Medienos tvirtinimo gaminių asortimentas nuolat didėja, jis vis papildomas ir tobulinamas. Konstruktoriai atranda vis naujų tvirtinimo mechanizmų bei principų, kuria naujas sujungimo dalis ir naujausias technologijas, padedančias tvirtinimo detalėms išlikti kuo ilgaamžiškesnėmis. Milžiniškame metalo gaminių asortimente nepasiklysti kartais sunku ne tik mėgėjui, bet ir patyrusiam profesionalui. Tačiau planuojant bei realizuojant įvairius statybos bei remonto planus, vertėtų orientuotis didžiuliame tvirtinimo gaminių sąraše. Tai ne juokas - nuo 0,5 iki 10 proc. visų medienos darbų kainos tenka tvirtinimo detalėms.
Medienos tvirtinimo elementų tipai ir savybės
Medienai tvirtinti naudojami įvairūs kampiniai elementai, medvaržčiai, vinys ir klijai. Dažniausiai sudėtingiems jungimams naudojami keli elementai, derinant juos su medienos sukirtimais. Jau praeityje laikai, kai pagrindinis elementas medienos jungimui buvo vinys. Net medvaržčių medienai atsirado daug ir pritaikytų sąlygoms, kuriose anksčiau jie nebuvo naudojami.
Medvaržčiai medienos tvirtinimui
Medvaržčiai ir medsraigčiai yra du skirtingi vieno elemento pavadinimai. Jie būna skirti laukui ir vidaus darbams. Be jau minėtų apsauginių ir mechaninių savybių, medvaržčiai skiriasi galvutės tipu ir paskirtimi. Viena iš svarbesnių medvaržčių savybių - tai gebėjimas įsigręžti į medį be papildomo skylučių gręžimo ir nesuskaldant medžio. Tai gerokai sutrumpina darbo laiką ir užtikrina kontakto patikimumą. Įsigręžimui naudojama gana didelė jėga ir labai svarbus medvaržčio ir suktuko sukibimas.
Medvaržčių tipai:
- Medvaržtis su pilnu sriegiu.
- Inkarinis sraigtas su sustiprinta Torx galvute, skirtas metalinių tvirtinimo elementų jungimui prie medienos.
- Medvaržtis medienai su kryžmine galvute vidaus darbams.
- Cinkuotas medvaržtis medienos jungimui patalpos viduje ir konstrukcijose. Torx galvutė.
- CorSeal padengimo medvaržčiai medienai lauke. Torx galvutės.
Senesnės kartos medvaržčių su kryžmine galvute kontaktas su suktuko galvute dažnai būna silpnas, nusprūsta. Išsidrąsko išdroža ir sunku ne tik toliau įgręžti, bet ir ištraukti. Populiariausi dabar medvaržčiai su Torx daugiabriaune žvaigždės formos išdroža. Sukibimą užtikrina dvylika briaunų. Išdrožos dydis priklauso nuo medvaržčio dydžio. Parenkant suktuko galvutę reikia atitaikyti konkrečiai Torx išdrožai. Suktuko galvutės žymimos numeriais TX + dydis.
Įsukimą palengvina antgalyje esantis griovelis, kuris išstumia drožles. Gręžimo briaunos, esančios virš sriegio, praplatina skylę ir palengvina įsigręžimą. Po galvute esanti freza leidžia lengvai įgilinti galvutę į medį.
Gegniniai medvaržčiai su sustiprinta Torx galvute dažniausiai naudojami gegnės tvirtinimui prie murloto, jie atsparūs kirpimo jėgai. Šiuos medvaržčius galima įsukti ir nedarant papildomos skylutės, tačiau išgręžus skylutę užtikrinamas didelis jungimo tikslumas.
Kryžminės galvutės medvaržčiai dažniausiai naudojami prisukti lengvesnį medį. Dažnai išgręžiama mažesnio skersmens skylutė, kad lengviau įsigręžtų medvaržtis. Keturkampę išdrožą turi gipskartonio / medienos juodieji medsraigčiai. Kryžminė išdroža būna skirtinga, yra PH (Philips) ir PZ (Pozidriv) išdrožų tipai. PZ yra dažniau naudojama, ji turi papildomas briaunas ir atpažįstama pagal užapvalintą galiuką. PH turi ilgesnį ir aštresnį smaigalį.
