs, jų emocijos labai gilios, tačiau melancholikai jų neišreiškia savo išorėje. Šie žmonės yra labai uždari, nemėgstantys triukšmingų susibūrimų. Dažnai trūksta ištvermės ir pasitikėjimo savimi. Tokiems žmonėms padeda bendravimas.

Melancholikui būdingi bruožai:

  • Santūrus
  • Jautrus
  • Drovus
  • Neryžtingas
  • Nerimastingas
  • Pažeidžiamas
  • Pasyvus
  • Nelinkęs į emocijas
  • Intravertas
  • Pastovus

Penkiolikmečio Vytenio K., 8 klasės mokinio, charakteristika: „Fiziškai išsivystęs vidutiniškai, pabalęs, nejudrus. Pamokose sėdi ramiai, tačiau labai įsitempęs, sunerimęs. Pakviestas atsakinėti išsigąsta, nurausta. Atsakinėdamas varžosi, kalba tyliai, gniaužo rankas. Labai jautriai reaguoja į pastabas, tačiau ne iš karto. Pergyvena ilgai, skausmingai, nemiega, praranda apetitą. Sunkiai bendrauja su vienmečiais, draugų neturi, labai prisirišęs prie motinos. Mėgsta gamtą, namuose augina paukščius. Prastos nuomonės apie save, savo sugebėjimus. Jo siekimai neaukšti - baigti aštuonias klases ir eiti mokytis į profesinę technikos mokyklą.“ Būdingiausias Vytenio temperamento bruožas - aukštas senzityvumas. Padidintas jautrumas aplinkos poveikiams sąlygoja berniuko nedrąsumą, naujos aplinkos baimę, įtampą, sunkią adaptaciją. Todėl jis dažnai vienišas, nedrįsta prieiti prie draugų, mažai jų turi. Jam ypač nedrąsu didesniame draugų būryje, nes varžosi, nepasitiki savimi. Žemas aktyvumas ir reaktyvumas pasireiškia tuo, kad jis dažnai blogos nuotaikos, retai juokiasi, greitai pasimeta, nedarbingas, greitai pavargsta. Vytenis rigidiškas ir intravertiškas. Mėgsta tuos pačius, prie kurių pripratęs, žmones, vietas, susikaupęs savyje, mažai kreipia dėmesio į aplinkinius. Didesnis įspūdžių srautas jį greitai nuvargina, paskui daug laiko praeina, kol nurimsta. Melancholikas yra jautrus, subtilių jausmų žmogus. Jis jautrus sau ir kitiems. Atsargus, apsisvarstantis. Tačiau jam pačiam yra nelengva, o dėl intravertiškumo sunkiau bendrauti su žmonėmis; tai gali sukelti nepasitenkinimą savimi, mažavertiškumo jausmą.

Melancholikų elgesys prie vairo

Melancholikai jautriausiai reaguoja į išorės trukdžius. Vairuojant melancholikai gali būti nedrąsūs, nerimastingi ir linkę į paniką stresinėse situacijose.

Kaip bendrauti su melancholiku?

Norint pagerinti tarpusavio santykį su melancholiku, svarbu vengti garsių ir griežtų garsų, riksmų, ekstremalių situacijų ir pramogų. Taip pat nekritikuokite, nebauskite ir nesukelkite nepasitikėjimo - jei reikia apie kažką pasikalbėti šiomis temomis, geriau pasirinkite minkštas, nekaltinančias formuluotes. Priartėti prie melancholiko galite sukeldami savigailą, pasakodami liūdną istoriją ir parodydami užuojautą. Be to, niekuomet nevartokite tokių žodžių kaip „skubu“, neskubėkite, nereikalaukite, kadangi visa tai melancholikui kelia paniką. Lygiai taip pat naujus žmones melancholikui pristatykite palaipsniui, atsargiai.

Keturių temperamento tipų apibūdinimas

Temperamento įtaka vairavimo saugumui ir valdymas

Žinoti savo temperamento tipą yra labai svarbu dėl kelių priežasčių. Visų pirma, tai padeda siekti saviugdos bei didinti savo efektyvumą visose gyvenimo srityse. Taip pat žinodami savo ypatybes, galėsite daug greičiau ir tiksliau išspręsti tam tikras kylančias problemas bei suprasti, kokia yra tų problemų priežastis. Visa tai tikrai leis pasiekti didesnį efektyvumą darbe bei lengviau susitvarkyti su emocijomis.

Automobilis kaip asmenybės išraiška

Automobilis - savotiškas papildomas vairuotojo apvalkalas, jo „viršutiniai rūbai“. Panašiai ir vairavimo stilius gali būti asmenybės išraiška, kurioje atsispindi temperamento ypatybės. Jei tikėtume australų sociologų, dirbančių draudimo bendrovėje „Suncorp Metway“, tyrimų rezultatais, dažniausiai į avarijas patenka Dvynių ženklo vairuotojai, kuriuos labai lengva priversti susinervinti. Toliau Jaučiai, pasižymintys neįtikėtinu užsispyrimu ir visada įsitikinę savo tiesa. Žuvų ženklo žmones astrologai vadina linkusiais rizikuoti ir lengvabūdžiais, kas būdinga ir jų vairavimo stiliui.

