Pasauliniu mastu perdirbama beveik 100 procentų naudotų automobilių švino rūgštinių akumuliatorių medžiagų. Tai pabrėžia šių atliekų tvarkymo svarbą ir efektyvumą, nors to negalima pasakyti apie sparčiai populiarėjančiose elektromobiliuose naudojamas ličio jonų baterijas. Europos Komisija (EK) siekia, kad jau nuo kitų metų visos pramoninės, automobilių arba elektra varomų transporto priemonių baterijos būtų surenkamos ir perdirbamos. Tai leistų iš baterijų išgauti vertingas medžiagas, tokias kaip kobaltas, litis, nikelis bei švinas, ir neutralizuoti jų neigiamą poveikį klimatui.
Švino rūgštinių akumuliatorių vertė ir perdirbimo nauda
Netinkami naudojimui automobilių švino akumuliatoriai turi teigiamą rinkos vertę. Už jų pridavimą atliekų tvarkytojai netgi sumoka atlygį. Perkant naują akumuliatorių ir prekybos vietoje paliekant seną, iš prekybininkų galima tikėtis nuolaidos. Dėl šios priežasties netinkamų naudojimui akumuliatorių nepamatysime pakelėse ar pamiškėse, nors besimėtančių senų padangų ir kitų vertės rinkoje neturinčių automobilių atliekų yra apstu.
Švino rūgštiniai akumuliatoriai yra vieni iš labiausiai perdirbamų pramoninių produktų. Tinkamai perdirbus, iš jų išgaunamas švinas, plastikas ir rūgštis, kurie gali būti pakartotinai panaudojami. Didžioji dalis akumuliatoriaus sudedamųjų dalių gali būti perdirbamos ir grįžti į rinką kaip nauji produktai. Perdirbimo metu akumuliatoriai išardomi, atskiriamos švino plokštės, plastikiniai korpusai, elektrolitas. Tai turi didelę aplinkosaugos naudą, tausojant gamtinius išteklius.
Švino rūgštinių akumuliatorių keliamas pavojus
Švino rūgštiniai akumuliatoriai - tai atlieka, turinti daug pavojingų cheminių medžiagų, tokių kaip sunkieji metalai ir elektrolitas. Akumuliatoriuose esantis švinas laikomas pirmos pavojingumo klasės elementu. Jis gali patekti į organizmą garų pavidalu, per kvėpavimo takus kaip dulkės bei per virškinimo traktą. Švinas, kaip ir visi sunkieji metalai, patekęs į organizmą ūmaus apsinuodijimo nesukelia, tačiau kaupiasi ir sukelia lėtines ligas.
Sveikatai pavojinga ir sieros rūgštis, naudojama gaminant akumuliatorius. Sieros rūgštis garuoja ir patenka į žmogaus organizmą per kvėpavimo takus. Išpylus sieros rūgštį tiesiog ant žemės, toje vietoje bus išdeginta visa augmenija.
Netinkamai tvarkomi seni akumuliatoriai, irimo proceso metu ar pažeidus akumuliatoriaus korpusą, į aplinką išskiria daug pavojingų medžiagų. Šios pavojingos medžiagos užteršia gruntinius vandenis, nuodija dirvožemį, augalus ir daro neigiamą poveikį žmogaus sveikatai. Švino akumuliatoriai gali būti itin kenksmingi aplinkai, jei jie nėra tinkamai tvarkomi. Akumuliatoriuose esanti rūgštis ir švinas gali užteršti dirvožemį ir vandenį, jei jie nėra tinkamai utilizuojami.
Tinkamas švino akumuliatorių atliekų tvarkymas
Reikalavimai rūšiavimui ir surinkimui
Baterijų ir akumuliatorių atliekos turi būti surenkamos atskirai, tam skirtuose specialiuose konteineriuose, statinėse, dėžutėse ar kitokiose talpyklose. Šis simbolis, kuriuo paženklintos baterijos ir akumuliatoriai, reiškia, kad baterijų ir akumuliatorių atliekas reikia rinkti atskirai, nešalinti jų kartu su nerūšiuotomis komunalinėmis atliekomis. Tiek akumuliatorių, tiek baterijų atliekų negalima maišyti su kitomis atliekomis.
Ko negalima daryti su naudotais akumuliatoriais:
- Šalinti kartu su komunalinėmis atliekomis. Pavojingųjų atliekų šalinimas kartu su nerūšiuotomis komunalinėmis atliekomis yra uždraustas ir reglamentuojamas teisės aktų.
- Savavališkai ardyti. Nerimą kelia tai, kad kai kurie gyventojai greičiausiai vis dar galvoja, jog panaudoti akumuliatoriai yra vertingi vien dėl juose esančių metalų, o visas kitas dalis tiesiog galima išmesti bet kur.
- Maišyti su kitomis atliekomis.
Surinkimo vietos
Lietuvoje veikia pavojingų atliekų surinkimo ir perdirbimo sistema: švino rūgštiniai akumuliatoriai sėkmingai perdirbami. Iš vartotojų atliekos surenkamos nemokamai, nereikalaujant pirkti naują bateriją ar akumuliatorių.
Akumuliatorius galima nemokamai priduoti į:
- Savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Prieš vežant atliekas į artimiausią aikštelę, reikėtų pasitikslinti, kokias atliekas ji priima, nes skirtingose aikštelėse priimamos skirtingos atliekos. Išsamią informaciją apie savivaldybėse veikiančias didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, jų adresus, darbo laiką ir priimamas atliekas teikia savivaldybių atstovai.
