Lietuvoje veikianti vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema, administruojama VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD), nuo 2016 m. vasario mėnesio sėkmingai renka pakuotes, siekiant mažinti aplinkos taršą. Tačiau diskusijos dėl šios sistemos plėtros, įtraukiant daugiau stiklinių butelių, ypač vyno ir stipriųjų alkoholinių gėrimų tarą, nuolat atsinaujina.
Užstato sistemos privalumai ir veikimo principai
Užstato sistema, kurios ištakos siekia XIX a. su daugkartinių gėrimų pakuočių (stiklo butelių) surinkimu, yra vienas iš žiedinės ekonomikos modelių. Ji motyvuoja vartotojus grąžinti pakuotes, kurios perdirbamos ir vėl naudojamos naujoms pakuotėms ar kitiems gaminiams. Taip mažinamas naujų žaliavų poreikis, energijos sąnaudos ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos. Europos Sąjunga numato, kad iki 2025 m. turėtų būti surenkama bent 77 proc., o iki 2029 m. - bent 90 proc. pakuočių.
Lietuvoje už depozitines pakuotes nuo 2015 m. nustatytas 0,1 Eur užstatas, kurio dydį tvirtina aplinkos ministras. Sistemoje dalyvauja plastikinės, metalinės ir stiklinės pakuotės, pažymėtos specialiu užstato sistemos ženklu. Grąžinti pakuotes galima miestelių ir kaimo parduotuvėse, kurių prekybos plotas didesnis nei 60 kv. m, ir kitose parduotuvėse, kurių prekybos plotas yra didesnis nei 300 kv. m. Taromatai priima pakuotes tiek su kamšteliais, tiek be jų, tačiau grąžinant su kamšteliais, labiau švarinama gamta.
Per metus Lietuvoje grąžinama virš 500 mln. pakuočių. USAD kasmet surenka daugiau nei 90 proc. visos užstato taros, o tai sudaro virš 600 mln. pakuočių. Didžiąją USAD išlaidų dalį sudaro taromatų infrastruktūros išlaikymas bei pakuočių surinkimo sąnaudų kompensacijos prekybininkams.
Užstato sistemos plėtros idėjos ir argumentai „už“
Seime parlamentarai gaivina idėją į taromatų sistemą įtraukti kuo daugiau pakuočių, įskaitant vyno ir stipriųjų alkoholinių gėrimų butelius. Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė siūlo, kad į taromatus būtų galima atnešti stipraus alkoholio - degtinės, brendžio ar vyno butelius, ne didesnius negu trys litrai. Vitalijus, vienas iš gyventojų, teigia, kad tai būtų paskata gyventojams užsidirbti papildomų centų ir nemėtyti butelių miškuose ar pakelėse. Kiti gyventojai taip pat palaiko idėją, pabrėždami, kad kuo daugiau taros priduodama, tuo mažiau jos gamtoje.
Argumentai „prieš“ ir iššūkiai
Nepaisant gyventojų ir kai kurių parlamentarų palaikymo, Aplinkos ministerija ir USAD kritikuoja užstato sistemos plėtros idėjas. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigia, kad dabar daugiausia stiklinę tarą gyventojai neša ne į taromatus, o į varpelio formos konteinerius. Anksčiau atlikta studija parodė, kad užstato sistemos išplėtimas papildomai kainuotų apie 120 milijonų eurų, o šimtamillioninė suma esą nugultų ant vartotojų pečių. Pasak ministro, gyventojams patogiausia esama rūšiavimo konteinerių sistema, kuri bus dar labiau plėtojama, kad 100 metrų nuo kiekvieno daugiabučio būtų pilnavertė rūšiavimo sistema.
USAD vadovas Gintaras Varnas pabrėžia, kad parlamentarų užmojai į taromatus nešti stipriųjų alkoholinių gėrimų pakuotes yra neracionalūs, nes pareikalaus didžiulių kaštų. Šiuo metu stiklinės pakuotės sudaro tik 5 proc. visų užstato sistemos buteliukų, bet reikalauja apie 40 proc. viso surenkamo tonažo ir apie 40 proc. resursų. USAD vadovo teigimu, stiklinių pakuočių sutvarkymas užstato sistemoje yra santykinai brangus. Be to, jei sistema būtų išplėsta, svoris išaugtų keturis kartus, o tai būtų didelė našta prekybininkams ir nepatogu gyventojams, kurie turėtų tempti didelius butelius į parduotuvę.
„Žaliojo taško“ vadovas Kęstutis Pocius piktinasi, kad parlamentarų užmojai griauna jau dabar veikiančią konteinerinę sistemą, per kurią gyventojai kasmet 10 procentų daugiau suneša stiklo taros.