Dėmesio koncentracija kelyje

Nepriklausomai nuo temperamento tipo, dėmesio koncentracija yra būtina saugiam vairavimui. Tyrimai rodo, kad Lietuvos vairuotojus kelyje dažniausiai blaško pašaliniai garsai, plepūs bendrakeleiviai ir vaikų keliamas šurmulys. Šiandien vairuotojai taip pat susiduria su naujais iššūkiais, tokiais kaip telefonų naudojimas vairuojant. Susirašinėjimas, socialinių tinklų tikrinimas ar asmenukių darymas gali atitraukti dėmesį nuo kelio ir sukelti skaudžių pasekmių.

Psichikos sutrikimai

Agresija ir emocijų valdymas

Stresas ir spūstys keliuose gali sukelti agresiją. Daugeliui vairuotojų mažiausias šalia važiuojančio asmens neapdairumas kelyje sukelia agresijos priepuolį. Jeigu toks vairuotojas turi labai mažai laiko ir jam reikia važiuoti iš taško A į tašką B, tai išgirs ne vieną riebų žodelį ar epitetą, kuriuos papildo daug sakantys gestai, mirksintys žibintai ir nuolat maigomas klaksonas. Labai svarbu suprasti ir įvertinti savo nuotaiką, savijautą, santykius su aplinkiniais, tai yra nustatyti „saugumo priešus“ ir išmokti su jais susitvarkyti.

Psichologai pasakojo apie vieną simpatišką moterį, kuri prisipažino labai mėgstanti vairuoti, tačiau nesugebanti kontroliuoti savo elgesio ir kalbos, kai bendrame mašinų sraute pastebi kitų vairuotojų klaidas. Pirmiausia jai buvo pasiūlyta išmėginti psichologinį būdą, susijusį su sąvokų pakeitimu: kaskart kritinėje situacijoje vietoj keiksmažodžių srauto kaltininko adresu pasakyti iš anksto pasiruoštą frazę, kupiną teigiamų emocijų, pavyzdžiui: „Myliu tave labiau už viską“. Poveikis buvo didesnis negu tikėtasi. Po kelių dienų intonacija tapo draugiška, o po dviejų savaičių pastabėtas stulbinamas dalykas: pasirodo, kad mandagumas ir taktas kelyje taip pat lengvai užkrečia aplinkinius kaip ir agresija.

„Klevo lapas“ ir patirties stoka

Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas teigia, kad daugiausia konfliktų keliuose kyla su prie vairo pasimetusiais vairuotojais, kuriems automobilio valdymas ir suvokimas apie eismą vis dar yra kietas riešutėlis. Dažnai tokie vairuotojai ant savo automobilių būna prisiklijavę žalio klevo lapo lipduką. Suprantama, jie dar nėra įgavę patirties - jos atsiras daugiau laiko praleidus gatvėse.

Blaivumas kelyje

Vienas didžiausių visuomenėje vyraujančių tabu yra vairavimas išgėrus. Tačiau statistika rodo, kad vairavimas kitą rytą po stiprių išgertuvių gali būti ne mažiau pavojingas. Susisiekimo ministerija teikia pataisas dėl antialkoholinių variklio užraktų naudojimo.

Aplinkos suvokimo optimizavimas

Žinoma, kad maždaug 90 proc. informacijos vidutinis sveikas žmogus gauna per akis, 6 proc. - per ausis, o 4 proc. - liesdamas ir suvokdamas. Pirmiausia būtina optimizuoti aplinkos suvokimo ir priėmimo procesą. Pirmiausia važinėkite mašinoje be muzikos ir nesikalbėkite su keleiviais, langą praverkite, kad geriau girdėtųsi pravažiuojančių mašinų keliamas garsas, galimas stabdžių cypimas ar matytumėte spec. tarnybų mašinų žvyturėlius. Išmokite intuityviai bendrame sraute išskirti mašinas, kurioms reiktų skirti daugiau dėmesio.

Vairuotojo aplinkos suvokimo svarba

Sąlyginio reflekso pratimas

Nedidelę vairavimo patirtį turintis žmogus gali labai pagerinti savo veiksmus realiomis sąlygomis kelyje, taikydamas „sąlyginio reflekso“ pratimą. Jo esmę nesunku paaiškinti naudojant sąlyginę paprastą schemą: JEIGU (1 įvykis), TAI (veiksmas), KITAIP (2 įvykis). Įsivaizduojant 1 įvykį ir jį lydintį veiksmą, galima išmokti išvengti kelyje ne vienos nemalonios situacijos (2 įvykis). Tereikia išmokti stebėti aplinką. Kiekvienas moka sukurti daugmaž tikslią pirmo atsitiktinai sutikto asmens charakteristiką: pagal drabužius, eiseną, veido išraišką, elgesį. Galima ne tik nuspėti jo socialinį statusą, bet ir atspėti, kaip jis nusiteikęs jūsų atžvilgiu.

tags: #temperamentu #tipai #ir #ju #elgesys #prie

Populiarūs įrašai: