Spalva - tai pojūtis, kurį žmogui formuoja specifinė spalvinės regos sistemos organizacija. Spalva taip pat yra objektų ar šviesos šaltinių savybė. Kadangi spalvos susilieja viena su kita, pavyzdžiui, tamsiai mėlyna per violetinę palaipsniui pereina į raudoną, jas geriausia pateikti spalvų apskritimo forma, tolydžiu spalvų spektru. Spalvų apskritimas dažnai yra padalintas į sektorius, kurie gali būti ženklinami raidėmis ar skaičiais, siekiant vizualiai ir sistemiškai apibrėžti skirtingus atspalvius. Siekiant tiksliai apibrėžti, atkurti ir susisteminti spalvas, yra kuriamos įvairios spalvų kodavimo sistemos.
[1] Egidijus Norvaišas. Spalva. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko-Šala). - Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012.
Pagrindinės spalvų kodavimo sistemos
RGB spalvų sistema
RGB - tai spalvų maišymo sistema, kurioje naudojamos trys, žmogaus akių receptorius atitinkančios pagrindinės spalvos: raudona (R), žalia (G) ir mėlyna (B). Šioje sistemoje spalva nagrinėjama kaip spinduliavimas: visų trijų spalvų nulinės reikšmės atitinka juodą spalvą, o visų trijų maksimalios reikšmės - baltą.
RGB sistema dažniausiai naudojama elektronikoje, pavyzdžiui, kompiuterių monitoriuose, televizoriuose ir kituose skaitmeniniuose atvaizdavimo įrenginiuose. Skaitmeniniame kontekste spalvos dažnai koduojamos naudojant šešioliktainę (heksadecimalinę) sistemą, kurioje naudojami 16 simbolių: 0, 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, A, B, C, D, E ir F. Kiekvienos spalvos intensyvumo reikšmė gali kisti, pavyzdžiui, nuo 0 iki 255 (dešimtainėje sistemoje), kas leidžia sukurti platų atspalvių spektrą.
NCS (Natūrali Spalvų Sistema)
NCS (Natūrali Spalvų Sistema) yra spalvų sistema, kuri remiasi žmonėms būdingu spalvų suvokimu. Ji pasižymi paprastumu, logiškumu ir natūralumu, siekiant kuo tiksliau atspindėti, kaip mes matome ir interpretuojame spalvas.
Žmogaus spalvų suvokimas ir grynosios spalvos
Žmonės mato šešias grynas spalvas. Nors galima paprieštarauti, jog balta ir juoda nėra spalvos, iš tikrųjų tai achromatinės spalvos, kurios gerokai skiriasi nuo chromatinių spalvų. Visi atspalviai yra daugiau ar mažiau panašūs į kurį nors pagrindinį spalvinį toną.
Spalvinio kūno modelis
Spalvinio kūno modelį iliustruoja šešių pagrindinių spalvų tarpusavio santykis. Šiame modelyje kiekviena spalva turi savo pastovią vietą. Šis modelis yra trimatis, kadangi chromatinės spalvos santykiauja ne tik tarpusavyje, bet ir su balta bei juoda. Spalvų kodavimas kiekvienam atspalviui suteikia kodą pagal jo vietą šioje cilindrinėje koordinačių sistemoje.
Spalvinis apskritimas
Spalvinis apskritimas yra NCS spalvinio kūno projekcija iš viršaus. Keturios pagrindinės spalvos (geltona, raudona, mėlyna ir žalia) dalija apskritimą į keturias dalis ir yra išsidėsčiusios prie spalvinio apskritimo skiriamosios linijos. Kiekviena apskritimo dalis dar skirstoma į šimtą lygių dalių. Pavyzdžiui, kvadratas Y R-Y dalyje yra 100 % geltonas. Judant link R, didėja raudonumas.
Spalvinis trikampis
Spalvinis trikampis - tai vertikalioji spalvinio modelio dalis. C raide pažymėtame kampe yra tik grynai chromatiniai atspalviai (pavyzdžiui, Y70R), juose nėra nei juodos, nei baltos spalvų. Tarp kampų yra į 100 dalių padalintos skalės.
Spalvų kodavimas NCS sistemoje
Aprašant spalvą, pakanka nurodyti juodos spalvos ir chromatiškumo lygį. Pavyzdžiui, skaičius 2030 nurodo, kad atspalvio sudėtyje yra 20 % juodos spalvos, o atspalvio chromatiškumas - 30 %. Kodas NCS sistemoje paskiriamas apjungiant spalvą ir atspalvį reiškiančius skaičius (pavyzdžiui, 2030-Y70R).
