Šiuolaikinis visureigis neįsivaizduojamas be nuolatinės visų varomų ratų sistemos, palėtintos pavaros, aukštos prošvaisos ir pneumatinės pakabos. Tai teigia jau 12-ajam Dakaro raliui savo karjeroje besiruošiantis lenktynininkas Antanas Juknevičius. Anot jo, jeigu bent vieno iš šių dalykų nėra, prastame kelyje savo automobiliu visada patirsite tam tikrų nepatogumų.
Patyrusio visureigių žinovo teigimu, asmeniniame gyvenime jis vadovaujasi taisykle rinktis automobilius, kurie gali važiuoti visur. „Man patinka automobiliai, kuriuos net ilgai nestudijavęs galiu greitai prisijaukinti - tiek ant asfalto, tiek privažiavęs bekelę, kur kelių mygtukų paspaudimu pritaikau mašiną savo poreikiui ir važiuoju toliau nesukdamas galvos“, - sako A. Juknevičius.
Paskutines dienas Lietuvoje prieš skrydį į Saudo Arabiją, kurioje sausio 3-15 dienomis vyks svarbiausias pasaulio bekelės sporto renginys, skaičiuojantis pilotas pataria galvojantiems apie tikrą visureigį nepainioti jo su dabar itin paklausiais SUV modeliais ir atsirinkti grūdus nuo pelų.
Kas yra pilnavertis visureigis?
„Kas visureigį visų pirma daro visureigiu? Žinoma, tai visų varomų ratų sistema. Tikras visureigis negali būti varomas tik puse savo kojų arba tik kartais visomis, kai elektronika prijungia antrą ašį. Užtikrintumui svarbu, kad automobilio transmisija galėtų nuolat perduoti sukimo momentą kiekvienam ratui“, - teigia A. Juknevičius.
Atrasti tikrąsias visureigių galimybes kartu su „Land Rover School of Adventure“ padedantis žinovas pabrėžia, kad dėl to svarbu rinktis automobilį su nuolatine visų varomų ratų pavara - tai vienas iš pirmųjų bruožų, padedantis suprasti svarbią ribą tarp itin išgarsėjusių krosoverių ir tikrųjų visureigių.
„Bet tik dėl to dar netampa visaverčiu visureigiu, jis privalo turėti vadinamąją palėtintoją arba palėtintą pavarą. Tai - techniškai nepigus daiktas, kadangi jis yra papildoma transmisija, leidžianti rinktis, kada reikia nedidelio greičio, tačiau didžiausios galios, bet būtent todėl jo svarba visureigiui yra milžiniška“, - sako A. Juknevičius.
Palėtintos pavaros privalumus lenktynininkas siūlo įvertinti atkreipus dėmesį į žemės ūkio techniką, kai neįspūdingos galios varikliai traktoriams netrukdo įveikti sudėtingus dirvonus ir dar įsmeigus į juos gilius plūgus.
Vairuotojo patogumas šiuolaikiniuose visureigiuose
A. Juknevičius prisimena, kaip palėtintą senesnių modelių pavarą tekdavo valdyti papildomomis rankenėlėmis. Šiuolaikiniuose aukšto pravažumo automobiliuose gerokai labiau pataikaujama vairuotojo patogumui, tad jai aktyvuoti pakanka vieno mygtuko paspaudimo.
„Pavyzdžiui, pirmą kartą įsėdęs į atgaivintą legendinį „Land Rover Defender“ ir išvažiavęs į pirmąją bekelę aš tiesiog išjungiau visas elektronikos valdomas sistemas, įjungiau palėtintą pavarą, pakėliau pakabą į didžiausią aukštį ir viskas, visiems mano poreikiams visureigis paruoštas trimis mygtukų paspaudimais, nereikia daugiau papildomų nustatymų, svarbu tik tinkamai sureguliuota galva“, - šypsosi Dakaro vilkas.
Jo teigimu, nereikia apsigauti - šiuolaikinio visureigio elektronika yra vairuotojo draugas. Per sekundės dalį daugybę automobilio jutikliais fiksuojamų duomenų įvertinančios ir šimtus sprendimų priimančios kompiuterio smegenys gali tiksliai parinkti tinkamą važiavimo sąlygoms algoritmą.
„O norintiems nostalgiškai pasijusti lyg archajiškuose visureigiuose svarbu galėti visas sistemas tiesiog atjungti“, - sako A. Juknevičius.
