Vidaus degimo variklis yra sudėtinga ir iš daugelio elementų sudaryta sistema, kurios tinkamas veikimas yra gyvybiškai svarbus automobilio eksploatacijai, kelionėms ir patikimumui. Net menkiausios problemos su aušinimu gali labai smarkiai pakenkti varikliui. Dėl šios priežasties kiekvienam vairuotojui ir automobilio savininkui pravartu surinkti pagrindines žinias apie aušinimo sistemą ir ją pripildantį skystį. Automobilio aušinimo sistemos paskirties ir svarbos neįmanoma pervertinti, nes jei ji neveiks tinkamai, to paties negalima tikėtis ir iš variklio.
Aušinimo sistema automobilyje yra sudėtingas bei nepaprastai svarbus mechanizmas. Pagrindinis jos tikslas - reguliuoti variklio darbinę temperatūrą, užtikrinant, kad ji būtų optimaliose ribose, ir užkirsti kelią perkaitimui. Kai variklis dirba, jis sukuria didelę šilumą. Aušinimo skystis, cirkuliuodamas per variklį, sugeria šią šilumą ir perneša ją į radiatorių, kur ji yra atšaldoma. Daug kas pamiršta, jog paprastuose automobiliuose aušinimo sistema taip pat reikalinga tam, kad suteiktų komfortą salone - užtikrintų šildymą.
Pagrindiniai aušinimo sistemos komponentai
Gerai veikiančią aušinimo sistemą sudaro keli esminiai komponentai, kurie užtikrina sklandų variklio aušinimą.
Aušinimo skystis (antifrizas)
Be abejonės, pats svarbiausias elementas yra aušinimo skystis, kuris turi reikalingas fizines ir chemines charakteristikas. Šis skystis neužšąla labai žemoje temperatūroje ir gali sugerti didelį šilumos kiekį. Aušinimo skystis - tai vandens ir antifrizo mišinys, kuriuo yra užpildomas automobilio variklio radiatorius.
„Inter Cars Lietuva“ produktų grupės specialistas Algirdas Seilius teigia, kad aušinimo skysčio apytaka variklyje yra sudaroma aušinimo skysčio siurblio pagalba. Aušinimo skystis, tekėdamas variklio komponentų vidumi, aušina juos absorbuodamas dalį šilumos. Įkaitęs skystis grąžinamas atgal į radiatorių, o per radiatorių praeinantis aplinkos oras perima dalį skysčio šilumos.
„Aušinimo skystyje esantis antifrizas atlieka dvejopą apsauginę funkciją. Jis neleidžia aušinimo skysčiui užvirti ar užšalti net esant ekstremaliai temperatūrai. Kaip minėta anksčiau, dažniausiai vanduo su antifrizu maišomas santykiu 50:50, nes toks santykis užtikrina optimaliausią variklio aušinimą. Tačiau jei antifrizo santykis su vandeniu bus didesnis, tada mišinio užšalimo temperatūra bus dar žemesnė, o virimo - aukštesnė, tačiau tai tikrai nereiškia, kad variklis bus aušinamas optimaliai“, - aiškina A. Seilius.
A. Seilius taip pat pabrėžia, kad antifrizą su vandeniu maišyti yra būtina. Jei sistemoje bus vien vanduo, nebus antikorozinės apsaugos, vanduo ilgainiui nugaruos ir variklis greitai perkais. Konkreti mišinio sudėtis įvairiems varikliams gali skirtis, tačiau 50:50 santykis yra dažniausias ir tinka naudoti daugeliu atvejų.
Aušinimo skysčio siurblys (vandens siurblys)
Aušinimo skysčio siurblys yra svarbus komponentas, dar dažnai vadinamas vandens siurbliu. Jis padeda antifrizui (aušinimo skysčiui) cirkuliuoti po variklį ir aušinimo sistemą.
Termostatas
Termostatas reguliuoja aušinimo skysčio srautą. Jis atsidaro arba užsidaro priklausomai nuo variklio temperatūros ir užtikrina, kad variklis greitai įkaistų ir išlaikytų pastovią temperatūrą.
