Teismų praktikoje, sprendžiant įmonių nemokumo klausimus, itin svarbu nustatyti, ar įmonės patirti nuostoliai ir sumokėtos lėšos buvo pagrįstos verslo logika, ar tai buvo sąmoningas įmonės privedimas prie bankroto. Civilinėje byloje Nr. e2-254-450/2022 Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjo sudėtingas aplinkybes, susijusias su bendrovės valdymo organų veiksmais, kurie lėmė nemokumą.
Tyčinio bankroto požymiai ir teisinė kvalifikacija
Remiantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (JANĮ) 70 straipsniu ir anksčiau galiojusiu Įmonių bankroto įstatymu (ĮBĮ), išskiriami keli pagrindiniai tyčinio bankroto požymiai, kuriuos teismas analizuoja vertindamas įmonės veiklą:
- Vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymas;
- Akivaizdžiai bendrovei nuostolingų sandorių sudarymas ir nuostolingų veiksmų atlikimas;
- Atsiskaitymo pirmenybės suteikimas tam tikriems kreditoriams, žinant, jog kiti kreditoriai neturės galimybės patenkinti savo reikalavimų;
- Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas;
- Bendrovės veiklos perkėlimas į susijusią įmonę.
Nuostolingų sandorių vertinimas teisme
Teismas nustatė, kad bendrovė tendencingai vykdė pardavimus už kainą, žemesnę negu savikaina. Pavyzdžiui, turtas, kurio bendra savikaina buvo 1 066 075,59 Eur, buvo parduotas tik už 393 654,95 Eur. Tokia situacija susiklostė dėl to, kad bendrovė gamino produkciją nepagrįstai aukšta savikaina ir dideliais žaliavų kiekiais, kas „išpūtė“ savikainą ir leido prieš bankrotą „ištuštinti“ savo atsargų sandėlį.
Svarbu pabrėžti, kad teismas tokius veiksmus traktuoja kaip sąmoningą blogą įmonės valdymą. Produkcijos gamybos dokumentai - žaliavų nurašymo ir produkcijos pajamavimo dokumentų palyginimas - patvirtino, kad buvo nurašoma žymiai daugiau žaliavų, nei pagaminta produkcijos. Tai lėmė nepagrįstai didelius nuostolius, kurie siekė 672 420,64 Eur.
Rizikos valdymas | Procesas ir metodai | Realaus laiko pavyzdžiai | per 14 min.
Finansinės būklės kitimas ir nemokumo momentas
Teismas, remdamasis audito ataskaitomis, nustatė drastišką bendrovės turto sumažėjimą per trumpą laikotarpį. Žemiau pateikiami duomenys apie bendrovės finansinę būklę prieš bankroto bylos iškėlimą:
| Data | Trumpalaikis turtas (Eur) | Patirti nuostoliai (Eur) |
|---|---|---|
| 2020 m. sausio 31 d. | 594 036 | 194 408 |
| Bankroto iškėlimo momentas | 8 546 | 626 240 |
Teismas konstatavo, jog bendrovė nemoki tapo 2020 m. vasario 29 d., kuomet bendrovės turimi įsipareigojimai (1 206 907 Eur) viršijo jos turimą turtą (819 509 Eur). Sąmoningas įmonės vadovo neveikimas, savalaikiai neinicijavus bankroto bylos, kai aiškiai suvokiama, jog įmonė neturi galimybių išvengti likvidavimo, yra laikomas neteisėtu.
Atsiskaitymo eiliškumo pažeidimai
Teismas nustatė, kad nors pareiškėjos reikalavimas egzistavo dar nuo 2017 m., bendrovė atliko mokėjimus pasirinktiems, su ja susijusiems kreditoriams už 564 132,81 Eur sumą. Buvo sudenginėjami vėliau atsiradę susijusių įmonių reikalavimai net ir tuo metu, kai bendrovė jau buvo nemoki. Tokie atsiskaitymai vyko pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnio nuostatas.
Vadovų atsakomybė ir veiklos perkėlimas
Vienas iš esminių tyčinio bankroto požymių - veiklos perkėlimas. Teismas nustatė, kad bendrovės pagrindinė veikla buvo perkelta į kitą įmonę, kuri tose pačiose patalpose pradėjo vykdyti analogišką veiklą, perėmė įrangą ir daugumą darbuotojų. Bendrovės de jure vadovas ir de facto vadovas buvo pripažinti atsakingais už:
- Nesikreipimą dėl bankroto bylos iškėlimo laiku;
- Bendrovei nuostolingų sandorių sudarymą;
- Apgaulingą buhalterinę apskaitą;
- Veiklos perkėlimą į susijusį juridinį asmenį.
Sąmoningas 2019 m. finansinių ataskaitų su klaidingais duomenimis teikimas VĮ Registrų centrui, nuslepiant realią finansinę būklę, taip pat patvirtino siekį suklaidinti kreditorius ir išvengti atsakomybės. Teismas pabrėžė, kad tokie veiksmai negali būti laikomi normalia gamybine rizika.
tags: #sumoketa #bauda #pripazintina #nuostolis #teismas