Šv. Jokūbo kelias, arba ispaniškai Camino de Santiago, yra piligriminis kelias, kuriuo tikintieji keliauja į Santjago de Kompostelos (isp. Santiago de Compostela) miestą Ispanijoje. Čia, įspūdingoje katedroje, ilsisi Šv. apaštalas Jokūbas.
Šv. Jokūbo kelio ištakos ir simbolika
Nors bet koks kelias į Santjago de Kompostelą galėtų būti vadinamas Jokūbo keliu, istoriškai susiklostė keletas pagrindinių maršrutų, žinomų kaip Camino de Santiago. Viena iš ryškiausių šio kelio atpažinimo priemonių yra šukutės kriauklės ženklas. Šv. Jokūbo, kaip žvejų globėjo, simboliu tapusi kriauklė istoriškai buvo naudojama ir kaip atpažinimo ženklas, ir kaip indas vandeniui semti.
Kalbama, kad kriauklės briaunos simbolizuoja daugybę kelių, kuriuos įveikia piligrimai, galiausiai sueinančių į vieną tašką - Santjago de Komposteloje esančią Šv. Jokūbo kapavietę.
Šv. Jokūbo keliai Europoje
Labiausiai pasaulyje žinoma piligrimystės vieta yra Santjago de Kompostela miestas Ispanijoje, kur yra Šv. Jokūbo apaštalo kapas katedroje, ir platus kelių tinklas, besidriekiantis per visą Ispaniją. Camino de Santiago kasmet eina šimtai tūkstančių piligrimų.
Tačiau Šv. Jokūbo keliai iki Ispanijos veda ir nuo kitų Europos valstybių, o jais į Santjago keliaudavo ir keliauja piligrimai iš visos Europos. Kiekviena Vakarų Europos šalis turi savo Šv. Jokūbo kelius, turinčius savo pavadinimus tos šalies kalba: prancūzai - Chemin de Saint Jacques, vokiečiai - Jakobsweg, anglakalbiai - Saint James ways, belgai ir olandai - Jacobsroute ir t.t. Šiuo metu piligriminiais keliais rūpinamasi tiek kiekvienoje šalyje individualiai, tiek ir visoje Europoje.
Lietuvos įsijungimas į Šv. Jokūbo kelių tinklą
Nors garsiausias Šv. Jokūbo kelias driekiasi Ispanijoje, 2016 metais Lietuva įsijungė į Europos Šv. Jokūbo kelių tinklą, taip pažymėdama bendras Europos krikščioniškas šaknis.
- 2016 m. birželio 2 d. LR Vyriausybė priėmė nutarimą „Dėl Švento Jokūbo kelio per Lietuvą“, kurio priede - 32 šventovių sąrašas. Tai - Šv. Jokūbo kelių stotys Lietuvoje, apimančios 11 veikiančių Šv. Jokūbo bažnyčių ir kitas šventoves.
- 2016 m. gegužės 31 d. buvo įsteigta Lietuvos Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacija, kuri šiuo metu vienija 25 Lietuvos savivaldybes.
Nuo tada Lietuvoje galima aplankyti 32 Šv. Jokūbo simboliu - kriaukle - pažymėtas vietas.
Šv. Jokūbo kelio ženklai Lietuvoje
Piligrimų keliai Lietuvoje yra žymimi specialiu, visoje Europoje vienodu, Šv. Jokūbo kelio ženklu - geltona kriaukle mėlyname fone. Greta tradicinių geltonų rodyklių, šie ženklai padeda piligrimams orientuotis maršrutuose.
Kauno kriauklės
Kaune iš viso atsiras 49 tokios kriauklės, kuriomis bus sužymėta visa „Camino Lituano“ kelio atkarpa per miestą. Iki šiol per Kauną einantiems piligrimams reikėjo kliautis ir žemėlapiu, nes kryptį žymintys ženklai buvo tik miesto pakraščiuose.
16 kriauklių Kauno centre, ant grindinio, pritvirtinta gavus Kauno miesto savivaldybės leidimus ir finansavimą. Kelio žymėjimas kriauklėmis taip pat suderintas su visomis institucijomis, tarp jų - ir su Kultūros paveldo departamentu. Kriaukles Laisvės alėjoje pritvirtino „Camino Lituano“ bendruomenės nariai, žymintys „Camino Lituano“ atkarpą nuo Raudondvario iki Kauno pilies.
Vizualiai šie ženklai yra kitokie nei visame kelyje, kurį žymi geltonos spalvos kriauklės mėlyname fone, tačiau tai nėra nieko keista, nes ir didieji Europos miestai kelią žymi panašaus dizaino kriauklėmis. Tačiau Kauno kriauklės yra šiek tiek kitokios - ant jų išgraviruotas užrašas „Camino Lituano“.
