Mylėti savo augintinius neužtenka - juos reikia ir prižiūrėti, tuo pačiu rūpintis miesto švara. Atsainus keturkojų augintinių, ekskrementais teršiančių miestą, šeimininkų požiūris į aplinkos švarą piktina gyventojus. Daugelis, pamatę neatsakingus šunų šeimininkus, kurie nesurenka ekskrementų ir teršia aplinką, nežino, kaip elgtis ir kam pranešti.
Atsakingas augintinio laikymas ir miesto švara
Augintinis nėra tik pramoga, tai - pareiga bei atsakomybė. Nutirpus sniegui pamatoma, kad keturkojų šeimininkai ne visada surenka savo augintinių išmatas. Rajono savivaldybės prašo šunų šeimininkų atsakomybės bei pagarbos kitiems gyventojams ir aplinkai, kurioje gyvena ir jie patys.
Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato griežtas taisykles, susijusias su gyvūnų laikymu ir priežiūra. Šių taisyklių nesilaikymas gali užtraukti administracinę atsakomybę, įskaitant pinigines baudas. Svarbu žinoti, kad atsakomybė taikoma ne tik už gyvūno neregistravimą, bet ir už kitus pažeidimus, tokius kaip nepakankama priežiūra, elgesys viešose vietose ir gyvūnų gerovės reikalavimų pažeidimai.
Teisiniai reikalavimai gyvūnų laikymui
Pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą, gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui ir nepažeistų kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Tai reiškia, kad šeimininkas atsako už savo augintinio elgesį ir jo keliamą riziką aplinkiniams, nepriklausomai nuo jo subjektyvaus įsitikinimo, kad gyvūnas yra "geras". Teisininkės, mediatorės Raimondos Joskaudienės teigimu, įstatymas neskirsto situacijų pagal šeimininko subjektyvų įsitikinimą, kad jo augintinis „geras“. Vertinama ne tai, ką šeimininkas mano apie savo šunį, o tai, ar jis užtikrino, kad šuo nekels grėsmės aplinkiniams. Pavyzdžiui, jeigu palaidas šuo pribėga prie vaiko, bėgiko, dviratininko ar kito šuns ir sukelia išgąstį, konfliktą, parkritimą ar sužalojimą, tai jau nebe „nemalonus epizodas“, o atsakomybės klausimas.
Teisės aktų reikalavimai dėl šunų vedžiojimo
Pavadėlis ir antsnukis viešosiose vietose
Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašas nustato konkretesnius reikalavimus. Šunys bendrojo naudojimo patalpose ir viešose vietose vedžiojami su pavadėliu. Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpintas tiek, kad šuo jų nepasiektų ir nekeltų grėsmės. Pavojingi ir koviniai šunys bei jų mišrūnai viešojoje vietoje vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu.
Draudimas vedžioti gyvūnus vaikų žaidimų aikštelėse
Dar vienas punktas, kurį daugelis ignoruoja: vedžioti gyvūnus arba leisti jų vedžiojamiems gyvūnams eiti į vaikų žaidimo aikšteles yra draudžiama. Vaikų žaidimo aikštelė negali tapti vieta, kur vaikas turi saugotis šuns, jo šlapimo ar išmatų.
Taisyklės privačiuose ir bendrojo naudojimo kiemuose
Kalbant apie privačius kiemus, taisyklės gali skirtis. Vilniaus miesto taisyklės numato, kad dviejų ar daugiau asmenų bendro naudojimo žemės valdoje draudžiama laikyti palaidus šunis, jei bent vienas bendraturtis tam prieštarauja. Kito asmens žemės valdoje šunį galima laikyti tik savininkui ar teisėtam valdytojui sutinkant. Tad Vilniuje tokio ginčo atsakymas: jei kiemas bendras ir bent vienas bendraturtis nesutinka, palaidas šuo ten nėra teisėtas sprendimas.