Ilgą laiką medvaržčiai nebuvo naudojami metalo jungimui su mediena ir medienos jungimui, kur numatomos kerpančios apkrovos. Įprastinių medsraigčių metalas nelaiko statmenos ar įstrižos apkrovos. Tačiau jau kurį laiką statybininkams siūlomi medsraigčiai, kuriais prisukami metaliniai tvirtinimo elementai ir tvirtinamos gegnės. Tai gerokai supaprastino ir pagreitino daugelio mazgų jungimus. Pavyzdžiui, ESSVE medvaržčiai su sustiprinta galvute tinka tvirtinti metalo plokšteles prie medienos. Plokščia apačia leidžia tvirtai prispausti medį, o Torx galvutė ir C4 agresyvios aplinkos tinkamumas užtikrina patikimumą.
Vinys medienos tvirtinimui

Vinys išlieka svarbiu medienos tvirtinimo elementu. Jos pigesnės, jomis paprasta naudotis. Vis dėlto medvaržčiai po truputį išstumia vinis iš daugelio tvirtinimo mazgų. Nors kai kur jos išlieka nepakeičiamos, kaip, pavyzdžiui, kalant dailylentes.
Vinių tipai:
- Nerūdijančio plieno vinys. Tinka C4+ sąlygoms. Idealus variantas grebėstams prikalti.
- Cinkuotos sraigtinės vinys. Tinka lauko sąlygoms, galima naudoti grebėstams prikalti.
- Paletinės vinys. Riebuotos, puikiai sujungia ir laiko medieną.
- Viniakalės vinys. Kieto metalo, rievėlės tvirtai laiko medienoje.
- Statybinės vinys. Labiau tinkamos vidaus ir nuo drėgmės apsaugotoms patalpoms. Lauke netinka ne tik dėl prastos apsaugos nuo aplinkos poveikio - besiplečianti mediena ištraukia vinis, konstrukcija susilpnėja.
- Vinys plačia galvute. Skirtos prikalti plokštėms.
- Storios įpjautinės sukabinimo vinys su sustiprinta galvute. Skirtos metaliniams tvirtinimo elementams prikalti prie medienos.
- Dailylenčių vinys. Maža galvutė pasislepia medienoje.
Vinys yra paprasčiausia ir viena pigiausių bei praktiškiausių stalių ir dailidžių naudojamų tvirtinimo elementų. Nuo XIX a. vinys gaminamos iš valcuotos vielos, kuri supjaustoma pagal reikiamą ilgį ir formuojama galvutė. Tuo pačiu metu formuojamas vinies smaigalys. Priklausomai nuo tipo, vinių gamybai naudojama viela gali būti ir plieninė, cinkuota.
Vinys parduodamos supakuotos pagal svorį arba vienetais. Ženklinimas ant pakuotės paprastai nurodo vinių dydį. Pavyzdžiui, užrašas ant pakuotės «38/100» reiškia, kad vinys yra 3,8 mm skersmens, o jų ilgis - 100 milimetrų. Perkantiems vinis, pvz., su žymeniu 4,5 x 100, tai reiškia, kad perkamos 4,5 milimetrų skersmens ir 100 milimetrų ilgio vinys. Dažniausiai neperkalamai medienai perkamos vinys bent 5-10 mm mažesnio skersmens nei perkalamai medienai. Jungiant dvi plonesnes medienos detales perkamos ilgesnės vinys, kad perkalus jas būtų galima užlenkti ir patikimai sutvirtinti mazgą.
Vinys paprastai įkalamos plaktuku smogiant į galvutę, kad smūgio kryptis sutaptų su vinies išilgine ašimi. Jei smūgis įstrižas, vinis gali sulinkti ar visiškai užlinkti. Kartais vinių galvutės specialiai užlenkiamos (pvz., jei vinys yra per ilgos, ir sukalant visą vinį jos smaigalys pasirodytų kitoje lentos pusėje). Jei vinis gana stora, neretai prieš tai jai išgręžiama skylė siekiant išvengti medienos skilimo. Angos turi būti mažesnės už vinių skersmenį. Šis būdas turi dar vieną privalumą - galima sumažinti medienos storį, o tai padeda sutaupyti medžiagų. Be to, iš vinies ilgio atimama po 2 mm kiekvienai sujungiamų elementų sąlyčio plokštumai.
Vinių kalimo taisyklės ir atstumai
Atstumai tarp kalamų vinių skaičiuojami atsižvelgiant į medienos tipą, medienos storį ir vinies skersmenį. Skirtingi atstumai bus, jei mediena bus kalama išilgai ir skersai medienos pluošto.
