Saugos diržai yra viena iš svarbiausių saugos priemonių automobiliuose, kurios tinkamas naudojimas yra būtinas kiekvienam vairuotojui ir keleiviui. Šie diržai gali išgelbėti gyvybes ir išvengti rimtų sužalojimų eismo įvykio metu.
Saugos Diržų Istorija ir Raida
Sunku patikėti, bet pirmuoju, panaudojusiu saugos diržus, laikomas Odisėjas. Prieš keturis tūkstančius metų kelionės į Troją metu, kad audra jo nenupūstų į jūrą, jis buvo prisirišęs diržais. Saugos diržus praktikavo 1902 metais ir elektromobilio „Torpeda“ vairuotojas per automobilių lenktynes Niujorke. Po metų buvo užpatentuotas pirmasis automobilio saugos diržas, nors dar ilgai jis buvo naudojamas tik aviacijoje.
Automobilių saugos diržų idėją įgyvendino švedų inžinierius Nilsas Bohlinas. 1959 m. juos ne tik užpatentavo „Volvo“ bendrovė, bet ir įdiegė dviejuose gaminamuose automobiliuose. Nuo 1967 metų saugos diržų įrengimas Švedijoje tapo privalomas. Taip po pasaulį paplito saugos diržų „virusas“. Jau nuo 1976-ųjų automobilių gamintojai buvo įpareigoti savo vartotojams parduodamuose automobiliuose įrengti saugos diržus. Vokietijos įmonė „Opel“, nuolatos besirūpinant automobilių saugumo didinimu, saugos diržus šios markės automobiliuose jau montavo trejetą metų anksčiau, nei pasirodė įpareigojimas tai daryti.
Saugos Diržų Technologijų Evliucija ir Veikimo Principai
Saugos diržas vis dar yra svarbiausias gyvybių gelbėtojas automobilyje, kaip teigia Peteris Schüßleris, „Opel“ pasyviųjų apsaugos sistemų vadovas. Šiuolaikiniai automobiliai yra pranašesni už pirmąjį pasaulyje automobilį dėl pažangesnės technologijos, efektyvesnio variklio, geresnės saugos, komforto ir kitų funkcijų.
Inovacijos ir Tobulinimas
- Neveltui elektra varomoje „Opel Astroje“ šiandien puikuojasi jutikliai, kurie geba nustatyti gresiančio susidūrimo jėgą. Tokiu būdu sureguliuojamas diržo įtempimas taip, kad avarijos metu būtų užtikrinta maksimali apsauga.
- Nuo 1986 metų „Opel Omegos“ priekinėse ir galinėse sėdynėse montuojami reguliuojamo aukščio saugos diržai.
- Nuo 1991-ųjų F kartos „Astroje“ - saugos diržų įtempikliai, vėliau - saugos diržų jėgos ribotuvai, padedantys išvengti automobilyje važiuojančių žmonių kūno dalių pertempimo susidūrimų metu.
- Saugos diržai su pirotechniniais įtempikliais yra dar viena saugos priemonė, kuri padeda apsaugoti vairuotoją ir keleivius nuo sužalojimų. Kai įvyksta avarija, signalas siunčiamas į įtempiklių valdymo sistemą, kuri akimirksniu sukuria įtempimo efektą, kad keleivis būtų tvirtai pritvirtintas prie sėdynės. Šie įtempikliai yra labai patikimi ir yra naudojami daugumoje naujų automobilių.
Oro Pagalvės ir Saugos Diržai
Oro pagalvės yra dar viena svarbi automobilio saugos priemonė. Jos padeda apsaugoti vairuotoją ir keleivius nuo galvos ir krūtinės sužalojimų, kai įvyksta avarija. Oro pagalvės veikia taip: kai įvyksta avarija, signalas siunčiamas į oro pagalvės valdymo sistemą, kuri akimirksniu pripučia pagalvę. Svarbu paminėti, kad oro pagalvės yra papildoma, bet ne savarankiška saugos priemonė. Jos veikia tinkamai tik tada, kai keleivis yra prisisegęs saugos diržą. Ne visuose automobiliuose oro pagalvės suveikia automatiškai: kai kuriuose modeliuose priekinio keleivio oro pagalvė aktyvuojama tik tada, kai užsegtas saugos diržas.
Kas nutinka avarijos metu?