Daugiabučio namo kiemas laikomas viešąja vieta, todėl jame taikomi bendrieji viešosios vietos gyvūnų vedžiojimo reikalavimai.
Pareiga surinkti gyvūnų ekskrementus
Atėjęs pavasaris dar kartą parodo, kad daliai šunų šeimininkų stinga kultūros. Ne tik nuošalesnėse gatvelėse, bet ir parkuose bei kitose viešosiose erdvėse pilna ekskrementų. „Šūdo krūva. Tai ne pavieniai atvejai. Net ir esant pakankamai šunadėžių, viešosiose erdvėse: parkuose, skveruose ar pėsčiųjų takuose - pasitaiko nemažai atvejų, kai šunų ekskrementai nesurenkami. Didžioji dalis šunų šeimininkų, deja, demonstruoja nulį atsakomybės ir supratingumo“, - guodėsi Širvintų miesto savivaldybė.
Kodėl svarbu surinkti išmatas?
Paliktos išmatos - ne tik estetinė problema, bet ir higienos klausimas. Nei vienam iš mūsų nebūtų malonu įminti į paliktą „dovanėlę“. Be to, šunys linkę ėsti ekskrementus, voliotis juose, o tai ne tik nehigieniška, bet ir sukelia papildomų rūpesčių šeimininkams - juk reikia valyti augintinį, drabužius, automobilį, namus.
Ekskrementai kelia riziką ir vaikams - jie dažnai žaidžia žolėje, ne visada pastebi nešvarumus, o nepakankami rankų higienos įpročiai gali lemti bakterijų ir parazitų patekimą į organizmą. Augintinių išmatos gali būti įvairių parazitų - kirmėlių ir jų kiaušinėlių - šaltinis. Kai kurie parazitai būdingi tik tam tikrai gyvūnų rūšiai, tačiau kiti gali užkrėsti ir žmones. Taip pat kai kurios virusinės ligos, pavyzdžiui, šunų parvovirusas, plinta per išmatas ir gali sukelti stiprų viduriavimą.
Klinikos „Vet1“ veterinarijos gydytoja Ingrida Aleksejeva sako, kad išmatų dydis, forma, konsistencija ir kvapas gali kisti priklausomai nuo mitybos, suvartotų nuodingų ar neįprastų medžiagų bei bendros sveikatos būklės. Jas surinkdami pasirūpiname ne tik gamta, bet ir galime geriau suprasti augintinio savijautą. Gydytoja pastebi, kad net jei išmatos skystos, esant galimybei jas reikėtų surinkti, kad būtų apsaugoti kiti augintiniai. Šeimininkai gerai pažįsta savo augintinį ir jo įpročius. Pastebėjus pasikeitusią išmatų konsistenciją, dažnumą ar diskomfortą tuštinantis, verta kreiptis į veterinarą. Žinoma, nedideli išmatų pokyčiai yra normalūs - juk ir žmonės ne visuomet tuštinasi vienodai. Tačiau jeigu gyvūnas jaučiasi blogai, išmatose pastebima kraujo, viduriavimas užsitęsia, būtina nedelsti ir kreiptis į veterinarijos gydytoją. Nemenkesnė problema yra ir vidurių užkietėjimas, ypač jei gyvūnas gauna daug kaulų ar yra senyvo amžiaus.
Kur ir kaip šalinti surinktas išmatas?
Teisės aktai numato pareigą gyvūnui priteršus viešojoje vietoje, daugiabučio bendrojo naudojimo patalpose ar kito asmens žemės valdoje nedelsiant surinkti gyvūnų ekskrementus ar kitus teršalus. Praktikai svarbu žinoti ir tai, kad specialios dėžės ar maišelio nebuvimas nėra rimtas pasiteisinimas. Maišelius su surinktais šunų ekskrementais galima mesti į mišrių atliekų konteinerius. Savivaldybės taip pat viešai akcentavo, kad tinkamiausia vieta tokiems maišeliams yra mišrių atliekų konteineris arba specialūs konteineriai.