- Kalant išilgai medienos sluoksnio, atstumas tarp vinių negali būti mažesnis nei 15 vinies skersmenų (toliau d), jei medienos storis daugiau 10 d arba mediena neperkalama. Jei mediena yra 4 d, atstumas padidėja iki 25 d. Atstumas nuo medienos galo - ne mažiau 15 d.
- Kalant skersai medienos pluošto, atstumas tarp vinies ašies ir krašto 4 d. Neperkalamos medienos atstumai tarp vinių ne mažiau 15 d.
Viniakalės naudojimas
Gerokai darbus palengvina viniakalės. Viniakalės vinys yra iš kieto metalo, pritaikytos atlaikyti smūgį, kuris sukiša vinį per visą jos ilgį. Vinys yra su ranteliais, kurie neleidžia viniai judėti, judant medienai. Viniakalės vinys būna plonesnės, todėl galima kalti arčiau medienos krašto ir arčiau kitų vinių. Darbas su viniakale yra greitesnis.
Viniakalė gali būti dujinė - akumuliatorinė ir pneumatinė. Dujinė akumuliatorinė patogesnė dėl didesnio mobilumo. Smūgį sukuria akumuliatoriaus žiežirbos uždegtos dujų kameroje. Vieno balionėlio ir pakrauto akumuliatoriaus pakanka apie 1000-iui vinių įkalti. Kalant plaktuku darbas ilgesnis 5-6 kartus. Pneumatinė viniakalė jungiama prie kompresoriaus ir smūgį sukuria suspaustas oras. Nerūdijančios vinys naudojamos ten, kur daug drėgmės, agresyvesnė aplinka.
Klijai ir ankerinė masė medienos tvirtinimui
Klijai medienos tvirtinimo darbuose vis dažniau papildo ar net keičia vinis ir medvaržčius. Aukšta modernių klijų adhezija patikimai sujungia medines dalis. Kaip atskirą grupę verta paminėti ankerinę masę, kuri labai plačiai naudojama medinių elementų tvirtinimui prie betono. Svarbu pritvirtinti karkasinio, skydinio, modulinio namo rostverką prie pamato, kad jis nepasislinktų.

Pavyzdžiui, Essve ankerinė dviejų komponentų masė naudojama taip:
- Pradžioje medienos grąžteliu pragręžiama mediena. Naudojami 2 grąžteliai - vienas su snapeliu, kitam nupjaunamas snapelis. Didžioji dalis pragręžiama normaliu grąžteliu, likusi dalis su grąžteliu nupjautu snapeliu.
- Betono grąžtu išgręžiama skylė betone, kruopščiai išvalomos dulkės. Labai padeda kiek didesnio diametro nei skylė kietų, plastikinių šerelių šepetėlis.
- Skylė užpildoma ankerine mase, įstatomas metalinis strypelis. Komponentai susimaišo slinkdami specialiu vamzdeliu.
- Po paros masė sutvirtėja ir rostverkas prisukamas varžtais.
Supratimui, klijai per pastarąjį dešimtmetį labai technologiškai patobulėjo. Jie laiko tvirtai, suklijuota mediena dažnai išsiskiria ar lūžta ne klijuoto jungimo vietoje. Klijai naudojami sujungti medį su medžiu, metalus ar kitas medžiagas su medžiu. Jungimų naudojant kaiščius ir varžtus privalumas tas, kad šie jungimai yra atsparūs lenkimui. Dažniausiai klijai naudojami ten, kur prieiti su tvirtinimo elementais sunku ar netikslinga, arba derinyje su tvirtinimo elementais. Dažniausiai klijuojamos lentų plokštumos pastorinant lentą. Klijuojant medieną klijais dažniausiai dengiama apie 40 proc. jos paviršiaus ploto, tačiau daug priklauso ir nuo konkrečių klijų ir gamintojo.
Kaiščiai ir varžtai
Kaiščiai gali būti įvairių formų - apvalios, žiedo, stačiakampio formos, su dygliais arba be, reikalaujantys išankstinio frezavimo arba naudojami be jo. Svarbus elementas sujungiant medines dalis - strypinis (šerdinis) medinis kaištis. Dažniausiai naudojami varžtai su veržlėmis (ir įprastomis, ir su įleidžiamomis galvutėmis). Skylių skersmuo sujungimams varžtais ir kaiščiais turi būti didesnis nei varžto skersmuo ne daugiau kaip 1 mm. Varžto suveržimas turi būti stiprus ir tvirtas. Laikui bėgant mediena džiūna ir varžtai gali išklibti.
