Turbūt visi vairuotojai žino, kuris pedalas automobilyje yra sankaba ir kokia jos paskirtis. Tačiau tikrai ne visi yra susipažinę su sankabos veikimo principu bei ypatumais. Žinodami šią informaciją galėsite geriau suprasti savo automobilį ir tinkamai sankabą eksploatuoti, kad išvengtumėte gedimų.
Kiekvienas automobilis, kuris turi pavarų dėžę, taip pat turi ir sankabą. Sankaba yra vienas iš tų komponentų, kurie turi veikti nuolatos. Kitaip negu variklio tepalas, padangos, lemputės ar paskirstymo diržas, kuriuos reikia keisti nuolatos, sankaba dažniausiai tarnauja ne vienerius metus. Tad šiame straipsnyje plačiau aptarsime šį labai svarbų automobilio komponentą, ypač pabrėždami išminamojo (nuspaudžiamojo) guolio vaidmenį.
Sankabos paskirtis
Sankaba yra labai svarbi automobilio transmisijos sistemos dalis. Jos paskirtis - perduoti sukimo jėgą į automobilio varomuosius ratus. Ji yra tarpinis elementas tarp variklio ir pavarų dėžės. Jeigu automobilis turi vidaus degimo variklį, vargu ar jis galėtų pajudėti iš vietos neturėdamas sankabos. Mašinos variklis sukasi nuolatos, o ratai - ne.
Kad automobilis sustotų, o variklis neužgestų, ratus reikia kaip nors „išjungti“. Būtent sankaba leidžia sklandžiai prijungti arba atjungti besisukantį variklį prie nesisukančios pavarų dėžės, kontroliuojant slydimą tarp jų. Spausdami sankabos pedalą, laikinai tarsi atjungiame variklį nuo ratų ir tada automobilis pradeda riedėti laisva eiga.
Apibendrinant, sankaba leidžia vairuotojui sklandžiai perjungti pavaras, kontroliuoti greitį ir apsaugo nuo variklio užgesimo lėtėjant ar greitėjant. Sankaba taip pat slopina sukamuosius švytavimus ir saugo transmisiją, kad nesulūžtų, kai perduodamas labai didelis sukimo momentas.
Sankabos mechanizmo sudėtis
Sankaba yra frikcinė mova, sukimo momentą perduodanti trinties jėgomis. Sankabos mechanizmą sudaro keletas svarbių komponentų:
- Smagratis (arba dviejų masių smagratis)
- Sankabos diskas su frikciniais antdėklais
- Spaudimo diskas (diskatorius)
- Sankabos išjungimo guolis (nuspaudžiamasis guolis / išminamasis guolis)
- Išjungimo šakutė
- Sankabos pedalas
- Pagrindinis cilindras (hidraulinėje sistemoje)
- Darbinis cilindras (hidraulinėje sistemoje)
Mynimo mechanizmas (išminamasis guolis) dažniausiai būna mechaninis arba hidraulinis.
Sankabos veikimo principas
Jeigu turite automobilį su mechanine pavarų dėže, puikiai žinote, jog norėdami pajudėti iš vietos, privalote įspausti sankabos pedalą, įjungti reikiamą bėgį ir po truputėlį vienu metu spausti akceleratorių ir po truputėlį atleidinėti sankabos pedalą. Tačiau kas tuo metu vyksta pačioje sankaboje?
Variklio ir pavarų dėžės sujungimas bei atjungimas
Viską supaprastinant, sankabos viduje yra du frikciniai diskai. Kol sankaba neaktyvuota (neišminta), tol jie yra prisispaudę vienas prie kito, taip sujungiant variklį su pavarų dėže ir transmisija. Kai variklio alkūninis velenas sukasi nepertraukiamai, jo judėjimas per sankabą perduodamas į ratus. Šiuo metu spaudimo plokštė tvirtai spaudžia sankabos diską prie smagračio, o variklio sukimo momentas perduodamas į pavarų dėžę. Įvesties velenas ir išėjimo velenas palaiko santykinai statinį susidūrimą, ir abiejų greitis yra tas pats.