Naujoviškų elektroninių sistemų „Defender“ yra ir daugiau - bekelėje praverčia speciali po varikliu sumontuota kamera, leidžianti matyti tai, kas dedasi po automobiliu. Ji itin pravarti ir mieste, pavyzdžiui, parkuojantis. Statant automobilį praverčia ir galimybė matyti keturių vaizdo kamerų suprojektuotą 360 laipsnių vaizdą aplink automobilį, o vidinį galinio vaizdo veidrodėlį galinti pakeisti ant stiklo sumontuota kamera yra nepamainoma visureigio bagažinę apkrovus daiktais ar gale sėdint aukštiems keleiviams.
Pneumatinė pakaba - veiksmingiausias sprendimas
Prošvaisa - taip pat itin svarbus automobilių, kuriais norima važiuoti sudėtingesnėse vietovėse, bruožas. A. Juknevičius sako, kad tai yra dar viena aiški raudona linija, atskirianti krosoverius nuo tikrų visureigių: dauguma SUV modelių žemiausios kėbulo dalies aukštis siekia iki 23 cm, o tikrųjų pravažumo galiūnų ties šia riba tik prasideda.
Be kitų konstrukcinių ypatybių, prošvaisa yra vienas svarbiausių automobilio galimybių įveikti duobes, brastas bei užvažiuoti ant aukštų kliūčių ar nuvažiuoti nuo jų vertinimo bruožų. „Nesvarbu, kokia įranga aprūpintas automobilis, bet žemas tiesiog dalies atkarpų niekaip nepravažiuos. Turi būti 25-30 cm pakabos aukštis su standartiniais ratais. Ir akivaizdu, kad nedaug mašinų yra tokio aukščio. Pavyzdžiui, „Land Rover Defender“ su pneumatine pakaba gali ją pakelti iki 28 cm, tai jau yra puiku“, - pažymi lenktynininkas.
Gilindamasis į pakabas A. Juknevičius pabrėžia, kad automobilių technologijų raidos istorijoje visureigių gamintojai išmėgino nuo lingių iki įvairių konstrukcijų spyruoklinių pakabų, tačiau dabartinis pirmaujantis variantas - pneumatinės pakabos.
„Šiuo metu tiesiog nėra geresnio pasirinkimo. Pneumatinės pakabos gerokai patogesnės, leidžia automobiliui daug tiksliau prisitaikyti prie kelio, iš esmės net keičia jo charakterį, kaip jau minėto „Defender“ atveju, kurį anksčiau visi prisiminė kaip itin patikimą ir pravažią, tačiau spartietišką transporto priemonę, o dabar, be patikimumo ir pravažumo, jis dar ir tapo patogiu, šiuolaikišku automobiliu“, - sako A. Juknevičius.
Svarbu ir tai, kad šiuolaikinis visureigis gali turėti naujausių saugos ir vairavimo pagalbos sistemų ar interjero patogumo paketų. Dakaro senbūvio teigimu, tai ne tik palengvina kasdienį gyvenimą prie vairo, tačiau ir sprendžia problemą, leidžiančią taupyti pinigus.
„Pilnaverčio visureigio, ne tik galinčio įrodyti savo privalumus bekelėje, bet ir šiuolaikiško, patogaus tiek valdant mieste, tiek važiuojant ilgose kelionėse, pakanka visoms gyvenimo padėtims, nereikia turėti atskirų automobilių į mišką ir teatrą“, - pažymi A. Juknevičius.
Rusijos visureigių istorija ir evoliucija
Kariniai visureigiai dar visai neseniai buvo žymiai paprastesni ir atlikdavo visiškai kitokius vaidmenis. Dar prieš Antrąjį pasaulinį karą lengvos, greitos transporto priemonės vietą kariuomenėse dažniausiai užimdavo motociklai. Ši trumpa straipsnių serija yra skirta garsiausiems Antrojo pasaulinio karo visureigiams: GAZ-67, „Volkswagen Kübelwagen“ bei „Willys MB“/„Ford GPW“ („Jeep“). Bus aprašyta jų sukūrimo istorija, pagrindiniai techniniai sprendimai, įdomiausios modifikacijos bei reikšmė pokario visureigių raidai.
GAZ-67 nėra taip gerai žinomas, kaip kiti šios serijos visureigiai. „Kübelwagen“ buvo vienas iš pirmųjų visų laikų „Volkswagen“ automobilių, o tuo tarpu „Jeep“ gana netikėtai tapo prekės ženklu, sėkmingai gyvuojančiu iki šiol. Tačiau GAZ-67 ir keli jo pirmtakai buvo varomi visais ratais, kai tuo tarpu dauguma „Kübelwagen“ versijų turėjo tik galinę varančiąją ašį. Kadangi GAZ-67 buvo gaminamas ilgiau nei „Kübelwagen“, jų buvo pagaminta daugiau.
