Nors šiuolaikinis variklis, tinkamai prižiūrimas, gali nuvažiuoti 300 tūkst. km ir daugiau, dalis jų sugenda gerokai anksčiau dėl netinkamų vairavimo įpročių, pigių degalų ar praleistų techninės priežiūros terminų. Variklio programos keitimas, populiariai žinomas kaip „chiptuningas“, leidžia padidinti variklio galią ir sukimo momentą, o kai kuriais atvejais - sumažinti kuro sąnaudas. Tačiau šis procesas kelia diskusijas dėl galimų gedimų ir poveikio automobilio ilgaamžiškumui.
Variklio gedimo signalai ir jų reikšmė
Variklio gedimo lemputė prietaisų skydelyje yra vienas dažniausiai ignoruojamų perspėjimų. Net menkos problemos, signalizuojamos šia lempute, gali greitai peraugti į rimtus gedimus. Paprasčiausias sprendimas - OBD2 diagnostinis skaitytuvas, kuris parodo konkrečią klaidos priežastį.
Išmetamųjų dujų spalva ir kvapas
- Bespalviai išmetamųjų dujų garai - normalus reiškinys.
- Juodi dūmai rodo, kad variklis netinkamai degina degalus. Priežastys gali būti užsikimšęs oro filtras, gedantys degalų purkštukai arba nuovirų kaupimasis variklio viduje.
- Balti dūmai - pavojingesnis požymis, rodantis, kad variklis degina aušinimo skystį.
- Melsvi dūmai reiškia, kad variklis degina alyvą - dažniausia priežastis yra susidėvėję vožtuvų sandarikliai arba stūmoklio žiedai.
- Stiprus, aštrus degančios alyvos kvapas gali rodyti susidėvėjusias tarpines ar guolių pažeidimus - alyva prasisunkia ir patenka ant įkaitusio variklio ar išmetimo kolektoriaus.
- Supuvusių kiaušinių kvapas dažniausiai siejamas su katalizatoriaus gedimu ir vandenilio sulfido dujomis.
Neįprasti variklio garsai
Kiekvienas automobilis skleidžia tam tikrus garsus, prie kurių vairuotojas pripranta. Neįprasti garsai gali signalizuoti apie problemas:
- Aukšto tono cypsėjimas paleidžiant variklį dažniausiai rodo susidėvėjusį pagrindinį (serpantininį) diržą.
- Metalinis barškėjimas gali signalizuoti apie švaistiklio guolių, vairo stiprintuvo siurblio ar generatoriaus problemas.
Lietuvoje, kur didelė dalis automobilių parko viršija 10-15 metų amžių, šie perspėjamieji signalai ypač aktualūs. Vienas vizitas pas mechaniką, kai tik pastebėtas neįprastas požymis, dažnai kainuoja dešimtis eurų, o variklio remontas ar keitimas - šimtus ar tūkstančius.
Chiptuningas: privalumai ir rizikos
Chiptuningas, arba galios didinimas, yra dviejų žodžių derinys: „chip“ - mikroschema, kurioje yra variklio valdymo programa, ir „tuning“ - modifikuoti, reguliuoti, derinti. Šis procesas leidžia ne tik padidinti variklio galią vidutiniškai 20%, bet ir, kai kuriais atvejais, sumažinti kuro sąnaudas iki 10%.
Ar chiptuningas legalus ir saugus?
Algirdas Zaronskis iš „SL Startline“ teigia, kad variklio galingumą didinti yra legalu. Net ir valstybės įstatuose yra numatyta galimybė didinti automobilio galingumą, berods, 20 procentų. Gamintojai palieka tam tikrą rezervą ir kalibravimą, pritaikytą kiek didesniam galingumui. Jei saugiai daromas standartinis chiptuningas gamyklos paliktose ribose, eksploatacinės išlaidos nepakinta, o automobilis tampa greitesnis ir ekonomiškesnis.
Kada chiptuningas galimas ir efektyvus?
Chiptuningas tinka automobiliams, grubiai, nuo 2000 metų, turintiems elektronines kuro įpurškimo valdymo sistemas. Tačiau yra išlygų: kai kurie automobiliai jau iš gamyklų išeina su praktiškai išnaudotu visu rezervu. Nors galima pridėti dar apie 10 kW, darbo ir kainos požiūriu tai gali būti neefektyvu.
Chiptuningo šalutinis poveikis
Jei variklio programos keičiamos maksimaliam galingumui išgauti ar ruošiamas sportui, nekreipiant dėmesio į saugias ribas, viskas pradeda dėvėtis kelis kartus greičiau. Siekiant galingumą kelti dvigubai ar trigubai, reikia keisti daug detalių tvirtesnėmis, o ekonomijos nebelieka - padidėja kuro sąnaudos ir eksploatacinės išlaidos. Svarbu, kad automobilis būtų techniškai tvarkingas ir žinoma tikra jo rida.
Programavimo ypatumai
Senesniems automobiliams, kuriuose variklio valdymo programa įrašyta į vienkartinio įrašymo mikroschemą, gali tekti ją išlituoti ir pakeisti nauja. Šiuolaikiniai automobiliai dažniausiai programuojami neišimant ar neardant valdymo bloko. Programos ruošiamos individualiai, atsižvelgiant į automobilio parametrus, kliento norus ir vairavimo stilių.
Specialistai atlieka kruopščią autodiagnostiką, matuoja automobilio galią 4WD-4X4 ISO 1940-1:2003(E) standartą atitinkančiu galios matavimo stendu.
