Pasišalinimas iš eismo įvykio vietos yra laikomas rimtu Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimu, už kurį numatyta griežta administracinė atsakomybė. Ši veika apibrėžiama kaip situacija, kai asmuo, suprasdamas arba turėdamas pagrįstą pagrindą manyti, jog kliudė kitą transporto priemonę, objektą ar asmenį, palieka įvykio vietą, nesilaikydamas KET reikalavimų. Tai yra vienas iš pavojingų (šiurkščių) KET pažeidimų, į kurį teismai ir policija žiūri itin griežtai.
Administracinė atsakomybė ir baudos už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos (pagal ANK 426 str.)
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (ANK) numato skirtingas sankcijas už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, atsižvelgiant į vairuotojo turimas teises ir padarytos žalos dydį.
Vairuotojas, turintis teisę vairuoti, žala iki 750 Eur
Už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, kai vairuotojas turi teisę vairuoti transporto priemones ir kai padaryta žala svetimam turtui neviršija 750 Eur, vairuotojui užtraukiama bauda nuo 600 iki 1 100 Eur. Be to, gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų (ANK 426 str.).
Vairuotojas, neturintis teisės vairuoti, žala iki 750 Eur
Už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, kai vairuotojas neturi teisės vairuoti transporto priemones ir kai padaryta žala svetimam turtui neviršija 750 Eur, vairuotojui užtraukiama bauda nuo 850 iki 2 000 Eur. Tokiu atveju privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 3 metų, taip pat gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (ANK 426 str.).
Vairuotojas, turintis teisę vairuoti, žala virš 750 Eur
Už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, kai vairuotojas turi teisę vairuoti transporto priemones ir kai padaryta žala svetimam turtui viršija 750 Eur, vairuotojui užtraukiama bauda nuo 1 000 iki 2 000 Eur. Gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų (ANK 426 str.).
Vairuotojas, neturintis teisės vairuoti, žala virš 750 Eur
Už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, kai vairuotojas neturi teisės vairuoti transporto priemones ir kai padaryta žala svetimam turtui viršija 750 Eur, vairuotojui užtraukiama bauda nuo 2 000 iki 2 600 Eur. Privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 3 metų, taip pat gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (ANK 426 str.).
Eismo įvykio ir žalos samprata
Pagal Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo įvykis apibrėžiamas kaip įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Europos Teisingumo Teismas (ETT) išaiškino, jog eismo įvykiu galima laikyti ir tokį atvejį, kai jame dalyvauja dvi stovinčios transporto priemonės.
Svarbu paminėti, kad prįpažįstant įvykį eismo įvykiu nebūtina, kad būtų padaryta didelė žala. Žala yra vertinamoji kategorija, ir jos (žalos) buvimas ar nebuvimas gali priklausyti nuo turto savininko valios išraiškos. Net ir sugadinus ar apgadinus turtą, gali būti laikoma, kad žala nekilo arba ji yra mažareikšmė, tačiau svarbu, kad būtų sugadinta ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas (LAT byla Nr. 2AT-81-648/2016). Daugelis situacijų, dėl kurių žmonės pasišalina iš eismo įvykio vietos, susijusios su tyčiniu arba netyčiniu veiksmu, kai padaroma, atrodytų, nedidelė žala. Advokato Dariaus Sosnovskio ir teisininkės Anos Rynkun teigimu, bet koks turtas kelyje - ženklai, atitvarai ar kelkraščių blokai - turi apibrėžtą vertę ir savo šeimininkus, todėl nesvarbu, ar žala yra 50-ies, ar 5 tūkst. eurų. Jeigu apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė už sukeltą eismo įvykį nekyla.
Tyčia ar sąžiningas klydimas? Teisinės interpretacijos
Eismo įvykio palikimas yra nusižengimas, kuris padaromas veikiant tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad žmogaus tikslas ir yra būtent nusižengimo padarymas, jis suvokia, kad daro nusižengimą ir nori jį padaryti.
Tiesioginė tyčia: būtinas nusižengimo elementas
Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia - tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su įvykiu (pvz., pats jį sukėlė), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, prieštaravimą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).