Radiatorius ir ventiliatoriai
Radiatorius - viena iš svarbiausių aušinimo sistemos dalių, kuri veikia kaip šilumokaitis, skirtas varikliui aušinti. Prie radiatoriaus pritvirtinti ventiliatoriai padeda radiatoriaus vykdomam aušinimo procesui, nes per radiatorių traukia vėsų orą, ypač kai automobilis stovi arba juda lėtai.
Aušinimo sistemos žarnos ir vamzdeliai
Kartu su aušinimo skysčio siurbliu, aušinimo sistemos žarnos ir vamzdeliai yra elementai, kuriais aušinimo skystis teka į variklį, radiatorius ir kitus komponentus bei iš jų.
Kiti elementai: elektronika
Labai didelę dalį variklio temperatūros ir aušinimo procesų naujuose automobiliuose prižiūri kompiuteriai ir jautrūs temperatūros davikliai. Sunkiasvorėse arba itin didelio našumo, sportinėse transporto priemonėse aušinimo sistema yra dar pajėgesnė ir dalį resursų naudoja alyvai bei transmisijai aušinti.
Aušinimo sistemos gedimų požymiai
Jeigu aušinimo sistema neveikia tinkamai, tai tikrai nėra sunku pastebėti. Dauguma šių problemų praneša, jog iš karto reikia užgesinti variklį bei planuoti kelionę į servisą.
- Perkaitęs variklis. Tai yra pats akivaizdžiausias ženklas, kuris byloja apie tai, jog problema - aušinimo sistemoje.
- Išbėgęs antifrizas (skysčio nutekėjimas). Nuolat per žemas aušinimo skysčio lygis rodo sistemos nesandarumą. Jei šis nutekėjimas nukreiptas į degimo kamerą, iš transporto priemonės gali sklisti balti išmetamųjų dujų dūmai.
- Garai iš po variklio gaubto. Tai dažnai susiję su perkaitimu ar skysčio nutekėjimu ant karštų variklio dalių.
- Neįprasti garsai.
- Neveikia šildymas. Aušinimo sistema taip pat atsakinga už automobilio salono šildymą, todėl jo gedimas yra aiškus sistemos problemos ženklas.
- Lėtai šylantis variklis, nepasiekiantis reikiamos temperatūros.
- Korozija.
Kaip patikrinti automobilio aušinimo skysčio lygį
Dažniausios aušinimo sistemos problemų priežastys
Kadangi apie ženklus jau žinome, dar reikėtų išsiaiškinti, kas tampa gedimų ir problemų priežastimis. Statistika rodo, kad net 2 proc. mechaninių variklio gedimų įvyksta dėl aušinimo sistemos problemų.
- Aušinimo skysčio nutekėjimas. Jeigu radiatorius, žarnos/vamzdeliai, tarpinės ar kiti elementai prakiūra, sulūžta, apyra arba yra pažeisti, skystis išbėga.
- Problemos su radiatoriumi. Radiatoriaus užsikimšimas ar pažeidimas gali sutrikdyti šilumos perdavimą.
- Sugedęs termostatas. Termostatui užstrigus atidarytoje arba uždarytoje pozicijoje, variklis gali perkaisti arba lėtai šilti.
- Vandens siurblio gedimas. Sugedęs vandens (aušinimo skysčio) siurblys gali sutrikdyti aušinimo skysčio tekėjimą, sukeldamas nepakankamą aušinimą.
- Elektronikos problemos. Jei kažkuris temperatūros daviklis išeina iš rikiuotės, variklis gali kaisti (arba taip rodys kompiuteris), prasčiau veikti, prarasti našumą.
- Korozija ir oras sistemoje. Problemomis dažnai tampa korozija, kuri pažeidžia komponentus, bei į aušinimo sistemą patekęs oras, kuris gali sukurti oro kišenes ir trukdyti skysčio cirkuliacijai.