Išmynus sankabos pedalą, šie du diskeliai atsiskiria vienas nuo kito, taip atskirdami variklį nuo pavarų dėžės. Nuspaudus sankabos pedalą, traukė pasuka šakutę, kuri stumia movą, o ši spaudžia svertus. Mova pasuka svertus, kurie suspausdami spyruokles atitraukia varantįjį diską nuo varomojo. Variklis ir pavarų dėžė atsiskiria, o automobilio judėjimas nepriklauso nuo variklio sukimosi. Tai leidžia vairuotojui sklandžiai perjungti pavaras.
Nuspaudžiamojo guolio (išminamojo guolio) vaidmuo
Sankabos išminamasis guolis yra esminė sankabos sistemos dalis, atsakinga už sklandų variklio ir transmisijos atjungimą. Kai sankabos pedalas nuspaudžiamas, išminamasis guolis per išminamąją šakutę spaudžia prispaudimo plokštės diafragminės spyruoklės lapelius, atlaisvindamas sankabos diską nuo smagračio. Tokiu būdu variklis ir pavarų dėžė atsiskiria, o automobilio judėjimas nepriklauso nuo variklio sukimosi.
Sankabos atleidimo guolis veikia sinchroniškai su sankabos slėgio plokšte, atleidimo svirtimi ir variklio alkūniniu velenu. Išleidimo šakutė gali judėti tik ašiniu būdu išilgai sankabos išvesties veleno. Kadangi neįmanoma tiesiogiai naudoti išleidimo šakutės atleidimo svirčiai valdyti, išleidimo svirtis gali būti perkelta į vieną pusę per išleidimo guolį. Besisukanti guolio pusė juda ašiniu išilgai sankabos išvesties veleno, kad sankaba galėtų sklandžiai įsitraukti, tyliai išjungti, sumažinti nusidėvėjimą ir pailginti sankabos ir visos pavaros tarnavimo laiką.
Sankabos veikimo būsenos
Sankabos diskai yra suskirstyti į tris veikimo sąlygas:
- Visiškas blokavimas (neišminta sankaba): Slėgio plokštė yra tvirtai prispausta prie smagračio frikcinio disko. Įvesties velenas ir išėjimo velenas palaiko santykinai statinį susidūrimą, o abiejų greitis yra tas pats. Galia perduodama visiškai.
- Pusiau blokuojantis režimas (nuspaudžiant/atleidžiant sankabos pedalą): Šiuo metu tarp aktyvios ir varomos sankabos dalių atsiranda slydimas, dėl kurio sukimo momentas palaipsniui didėja nuo nulio, o automobilio varomoji jėga palaipsui didėja. Tai leidžia automobiliui sklandžiai pajudėti iš vietos. Šis režimas naudojamas ir perjungiant pavaras.
- Nefiksavimas (nuspaustas sankabos pedalas): Vairuotojas užlipa ant sankabos pedalo, o pedalo judėjimas traukia slėgio plokštę atgal, t. y., slėgio plokštė yra atskirta nuo frikcinio disko. Variklis atjungiamas nuo pavarų dėžės.
Sankabos tipai
Sankaba yra universali automobilio dalis, tačiau jos konstrukcija ir veikimo principas gali skirtis priklausomai nuo pavarų dėžės tipo.
Mechaninė sankaba
Visuose automobiliuose su mechanine pavarų dėže yra naudojamos mechaninės sankabos, kurias valdyti turi pats vairuotojas. Norėdami perjungti pavarą, pirmiausiai išminate sankabos pedalą, perjungiate pavarą ir tik tada pedalą palengva atleidžiate. Moderniuose automobiliuose beveik visada naudojama „plaukiojanti“ sankaba, kuri suteikia daugiau komforto ir veikia švelniau nei įprasta. Tačiau jos gedimai yra dažnesni.
Automatinė sankaba ir jos ypatumai
Daug kas sankabą sieja tik su mechanine pavarų dėže. Tačiau tiesa tokia, jog ir automatinė transmisija naudoja sudėtingas sankabų sistemas. Vietoj tradicinės sankabos, kai kurios automatinės transmisijos sujungia variklį su transmisija naudodamos hidraulinį skystį (hidrotransformatorius). Dvigubos sankabos transmisijos (DSG) turi dvi sankabas. Viena iš jų valdo neporinio skaičiaus bėgius, o kita - porinius bei atbulinį bėgį. Tokia konstrukcija leidžia daug greičiau ir sklandžiau perjungti pavaras su minimaliu galios praradimu. Kai kuriuose šiuolaikiniuose automobiliuose su automatine pavarų dėže, ypač Lexus ir Toyota, randama CVT pavarų dėžė. Jos išskirtinumas - čia nėra įprastų pavarų.