Aplinkos ir atliekų tvarkymo bendrovės „Ekonovus“ teritorijų priežiūros vadovė Akvilė Gargasaitė įspėja, kad šios atliekos turėtų būti metamos į specialias tam skirtas dėžutes, kurias galima rasti daugelyje augintinių šeimininkų pamėgtų pasivaikščiojimo vietų. Vien bendrovė „Ekonovus“ Kėdainiuose tvarko per 40, Vilniuje - daugiau nei 60 augintinių ekskrementams išmesti skirtų dėžučių. Kauno „švaros“ atstovai patikslina, kad Kaune šiuo metu įrengta apie 670 šunų ekskrementams skirtų šiukšliadėžių (šunadėžių). Miestuose tokių vietų tinklas tikrai platus, todėl augintinių šeimininkams neturėtų kilti nepatogumų.
Tokios dėžutės bendrovės tuštinamos kiekvieną dieną, tačiau A. Gargasaitė prašo gyventojų jų nenaudoti pakuočių ar mišrioms atliekoms mesti. „Pasitaiko, kai šiose dėžėse randame ir kavos puodelių, ir saldainių popierėlių - visa tai turėtų būti pagal galimybes rūšiuojama arba metama į kitas miestuose esančias šiukšliadėžes bei konteinerius. Metant pakuočių atliekas į augintinių ekskrementams skirtas dėžutės dėl užterštumo rizikos jos nebegali būti perdirbamos“, - įspėja bendrovė atstovė.
Vis dėlto, svarbu pabrėžti, kad net ir esant pakankamai šunadėžių viešosiose erdvėse: parkuose, skveruose ar pėsčiųjų takuose - pasitaiko nemažai atvejų, kai šunų ekskrementai nesurenkami. Miestuose atsirado ir kita problema - gyventojai dažnai vedžioja savo augintinius bet kur. Neretai gyvūnai atlieka gamtinius reikalus miesto gėlynuose ar kitose tam neskirtose vietose. „Būtų labai svarbu skatinti augintinių šeimininkus laikytis tvarkos ir saugoti miesto želdinius“, - ragina specialistai.
Atsakingas pasiruošimas pasivaikščiojimui
Pasivaikščiojimams su augintiniais rekomenduojama pasiruošti iš anksto - turėti maišelį, kuriame bus surenkami keturkojo ekskrementai. Rekomenduojama naudoti ekologiškus ir gamtoje visiškai suyrančius arba kompostuojamus maišelius. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) dar paminėjo, kad už nesurinktas gyvūno išmatas galima sulaukti ir nemažos baudos, nepasirūpinus gresia įspėjimas arba bauda iki 230 eurų.
Atsakomybė už gyvūnų išmatų nesurinkimą ir kitus pažeidimus
Baudų dydžiai ir reglamentuojantys teisės aktai
Už gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimų pažeidimus taikomas Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 346 straipsnis. Jo sankcijos svyruoja priklausomai nuo pažeidimo sunkumo:
- Pažeidimas, nesukėlęs grėsmės gyvybei, sveikatai ar turtui: bauda nuo 30 iki 120 eurų.
- Už Gyvūnų laikymo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių pažeidimą pagal ANK 346 str. 1 dalį Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai praėjusiais metais surašė 35 administracinių nusižengimų protokolus, už pakartotinius pažeidimus - 7, taigi iš viso - 42.
- Pažeidimas, sukėlęs grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei: bauda nuo 50 iki 120 eurų.
- Pakartotinis pažeidimas: bauda nuo 120 iki 230 eurų.
- Jeigu dėl pažeidimo atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui: bauda nuo 150 iki 300 eurų.
- Pakartotinis pažeidimas, sukėlęs žalą sveikatai ar turtui: bauda nuo 300 iki 550 eurų.