„Camino Lituano“ - pagrindinis piligrimų kelias Lietuvoje
„Camino Lituano“ yra pirmas ir vienintelis savarankiškai keliauti paruoštas 500 kilometrų šiuolaikinis piligrimų kelias, besidriekiantis per visą Lietuvą ir prisijungiantis prie Europos tarptautinio Šv. Jokūbo kelių tinklo. Kelias sukurtas ispaniškojo „Camino de Santiago“ kelio pagrindu, o išvertus iš ispanų kalbos, „Camino Lituano“ reiškia kelią per Lietuvą arba lietuviškąjį kelią.
Šis kelias prasideda ties Latvijos ir Lietuvos siena Žagarėje, vingiuoja per Šiaulių, Kauno, Alytaus apskritis ir pasiekia Lenkiją, kurioje susijungia su „Camino Polaco“ piligrimų taku. Visą kelio maršrutą sudaro 20 etapų nuo Žagarės iki Seinų.
„Camino Lituano“ suskirstytas į vidutiniškai 25 kilometrų dienos kelionės etapus, jis sužymėtas tradicinėmis geltonomis rodyklėmis bei kriauklėmis. Etapų stotelėse piligrimų ir žygeivių patogumui veikia nakvynės vietos, maitinimo įstaigos, yra kita reikalinga infrastruktūra. „Camino Lituano“ - tai ne tik pažymėtas maršrutas žemėlapyje, bet ir gyvas socialinis, kultūrinis, ekonominis reiškinys, prie kurio prisideda ir vietinės bendruomenės.
Keliu einantys piligrimai aplanko bažnyčias, koplyčias, šventvietes, piliakalnius, pažintinius takus, apžvalgos bokštus, archeologijos, gamtos paminklus, muziejus, dvarus, istorinio ir kultūrinio paveldo vietas.
„Camino Lituano“ organizacijos istorija
„Camino Lituano“ organizacija įsikūrė 2016 metų pabaigoje ir suvienijo būrį Šv. Jokūbo kelio entuziastų, piligrimų ir keliautojų. Jų tikslas - išpopuliarinti „Camino Lituano“ Lietuvoje ir už jos ribų, padaryti jį piligrimų, žygeivių ir visų žmonių mėgiamu piligriminiu, turistiniu, pažintiniu keliu.
Kelias sukurtas be jokių projektinių lėšų ar valstybės pagalbos: visus darbus atliko „Camino Lituano“ bendruomenė ir savanoriai.
2017 metų pradžioje, aptarus kelio esminius tikslus ir bruožus su Lazdijų savivaldybe, prasidėjo žvalgybiniai žygiai - nuo Lazdijų per visą Lietuvą. Po jų vyko konsultacijos su kitų savivaldybių atstovais, turizmo informacijos centrais, parapijų atstovais, potencialių piligrimų nakvynės vietų savininkais, išžvalgyto ir patvirtinto kelio žymėjimas geltonomis rodyklėmis.
„Camino Lituano“ kelio atidarymas įvyko Punioje 2017 m. liepos 21-22 dienomis. 2020 metais kartu su savivaldybėmis, pro kurias eina „Camino Lituano“, buvo pradėtas stacionarus kelio žymėjimas.
2021 metais Šv. Jokūbo kelias „Camino Lituano“ tapo „European Ramblers Association“ (ERA) nariu. ERA yra ilgų distancijų pėsčiomis maršrutų tinklas, skatinantis vaikščiojimą, žygius, taip pat tinklas rūpinasi Europos kultūros paveldo apsauga ir plėtra.
„Camino Lituano“ plečiasi ir toliau - atsiranda naujos jo atšakos, įsijungiančios į pagrindinio kelio kamieną.
Galisija, Ispanija: Šv. Jokūbo piligriminis kelias – Ricko Steveso Europos kelionių vadovas – „Travel Bite“
Šv. Jokūbo kelias Vakarų Lietuvoje
Piligriminis Šv. Jokūbo kelias Vakarų Lietuvoje yra paženklintas maršrutas, einantis per 10 Vakarų Lietuvos savivaldybių: Klaipėdos r., Klaipėdos m., Palangos m., Kretingos r., Plungės r., Telšių r., Šilutės r., Šilalės r., Tauragės r. ir Jurbarko r.
Maršrutas sukurtas bendradarbiaujant su savivaldybių, per kurias eina kelias, turizmo informacijos centrais, vietos bei tikinčiųjų bendruomenėmis, seniūnijų ir regioninių parkų darbuotojais. Kelias paženklintas pateikus paraišką „Šv. Jokūbo kelias Vakarų Lietuvoje“ Lietuvos kultūros tarybai ir žymimas specialiu, visoje Europoje vienodu, Šv. Jokūbo kelio ženklu - geltona kriaukle mėlyname fone.