Kabės
Kabės įkalamos tik specialiais prietaisais: tiek elektriniais, tiek veikiančiais suslėgtu oru. Yra daug sąvaržų rūšių ir dydžių, priklausomai nuo jų paskirties. Siauros kabės naudojamos medienos plokščių ir dangų tvirtinimui, plačios - plonesnėms medžiagoms.
Stogo grebėstų tvirtinimas vinimis
Grebėstų tvirtinimas prie gegnių yra esminis stogo konstrukcijos elementas. Šiam tikslui idealiai tinka rievėtos nerūdijančios vinys.
- Išilginiams grebėstams (25x50 mm) prikalti naudojamos nerūdijančio plieno vinys su plokščia vidutinio dydžio galvute.
- Skersiniams grebėstams prikalti naudojamos didelės nerūdijančio plieno vinys.
Šios vinys tinka C4+ sąlygoms, užtikrinant ilgaamžiškumą net ir drėgnoje, agresyvioje aplinkoje.
Stogas: montavimo pradžia
Didžiosiomis vinimis prikalami horizontalieji grebėstai. Mažesnėmis vinimis prikalami vertikalieji grebėstai - tašeliai oro tarpui. Tašeliai klojami ant difuzinės plėvelės, į tarpą reikia pakloti vinių juostą.
Grebėstų tvirtinimas prie gegnių (paveikslėlyje nėra), geriausia rievėtos nerūdijančios vinys.
Antikorozinė apsauga ir medienos tvirtinimo elementų ilgaamžiškumas
Tvirtinimo elementą lauke veikia korozija, todėl laukui naudojami tvirtinimo elementai atsparūs išoriniams veiksniams. Dažniausiai naudojama apsauga nuo korozijos - cinkavimas. Apsauginis cinko padengimas būna dviejų rūšių: karšto cinko (sluoksnio storis 50-150 mikronų) bei elektrinio cinkavimo (sluoksnio storis 5-35 mikronai). Karštu cinku dengiant cinko storis gali būti 50-150 mikronų, nors dažniausiai būna apie 20-45 mikronų storio (EN ISO 1461). Elektrolizės būdu cinkuojant cinko storis būna 5-15 mikronų (EN ISO 2081).
Cinkas geležiai yra anodas, kuris susidariusioje galvaninėje poroje sąlygoja cinko nykimą išsaugant pagrindinį metalą. Cinko nykimas daugiausia susijęs su eksploatacijos sąlygomis ir sudaro apie 1,0-1,5 mikrono per metus neagresyvioje aplinkoje ir 6-8 mikronus pramoninėje aplinkoje. Antikorozinis cinko stabilumas gali būti didinamas apdorojant gaminį chromo rūgšties tirpalu. Tokios apsauginės plėvelės neįmanoma net nubrozdinti. Šitaip padengti gaminiai vadinami „geltonai pasyvuotais". Šis padengimas pasižymi geromis antikorozinėmis savybėmis ir padidina lakų ir dažų lipnumą. Plėvelės kokybė nustatoma vizualiai, spalva keičiasi nuo šviesiai geltonos iki rožinės ir violetinės.
Yra daugiau apsauginių paviršių iš cinko, chromo, kitų antikorozinių dangų. Pažangūs gamintojai yra sukūrę savo firminius padengimus, kurių sudėties ir technologinio proceso neatskleidžia. Pavyzdžiui, “Essve” siūlo aukštos antikorozinės apsaugos medvaržčius su CorrSeal ar M-Fusion danga.
Specializuoti apsauginiai padengimai
- CorrSeal technologija: Cinkuojama be chromo, gaunama produkcija, kurią galima naudoti C4 aplinkoje. Apsauginį sluoksnį sudaro 5 lygių apsauga, nors medvaržčių kaina panaši į žemesnio apsaugos lygio karšto cinkavimo medvaržčių kainą. Įprastinėse technologijose chromo druskomis apdorojus cinką, tai gali pailginti tarnavimo laiką apie 3 kartus. Tokie medvaržčiai vadinami geltonai pasyvuotais.
- M-Fusion technologija: Naudojant slėgį ir aukštą temperatūrą susimaišo cinkas ir geležis elementų paviršiuje. Taip pat išgaunama aukšta apsaugos nuo korozijos klasė.