Tinkamas sankabos naudojimas ir priežiūra
Jeigu turite automobilį su mechanine pavarų dėže, turite žinoti, kaip tinkamai naudoti sankabą, siekiant prailginti jos tarnavimo laiką ir išvengti gedimų. Rimtai sugadinta sankaba neleis naudoti automobilio.
- Kol neperjungiate pavarų, nukelkite koją nuo sankabos pedalo.
- Degant raudonam šviesoforo signalui arba sustojus prie perėjų ar kliūčių, laikykite neutralią pavarą arba įjunkite rankinį stabdį. Nebūkite įmynę sankabos.
- Perjungdami pavaras, sankabos pedalą atleiskite švelniai, palaipsniui. Reikėtų vengti staigaus perjungimo ir jaučiamų smūgių bei šuolių pirmyn.
- Stodami įkalnėse naudokite rankinį stabdį, užuot balansavę automobilio judėjimą sankaba ir akceleratoriaus pedalu.
- Visada pasirinkite pavarą pagal greitį ir venkite pernelyg dažnai įjungti per žemą ar per aukštą bėgį.
- Pagal eksploatavimo taisykles venkite sankabos pusiau įjungtoje ir pusiau išjungtoje būsenoje ir sumažinkite sankabos naudojimo kartų skaičių.
- Sumažinkite sujungimo ir atskyrimo skaičių ir sumažinkite smūgio apkrovą.
- Atkreipkite dėmesį į sankabos atleidimo svirties išlyginimą, kad įsitikintumėte, jog grįžtamosios spyruoklės elastinė jėga atitinka reikalavimus.
- Sureguliuokite laisvą smūgį, kad jis atitiktų reikalavimus (30-40 mm), kad laisvas smūgis nebūtų per didelis arba per mažas.
Dažniausiai pasitaikantys sankabos gedimai ir simptomai
Tiek automatinių, tiek mechaninių pavarų dėžių sankabų gedimai pasitaiko ganėtinai dažnai. Kaip ir kiekvienas automobilio komponentas, taip ir sankaba per tam tikrą laiką susidėvi. Sausoji sankaba priklauso dylančių automobilio mazgų grupei. Sankabos ilgaamžiškumą nulemia važiavimo būdas. Tačiau, kad ir kaip važiuotume, eksploatuojant automobilį dyla sankabos disko frikciniai antdėklai, spaudimo diskas (diskatorius) ir sankabos išjungimo guolis, dėl to mažėja išjungimo šakutės laisvoji eiga.
Sankabų remontas ar keitimas būtinas, kada Jūsų automobilio sankaba:
- Buksas ar praslysta
- Stringa, trūkčioja
- Spaudžiant sankabos pedalą, girdimas triukšmas
- Visiškai neišsijungia ar iškyla problemų perjungiant pavaras (vadinamas „varymas“).
Žinodami kaip atpažinti populiariausius sankabos gedimus, galite laiku kreiptis į specialistus.
1. Sankaba buksuoja (praslysta)
Tai atsitinka, kai variklio sukimo momentas nėra efektyviai perduodamas į pavarų dėžę, o tai lemia lėtą automobilio įsibėgėjimą, ypač įkalnėse. Jeigu stipriau paspaudus akceleratorių automobilio viduje pajusite degančių tarpinių kvapą, tai gali signalizuoti apie sankabos praslydimą.
Defekto požymiai: automobilis juda pamažu, nors akceleratoriaus pedalas būna nuspaustas iki galo, didelės variklio apsukos. Juntamas svilėsių kvapas.