Kauno miesto savivaldybės atstovas įvardijo, kad už minėtus pažeidimus skiriama bauda nuo 30 iki 120 eurų. Pažeidimą padarius pakartotinai - nuo 120 iki 230 eurų. Vilniaus mieste už ekskrementų nesurinkimą bauda gali siekti 600 eurų. O už gyvūnų keliamą ramybės trikdymą - net iki 1 tūkst. eurų. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) dar paminėjo, kad už įvairius gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus gali grėsti baudos nuo 30 iki 6 tūkst. eurų.
Šias nuostatas gali taikyti VMVT, policijos ir savivaldybių pareigūnai. Policijos departamentas atskleidė, kad dėl šių pažeidimų pradėta 1603 administracinių nusižengimų teisenų.
Civilinė atsakomybė už žalą
Be administracinės atsakomybės, Civilinis kodeksas numato bendrą taisyklę, kad kiekvienas asmuo turi elgtis taip, kad nepadarytų kitam žalos, o padaryta žala asmeniui ar turtui turi būti visiškai atlyginta atsakingo asmens. Todėl, jeigu dėl palaido šuns ar netinkamos priežiūros nukentėjo žmogaus sveikata, sugadintas turtas ar patirtos kitos išlaidos, klausimas gali pereiti iš administracinės atsakomybės į civilinės žalos atlyginimą.
Gyvūnų keliamo triukšmo reguliavimas
Vilniaus miesto savivaldybės teigimu, triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklės nustato, kad gyvūnai neturi trikdyti kitų asmenų ramybės, poilsio ar darbo. Taigi šuns lojimas savaime neužtraukia atsakomybės - turi būti tuo besiskundžiantys asmenys, kuriems trikdoma ramybė, poilsis ar darbas. Kauno miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Milda Labašauskaitė atkreipė dėmesį, kad žmogaus ar gyvūno keliamam triukšmui negalioja Higienos norma, todėl toks triukšmas nėra matuojamas. Vis tik, gyvūno triukšmas vakaro ir nakties metu yra prilyginamas viešosios rimties trikdymui. Už viešosios rimties trikdymą atsakingi policijos pareigūnai arba Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai. Dienos metu galima tikrinti, ar nėra šuns nepriežiūros, ar gyvūnas neuždarytas nepritaikytoje patalpoje, turi maisto, vandens ir pan.
Gavus pranešimą apie tokį atvejį, pareigūnai vertina pranešusio asmens surinktus įrodymus arba vyksta į vietą patikrinti problemos faktą. Įsitikinus, kad lojimas trikdo ramybę, poilsį ar darbą, kalbamasi su augintinio savininku. Jis įspėjamas apie galimas teisines pasekmes, jam teikiamos rekomendacijos, kaip spręsti triukšmaujančio gyvūno problemą. Gyvūno įpročiams pakeisti reikia laiko, tačiau, jei skundai kartojasi, o savininkas problemą ignoruoja ir nesiima veiksmų, jam gali būti skiriama bauda.
Gyvūnų ženklinimas ir registravimas
Mikroschemos įvedimas po gyvūno oda tetrunka vos kelias minutes, o nauda - šimteriopa. Gyvūnų ženklinimas gali užkirsti kelią mirtinoms ligoms, žiauriam elgesiui su gyvūnais. Paklydusiam augintiniui tai yra tiesiausias kelias grįžti pas šeimininkus, taip palengvinant naštą gyvūnų prieglaudoms.
Nuo 2024 m. gegužės 1 d. įsigaliojo privalomas gyvūnų ženklinimas. Šiuo metu didžioji dalis gyvūnų jau yra paženklinti, tačiau procesas dar vyksta. Aktyviausiai augintinius ženklina didmiesčių gyventojai.
Nuo 2025 m. gegužės 1 d. už nepaženklintą gyvūną (šunį, katę, šešką) bus taikomos piniginės baudos. Pirmą kartą pažeidusiems asmenims gresia bauda nuo 150 iki 300 eurų pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 346 straipsnio 4 dalį. Pakartotinai pažeidimą padariusiems asmenims bauda sieks nuo 300 iki 550 eurų. Siekiant palengvinti gyvūnų ženklinimą, socialiai remtiniems asmenims valstybė numato paramą - lengvatą, siekiančią iki 15 eurų už 1 gyvūną. Šia parama galima pasinaudoti iki 2025 m. gegužės 1 d.