Aplinkos agresyvumo vertinimas (EN ISO 12944-2:2000)
Medvaržčiai, dažniausiai jų pakuotės, turėtų turėti žymenį, kokioje aplinkoje jie gali būti naudojami. Aplinkos agresyvumas vertinamas pagal EN ISO 12944-2:2000 standartą:
| Aplinkos Tipas | Aprašymas | Metalo dengimo tipas | Išvaizda |
|---|---|---|---|
| C1 | Sausos vidaus patalpos | Elektrolitinis, blizgusis cinkavimas | Sidabro arba vario blizgus paviršius, gali būti kitos spalvos |
| C2 | Nešildomos vidaus patalpos, kur galima laikina vandens kondensacija | Elektrolitinis, blizgusis cinkavimas, Karštasis cinkavimas, dengimas nemetalinėmis medžiagomis | |
| C3 | Lauko sąlygos be aplinkos taršos | Karštasis cinkavimas, aliuminis | |
| C4 | Lauko aplinka, vidutinė tarša, zona 1 - 10 kilometrų nuo jūros | Corseal, M-Fusion, nerūdijantis plienas, storesnio sluoksnio karštas cinkavimas | |
| C5M/C5-I | Pajūrio zonos, kilometras iki jūros, pramonės objektai, netoli druska barstomų kelių | Nerūdijantis plienas |
Pavyzdžiui, ant pakuotės dešinėje apačioje esantis raudonas laukelis rodo padengimą (Corseal) ir tinkamumą naudoti C4 agresyvumo aplinkoje. Šalia nurodomas išdrožos tipas (TX20). Kairėje apačioje nurodyti medvaržčio parametrai (4,5x70 - 4,5 mm diametras ir 70 mm ilgis).
Tvirtinimo elementų mechaninės savybės ir apkrovos
Medienos tvirtinimo elementų mechaninės savybės daug priklauso nuo naudojamo metalo. Tai dažniausiai būna antroji, o kartais ir pirmoji pagal svarbą kainos sudedamoji dalis. Vizualiai vienodi medvaržčiai dažnai gali turėti metalo sudėties ir kokybės esminių skirtumų. Dažnai pigūs tvirtinimo elementai gaminami iš antrinių metalo žaliavų. Tokie tvirtinimo elementai neišlaiko vienodos kokybės, gavę didesnes apkrovas lūžta, lankstosi.
Nagrinėjant šią charakteristiką, daugelis tvirtinimo elementų skiriasi krūvio dydžiu bei porūšiu. Krūvio dydis tvirtinimo elementui - tai svoris, kurį gaminys privalės „išlaikyti". Krūvis laikui bėgant gali keistis arba ne (statinis arba dinaminis krūvis), krūvis gali būti skirtingų krypčių (išilgai nukreiptas - plėšiantis krūvis, skersinis krūvis - nupjaunantis, kampinis krūvis - tai skersinis ir išilginis krūviai kartu).
Medienos tvirtinimo mazgai ir jungtys
Priklausomai nuo tvirtinimo mazgo ir numatomos apkrovos, parenkami skirtingi tvirtinimo elementai. Privačioje statyboje daug medienos tvirtinimo mazgų yra karkasinio namo statyboje. Reikalingus tvirtinimo elementus ir jų kiekius turėtų apskaičiuoti konstruktorius projektuotojas. Jie dažniausiai naudoja tipinius projektus, tačiau daug geriau žino, kurį projektą pritaikyti. Karkasinio namo statyboje tvirtinimo elementai gali sudaryti apie 7-10 proc. sąmatos. Tinkamų elementų visuma užtikrins konstrukcijos stabilumą.

Pagrindinės medienos konstrukcijų jungtys:
- Gegnės jungimas su murlotu: Didžiausios apkrovos tenka gegnės ir murloto jungčiai. Tvirtinama gegniniais kampučiais, ilguoju medvaržčiu su sustiprinta galva, inkarinėmis vinimis ir medsraigčiais. Taip pat rekomenduojamas gegnės ir murloto sukirtimas. Sija-sija ir sija-gegnė jungiamos didelėmis vinimis arba sraigtais. Galima naudoti kablius.
- Viršutinis gegnės jungimas: Naudojant gegninius kampučius, ilgąjį medvaržtį su sustiprinta galvute, stygą, leidžiančią kompensuoti skėtimo jėgą. Viršutinis gegnių tvirtinimo mazgas turi daugiau natūralių atramų. Gegnės remiasi viena į kitą ir į kraigo lentą. Papildomai gegnės pritvirtinamos viršuje gegnių laikikliais.