Galimos priežastys:
- Normalus frikcinių antdėklų sudilimas ilgalaikės automobilio eksploatacijos metu
- Per maža pedalo laisvoji eiga arba blogai sureguliuotas sankabos laisvoji eiga
- Susitepę diskai (dėl pažeistų variklio arba pavarų dėžės sandariklių, per didelio tepalo kiekio ant pirminio veleno arba sankabos išjungimo guolio)
- Nusilpusios spaudžiamosios spyruoklės arba per maža jėga spaudžiama sankaba (silpnas prispaudimas)
- Dažnas judėjimas iš vietos su pilnai neišspausta sankaba arba įjungus aukštą pavarą
- Nehermetiška hidraulinė sankabos valdymo sistema
- Smagračio išdilimas arba slystančios plokštumos užteršimas tepalu
- Labai mažas tarpas tarp sankabos nuspaudimo guolio ir spaudimo disko (diskatoriaus)
2. Sankaba stringa, trūkčioja
Šis gedimas pasireiškia sunkiai veikiančiu pedalu ir trūkčiojančiu judėjimu. Gali būti, jog atsilaisvino varomojo disko laikikliai.
Galimos priežastys:
- Naudojami ne tos specifikacijos arba sumaišomi hidrauliniai skysčiai (gali išpurkšti ir imti strigti cilindrų sandarikliai)
- Gali strigti sankabos lynas arba sankabos išjungimo guolio šakutė, kreipiamoji įvorė
- Deformuotas sankabos diskas arba sankabos spaudžiamasis diskas (diskatorius) su membrana
- Sankabos montavimo metu nesilaikyta užveržimo eiliškumo arba neteisingas sankabos disko centravimas
- Spaudžiamojo disko (diskatoriaus) perkaitinimas
- Susikaupę nešvarumai trukdo slankioti sankabos išmynimo guoliui
- Sferinio atraminio varžto lizde didelis laiptuotas išdirbis
- Sankabos išjungimo guolio šakutės ašelė dirba be tepimo, stringa
- Sudilę sankabos išjungimo guolio šakutės galai arba deformuota sankabos išjungimo guolio šakutė
3. Nuspaudžiant sankabos pedalą girdėti triukšmas
Įvairūs barškėjimai, šlifavimo ar cypimo garsai paspaudus arba atleidus sankabos pedalą.
Galimos priežastys:
- Blogai sureguliuota sankabos pedalo laisvoji eiga - guolis nuolatos dirba (pastoviai spaudžia spyruokles, perkaitimas)
- Nuo perkaitimų ištekėjusi guolio tepimo medžiaga
- Montavimo metu blogas guolio centravimas
- Pažeista pirminio veleno kreipiančioji įvorė
- Grubios automobilio eksploatacijos eigoje sudilę sankabos disko vidiniai krumpliai
- Montavimo metu neišlaikytas centravimo ašiškumas
- Pavarų dėžės pirminio veleno guolio laisvumas arba defektas
- Didelės apkrovos automobilio judėjimo pradžios metu
- Blogas sankabos spaudžiamojo disko (diskatoriaus) korpuso ir smagračio centravimas
- Nėra alkūninio veleno centravimo guolio
Jeigu neišmynus sankabos gesinate variklį ir girdite barškėjimą, pamėginkite jį užgesinti išmynus sankabą - tai gali padėti diagnozuoti tam tikras problemas.
4. Kiti gedimų signalai
- Kietas, neįprastai sunkiai besispaudžiantis sankabos pedalas taip pat gali signalizuoti apie problemas hidrauliniame arba mechaniniame sankabos valdymo mechanizme.
- Vibracija ar drebėjimas signalizuoja susidėvėjusias dalis, tokias kaip: sankabos plokštelės, guoliai.
- Jei sankaba tinkamai neperjungia ir neišjungia bėgių, tai gali reikšti, kad sankaba nesugeba visiškai atskirti variklio nuo pavarų dėžės.
Kada reikia keisti sankabą?
Sankabų gamintojai nenurodo specifinių laiko tarpų, kas kiek laiko derėtų sankabą keisti nauja. Nustatyti tikslią ridą labai sunku todėl, kad sankabos susidėvėjimui labai didelę įtaką daro daugybė skirtingų išorinių veiksnių, pavyzdžiui, vairavimo stilius ir sąlygos. Pagal šių laikų tendencijas, sankaba keičiama maždaug kas 100 000 - 150 000 kilometrų. Jei automobilis daugiau naudojamas mieste, žinoma, kad ir sankaba bus dažniau naudojama dėl didesnio pavarų perjungimo ir slydimo ciklo.