Susidūrimo metu, jei automobilis važiuoja 48 km/h greičiu, neprisegtas vaikas nubloškiamas maždaug keturiasdešimt penkis kartus didesne jėga. 27 kilogramus sveriantis ir už vairuotojo sėdintis vaikas važiuojant tokiu greičiu, į vairuotoją trenksis „smūgio svoriu“, kuris sieks 2000 iki 4000 kilogramų.
Štai kas atsitinka, kai automobilis važiuoja 80 km/h greičiu ir susiduriama su kita transporto priemone arba kliūtimi:
- 0,026 sekundės po smūgio: automobilio bamperis deformuojasi. Jėga, 30 kartų viršijanti automobilio sunkio jėgą, jį sustabdo. Neužsisegę saugos diržų keleiviai toliau važiuoja pirmyn transporto priemonės greičiu.
- 0,039 sekundės: vairuotojas kartu su sėdyne staiga užfiksuojamas maždaug 15 centimetrų į priekį.
- 0,044 sekundės: vairuotojas savo krūtine sulaužo vairą.
- 0,050 sekundžių: kai sumažėja automobilio greitis, jį (automobilį) ir keleivius pradeda veikti 80 kartų už jų traukos jėgą didesnė inertinė jėga.
- 0,068 sekundės: vairuotojas smogia prietaisų skydui 9 tonų jėga.
- 0,092 sekundės: vairuotojas ir greta sėdintis keleivis atsitrenkia į priekinį stiklą ir patiria (beveik visada) mirtinus sužalojimus.
- 0,100 sekundės: vairuotojas stumiamas atgal po to, kai atsitrenkė į vairą.
- 0,110 sekundės: automobilis lėtai pradeda judėti atgal.
- 0,113 sekundės: keleivis, sėdintis už vairuotojo, jei jis taip pat neprisisegęs saugos diržo, yra vienoje linijoje su vairuotoju, t. y. atsitrenkia į vairuotojo vietą arba į patį vairuotoją ir yra sužeidžiamas (dažniausiai mirtinai arba rimtai sužalojamas).
- 0,150 sekundžių: viskas baigiasi. Metalinės nuolaužos ir stiklo šukės krenta ant žemės. Eismo įvykio vietą supa dulkių debesis… Visas įvykis trunka greičiau nei dvi dešimtosios sekundės.
Avarijos testas – keleiviai su diržais ir be jų
Saugos Diržo Smulkios Detalės: Medžiaginė Kilpa
Ar kada pastebėjote mažą medžiaginę kilpą savo automobilio saugos dirže ir susimąstėte, kam ji reikalinga? Nors ši detalė atrodo nereikšminga, ji atlieka svarbų vaidmenį tiek patogumo, tiek saugumo požiūriu. Medžiaginė kilpa, dar vadinama „diržo kilpa“ arba „stabdžiu“, yra nedidelis audinio gabalėlis, įsiūtas į diržą kiek žemiau metalo sagties.
Pagrindinė kilpos funkcija - sustabdyti sagtį (metalinę dalį, kuri įsistato į užsegimą) nuo per didelio susitraukimo į viršutinį saugos diržo mechanizmą. Įdomu tai, kad ši kilpa nėra privaloma pagal įstatymus. Automobilių gamintojai ją įdiegia dėl ergonomikos ir patogumo priežasčių. Kai kurie vairuotojai mano, kad ši kilpa gadina vaizdą ar yra nereikalinga. Tačiau ją pašalinus padidėja nepatogumas segantis diržą ir rizikuojama pagreitinti mechanizmo dėvėjimąsi. Kai kurie senesni ar kitaip sukonstruoti automobiliai gali neturėti šios kilpos. Tai nėra defektas - tiesiog kita diržo tvirtinimo sistema. Maža medžiaginė kilpa ant saugos diržo nėra atsitiktinė - tai funkcionali ir apgalvota detalė, padedanti užtikrinti sklandų naudojimą ir ilgalaikę saugą.
Saugos Diržų Svarba ir Statistika
Statistika atskleidžia faktą, jog daugiau nei pusė avarijas patyrusių žmonių išliko gyvi tik todėl, kad autoįvykio metu buvo prisisegę saugos diržus. Prisegtas saugos diržas apsaugo nuo mirties 40-60% vairuotojų ir keleivių.
Laurynas Jovaišas, Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiasis specialistas, pateikia įtikinamus argumentus abejojantiems saugos diržų stebuklinga galia. Nesunku paskaičiuoti savo „smūgio jėgą“, jei nesegėsite automobilio apsaugos diržo, padauginus savo svorį iš 45 (ar net 75). Saugos diržų naudojimas yra viena iš svarbiausių priemonių, padedančių išvengti sužeidimų ar mirties eismo įvykių metu.