GAZ visureigių kūrimo kontekstas ir reikšmė
Būtina pasakyti, kad GAZ-67 buvo gaminamas kaip naujesnė, patobulinta GAZ-64 versija. Panašūs automobilių vardai šią istoriją daro gana painia, tačiau iš tikrųjų šių visureigių raida gana paprasta. Ypač todėl, kad jų poreikį padiktavo gamtinės sąlygos bei infrastruktūra. Sovietų Sąjungos klimatas bei itin prasta kelių būklė visureigį darė būtinybe, todėl dar 1938 m. buvo sukurtas GAZ-61 visureigis.
GAZ-61 buvo vienas pirmųjų visureigių pasaulyje. Tai buvo keturvietė mašina, skirta tiek kariuomenei, tiek civiliams gyventojams. Tiesa, kariuomenėje ja dažniausiai važinėjo tik aukšto rango karininkai, jos gamyba kainavo nemažus pinigus. Vis dėlto karinėms reikmėms reikėjo specialaus lengvo visureigio, kurį būtų galima pagaminti greičiau ir pigiau nei GAZ-61. Lengvo visureigio poreikis labiausiai išryškėjo Žiemos karo metu.
1941 m. iki šiol nesutariama, kokią įtaką šiam visureigiui padarė tuo metu JAV kurtas „Jeep“. Nors GAZ-64 pasirodė anksčiau nei Sovietų Sąjunga galėjo gauti „Jeep“ visureigių ar jų pirmtakų, dažnai pastebima, kad GAZ-64 buvo gaminamas labai trumpai. Visgi dauguma autorių teigia, kad GAZ-64 ir po jo sekusio GAZ-67 kūrimas buvo ribojamas turimų mechaninių komponentų ir dar 1940 m. GAZ-64 buvo gana paprastas visureigis, varomas keturių cilindrų 3,3 l variklio. Jis buvo gaminamas vos dvejus metus, jų pagaminta mažiau nei 650 vienetų.
Vis dėlto paprasto, patikimo ir greito visureigio poreikis niekur nedingo, todėl dar 1943 m. buvo sukurta patobulinta GAZ-64 versija GAZ-67. Iš viso per šį laikotarpį pagaminta daugiau nei 90 tūkst. šių visureigių. GAZ-64 ir GAZ-67 Antrojo pasaulinio karo ir automobilių istorijoje slepiasi „Jeep“ ir „Kübelwagen“ šešėlyje. Tačiau GAZ-67 buvo gaminamas ir naudojamas ilgiau nei kiti du visureigiai, tam įtakos turėjo ir jo patikimumas.
Kaip jau minėta anksčiau, įvairių knygų ir straipsnių autoriai nesutaria, kokį vaidmenį GAZ-64 ir ypač po jo buvusio GAZ-67 kūrime suvaidino „Jeep“ techniniai sprendimai. Atrodo, kopijavimu šios mašinos kūrėjų nebūtų galima apkaltinti, nes visureigis buvo pagamintas naudojant tuo metu prieinamus komponentus.
GAZ varikliai ir konstrukcinės ypatybės
Straipsnyje aprašomi GAZ visureigiai buvo varomi 3,3 l keturių cilindrų variklio. Šis variklis sovietų automobilių pramonėje tuo metu jau buvo nenaujas. GAZ-A buvo gaminamas pagal „Ford“ licenciją ir tiek savo išvaizda, tiek daugeliu mechaninių sprendimų buvo itin panašus į „Ford Model A“. Žinoma, netgi variklis buvo „Ford“ naudojamo galios agregato kopija. Taip nutiko dėl to, kad dar 1929 m. GAZ (iš pradžių vadintos NAZ) istorijos pradžioje ant gamyklos puikavosi ir „Ford“ logotipas. Įdomu ir tai, kad 1966 m. šis variklis buvo nuolat tobulinamas, palaipsniui įgijo vis daugiau galios. GAZ-64 jis jau išvystė 50 AG, GAZ-67B - 54 AG.