Kaip pranešti apie pažeidimus ir rinkti įrodymus
Fiksavimas ir įrodymai
Viešosios tvarkos specialistai neslėpė, kad be įrodymų - nuotraukų, vaizdo ar garso įrašų - nusižengimo nustatyti nepavyks. Skaitytojos Daivos nuomone, nuotraukos turi būti su laiko ir vietos žyme, be to, reikia nurodyti asmens tapatybę. Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo Gintaro Gatulio teigimu, asmuo, kurio vedžiojamas gyvūnas viešoje vietoje priteršė, nedelsdamas turi surinkti išmatas ir išvalyti priterštą vietą.
„Pastebėjus, kad kaimynas daugiabučių kiemuose nerenka savo augintinio išmatų, galima užfiksuoti daromą pažeidimą fotografuojant ar filmuojant ir pateikti kaip įrodymą policijai arba Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui“, - komentavo G. Gatulis. Vilniaus savivaldybė paantrino, kad filmuota medžiaga ir / ar nuotraukos šiuo atveju padėtų įrodyti nusižengimo faktą.
Jei asmuo nežinomas, galima kreiptis bendruoju pagalbos telefonu 112, kviesti policijos pareigūnus, nes tik jie turi įgaliojimus sau nepavaldiems asmenims ir gali nustatyti jų tapatybę.
Kam pranešti?
Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Marius Poimanskis nurodė, kad apie tokį pažeidimą reikėtų pranešti policijai arba savivaldybės administracijai: „Prie pranešimo pridedama vaizdo medžiaga (filmuota / fotografuota), kurioje užfiksuotas teisės pažeidimas, pareigūnams padėtų tinkamai įvertinti situaciją ir taikyti Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekse numatytas sankcijas.“
Jeigu pastebite sistemingus pažeidimus, verta fiksuoti vietą, laiką, daryti nuotraukas ar vaizdo įrašus ir kreiptis į savivaldybės viešosios tvarkos padalinį arba policiją. VMVT pranešimus apie gyvūnų gerovės pažeidimus priima internetu ir telefonu 1879 arba +370 5 242 0108. Jeigu gyvūnas realiai kelia pavojų žmonėms - pavyzdžiui, yra agresyvus ar blaškosi važiuojamojoje dalyje - rekomenduojama skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112.
Bendravimas su kaimynais ir bendruomenės sprendimai
Jei kaimynas kiemuose nerenka savo augintinio išmatų, Vilniaus miesto savivaldybė rekomenduoja pirmiausia su kaimynu pasikalbėti ir informuoti jį, kad egzistuoja prievolė surinkti augintinio ekskrementus. O, jei kaimynas piktybiškai nereaguoja į pastabas, apie tai reikėtų pranešti savivaldybės Viešosios tvarkos grupei.
Nerandant kaltininko, Klaipėdos miesto savivaldybės atstovas siūlo daugiau bendrauti su kaimynais. Kaip pavyzdį jis pateikė tai, kad kai kurių daugiabučių namų gyventojai susikuria uždaras grupes socialiniuose tinkluose, kuriose aptaria tokias problemas. „Kai kuriais atvejais to ir užtenka gyvūno laikytojo sudrausminimui. Taip pat reikėtų informuoti namo administratorių“, - pridūrė M. Poimanskis.