Nors saugos diržai yra privalomi jau daugelį metų, ateityje jie tikrai taps dar efektyvesni ir saugesni. Saugos diržai yra viena paprasčiausių, bet kartu ir efektyviausių priemonių, padedančių išvengti sunkių sužalojimų ar net žūties eismo įvykio metu. Nors dauguma žmonių supranta saugos diržų svarbą, praktikoje ne visi juos užsisega - ypač trumpose kelionėse ar sėdint ant galinės sėdynės. Saugos diržai yra pigiausia ir patikimiausia saugos priemonė automobilyje. Net ir važiuojant, atrodytų, saugiu greičiu, staigus stabdymas ar susidūrimas sukuria milžinišką smūgio jėgą.
Teisinis Reguliavimas ir Privalomumas
Dar tais 1976-aisiais, gamintojams atsiradus įpareigojimui įrengti saugos diržus automobilyje, atsirado įpareigojimas ir vartotojams - juos segtis. Pastarasis įpareigojimas ilgus metus buvo ignoruojamas. Visiems automobilio keleiviams rekomenduojama užsisegti saugos diržus, net ir trumpam kelionei. Saugos diržų naudojimas yra privalomas visiems transporto priemonėje esantiems keleiviams, taip pat ir vairuotojui.
Kelių Eismo Taisyklių (KET) Nuostatos
Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių XXVI skyriuje nurodoma, kaip naudotis saugos diržais ir kitomis saugos priemonėmis:
- Važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti.
- Jeigu autobuse įrengti saugos diržai, priešais kiekvieną sėdynę, ant sėdynės arba šalia jos matomoje vietoje turi būti pavaizduotas informacinis ženklas „Užsisek saugos diržą“. Rekomenduojama, kad prieš pradedant važiuoti autobuso keleiviai apie reikalavimą naudotis saugos diržais būtų informuojami žodžiu arba garso ir vaizdo priemonėmis.
- Saugos diržas privalo būti užsegtas juosiant jį per petį ir per juosmenį arba kaip numatė transporto priemonės gamintojas. Taisyklinga sėdėsena yra vienas iš svarbiausių faktorių, užtikrinančių saugos diržų veikimą.
Baudos ir Išimtys
- Už saugos diržų nenaudojimą numatyta bauda vairuotojams ir (ar) keleiviams nuo 30 iki 50 eurų (pagal Kelių eismo taisykles). Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų 134 straipsnis už saugos diržų pažeidimą numato baudą vairuotojams ir (arba) keleiviams nuo 28 iki 57 eurų. Už pakartotinį pažeidimą - nuo 57 iki 86 eurų.
- Gyvenvietėse vairuotojui leidžiama neužsisegti saugos diržo važiuojant atbulomis arba stovėjimo aikštelėse.
- Asmeniui, kuriam kompetentingos institucijos dėl rimtų medicininių priežasčių išdavė specialų pažymėjimą, leidžiama neužsisegti saugos diržo. Šiame pažymėjime turi būti nurodytas jo galiojimo laikas.
Vaikų Vežimas ir Apsaugos Sistemos
- Žemesni kaip 135 cm ūgio vaikai lengvuoju ar krovininiu automobiliu vežami prisegti jų ūgiui ir masei pritaikytomis vaikų prisegimo sistemomis pagal gamintojo nurodytą dydžio intervalą ir didžiausią vaiko masę arba šias grupes:
- 0 grupė: skirta vaikams, kurie sveria mažiau kaip 10 kg;
- 0+ grupė: skirta vaikams, kurie sveria mažiau kaip 13 kg;
- I grupė: skirta vaikams, kurie sveria nuo 9 iki 18 kg;
- II grupė: skirta vaikams, kurie sveria nuo 15 iki 25 kg;
- III grupė: skirta vaikams, kurie sveria nuo 22 iki 36 kg.
- Vairuotojai turi naudoti saugumo standartus atitinkančias vaikų prisegimo sistemas, kurias vaikų prisegimo sistemų gamintojai sertifikavo ir kurios turi būti patvirtintos pagal Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos patvirtintų taisyklių Nr. 44/03 ar Nr. 129 arba vėlesnių jų versijų reikalavimus.
