Kiekvienas eismo įvykis yra unikalus, tačiau jo pasekmės gali būti ilgalaikės ir sudėtingos. Nuo fizinių sužalojimų iki psichologinių traumų ir socioekonominių sunkumų - avarijos pakeičia žmonių gyvenimus. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines eismo įvykių pasekmes sveikatai ir kaip sumažinti riziką.
Eismo įvykių priežastys ir prevencija
Pasirengimas ir atidumas kelyje
Skubėjimas ir intensyvus eismas, ypač šventiniu laikotarpiu, didina eismo nelaimių tikimybę. Siekiant išvengti nemalonių situacijų, svarbu tinkamai pasiruošti kelionei ir būti itin atidžiam kelyje.
- Bandomosios deklaracijos pildymas: rekomenduojama namuose užpildyti bandomąją eismo įvykio deklaraciją (popierinę ar elektroninę), kurią galima rasti LR transporto priemonių draudikų biuro svetainėje. Tai suteikia didesnį pasitikėjimą savimi realioje situacijoje.
- Kelionės laiko planavimas: planuokite kelionės laiką ir stenkitės išvykti anksčiau, ypač intensyvaus eismo metu. Venkite kelionių tamsiu paros metu, ypač užmiestyje, kur matomumas yra ribotas, o sąlygos gali būti pavojingesnės.
- Automobilio būklės tikrinimas: prieš kelionę patikrinkite automobilio būklę - padangų slėgį, alyvos lygį, apšvietimą ir kitus esminius techninius dalykus. Tai padės išvengti gedimų kelyje.
- Atidumas kelyje: atrodo, kad eismas juda taip lėtai, kad nereikia ypatingo dėmesio. Tačiau būtent tada ir įvyksta avarijos, kai žmonės nesureaguoja į staigų stabdymą ar persirikiavimą. Svarbu stebėti ne tik priešais esantį automobilį, bet ir tai, kas vyksta prieš jį.
- Posūkių signalų naudojimas: posūkių signalai yra būtinas įrankis kiekviename manevre, kad aplinkiniai vairuotojai žinotų jūsų ketinimus.
- Pagarba kelyje: savitarpio pagarbos principas turėtų galioti net spūstyse.
Alkoholio poveikis vairavimui
Alkoholis yra viena pagrindinių nelaimingų atsitikimų kelyje priežasčių. Nors nelaimių statistika šokiruoja, įpročio prie vairo sėsti išgėrus vis dar neatsisako dažnas vairuotojas.
- Statistika: Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) duomenimis, per praėjusius metus neblaivūs vairuotojai sukėlė 182 eismo įvykius. Iki 2022-ųjų birželio mėnesio neblaivūs vairuotojai sukėlė 77 eismo įvykius, kurių metu žuvo 4 žmonės, dar 100 asmenų buvo sužeista.
- Poveikis elgesiui: net ir nedidelė alkoholio dozė lėtina vairuotojo reakciją, neigiamai veikia regą ir klausą, trukdo judesių koordinaciją. Alkoholis keičia bendrą žmogaus elgseną, skatindamas neatsakingus veiksmus.
- Alkoholio koncentracijos poveikis:
- 0,2 promilės: pakinta jausmai ir nuotaika.
- 0,5 promilės: žmogus atpalaiduojamas, apsvaigsta, sumažėja vidinė kontrolė.
- 0,8 promilės: paveikiama raumenų koordinacija ir reakcija į aplinkos veiksnius.
- 1,0 promilės: judesiai tampa nekoordinuoti, silpsta gebėjimas racionaliai protauti.
- 1,5 promilės: skatinamas neatsakingas elgesys, atsiranda euforijos jausmas, sunku stovėti, vaikščioti, kalbėti.
- 2,0 promilės: smarkiai paveikiami judėjimo ir emocijų valdymo centrai: kalba tampa nerišli, žmogus svirduliuoja, netenka pusiausvyros, prasideda haliucinacijos.
- Nuo 4,0 promilės: dažniausiai prarandama sąmonė.
- 4,5 promilės: sulėtėja, o vėliau visiškai sutrinka kvėpavimas.
- Nuo 5,0 promilės: gali ištikti mirtis.
Vairavimas išgėrus – kaip alkoholis veikia jūsų organizmą?
Greičio viršijimo pasekmės
Nustatyto leistino greičio viršijimas arba saugaus greičio nepasirinkimas vis dar yra viena dažniausių Lietuvoje įvykstančių eismo įvykių priežasčių. Policija skelbia, kad dėl greičio keliuose kasmet žūva maždaug 40 žmonių, o dar 900 yra sužeidžiami.