Sąžiningas klydimas: aplinkybė, lemianti atsakomybę
Tačiau labai dažnai pasitaiko atvejų, kuomet asmenys nesuvokė, kad sukėlė eismo įvykį, todėl iš eismo įvykio vietos išvažiavo ne tyčia, o sąžiningai klysdami. Asmuo tik iš pareigūnų sužino, kad dalyvavo eismo įvykyje. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013).
Jeigu byloje nustatoma, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju, tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo.
Teismų vaidmuo nustatant tyčią
Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Teismai (policija) itin griežtai žiūri į tokius nusižengimus, nes mano, kad asmuo, vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį, privalo būti itin atidus ir bent įtaręs, kad kliudė svetimą turtą, privalo išlipti ir įsitikinti, kad nieko nepagadino.
Tutkus išdėsto konkrečius faktus apie Europos gynybinę strategiją
Praktiniai patarimai ir veiksmai įvykus eismo įvykiui
Smulkūs eismo įvykiai yra dažni, ypač esant blogoms oro sąlygoms - sutrumpėjus šviesiajam paros metui, sningant, lyjant ar keliams pasidengus ledui. Draudimo bendrovės ERGO atstovo Raimondo Bieliausko teigimu, žiemą incidentų padaugėja ne tik gatvėse, bet ir daugiabučių kiemuose bei stovėjimo aikštelėse. Nukenčia ne tik automobiliai, bet ir stulpai, atitvarai, degalinių kolonėlės - visa tai yra trečiųjų šalių turtas.
Ką daryti iškart po eismo įvykio?
- Praneškite apgadinto turto savininkui: Pirmiausia apie eismo įvykį reikia pranešti apgadinto turto savininkui.
- Užpildykite eismo įvykio deklaraciją: Būtinai užpildykite eismo įvykio deklaraciją. ERGO atstovas pataria nespręsti susidariusios padėties nei žodiniais, nei rašytiniais susitarimais, nes tai gali sukelti painiavos ir nesusipratimų ateityje.
- Praneškite draudimo bendrovei: Net jei padaryta žala yra nežymi ir kelionę transporto priemone galima tęsti, labai svarbu laiku pranešti apie incidentą draudimo bendrovei. Jei transporto priemonė drausta, draudimo bendrovė atlygins trečiosioms šalims padarytą žalą. Užpildytą eismo įvykio deklaraciją privaloma užregistruoti draudimo bendrovėje per 3 kalendorines dienas.
Dažnas scenarijus: eismo įvykis stovėjimo aikštelėje
Dažnai pasitaikanti situacija - eismo įvykis stovėjimo aikštelėje, kai statant automobilį į stovėjimo vietą (ar išvažiuojant iš jos) užkliudoma kita transporto priemonė, o jos vairuotojo nėra. Štai kaip reikėtų elgtis:
- Jei galite identifikuoti automobilio vairuotoją (pvz., matote įmonės logotipą ar telefono numerį ant durelių) arba turite laiko palaukti prie automobilio, kol vairuotojas ateis, tuomet kartu su kito automobilio vairuotoju užpildykite eismo įvykio deklaraciją.
- Jei automobilio vairuotojo nesulaukiate, privaloma pranešti apie eismo įvykį policijai trumpuoju pagalbos telefonu 112 (KET 222 p.). Policija imsis veiksmų surasti automobilio savininką, su kuriuo užpildysite eismo įvykio deklaraciją. Jei savininko nepavyks rasti, policija užregistruos eismo įvykį.
Ko daryti nevertėtų?
Niekada nepalikite raštelio apgadinto automobilio savininkui su savo kontaktais ir išvažiuokite. Tai prilygsta pasišalinimui iš eismo įvykio vietos ir gali užtraukti administracinę atsakomybę. Pasitaiko, kad vairuotojas manevruodamas (dažniausiai atbuline pavara ar nepalikdamas tarpo iš šono) nesmarkiai kliudo kitą mašiną ar kitą kitiems asmenims priklausantį turtą ir, nesuvokęs, nieko nepajutęs, išvažiuoja iš vietos. Taip pat, jei kliudėte svetimą turtą, išlipote, apžiūrėjote ir nuvažiavote, tai taip pat traktuojama kaip pasišalinimas.