- Murloto ir rostverko tarpusavio sujungimas: Naudojami sustiprinti kampai.
- Statramsčių prijungimas prie murloto ir rostverko: Paprasčiausia prišaudyti viniakale.
- Perdengimo sijų sujungimas: Naudojami sijų laikikliai. Perdengimo sijų tvirtinimas prie murloto ar sienos konstrukcijos, kitų sijų.
- Grebėstų tvirtinimas prie gegnių: Geriausia rievėtos nerūdijančios vinys.
- Rostverko tvirtinimas prie pamato: Naudojama dvikomponentinė ankerinė masė, sriegiuotas strypelis.
- Sienų sutvirtinimas skersiniais tašais: Naudojami medvaržčiai arba rievėtos vinys.
Atsakingiausias momentas yra gegnės jungimas su murlotu. Čia yra didžiausios stogo konstrukcijos apkrovos. Tuo tarpu gegnės ir murloto sukirtimo plotas yra labai nedidelis. 8 iš 10 senovinių rąstinių namų deformacijų yra būtent gegnės ir murloto susikirtime. Todėl čia galima panaudoti net perteklinius tvirtinimo sprendimus. Pradedame nuo sukirtimo, tada įsukamas gegninis medvaržtis su sustiprinta galva. Iš išorės pritvirtinami gegnių laikikliai. Iš vidaus gegnės pritvirtinamos gegnių tvirtinimo elementais.
Konkretūs gegnių jungimai ir medvaržčiai bei vinys parenkami pagal tvirtinimo vietą. Pavyzdžiui, gegniniai jungimai gali būti kelių tipų. Tradiciniai gegnių tvirtinimai, kai gegnė yra sujungta su murlotu, būna kairiniai ir dešininiai. Kai gegnė nutolusi nuo murloto, dažniausiai vidinėje mazgo dalyje, naudojami specialūs gegnių laikikliai (pvz., Essve), kurie taip pat būna kairiniai ir dešininiai. Gegnių laikikliai tvirtinami inkariniais sraigtais ir vinimis. Skylučių ir tuo pačiu vinių bei sraigtų diametras yra iki 5 mm. Dažniausiai sukalama ar susukama po 6 inkarinius medvaržčius arba vinis į sparną. Konkrečiai situacijai parenkami skirtingo ilgio laikikliai. Reikėtų įvertinti, kad viršutinis sparnas neturi išlįsti virš gegnės. Taip pat nėra prasmės įsigyti ilgesnio nei murlotas gegnių tvirtinimo.
Sustiprintas metalinis kampas naudojamas statmenam jungimui sustiprinti. Standumo briauna neleidžia lankstytis kampučiams ir atlaiko gana dideles laužimo apkrovas. Sijų laikikliai naudojami medinių perdangų įrengimui. Ši konstrukcija taip pat tarnauja kaip papildomas lygiagrečių murlotų jungimas, neleidžiantis jiems išsilenkti į išorę nuo stogo konstrukcijos svorio. Sandarumas bus užtikrintas sijų laikiklį dedant ant plėvelės.
Kombinuota klijų ir plokštelės jungtis atlaikys tiek, kiek ir nesujungta lenta. Statmeni arba kampiniai jungimai tvirtinami kampuočiais.
Fasado tvirtinimo darbai
Fasado apdailos projektuose, norint išvengti spalvos pakitimų aplink sraigtų ar vinių įvadus, rekomenduojama naudoti nerūdijančio plieno tvirtinimo elementus. Visi fasado varžtai turėtų būti A4 kokybės nerūdijančiojo plieno.
Montuojant medinius fasadus vinių pistoletu, montavimas yra greitas. Iš anksto įkrautas vinių pistoletas reiškia, kad nereikia rinkti atskirų sraigtų ir po kiekvieno tvirtinimo nereikia kelti mašinos aukštyn ir žemyn. Pageidautina rinktis nerūdijančio plieno vinis.
Fasado sraigtai su įleistine galvute yra keturių skirtingų spalvų (be blizgios), todėl galima derinti plokštės spalvą ir pasiekti patrauklų galutinį rezultatą. Kitas sraigtų įsukimo privalumas yra tas, kad galima lengvai reguliuoti sraigtą ir (arba) išmontuoti, kad būtų galima atlikti įvairią priežiūrą. Taip pat yra sraigtai su cilindrine galvute, kuriuos po montavimo reikia nudažyti, kad plokštė būtų atspari atmosferos poveikiui.
tags: #stogo #grepstu #tvirtinimas #vinimis