Dažniausi TDI variklių gedimai po chiptuningo
Suodžių filtras (DPF)
Suodžių filtras (DPF - Diesel Particulate Filter) yra svarbi šiuolaikinių dyzelinių variklių išmetamųjų dujų sistemos dalis, skirta sulaikyti kietąsias daleles. Techniniu požiūriu DPF yra keramikos pagrindu pagamintas filtras su korio formos struktūra.
DPF regeneracija
Laikui bėgant susikaupę suodžiai kaupiasi DPF ir turi būti periodiškai sudeginami regeneracijos proceso metu, kuris vyksta trimis formomis:
- Pasyvi regeneracija vyksta natūraliai, kai išmetamųjų dujų temperatūra pakankamai aukšta (ilgų kelionių metu).
- Aktyvi regeneracija įsijungia, kai variklio valdymo blokas (ECU) papildomai įpurškia kurą, kad pakeltų išmetamųjų dujų temperatūrą.
- Priverstinė regeneracija atliekama rankiniu būdu naudojant diagnostinę įrangą, kai filtras stipriai užsikimšęs.
DPF užsikimšimo priežastys
Dažniausios DPF užsikimšimo priežastys:
- Netinkama variklio priežiūra, pvz., netinkamas galios didinimas ar prastos kokybės kuro naudojimas.
- Dažnas važiavimas miesto sąlygomis, kai nepasiekiama tinkama duslintuvo ir aušinimo skysčio temperatūra.
- Netinkamai veikianti automobilio sensorika.
- Kitų aplinkinių ir pagalbinių ekologinių sistemų gedimai (pvz., EGR, sklendės, pakaitinimo žvakių ar relės gedimai).
DPF valymas ir tarnavimo laikas
DPF valymas naudojant specialias plovimo mašinas yra pažangus metodas, kai aukšto slėgio vandens srovė su specializuotais plovikliais pašalina suodžių ir pelenų likučius. Optimaliai eksploatuojant ir reguliariai prižiūrint, DPF paprastai tarnauja nuo 150 000 iki 300 000 kilometrų. Tačiau, dažnas važiavimas trumpais atstumais, žemos kokybės kuras ar variklio gedimai gali drastiškai sutrumpinti filtro tarnavimo laiką.
Išmetamųjų dujų recirkuliacijos vožtuvas (EGR)
EGR sistema skirta sumažinti azoto oksidų (NOx) emisiją, grąžinant dalį išmetamųjų dujų atgal į degimo kamerą. Gedimai gali sukelti variklio veikimo sutrikimus, galios praradimą ar padidinti kuro sąnaudas. Dažnai rekomenduojamas EGR programinis remontas, siekiant išvengti šių problemų.
Chiptuningas ir pavarų dėžė
Vienareikšmiškai nerekomenduojama „chipinti“ automobilių su automatinėmis greičių dėžėmis, nes pastarosios yra apskaičiuotos tam tikram sukimo momentui, ir kiekvienas papildomas Nm labai neigiamai atsiliepia greičių dėžės tarnavimo laikui. Nors yra ir sėkmingų pavyzdžių, pavyzdžiui, VW Touran 2.0 TDI su DSG, kuris po chiptuningo važiuoja puikiai, tačiau absoliučiai dūmingumo pašalinti nepavyko.
DSG (vok. Direkt Schalt Getriebe arba angl. Direct Shift Gearbox) - dviejų sankabų greičių dėžė, veikianti automatiniu arba pusiau automatiniu režimu. Iš esmės tai dvi pavarų dėžės, sudėtos į vieną korpusą. DSG turi „žinoti“ bent apytiksliai, ką gauna iš variklio, kad teisingai suskaičiuotų viso proceso eigą. Programavimo srityje su šiomis dėžėmis dar yra daug kur tobulėti.
BMW SMG (Sequential Manual Gearbox) 2 kartos dėžė yra panašios konstrukcijos, tik be sankabos, valdoma hidraulikos. Iš programavimo pusės, variklio valdymo programoje iš esmės yra dvi programos: viena skirta paties variklio valdymui, kita - dėžei, plius atskiras modulis dėžėje, kurio programuoti nereikia.
Realios patirtys ir atsargumas
Daugelis klientų, programavusių automobilius ir juos pakeitę kitais, sugrįžta didinti galingumo su sekančiu automobiliu. Tai rodo pasitikėjimą paslaugomis. Pavyzdžiui, vienas klientas, chipavęs TDI automobilį "Vimota" įmonėje, per metus nuvažiavo virš 60 tūkstančių kilometrų be jokių šalutinių trūkumų. Kitas, chipavęs HDI automobilį, pralėkė apie 30 tūkstančių kilometrų ir yra patenkintas. Tačiau šie atvejai buvo su mechaninėmis greičių dėžėmis.
Nors chiptuningas gali suteikti daugiau galios ir ekonomijos, ypač Lenkijos keliuose manevruojant tarp fūrų, svarbu tai daryti saikingai, neperspaudžiant parametrų. Jei variklis yra pradinės galios, pvz., Toyota Avensis su 85 kW, didinti iki 105 kW gali būti rizikinga, nes tai gali sumažinti variklio ilgaamžiškumą. Tokiu atveju variklio komponentai, tokie kaip plaukiojantis dviejų masių smagratis, gali neatlaikyti padidėjusio sukimo momento.
tags: #tdi #gedimas #po #chipavimo