GAZ-67 degalų bakas buvo montuojamas priekyje, po panele. Kėbulas buvo gana paprastas ir atviras, tačiau ne toks kompaktiškas kaip „Jeep“. Dažnai durelių funkciją atlikdavo brezentinis audeklas, kurį buvo galima suvynioti. Po GAZ-67 atėjo eilė GAZ-67B, kuris pasižymėjo nedideliais patobulinimais. Pavyzdžiui, pradėti montuoti stipresni, labiau nešvarumams atsparūs guoliai. Įdomu ir tai, kad GAZ-67, kaip ir pokario „Jeep“ automobiliai, turėjo štampuotas groteles su septyniomis angomis, nors jos savo išvaizda ir skyrėsi.
BA-64 šarvuotas automobilis
Kaip jau minėta anksčiau, daugiausia GAZ-67B visureigių pagaminta jau po Antrojo pasaulinio karo. Lengvo visureigio poreikį iš dalies išsprendė ir gaunami „Jeep“ automobiliai, todėl atsirado galimybė gamybinius pajėgumus nukreipti kita linkme. 1941 m. liepos 17 d. buvo pagamintas BA-64 - šarvuotas automobilis, sukurtas ant GAZ-64 bazės. 1941 m. rugsėjo 7 d. Raudonoji armija užėmė vieną „Sd kfz 222“ šarvuotą mašiną, kurios siluetas tapo pavyzdžiu kuriamam BA-64. Užbaigtas šarvuotas automobilis viršuje turėjo angą, šalia kurios buvo montuojamas 7,62 mm DT kulkosvaidis.
BA-64 įgulą sudarė tik du kariai, nors kai kurios versijos bei prototipai buvo skirti ir šešiems kariams vežti. Šarvai buvo gana ploni, nes buvo naudojamas tas pats GAZ-64 variklis - BA-64 svėrė apie 2,4 tonas. Visgi, nors svoris nebuvo didelė problema, jo pasiskirstymas buvo gana prastas ir automobilis turėjo neįprastai aukštą svorio centrą. Dėl to važiuodamas bekele galėjo gana nesunkiai apvirsti.
GAZ-67 bazė buvo platesnė ir stabilesnė. Todėl dar 1943 m. buvo sukurtas patobulintas BA-64 modelis, gamintas ant GAZ-67B bazės. BA-64B, kaip nuo tada vadintas šarvuotas automobilis, taip pat turėjo ir nedidelį bokštelį kulkosvaidžiui montuoti. Kai kurios versijos turėjo ir PTRD-41 prieštankinį šautuvą ar sunkųjį 12,7 mm. Su BA-64 buvo vykdomi įvairūs bandymai, kuriami prototipai. Vienas įdomiausių - BA-64SCh, kuris buvo kuriamas remiantis eksperimentiniu GAZ-60. BA-64SCh gale turėjo vikšrus, o priekyje slides, kad galėtų nesunkiai įveikti sniego kliūtis. BA-64 šarvuotas automobilis buvo gaminamas iki 1946 m., tačiau tarnyboje Raudonojoje armijoje išliko iki 1950 m. Iš viso buvo pagaminta daugiau nei devyni tūkstančiai šio modelio šarvuotų automobilių.
Pokariniai Rusijos visureigiai: GAZ-69 ir UAZ-469
GAZ-67B yra vienintelis visureigis šioje straipsnių serijoje, kurio gamyba buvo tęsiama ir pasibaigus Antrajam pasauliniam karui. Visgi, laikui bėgant šio visureigio savybės nebetenkino, reikėjo naujos, geresnės karinės transporto priemonės. Todėl 1953 m. GAZ-67B vietą užėmė GAZ-69, pradėtas gaminti 1953 m., nors pastaroji mašina daug labiau priminė nedidelį sunkvežimį. GAZ-69 buvo puse metro ilgesnis už savo pirmtaką ir dviem šimtais kilogramų sunkesnis. Tačiau buvo varomas mažesniu 2,1 l varikliu (būta versijų ir su 2,4 l varikliu) ir turėjo tik tris pavaras.