Visas vakarų maršrutas driekiasi apie 460 km ir jį sudaro 19 skirtingo ilgio atkarpų. Keliaujant jomis, piligrimai atras gražiausius Vakarų Lietuvos kampelius, Baltijos jūros pakrantę, pažintinius takus, gamtos ir kultūros paveldo objektus, lips į piliakalnius, aplankys bažnyčias, muziejus, pilis ir kitus reikšmingus objektus. Kiekvieno etapo pabaigoje pateikiami nakvynės vietų, kuriose laukiami piligrimai, pasiūlymai (kai kuriuose etapuose yra ir tarpinės nakvynės vietos).
Žemaičių Kalvarijos sankryža
Plungės rajone, Žemaičių Kalvarijoje, susikerta „Camino Lituano“ ir Šv. Jokūbo kelias, todėl piligrimams rekomenduojama būti ypač atidiems šioje sankryžoje (koordinatės 376163, 6220682). Norint keliauti Šv. Jokūbo maršrutu, reikia eiti dešiniau ir, šiek tiek paėjus Platelių g., įsukti į Plungės g.
Žymiausi Šv. Jokūbo kelio objektai Lietuvoje
Per šias senovines, maldų pripildytas vietas kiekvienas piligrimas gali nutiesti savo maršrutą, taip pat pakeliui stebėti medinius kryžius. 500 km per visą Lietuvą nuo Latvijos ir Rusijos iki Lenkijos sienos besidriekiantis kelias - gyvas socialinis, kultūrinis, ekonominis organizmas. Stotelėse piligrimų ir žygeivių patogumui veikia piligrimų nakvynės, maitinimo įstaigos.
Vilnius
Vilniuje galima aplankyti Šv. Jokūbo kelio objektus: Aušros Vartų koplyčią, Šv. Teresės bažnyčią, Šv. Pilypo ir Jokūbo dominikonų bažnyčią su buvusiu vienuolynu.
Onuškis
Onuškio miestelio veidui solidumo suteikia didžiulė katedra. Onuškio Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia yra pirmoji bažnyčia, minima 1526 m. Ji turi vėlyvojo klasicizmo ir romantizmo bruožų, pastatyta pagal Vilniaus arkikatedrą. Bažnyčia yra stačiakampio plano, su 6 dorėninių kolonų portiku. Vidus susideda iš trijų navų. Cilindrinius skliautus laiko 4 poros kolonų. Šventorių juosia akmenų mūro ir plytinių stulpelių tvora, jame yra medinė varpinė.
Manoma, kad bažnyčia XVI a. pabaigoje priklausė evangelikams reformatams, nes Onuškio palivarko savininkas 1611 m. ją grąžino katalikams. 1655 m. bažnyčia sudegė ir buvo atstatyta po 1674 m., tačiau ilgus metus nebuvo remontuojama. Toje pačioje vietoje 1823-1829 m. dvarininko K. Šaniavskio lėšomis pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia.
Kitas unikalus Onuškio objektas - akmenimis grįsta istorinė Kipro Petrausko aikštė. Nuo senų laikų joje vykdavo šventės, mugės, o aplinkui esančiuose namuose veikė smuklės, arbatinės, parduotuvės. Aikštės adresas: Mokyklos g. 2, Onuškis, Trakų r. sav.
Trakai
Ežerų apsuptame Trakų pusiasalyje puikuojasi Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika. Ši bažnyčia, savo mastu ir didybe prilygstanti Trakų salos pilies rūmams, 2017 m. tapo viena iš aštuonių Lietuvos bazilikų. XV a. Vytauto Didžiojo funduota bažnyčia yra netaisyklingo stačiakampio formos, joje darniai persipina gotikos ir baroko bruožai.
Bazilikoje saugomas gausus sakralinis bei dailės lobynas: molbertiniai paveikslai, memorialiniai paminklai, įvairūs relikvijoriai, taurės, XVIII a. žvakidės, amžinosios ugnies lempa ir kt. Išskirtinio dėmesio vertas Dievo Motinos paveikslas, garsėjantis stebuklais bei malonėmis. Šiam, pirmajam Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais oficialiai popiežiaus Klemenso XI auksinėmis karūnomis vainikuotam paveikslui buvo suteiktas Ligonių Užtarėjos titulas.
Nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 8 d. Trakų bazilika šventė garsiojo paveikslo karūnavimo jubiliejų, todėl 2018-ieji buvo paskelbti Trakų Dievo Motinos - Lietuvos Globėjos - metais. 2017 m. Trakų šventovę aplankė daugybė tikinčiųjų ne tik iš Lietuvos. Ypatingos iškilmės - kasmetiniai Žolinės ir Trakinių atlaidai - pritraukia piligrimus iš kaimyninių ir iš tolimesnių kraštų. Adresas: Birutės g. 2, Trakai, Trakų r. sav.
tags: #sv #jokubo #kelio #zenklas