Pilki atspalviai NCS sistemoje
Pilki atspalviai cilindro centre yra pilkos spalvos, kurios neturi sodrumo požymio, todėl negali būti koduojamos tokiu pačiu būdu. Šiuo atveju naudojama raidžių kombinacija ON. Visiškai pilkos spalvos sodrumas yra 00 ir ji žymima ON. Tačiau kai kurios pilkos spalvos gali turėti tam tikrą atspalvį. Jos žymimos atspalvio sektoriaus raide ir raide N. Jų sodrumo laipsnis dažniausiai yra labai mažas, paprastai 01 arba 02.
Spalvų aprašymo įvairovė ir technologiniai aspektai
Spalvų vardai ir "interneto saugios spalvos"
Kitas būdas aprašyti spalvas yra naudoti jų vardus. Seniau, kai kompiuteriai palaikydavo tik 256 skirtingas spalvas, buvo sukurtas sąrašas su vadinamosiomis "interneto saugiomis spalvomis". Šiais moderniais laikais, kai ekranai gali atkurti milijonus atspalvių, tai jau nebėra aktualu.
Spalvos turi daug pavadinimų. Yra žodžių, reiškiančių tik specifinę spalvą (pvz., žydra), tačiau daugelis spalvų vadinamos žodžiais, reiškiančiais vieną ar kitą daiktą, turintį būdingą spalvą. Skirtingose kalbose neretai skiriasi žodžių, naudojamų spalvoms apibrėžti, kiekiai: pvz., anglų kalba neturi atskiro žodžio žydrai spalvai, o lietuvių kalba neturi žodžio citrinų žaliai.
Spalvų kodai elektronikoje
Spalvos taip pat naudojamos kaip kodavimo priemonė elektroniniuose komponentuose, siekiant nurodyti jų parametrus:
- Žymint kondensatorių talpą, talpumo vienetu laikomas pikofaradas (pF). Pavyzdžiui, pažymėtas geltona - violetine - raudona kondensatorius yra 4700 pikofaradų talpos.
- Rezistorių atveju, raidė D, jei yra, nurodo rezistoriaus varžos garantuotą tikslumą procentais. A žymė, esanti arčiau rezistoriaus kontakto nei D žymė, padeda išvengti klaidingo užrašo perskaitymo "atvirkščiai" ir užtikrina teisingą vertės nuskaitymą.
- Kai kada (dažniausiai žymint ričių induktyvumą) tarp skaitmenų dedamas kablelis. Kablelis vaizduojamas plonesne sidabrine ar auksine spalvomis. Kadangi šios spalvos skaitmenims nenaudojamos, kablelį lengva atpažinti.
Spalvų kalibravimas ir nuoseklumas
Netiesinis spalvos kitimas gali sukelti problemų, pavyzdžiui, spaudoje, kur skirtingų spalvų dažai gali būti nevienodo skaidrumo. Dėl to, esant mažam padengimui (šviesi spalva), gali dominuoti vienas iš dažų, o esant dideliam padengimui (tamsi spalva) gali dominuoti kitas. Bandant išspręsti šias problemas, buvo sukurtos kelios spalvų kalibravimo sistemos, pagrįstos etaloninių spalvų lentelėmis.
Šiuo atveju, tam tikra įmonė spausdina spalvų šablonus (indeksus), kurie (bendru susitarimu) laikomi besąlygiškai teisingais. Monitoriai, spausdintuvai ir kiti įrenginiai būna kalibruojami, naudojantis tokiu šablonu, kad ta pati spalva vienodai atrodytų, ją atkuriant visais įrenginiais.
Spalvų poveikis žmogaus savijautai
Nustatyta, kad spalvos veikia žmogaus savijautą. Pavyzdžiui, išbandyta, kad melsva spalva sukelia šalčio jausmą, net jei tokia spalva išdažytoje patalpoje būtų kambario temperatūra (~24 °C). Tuo tarpu, tokios pačios temperatūros geltoname kambaryje gali būti per šilta. Taip pat manoma, kad spalvos turi įtakos atsirandant įvairiems negalavimams, ligoms ar su jais kovojant. Kartais pagal mėgstamas ar nemėgstamas spalvas sprendžiama apie žmogaus charakterį.
tags: #spalvu #kodai #wikipedia