Įdomu ir tai, kad net civiliams gyventojams parduodami GAZ-69 visureigiai turėjo atitikti kariuomenės reikalavimus, kad karo atveju juos būtų galima rekvizuoti. GAZ-69 pagrindu buvo sukurtos kelios įdomios mašinos, iki jo savo šaknis galėtų atsekti ir 2P26 tankų naikinimo sistema, ir UAZ-452 furgonas, ir GAZ 46 amfibija. Dar 1954 m. GAZ-69 gamyba pradėta perkelti į UAZ gamyklą. Todėl nieko keisto, kad šio visureigio įpėdiniu 1971 m. tapo UAZ-469. Tai - dar šiek tiek didesnis ir sunkesnis visureigis, jau turintis keturias dureles. Jis buvo gaminamas naudojantis GAZ-69 ir UAZ-460 projektais, tačiau buvo daug modernesnis. Šis visureigis pasižymėjo geru pravažumu ir patvarumu. Daug jų pateko ir į civilių gyventojų rankas, buvo eksportuojami į Vokietiją bei Azijos šalis. 2011 metais šiuos visureigius nustota tiekti Rusijos kariuomenei, o civilinė versija buvo patobulinta, pavadinta „UAZ Hunter“ ir yra gaminama iki šiol. GAZ gamykla vis dar gyvuoja. Čia gaminami gana pigūs mikroautobusai, sunkvežimiai, galios agregatai kitų markių transporto priemonėms. Nei GAZ-64, nei GAZ-67 neužsitarnavo tokio statuso kaip kiti straipsnių serijoje aprašomi visureigiai. Visgi, šiais laikais jie vis tiek yra geidžiami kolekcionierių, daug jų atsidūrė muziejuose ir privačiose kolekcijose, keletas egzempliorių yra ir Lietuvoje.
Šiuolaikiniai savadarbiai Rusijos visureigiai
Vienas rusiškos socialinės platformos „VKontakte“ vartotojas užfiksavo unikalią transporto priemonę. Keistąją mašiną įamžinęs Ivanas Ivanovas savo paskyroje rašo, kad visureigį suprojektavo ČTZ konstruktorius Maksimas Melničenka. Gamykloje jis vadovavo hidraulinę traktorių įrangą tobulinančių specialistų grupei. Neoficialiai duomenimis, neįprasto projekto jo autoriai ėmėsi savo iniciatyva. Keturias ašis turintis futuristinio dizaino automobilis savo gabaritais visiškai neprimena traktoriaus. Įdomu tai, kad nuolatinė pavara veikia pagal hidrostatinę schemą, t. y. vietoj ratų ant kiekvienos variklių poros taip pat gali būti montuojami vikšrai. Konstrukcijoje panaudoti GAZ-M20 „Pobeda“ mazgai. Tai reiškia, kad salone - verslo klasės patogumai, o „už borto“ - nuožmaus visureigio tanko jėga. Kėbulo dizainą autorius visų pirma suprojektavo kompiuterinio modeliavimo technologijomis. O rezultatas - štai toks.
Beje, sprendžiant iš pastarųjų dienų meteorologinių aktualijų Tolimuosiuose Rytuose, tokie visureigių modeliai Rusijoje turėtų būti ne parodomieji, o serijiniai. Socialiniuose tinkluose netoli Kinijos esančios Chabarovsko srities gyventojai dalijasi fotoįspūdžiais apie miestą užgriuvusią sniego apokalipsę. Galingas ciklonas Tolimųjų Rytų gyventojams atseikėjo tiek sniego, kad jo turėtų likti, ko gero, iki kito rudens. Štai čia ir atsiskleistų, ko vertas savadarbis bekelės galiūnas.
Incidentai su sovietine simbolika
Lietuvos pasieniečiai neleido įvažiuoti Rusijos piliečiui, kurio automobilis buvo paženklintas sovietine simbolika. Pirmadienį popiet prie sienos su Rusija esančiame Panemunės pasienio kontrolės punkte Bardinų užkardos pasieniečiai patikrino į Lietuvą vykusį visureigį „Volvo XC90“ rusiškais valstybiniais numeriais. Mašiną vairavęs 38 metų Rusijos pilietis pareigūnams pateikė tvarkingus asmens bei transporto priemonės dokumentus. Tačiau kontrolę vykdę pasieniečiai pastebėjo, kad ant visureigio bagažinės priklijuotas lipdukas, kuriame pavaizduota raudona sovietinė penkiakampė žvaigždė su pjautuvu ir kūju, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).
Viešą tokios simbolikos demonstravimą draudžia Lietuvoje galiojantys teisės aktai, tad pasieniečiai rusui pranešė, kad jam nebus leista įvažiuoti į šalį šia transporto priemone. Užsienietis kelionę galėjo tęsti pėsčiomis arba privalėjo nuklijuoti lipduką, tačiau vyras apsisuko ir grįžo į Karaliaučiaus sritį. Jam VSAT pareigūnai surašė ir įteikė atsisakymą leisti vykti per valstybės sieną.
tags: #rusiskas #visureigis #reiksme