Kauno atstovas taip pat nurodė, kad pirmiausia bendravimas tarp kaimynų turėtų būti grindžiamas tarpusavio pagarba, supratimu ir bendrų problemos sprendimų ieškojimu: „Pavyzdžiui, siekiant užtikrinti švarą ir tvarką namo laiptinėse, būtų galima sprendžiant klausimą dėl laiptinės durų užrakto įrengimo, kuris apribotų pašalinių asmenų patekimą į bendro naudojimo patalpas.“
Siekiant išspręsti priterštų laiptinių, kiemų ar triukšmo problemą gyventojai skatinami ne tik filmuoti, bet ir kalbėtis su kaimynais, burtis į grupes. Jei augintinio šeimininkas nesutvarkė ir tiesiog paliko išmatas, Vilniaus miesto savivaldybė neslepia, kad nustatyti nusižengimą galimai padariusį asmenį, neturint įrodymų, nėra galimybių. „Todėl neturint įrodymų, pagrindžiančių, kad ekskrementų nesurenka konkretus augintinio savininkas, rekomenduojame informuoti kaimynus pakabinant priminimą apie galiojančią tvarką skelbimų lentoje, keliant šį klausimą butų savininkų susirinkime ir pan.“
Situacija Lietuvos miestuose ir užsienio pavyzdžiai
Kaunas
Kauno „švaros“ atstovai patikslina, kad Kaune šiuo metu įrengta apie 670 šunų ekskrementams skirtų šiukšliadėžių (šunadėžių). Pastebima, kad šiose šunadėžėse gana dažnai paliekama su jų paskirtimi nesusijusių atliekų - vienkartinių kavos puodelių, greitojo maisto pakuočių, senų batų, drabužių ar kitų buitinių daiktų. Per 2 metus Kauno Viešosios tvarkos skyriuje buvo gauti 93 pranešimai dėl pažeidimų. Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriuje 2025 m. iš gyventojų gauta dvylika skundų apie gyvūnų šeimininkų nesurinktas vedžiojamų naminių gyvūnų išmatas. Šiemet - trys skundai. Gyvūnų šeimininkams taikyta administracinė atsakomybė.
Vienas Kauno senamiesčio gyventojas pasakojo apie situaciją Santakos parke, kur vyras su pitbulterjeru paliko šuns išmatas, atšovė, kad neturi maišelių, ir atsisakė surinkti net pasiūlius maišelių. „Juk čia žmonės vaikšto, žaidžia vaikai. Tikrai nemalonu vaikščioti ir dairytis, kur dėti koją. Suprantu, kad šunys nekalti. Aš pats turiu šunį ir visada sutvarkau, ką jis pridaro“, - kalbėjo gyventojas. Jis siūlė idėją įrengti specialias dėžutes, iš kurių galima būtų pasiimti maišelių augintinių išmatoms. Tačiau specialistai atsakė, kad nemokamai dalijami maišeliai gali būti greitai išnaudojami ir naudojami ne pagal paskirtį, o tai sukurtų papildomų šiukšlinimo problemų. „Mūsų tikslas - ne perimti šią atsakomybę iš piliečių, o užtikrinti infrastruktūrą, kur surinktas atliekas būtų galima saugiai išmesti“, - pabrėžė atstovas.
Vilnius
Vilniaus mieste už ekskrementų nesurinkimą bauda gali siekti 600 eurų, o už gyvūnų keliamą ramybės trikdymą - net iki 1 tūkst. eurų. Vilniaus miesto savivaldybė negalėjo atsakyti, kiek tokių pažeidimų su gyvūnų fekalijomis, triukšmu ir pan. pasitaiko, nes statistika šiais klausimais nėra renkama. Vis dėlto, vien Vilniuje 2025 m. savivaldybė skelbė turinti 36 šunų vedžiojimo aikšteles, taigi alternatyvų saugiam išsilakstymui tikrai yra.