- Pavojingų atliekų surinkimo taškus.
- Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančias įmones, jeigu asmuo naudojasi šių įmonių paslaugomis, tvarkydamas savo transporto priemonę.
Atliekų tvarkymo įmonės, pavyzdžiui, UAB „Žalvaris“ ir UAB „Autovarža“, yra registruoti akumuliatorių ir kitų pavojingųjų bei nepavojingųjų atliekų tvarkytojai, priimantys baterijas ir akumuliatorius bei baterijų ir akumuliatorių atliekas nemokamai, vadovaudamiesi Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka ir LR atliekų tvarkymo įstatymu.
Visas perdirbimo procesas paaiškintas
Švino akumuliatorių supirkimas
Netinkami naudoti transporto priemonių akumuliatoriai yra viena dažniausiai pasitaikančių pavojingųjų atliekų. Senų švino akumuliatorių supirkimas yra ne tik finansiškai naudingas, bet ir prisideda prie tvarumo bei aplinkos išsaugojimo. Supirkimo kaina priklauso nuo akumuliatoriaus tipo, svorio ir rinkos kainų.
Situacija Lietuvoje ir ateities iššūkiai
„Apskritai Lietuvoje dėl dalies verslo šešėlyje turime išskirtinę situaciją, kai švino rūgštinių akumuliatorių sutvarkomas (perdirbamas) kiekis pastaraisiais metais mažėja ir yra kur kas didesnis nei oficialus gamintojų ir importuotojų atskirai vidaus rinkai tiektas automobilių akumuliatorių kiekis“, - sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2017 metais Lietuvoje buvo surinkta ir sutvarkyta beveik 13 tūkst. tonų švino akumuliatorių atliekų, tačiau 2019-aisiais jų kiekis jau sumažėjo iki maždaug 11 tūkst. tonų. Pagal Lietuvos Vyriausybės atliekų tvarkymo užduotis, būtina surinkti ir perdirbti 45 proc. akumuliatorių atliekų.
Ličio jonų baterijų iššūkis
Pastaraisiais metais itin plačiai visame pasaulyje paplitusius švino rūgštinius akumuliatorius, ypač montuojamus transporto priemonėse, keičia ličio jonų baterijos. Tačiau elektra varomo transporto priemonių baterijos yra gerokai didesnės ir sunkesnės nei įprastuose automobiliuose.
Tikslių duomenų, kiek šiuo metu pasaulyje perdirbama elektromobilių ličio jonų baterijų, nėra. Paulas Andersonas iš Birmingemo universiteto skaičiuoja, kad pasauliniu mastu yra perdirbama tik apie 5 proc. „ES prognozuoja, kad iki 2030 metų Europos keliuose bus 30 mln. elektromobilių. Tai reiškia, kad jau po 10-15 metų ličio jonų baterijų, kurių eksploatacijos amžius baigsis, rinkoje bus itin daug ir bus būtini dideli jų perdirbimo bei pakartotinio panaudojimo pajėgumai“, - pažymi A. Pakštaitė-Marcinkienė.
Žiedinę ekonomiką ir Europos žaliąjį kursą pasirinkusi Europos Sąjunga (ES), norėdama neutralizuoti baterijų neigiamą poveikį klimatui ir tausoti senkančius gamtos išteklius, siekia, kad jau nuo kitų metų pramoninės, automobilių arba elektra varomų transporto priemonių baterijos būtų surenkamos ir perdirbamos visos. Perdirbimo dėka būtų išgautos vertingos medžiagos, kaip kobaltas, litis, nikelis ir švinas. Galiotų principas „teršėjas moka“, todėl už visų baterijų surinkimą ir perdirbimą būtų atsakingi elektromobilių gamintojai ir importuotojai.
Lietuvai taip pat reikės rasti būdų, kaip susidoroti su augančiu elektromobilių ličio jonų baterijų srautu. Dėl mažos rinkos dauguma dabar surenkamų ličio jonų baterijų, naudojamų, pavyzdžiui, elektronikos įrenginiuose, perdirbimui eksportuojamos į kaimynines šalis. Tačiau augantys elektromobilių baterijų kiekiai skatins ir atliekų perdirbėjus ieškoti naujų galimybių.
Visuomenės švietimas ir automobilių atliekų tvarkymas
Gamintojų ir importuotojų asociacija kartu su partneriais yra sukūrusi automobilių atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemą, todėl sunkumų tinkamai rūšiuoti atliekas tikrai neturėtų būti. Be to, asociacija, siekdama šviesti visuomenę ir skatinti autoservisus tinkamai rūpintis automobilių atliekomis, kasmet visoje Lietuvoje vykdo aplinkosauginius projektus „Mes rūšiuojam. Autoservise“ ir „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“. Tinkamas akumuliatorių atliekų surinkimas, rūšiavimas ir perdirbimas saugo aplinką ir tausoja gamtinius išteklius.
Panaudotos automobilių dalys - hidrauliniai (tepaliniai) amortizatoriai, akumuliatoriai, degalų, tepalų ir oro filtrai - yra itin kenksmingos aplinkai medžiagos. Perdirbant degalų ir tepalų filtrus, tepalinius amortizatorius išgaunamas metalas ir alyva, o iš oro filtrų - plastmasė ir filtruojanti medžiaga. Alyva yra regeneruojama arba sudeginama. O visos iš automobilio dalių išgautos medžiagos - metalas, švinas, plastmasė - naudojamos pakartotinai, gaminant kitą produkciją.
tags: #svino #akumuliatoriu #perdirbimas