Mūsų teisininkai yra pasiruošę ginti jus, jei dėl tam tikrų priežasčių pasišalinote iš įvykio vietos, ir įrodyti teismui, kad jūsų pasišalinime iš įvykio vietos nebuvo tyčios. Daug bylų, iškeltų dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, būtų nutrauktos, jeigu laiku kreiptumėtės teisinio patarimo. Patariame, į policiją, įvykio aplinkybių aiškinimuisi, vykti tik pasitarus su teisininkais. Pareigūnams dažnai yra svarbu kuo greičiau viską padaryti, todėl gali būti inkriminuotas pažeidimas, numatytas ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalyje, surašant administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu. Sutikdamas su pažeidimu ir sumokėdamas baudą, asmuo sutaupo laiko ir pinigų, tačiau, net jei tikrai nepajuto, kad apgadino svetimą turtą, jis sau ilgam laikui, o gal net visam, savo vairuotojo charakteristikoje palieka rimtą „dėmę“. Tai gali turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones ribojimo termino skyrimo ateityje, įvykus kitiems KET pažeidimams.
Transporto priemonės priverstinis nuvežimas ir konfiskavimas
Padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 1, 2 dalyse, kai tai trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, taip pat padarius nusižengimą, už kurį gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę (ANK 603 str.).
Nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti pašalinus grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, trukdymą saugiam eismui, kitų asmenų teisių pažeidimą. Jei numatomas transporto priemonės konfiskavimas, ji grąžinama tik po to, kai išnagrinėjama administracinio nusižengimo byla (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama ar realizuojama/sunaikinama). Jei transporto priemonė priklauso ne traukiamam atsakomybėn asmeniui, ji gali būti grąžinama savininkui (valdytojui) iki bylos išnagrinėjimo, jei tai nepakenks teisenai, su sąlyga, kad savininkas įsipareigos užtikrinti, jog transporto priemonė nebus parduota ar jos vertė sumažinta, ir ji liks Lietuvos Respublikos teritorijoje iki galutinio sprendimo priėmimo.
Nuobaudų proporcingumas ir teisinės apsaugos galimybės
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teismai, individualizuodami skiriamas nuobaudas, privalo nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas.
ANK 301 straipsnio nuostatos leidžia asmeniui skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali, paskirti švelnesnę nuobaudą ar visai neskirti administracinės nuobaudos išskirtiniais atvejais. Tai įmanoma nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių visumą, rodančią, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant griežtos nuobaudos arba ją švelninant.
Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) įtaka nuobaudoms
Anksčiau galiojusiame Administracinių teisės pažeidimų kodekse (ATPK) buvo įtvirtintas imperatyvas, jog bet kuriuo atveju asmeniui bus skirta piniginė bauda kartu su transporto priemonės teisės atėmimu nuo trejų iki penkerių metų (jei nustatyta asmens kaltė ir kitos aplinkybės). Tačiau dabartinėje Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) redakcijoje transporto priemonės teisės vairuoti atėmimas reglamentuotas lanksčiau: Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, gali teisės vairuoti ir neatimti.
Nors piniginė bauda administracinės atsakomybės atveju išlieka praktiškai panaši, pagrindinis ir svarbiausias aspektas - transporto priemonės teisės vairuoti atėmimo klausimas. Laikotarpis, kuris pagal ATPK buvo minimalus (3 metai), pagal ANK tapo maksimaliu transporto priemonės teisės vairuoti atėmimo laikotarpiu (nuo vienerių iki trejų metų). Tačiau tai nereiškia, jog vairuotojai galės „bėgti“ iš eismo įvykio vietos, tikėdamiesi, jog Teismas asmeniui skirs tik piniginę baudą. Nežymūs eismo įvykio metu sukelti padariniai gali „kainuoti“ labai brangiai ir lemti teisės vairuoti praradimą. Bylas, susijusias su pasišalinimu iš eismo įvykio vietos, nagrinėja policija. Jeigu netenkina policijos priimtas nutarimas, jį galima per 20 dienų nuo nutarimo nuorašo įteikimo dienos skųsti pirmosios instancijos teismui.
tags: #straipsnis #is #ivikio #vietos #bauda