- Reakcijos laikas: kuo didesnis greitis, tuo mažiau laiko vairuotojas turi suvokti kliūtį ir sustabdyti automobilį. Pavyzdžiui, važiuojant 50 km/val. greičiu, sustojimui reikia 13 metrų, o važiuojant 40 km/val. - 8,5 metrų.
- Sužalojimų tikimybė: vidutiniam važiavimo greičiui išaugus 1 km/val., tikimybė būti sužeistam avarijoje padidėja 3 proc., o fatalaus įvykio tikimybė išauga 4-5 proc. Važiuojant 80 km/val. greičiu, mirties tikimybė išauga 20 kartų, lyginant su avarija važiuojant 30 km/val.
- Pėsčiųjų saugumas: pėstieji turi maždaug 90 proc. tikimybę išgyventi, kai yra partrenkiami automobilio, judančio 30 km/val. greičiu. Ši tikimybė sumenksta iki 50 proc. važiuojant 45 km/val., o važiuojant 80 km/val. partrenktas žmogus galimybės išgyventi beveik nebeturi.
Sveikatos pasekmės po avarijos
Fiziniai sužalojimai
Eismo įvykiai gali sukelti įvairius fizinius sužalojimus, nuo nedidelių nubrozdinimų iki sunkių, gyvybei pavojingų traumų. Sunkių sužalojimų atveju žmogus gali patirti ilgalaikes pasekmes - nuolat varginančius galūnių, stuburo skausmus, judėjimo apribojimus, laikiną ar net nuolatinę negalią. Tai gali turėti ilgalaikį poveikį žmogaus fiziniam funkcionavimui ir gyvenimo kokybei.
Kas vyksta su žmogaus kūnu avarijos metu?
Trauma eismo įvykio metu įvyksta, kai staiga judėjęs žmogaus kūnas yra sustabdomas kitų kliūčių, tarkime, automobilio viduje ar išorėje esančio objekto. Tas staigus kūno judėjimo sustabdymas erdvėje sugeria žmogaus struktūros energiją, kuri pasireiškia kaulų ar audinių vientisumo pažeidimu.
- Traumų įvairovė: eismo įvykio metu nutinkančių traumų įvairovė yra labai didelė - nuo galvos ir galūnių traumų iki vidaus organų pažeidimų. Kuo didesnis greitis, tuo sužalojimai sunkesni.
- Kinetinės energijos traumos: didelės kinetinės energijos traumos yra pačios grėsmingiausios, mirtingiausios arba labiausiai žalojančios ir paliekančios ilgalaikes tiek moralės, tiek sveikatos sutrikdymo pasekmes. Kinetinė trauma yra visų organų sukrėtimas, po tokių nelaimių gali nelikti nei vienos kūno dalies, kuri nebūtų nukentėjusi.
- Saugos diržų ir oro pagalvių vaidmuo: saugos diržai, nors ir negali apsaugoti nuo visų sužalojimų, efektyviai gelbsti gyvybes. Jie sulaiko kūną vietoje, tačiau vidaus organai vis dar juda tokiu pačiu greičiu, kaip ir automobilis, kol atsitrenkia į pilvo sieną. Nemaža apkrova tenka raktikauliams ir šonkauliams, kurie gali lūžti. Tačiau, jei žmonės nesegėtų saugos diržų, susidūrimas kelyje galėtų baigtis ir smegenų traumomis.
- Automobilių konstrukcija: automobiliai kuriami taip, kad sugertų smūgio jėgą ir ją nukreiptų, tačiau žmogaus kūnas tam nėra pasiruošęs. Kuo didesnis greitis, tuo šių zonų veiksmingumas mažėja. Lūžtančios detalės ir linkstantys metalai gali prispausti ar sužaloti žmogų, o esant dideliam greičiui automobilis gali apsiversti ar net perlūžti pusiau.
Išgyvenamumą lemiančios trys mirčių bangos
Eismo įvykio metu patirti sužalojimai, anot Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus vadovo Lino Darginavičiaus, skirstomi į tris bangas, kurios lemia žmogaus išgyvenamumą:
- Pirmoji banga: per kelias minutes, eismo įvykio vietoje, atsiradę sužalojimai. Tai sužalojimai, kurie nėra suderinami su žmogaus gyvybe.
- Antroji banga: ateina maždaug per pirmą valandą po įvykio. Tai yra tas tarpas, kada gydytojai turi dėti maksimalias pastangas, kad išgelbėtų kuo daugiau žmonių.