- Draudžiama ant priekinės motorinės transporto priemonės sėdynės vežti vaiką specialioje jo ūgiui ir masei pritaikytoje sėdynėje, kuri atsukta kryptimi, priešinga įprastai motorinės transporto priemonės važiavimo krypčiai, jeigu priekinė sėdynė apsaugota saugos pagalve. Ši nuostata netaikoma, jeigu priekinės saugos pagalvės veikimo mechanizmas išjungtas. Rekomenduojama, kad vaikas specialioje jo ūgiui ir masei pritaikytoje sėdynėje, kuri atsukta kryptimi, priešinga įprastai motorinės transporto priemonės važiavimo krypčiai, būtų vežamas kaip galima ilgiau (kaip nurodo sėdynės gamintojas).
- Autobusų keleiviai, vyresni kaip 3 metų, privalo naudotis įrengtomis prisegimo sistemomis.
- Vairuotojas privalo užtikrinti, kad motorine transporto priemone vežami vaikai naudotų įrengtas ir jiems pritaikytas prisegimo sistemas.
Kitos transporto priemonės
Važiuodami mopedu, motociklu, triračiu, visų rūšių keturračiais, vairuotojas ir keleiviai privalo naudoti motociklininkų apsaugas (motociklininkų šalmus, akių apsaugos nuo sužeidimo priemones). Leidžiama važiuoti be motociklininkų apsaugų, jeigu mopedas, motociklas, triratis, bet kurios rūšies keturratis turi kėbulą (kabiną) ar įmontuotus stogo saugos lankus, kurių paskirtis apsaugoti vairuotoją, keleivį nuo smūgių, ir yra įrengti saugos diržai.
Saugos Diržų Priežiūra ir Patikra
Saugos diržų patikra prasideda nuo jų vizualinio patikrinimo. Patikrinkite, ar diržai nėra susilankstę, ar jie neturi įbrėžimų ar įpjovų, ar jų spalva nesikeitė. Jei pastebėjote bet kokių pažeidimų, turite nedelsdami pakeisti saugos diržus.
Saugos diržų patikra taip pat yra atliekama techninės apžiūros metu. Technikas patikrina, ar diržai yra tinkamai sureguliuoti. Jie neturėtų būti per arti ar per toli nuo kūno. Rekomenduojama reguliariai keisti saugos diržus kas 6-8 metus, net jei jie atrodo tinkamai.
Švietimas ir Ateities Inovacijos
Nors saugos diržai yra privalomi jau daugelį metų, ateityje jie tikrai taps dar efektyvesni ir saugesni. Pasaulio automobilių gamintojai nuolat tobulina savo automobilių saugos sistemas, kad sumažintų eismo įvykių skaičių ir padidintų jų keleivių saugumą.
Viena iš efektyviausių švietimo kampanijų yra socialinė reklama. Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) vykdo socialinę reklamą, kurioje primenama apie saugos diržų naudojimą. Ši reklama skelbiama per televiziją, radiją ir internetą. Saugos diržų naudojimo švietimas yra svarbus žingsnis siekiant užtikrinti saugų eismą.
Numatomos inovacijos
- Saugos diržai su įmontuotais jutikliais: šie diržai sugeba nustatyti, ar keleivis yra tinkamai užsisegęs ir pranešti apie tai vairuotojui.
- Saugos pagalvės, kurios apsaugo nuo smūgių iš kelių pusių: šios pagalvės yra skirtos apsaugoti keleivius nuo smūgių iš šonų, kurie yra dažna mirties priežastis eismo įvykiuose.
- Saugos diržai su automatinėmis reguliavimo sistemomis: šie diržai gali automatiškai reguliuoti savo ištempimą, kad būtų patogiau ir saugiau keleiviams.
- Saugos diržai, kurie automatiškai užsisega: šie diržai gali automatiškai užsisegti, kai keleivis sėda į automobilio sėdynę.
Visos šios naujovės yra skirtos padidinti keleivių saugumą ir sumažinti eismo įvykių skaičių. Tačiau, kaip visada, svarbu prisiminti, kad saugos diržai ir pagalvės yra tik dalis automobilio saugos sistemos. Saugos diržai yra paprasčiausia, bet viena veiksmingiausių priemonių apsaugoti gyvybę kelyje. Juos būtina segėti visiems keleiviams, visose sėdynėse ir bet kokiu greičiu. Vairuotojai ir keleiviai, niekada neabejokite, ar reikalingas saugos diržas - jūs privalote jį prisisegti!