Priežiūra ir patarimai vairuotojams
Nors aušinimo sistemos priežiūra atrodo paprasta, jos gedimai gali sukelti rimtas pasekmes. Geriausias remontas - atidi ir savalaikė automobilio priežiūra bei visų reikiamų skysčių keitimas gamintojų rekomenduojamu laiku.
- Reguliariai tikrinkite aušinimo skysčio lygį. Aušinimo skysčio lygis turi būti per vidurį - tarp minimalios ir maksimalios padalų. Paprastai, tai daryti rekomenduojama ne rečiau kaip kas 50 000 km. Tačiau jei automobilis praneša apie sumažėjusį skysčio lygį, rūpintis beveik nebūtina.
- Visada rinkitės kokybišką skystį, pirkite jį iš patikimų pardavėjų. Skirtingiems varikliams gali reikėti skirtingo aušinimo skysčio.
- Patikrinkite radiatorių ir aušinimo skysčio žarnas.
- Prižiūrėkite ventiliatorių.
- Stebėkite įspėjamuosius ženklus ir jų neignoruokite.
- Neperkraukite transporto priemonės.
„Jeigu norite, kad variklis veiktų nepriekaištingai tiek žiemą, tiek vasarą, o aušinimo sistema būtų gerai apsaugota nuo korozijos, aušinimo skystį tikrinkite ir keiskite periodiškai. Aušinimo skysčio keitimo periodiškumas priklauso nuo skysčio tipo. Pavyzdžiui, aušinimo skystį „VW G11“ reikia keisti kas 2-3 metus, o „VW G12+“ - tik kas 5-6 metus“, - sako A. Seilius.
Aušinimo skysčių maišymas
Šiandieninėje aušinimo skysčių standartų įvairovėje pasiklysti gali kiekvienas, todėl labai dažnai kyla klausimas, ar galima aušinimo skysčius maišyti tarpusavyje. Geriausiai, žinoma, yra nemaišyti tarpusavyje skirtingus standartus atitinkančių skysčių.
O jei vietoje esamo aušinimo skysčio norite naudoti kitą, buvusį aušinimo skystį geriausia išleisti iš radiatoriaus. „Jeigu dėl tam tikrų priežasčių aušinimo skysčio išleisti neįmanoma arba sistemą reikia tik papildyti, galimas ir kitas variantas. Tačiau kaip elgtis, jeigu nežinote, kas supilta sistemoje, o ją papildyti žūtbūt reikia? Išeitis vis tik yra. Kai kurių tipų aušinimo skysčius galima maišyti tarpusavyje, turint omenyje, kad jų mišinys bus homogeniškas ir pilnai atliks savo funkcijas. Tačiau yra ir tokių, kurių maišyti tarpusavyje nederėtų“, - pabrėžia specialistas.
Profesionalaus autoserviso svarba
Autoserviso „Hexanas“ meistrai rekomenduoja nedelsti ir laiku kreiptis į specialistus, nes ilgainiui, stipriai veikiant karščiui, gali būti prakiurdoma variklio galvos tarpinė, perkaista ir susikraipo vidinės variklio dalys ir kt. Aušinimo sistemos nepriežiūra gali sumažinti variklio našumą, padidinti degalų sąnaudas ir padidinti variklio komponentų nusidėvėjimą.
Nors aušinimo sistemos priežiūra atrodo paprasta, jos gedimai gali sukelti rimtas pasekmes. Tik profesionalus autoservisas, turintis patirties ir žinių, gali užtikrinti, kad jūsų aušinimo sistema veiktų sklandžiai ir efektyviai. Pinigų suma, su kuria reikėtų keliauti į autoservisą, priklauso nuo problemos apleidimo gylio. Tad nors įprasto aušinimo sistemos elementų pakeitimo kainos prasideda nuo 30 eurų, taisant gedimo pasekmę, atsiradusią, pavyzdžiui, variklyje, kaina išauga kelis ar net keliolika kartų. Tuo tarpu įvairių automobilių dalių ar termostatų kainos yra įvairios ir nulemiamos gamintojo vardo žinomumo arba transporto priemonės modelio naujumo.
tags: #skystis #pripildantis #variklio #ausinimo #sisitema