Specifiniai vyno butelių supirkimo iššūkiai
Vyno butelių įtraukimas į užstato sistemą sukeltų ir kitų problemų:
- Registracijos sunkumai: daugybė geriausių vynų platinami mažais kiekiais (1, 3, 6, 12 butelių). Norint užregistruoti butelius USAD, reikėtų priduoti 3 tuščius butelius su kamšteliais, o tai reiškia, kad tris vyno butelius tektų išpilti, kad buteliai būtų užregistruoti kaip užstatas. Tai padidintų likusių butelių kainą.
- Pakuotės pažeidžiamumas: daugybė puikių vynų yra įvynioti į popierių, celofaną ar sudėti į dėžutes, kurios saugo nuo UV spindulių. Ant butelių klijuojami užstato sistemos lipdukai pažeistų originalią pakuotę. Be to, lipdukai gali nusiplauti, suplyšti ar nukristi laikant butelius drėgnoje aplinkoje, todėl taromato skeneris jų neatpažintų.
- Logistiniai iššūkiai: vynams, kurie rinkoje atsiranda ankstyvą rudenį ir yra perkami labai trumpą laiką, pavyzdžiui, "Beaujolais Nouveau", gali neužtekti laiko sutvarkyti visus formalumus, įskaitant užstato brūkšninio kodo gavimą, kuris gali užtrukti papildomas 20 dienų.
Suomija leidžia vyno buteliams nedalyvauti užstato sistemoje, tačiau už tai imamas 51 cento mokestis. Estijoje vyno butelių dalyvavimas užstato sistemoje yra savanoriškas ir, anot Estijos someljė asociacijos prezidento Kristjano Markii’o, nėra populiarus - vos 10 proc. vyno butelių patenka į sistemą.
Pieno pakuočių supirkimo iššūkiai
Kalbant apie galimybę į užstato sistemą įtraukti pieno butelius, G. Varnas taip pat mato problemų: „Pieno likučių kvapas yra intensyvus, be to, atsiranda bakterijos, kryžminė tarša parduotuvėse.“
Pakartotinis butelių naudojimas ir perdirbimas
Dalis surinktų stiklinių butelių yra daugkartiniai. USAD vadovas Gintaras Varnas pažymi, kad buteliai išplaunami ir vėl naudojami pakartotinai, gamintojai tą patį butelį gali panaudoti iki 20 kartų. Visa kita keliauja į Vilniaus skaičiavimo centrą, kur pakuotės paruošiamos perdirbti.
- Metalinės pakuotės: presuojamos į gabalus ir didžioji dalis (apie 5 tūkst. tonų aliumininių pakuočių per metus) keliauja į Vokietijoje esančią amerikiečių gamyklą „Novelis“, kur perdirbamos į aliuminines skardines.
- Vienkartiniai stikliniai buteliai: rūšiuojami pagal spalvas, smulkinami ir parduodami perdirbėjams. Skaidrūs perdirbami „Panevėžio stikle“, neskaidrūs - „Kauno stikle“.
- Plastikiniai buteliai: presuojami į didelius blokus ir vežami perdirbti Lietuvoje.
USAD vadovas pasakoja, kad plastikinių pakuočių ir stiklo surenkama po 12 tūkst. tonų, aliuminio - 5 tūkst. tonų.
Taromatų sistemos tobulinimas ir ateities perspektyvos
Vienas iš galimų užstato sistemos tobulinimų - patogesnė užstato atsiėmimo forma. Nors „Rimi“ ir „Maxima“ jau suteikia galimybę pinigus iš taromato pervesti į lojalumo korteles, USAD siūlo, kad pinigai įkristų tiesiai į gyventojo banko sąskaitą. G. Varnas pabrėžia, kad užstatas turėtų būti kuo mažesnis, kad gyventojui jis nebūtų našta, o dabartinis užstato dydis kol kas motyvuoja gyventojus grąžinti pakuotes.
Kaip taromatai atpažįsta pakuotes?
Taromatai atpažįsta pakuotes pagal jų formą ir brūkšninį kodą. Jei taromatas nepriima pakuotės, tai gali būti dėl kelių priežasčių:
- Gamintojas pamiršo užregistruoti naują prekės pakuotę sistemoje.
- Pažeistas pakuotės brūkšninis kodas.
- Prekybininkas netinkamai prižiūri taromatą (neišvalo kamerų, kurios turi atpažinti butelį).
Apgauti taromatą, padirbant butelį ir etiketę, pasak G. Varno, yra ekonomiškai nenaudinga ir sudėtinga, be to, sistema mato anomalijas, jei būtų bandoma pridėti didelius kiekius vieno tipo suklastotų butelių.
Lietuvos gyventojai informaciją apie tai, kur nuo vasario 1 d. bus galima grąžinti pakuotes, kurių surinkimu rūpinsis VšĮ „Užstato sistemos administratorius“, galės rasti internetiniame tinklapyje www.grazintiverta.lt.
tags: #senu #nuo #vino #buteliu #supirkimas