Klaipėda
Klaipėdos atstovas įvardijo, kad būtent dėl augintinių keliamo triukšmo šiemet savivaldybės administracija gavo apie 20 skundų ir pranešimų. „Kiekvienu atveju vykstama į vietą, jei nurodytas gyvūno laikytojo adresas, bendraujama su laikytoju. Dažniausiai to ir pakanka - laikytojas imasi vienokių ar kitokių priemonių, problema pašalinama. Kai kuriais atvejais pranešimuose nenurodomas tikslus adresas, pvz., nurodoma, kad daugiabučiame name garsiai loja šuo. Pareigūnai patikrinimo metu vyksta prie šio namo, jei lojimas girdimas, nustatinėjama, iš kur jis sklinda“, - pasakojo M. Poimanskis. Jis pridūrė, kad administracinių nuobaudų už tokio pobūdžio pažeidimus šiais metais skirta nebuvo.
Širvintos ir Kaišiadorys
Dėl šunų paliktų išmatų parkuose, ant šaligatvių, gėlynuose praėjusią savaitę garsiai feisbuke prabilo ir kelios miestų savivaldybės. Itin emocingą įrašą paskelbė Širvintų miesto savivaldybė: „Sniegas tirpsta ir miestas atsiveria visu savo „grožiu“ - kur statai koją, ten šūdų krūva. Yra viešosios tvarkos taisyklės, yra kameros. Tačiau visų susekti ir sudrausminti neįmanoma. Ypač skaudu matyti šūdų krūvas prie pat darželių, vaikų žaidimų aikštelių, pėsčiųjų takų, apželdintų teritorijų. Prie pat darželio faktiškai įrengtas augintinių viešasis tualetas. Tai jau ne tik neestetiška - tai nehigieniška, pavojinga ir gėdinga. Per dešimtį metų kantrybė išseko. Reikia turėti bent minimaliai sąžinės.“ Šunų šeimininkus susiprasti ragino ir Kaišiadorių savivaldybė. Primenama, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. V1-540 „Dėl gyvūnų laikymo Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo“, šunys bendrojo naudojimo patalpose ir viešose vietose vedžiojami su pavadėliu ir antsnukiu.
Bezjė (Prancūzija) patirtis su DNR registracija
Kasdien patikrinimus Bezjė mieste (Prancūzija) atliekantys pareigūnai tvirtina, kad kiekvieną dieną patikrina nuo 15 iki 20 šunis vedžiojančių šeimininkų. Nuo praėjusio rugsėjo visi 80 tūkst. nuolatinių Bezjė gyventojų, laikančių šunis, privalėjo įregistruoti savo keturkojų DNR pavyzdžius, kad miestas būtų švaresnis. Tad visi šunis gatvėje nusprendę pavedžioti Bezjė gyventojai privalo turėti specialias korteles, jų neturintys - sulaukia baudos. Vis dėlto, turėti kortelę tikrai nepakanka. Savo augintinio išmatas privaloma susirinkti, mat paliktus ekskrementus pareigūnai taip pat įpareigoti tikrinti, o suradus kieno augintinio išmatos paliktos gatvėje, šeimininkui skubiai išrašoma bauda.
„Dabar paimsiu mėginį, tikėdamasi, kad šeimininkas yra atlikęs DNR tyrimą, kad gautume tikslų rezultatą, ir jis būtų nubaustas už tokį elgesį“, - paliktų ir nesurinktų išmatų mėginį imdama pasakojo miesto pareigūnė. Miesto meras, nors ir prisibijojo miestelėnų reakcijos dėl tokių drakoniškų priemonių, galutiniu rezultatu liko patenkintas. „Šunų išmatų dabar perpus mažiau nei anksčiau - vien tai yra sėkmė. Žinoma, dabar kai kurie žmonės moka baudas. 80 žmonių jau sumokėjo baudą, nes neturėjo šuns dokumentų, o dar 1,5 tūkst. nubausti pagal augintinių duomenis. Aš noriu švaraus miesto ir dabar miestas yra švarus“, - griežtą mieste įvestą tvarką komentavo Bezjė meras Robert Ménard. Kita vertus, senasis Bezjė yra tik už 10 kilometrų nuo jūros ir vasarą jo ir jame poilsiaujančių keturkojų populiacija labai smarkiai padidės, o dauguma jų bus ne vietiniai: t. y. be duomenų bazėje registruotų DNR.