- Trečioji banga: tolimosios komplikacijos, kurios pasireiškia praėjus kelioms dienoms ar savaitėms po eismo įvykio. Tai ne gydytojų sukeltos infekcijos, o pati iš savęs komplikuota gijimo eiga. Pavyzdžiui, atviro galūnės lūžio atveju žaizdos gali būti užterštos derva ir dulkėmis, vėliau nuo jų prasideda infekcijos arba uždegimai, kurie kartais baigiasi net mirtimi.
Psichologinės ir socioekonominės pasekmės
Avarija gali sukelti emocinę ir psichologinę traumą. Po avarijos žmogus gali patirti posttrauminio streso sutrikimą, depresiją, nerimą ar kitas psichologines problemas. Tai gali turėti įtakos emocinei sveikatai, santykiams, socialinei integracijai ir gyvenimo džiaugsmui.
Ilgalaikiai sužalojimai gali turėti įtakos žmogaus gebėjimui dirbti ir užsidirbti pragyvenimui. Gydyti ir reabilituoti sužalojimus gali reikalauti didelių medicinos išlaidų. Tai gali sukelti finansinius sunkumus ir poveikį gyvenimo kokybei. Priklausomai nuo sužalojimo, žmogus gali prarasti savarankiškumą, tapti priklausomu nuo kitų asmenų pagalbos kasdieninėse veiklose. Tai neabejotinai turėtų įtakos socialinei ir asmeninei gyvenimo sferai.
Veiksmai įvykus avarijai ir pirmoji pagalba
Kaip elgtis įvykus eismo įvykiui?
Nors avarijos niekas nelaukia, jų tikimybė spūstyse išauga. Pirmasis žingsnis tokioje situacijoje yra užtikrinti savo ir aplinkinių saugumą:
- Įjunkite avarinius žibintus ir, stovėdami lauke, būtinai apsivilkite ryškiaspalvę, šviesą atspindinčią liemenę. Kai temsta taip anksti, būti matomam yra būtina.
- Venkite stovėti tarp dviejų susidūrusių automobilių.
- Nufotografuokite įvykio vietą: ne tik automobilius ir jų pažeidimus, bet ir jų padėtį kitų objektų - ženklų, pastatų, stulpų ar medžių - atžvilgiu.
- Kada kviesti policiją: policija kviečiama tik tada, kai avarijos metu sužeidžiamas arba žūsta žmogus, arba dalyviai nesutaria dėl avarijos aplinkybių. Dažnai policijos kvietimo galima išvengti šaltai ir objektyviai vertinant situaciją bei pripažįstant, kuris vairuotojas yra kaltas dėl įvykio.
- Konsultacija: jei kyla abejonių dėl to, kuris vairuotojas kaltas, visada galima paskambinti patyrusiems, KET gerai išmanantiems artimiesiems - šeimos nariams, draugams - ir su jais pasitarti.
- Deklaracijos pildymas: elektroninė deklaracija yra puikus įrankis, padedantis išvengti klaidų. Tačiau svarbu žinoti, kad naudojant el. deklaraciją automobilių patraukti negalima, kol nėra užpildyta visa deklaracija. Prieš patraukdami automobilius, nufotografuokite įvykio vietą ir užpildykite svarbiausias deklaracijos dalis: įvykio datą, laiką, aplinkybes, eismo įvykio schemą, automobilių ir vairuotojų duomenis bei nurodykite, kuris vairuotojas yra kaltas dėl įvykio.
Pirmosios pagalbos teikimas avarijos vietoje
Pirmosios pagalbos teikimo kursai yra privalomoji vairavimo egzamino dalis daugumoje ES šalių. Sugebėjimas greitai reaguoti nelaimingo atsitikimo metu tampa gyvybiškai svarbiu momentu.
- Savo saugumas - prioritetas: būtinai įsitikinkite, kad eismas visiškai sustojo, o aplink esantys žmonės buvo informuoti apie įvykusią avariją, kad išvengtumėte dar daugiau aukų.
- Degalų ir skysčių valdymas: jei matote ant važiuojamosios kelio dalies išsiliejusius degalus, kitus degius skysčius, pirmiausiai atjunkite stovinčių transporto priemonių variklius.
- Aukų skaičiaus nustatymas: apsidairykite ir nustatykite tikslų transporto priemonių bei keleivių skaičių, patekusių į eismo įvykį.
- Sąmonės patikrinimas: įsitikinkite, kad žmogus nepraradęs sąmonės.
- Kvėpavimo takų užtikrinimas: užtikrinkite, kad sužeistasis galėtų kvėpuoti ir būtų atviri kvėpavimo takai, jis galėtų būti šiek tiek palinkęs į priekį ar į vieną šoną.
- Judesių apribojimas: stenkitės kuo mažiau judinti ar juolab sukinėti žmogų.