Sankabos remontas ir techninė priežiūra
Automobilio sankabos remontas gali apimti įvairius darbus, tai priklauso nuo esamos problemos pobūdžio. Pagrindinės sankabos problemos dažniausiai kyla dėl natūralaus nusidėvėjimo arba netinkamo jos naudojimo. Viena dažniausių problemų - sankaba ima „praslydinėti“. Ši bėda gali atsirasti dėl susidėvėjusių sankabos diskų, pavarų dėžės skysčio nutekėjimo ant diskų arba tiesiog netinkamai sureguliuoto sankabos pedalo.
Diagnostika ir keitimas
Atsiradus sankabos gedimui, pirmiausiai atliekama sistemų diagnostika. Atliekama tiek vizuali, tiek kompiuterinė diagnostika tiksliam problemos nustatymui. Norint išimti sankabą, greičiausiai reikės išimti ir pavarų dėžę. Po to, kai pažeistos dalys, tokios kaip diskai, guoliai ar hidraulinės sistemos komponentai, yra pakeistos, atliekamas sankabos montavimas atgal į jos vietą ir, žinoma, testavimas.
Periodinė techninė priežiūra
Automobilių gamintojai rekomenduoja periodiškai atlikti sankabos techninę priežiūrą. Per sankabos techninę priežiūrą atliekami tokie darbai (numatyti automobilio gamintojo):
Mechaninėje sankabos pavaroje:
- Tikrinamas sankabos veikimas
- Matuojama ir reguliuojama sankabos pedalo laisvoji eiga
- Tikrinama lyno būklė
Hidraulinėje sankabos pavaroje:
- Tikrinamas sankabos veikimas
- Matuojama ir reguliuojama sankabos pedalo laisvoji eiga
- Tikrinama darbinio ir pagrindinio cilindro būklė
- Tikrinama žarnelės (vamzdelio) būklė
- Tikrinamas skysčio lygis pagrindinio cilindro rezervuare
- Keičiamas skystis pagal automobilio gamintojo rekomendacijas
- Atkreipkite dėmesį į techninę priežiūrą. Naudokite garinimo metodą, kad tepalas būtų mirkomas reguliariai arba kasmet tikrinant ir prižiūrint, kad jis turėtų pakankamai tepalo.
Sankabos trosų problemos
Jei įtariate, jog Jūsų automobilis turi problemą su sankabos trosu, pirmiausia - užsirašykite į autoservisą patikrinimui. Automechanikas apžiūrės, ar trosas nėra išsitampęs, ar pakanka sutepimo, taip pat - ar nėra akivaizdžiai matomų fizinių sankabos troso pažeidimų. Jei automobilio sankabos trosas yra susidėvėjęs arba dar blogiau - nutrūkęs, jį teks pakeisti nauju. Trosą taip pat galima sureguliuoti, jei jis vis dar puikios būklės ir problema kyla tik dėl netinkamo jo įtempimo. Labai svarbu užtikrinti, kad mechaninės dalys, su kuriomis sąveikauja trosas, būtų tinkamai suteptos. Suteptos dalys juda žymiai sklandžiau.
Svarbu atminti: sankabos ilgaamžiškumas
Sankabų remontas reikalauja ne tik specialių įrankių, bet ir žinių. Netinkamai atliktas remontas gali dar labiau pakenkti jūsų automobiliui. Profesionalūs servisai ne tik diagnozuoja problemą, bet ir užtikrina, kad visi darbai būtų atlikti pagal gamintojo reikalavimus. Kuo ilgiau ignoruojate pirmuosius sankabos gedimo požymius, tuo didesnė tikimybė, kad teks susidurti su rimtesnėmis problemomis. Be to, gedimai, palikti be priežiūros, gali paveikti kitas automobilio dalis, pavyzdžiui, variklį ar pavarų dėžę. Sankabų remontas, atliktas laiku, padės ne tik išsaugoti jūsų automobilio funkcionalumą, bet ir užtikrins, kad kelionės būtų saugios ir be streso.
tags: #sankabos #nuspaudziamasis #guolis