- Ramybės išlaikymas: kalbėkite ir drąsinkite itin ramiu tonu, nesukeliant išgąsčio.
- Gaivinimas: jei žmogus nekvėpuoja, bandykite jį atgaivinti. Tai pirmas žingsnis prieš kviečiant medikus.
- Traukimas iš automobilio: žmogų be sąmonės iš automobilio ar kitos transporto priemonės bandykite ištraukti tik esant būtinybei (sprogimo, gaisro tikimybei). Kad viską atliktumėte tinkamai, dar kartą raginame pasikonsultuoti su pagalbos centro operatoriais.
- Perkėlimas į saugią vietą: visi nukentėjusieji turi būti patraukiami iš vietos, kurioje mėtosi avarijos metu atskilusių nuolaužų skeveldros, į saugesnę vietą.
- Nukentėjusiųjų raminimas: turėkite omenyje, kad įvykis gali itin stipriai paveikti žmones, tad stenkitės kuo greičiau juos nuraminti ir neleiskite blaškytis ar stipriau judėti.
- Įstrigusiųjų būklės sekimas: įstrigusių transporto priemonėje būklę svarbu sekti nuolatos, o pagalbą teikiančias tarnybas informuoti nedelsiant.
- Įvykio laiko prisiminimas: jei avarijos metu buvote netoliese, pasistenkite prisiminti kuo tikslesnį įvykio laiką, kas ypač svarbu gelbėtojams.
- Kaklo prilaikymas: svarbu, kad nuošalyje neliktų ir esantys aplinkui, nes papildoma pagalba prilaikant sužeistojo kaklą tampa vienu svarbiausiu faktoriumi.
- Supratingumas su sąmoningu asmeniu: jei avarijos metu iš automobilio iškritęs asmuo yra sąmoningas, stenkitės jo per daug nejudinti. Įsitikinkite, ar eismas kontroliuojamas užtikrinant visišką saugumą.
Draudimo aspektai po avarijos
Draudimo rizikos pasikeitimas
Dažnai savo transporto priemonę duodame vairuoti vaikams, draugams ar kitiems asmenims, nesusimąstydami, kokios gali kilti pasekmės tuo atveju, jeigu toks asmuo padarys eismo įvykį. Sudarydami draudimo sutartį atkreipiame dėmesį į draudimo įmokos dydį, tačiau dažnai neįvertiname aplinkybių, kuriems asmenims suteiksime teisę vairuoti apdraustą transporto priemonę.
- Draudėjo pareiga: transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (TPVCAPDĮ) yra įtvirtinta draudėjo pareiga pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti.
- Informavimas apie rizikos padidėjimą: draudėjo pareiga draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.1010 str. 1 d. Pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei rizika padidėja, o visais kitais atvejais - tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.
- Papildoma įmoka: tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja, draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką.
- Pasekmės nesant bendradarbiavimo: bendradarbiavimo pareigos nevykdymo pasekmė - neigiamų padarinių atsiradimas, suteikiantis draudikui teisę pateikti draudėjui atgręžtinį reikalavimą atlyginti dalį trečiajam asmeniui išmokėtų sumų. Ši draudiko teisė yra įtvirtinta ir TPVCAPDĮ 22 straipsnyje.
Teismų praktika dėl draudimo išmokų
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad draudikams yra suteikta galimybė nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo skirtingo tikėtinumo laipsnio draudikui sukurti tikimybę vykdyti įsipareigojimus trečiojo asmens naudai.
- Rizikingesnis vairavimas: asmenų, neturinčių dvejų metų vairavimo patirties, vairavimas yra rizikingesnis, todėl draudikas turi teisę nustatyti, kad tokių asmenų mokama draudimo įmoka yra didesnė.
- Išmokos dalies grąžinimas: nustatant, į kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimą pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 62.2 punktą draudikas įgijo teisę, turi būti atsižvelgiama į tai, kokia apimtimi draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutartį, ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu.
- Maksimalios išmokos grąžinimas: eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse numatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Teismų praktika rodo, kad toks priteisimas gali būti taikomas, jei pažeidimas buvo reikšmingas, pvz., vairuojantis asmuo neturėjo reikiamo amžiaus ar vairavimo stažo.
- Rizikos padidėjimo vertinimas: teismas pažymėjo, kad savaime negalima visais atvejais laikyti, kad jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas visais atvejais padidina draudimo riziką tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies. Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir taikydamas draudimo rizikos padidėjimo kriterijų, nusprendė priteistiną sumą sumažinti iki 25 proc., jei rizikos pasikeitimas nebuvo žymus.
tags: #sveiaktos #pasekmes #po #avarijos