Pirkdami naudotą automobilį, daugelis pirkėjų akylai stebi ridos skaitiklį. Mažesnė rida dažnai reiškia mažesnį nusidėvėjimą ir didesnę vertę, tačiau nesąžiningi pardavėjai tuo naudojasi - ridos klastojimas išlieka viena iš dažniausių sukčiavimo formų automobilių rinkoje.

Ridos klastojimas - plačiai paplitusi problema

Automobilio ridos atsukimas yra labai paplitusi praktika, kuria siekiama padidinti parduodamo automobilio patrauklumą ir vertę (kai kuriais atvejais net iki 20 procentų!). Manoma, kad maždaug pusė naudotų automobilių parduodama dirbtinai sumažinus ridą. Tokio sukčiavimo reikia saugotis ne tik Lietuvoje; vokiečiai, italai, prancūzai ar lenkai odometrus atsuka ne ką prasčiau. Vokietijos automobilių klubas ADAC, didžiausias automobilių klubas Europoje, kaltina automobilių gamintojus, kad šie nesiima reikiamų apsaugos priemonių. Vartotojai gali būti nustebinti, kad gamintojai, kuriantys be vairuotojo važiuojančius automobilius, negali apsisaugoti nuo ridos klastojimo.

Infografika apie ridos klastojimo paplitimą Europoje

Teisinės pasekmės ir apgaulės mastai

Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, ridos klastojimas yra kriminalinis nusikaltimas. Nepaisant to, apgavystės nesiliauja - ypač tarp įvežtų automobilių. Neįprastai mažas ridos skaičius turėtų kelti įtarimą, ypač jei automobilis buvo eksploatuotas Vakarų Europoje, kur vidutiniškai nuvažiuojama apie 30 000 km per metus. Trečdalio Vokietijoje parduodamų naudotų automobilių rida būna atsukta, tvirtina ADAC klubo specialistai. Jie įsitikinę, kad turint reikiamus įrankius sumažinti automobilio kilometražą ir taip padidinti jo vertę yra "vaikų žaidimai". Su šia problema susiduriama ir Didžiojoje Britanijoje, kur dėl ridos sukčiavimų buvo iškeltos kelios bylos.

Ironiška, tačiau kai kurie ekspertai tvirtina, jog dabar lengviau atsukti elektroninį odometrą nei mechaninį. Aparatai, kuriais galima atsukti ridą, interneto aukcione „eBay“ pardavinėjami už kelis šimtus eurų. O yra ir servisų, kurie analogiškas paslaugas siūlo už 50 eurų. Meistrai gali atvažiuoti pas jus į namus arba galite susitikti diskretiškesnėje vietoje, o pati procedūra trunka apie pusę minutės.

Trump's Scheme to Control the Media

Kaip patikrinti automobilio ridos tikrumą?

Vienintelis būdas apsisaugoti nuo apgaulės - kruopščiai tikrinti automobilį prieš perkant. Ridos klastojimas yra rimta problema, tačiau naudojant toliau pateiktus metodus galima sumažinti riziką įsigyti automobilį su netikra rida. Svarbiausia yra atidumas, dokumentų ir techninės būklės analizė bei profesionalių patarimų ieškojimas.

Patikros metodai ir šaltiniai

Yra keletas būdų, kaip patikrinti, ar automobilio rida yra tikra:

  • Dokumentų tikrinimas: Pirmasis žingsnis patikrinant automobilio ridos tikrumą yra dokumentų peržiūra. Svarbu, kad automobilio serviso knygelė būtų tvarkinga ir joje būtų įrašyti visi atlikti techninės priežiūros darbai su nurodyta rida. Jei serviso knygos nėra arba joje trūksta įrašų, tai gali būti įspėjamasis ženklas.
  • Oficialios duomenų bazės:
    • Lietuvos Regitra: Jei automobilis buvo eksploatuotas Lietuvoje, jo ridą pasitikrinti galima oficialiose techninės apžiūros duomenų bazėse. Iš šių duomenų galima matyti ridos kitimą, o išskaičiavus vidutinę ridą per metus, galima įvertinti, ar parduodamo automobilio rida yra tikra.
    • Gamintojo servisai: Automobilio ridą taip pat galima patikrinti gamintojo serviso duomenų bazėse.
    • Iš užsienio importuoti automobiliai: Kalbant apie iš užsienio importuotus automobilius, bendros sistemos, kur būtų galima patikrinti ridos tikrumą, nėra. Tačiau internetiniai puslapiai, kuriuose už atitinkamą mokestį galima patikrinti duomenų bazes, egzistuoja ir gali padėti rasti negerų įrašų apie jus dominantį automobilį.
  • Automobilio techninė būklė: Automobilio techninė būklė gali daug pasakyti apie tikrąją ridą. Atkreipkite dėmesį į:
    • Padangų būklę: jos dažniausiai tarnauja apie 50 000-70 000 km.
    • Stabdžių diskus ir trinkeles.
    • Vairavimo mechanizmą.
    • Sėdynių būklę: ypač sėdynių nusidėvėjimą.
    • Kėbulo būklę: ar yra matomų dažų pažeidimų, akmenų pėdsakų.
    • Automobilio vidaus būklę: ar yra matomų nutrynimų ant durų porankio, pavarų svirties, vairo bei mygtukų.
    • Pedalų išvaizdą: kuo jie labiau nutrinti, tuo ilgiau transporto priemonė buvo eksploatuojama.
    Nuotrauka, iliustruojanti nusidėvėjusius automobilio salonų elementus (vairą, pedalus, sėdynę)
  • Borto elektronika: Moderniuose automobiliuose rida gali būti įrašyta įvairiose elektroninėse sistemose. Net jei prietaisų skydelis buvo suklastotas, rida gali būti išsaugota kituose moduliuose, pvz., variklio valdymo bloke ar ABS sistemoje. Informacija apie nuvažiuotus kilometrus taip pat yra įrašoma kituose automobilio moduliuose, pavyzdžiui, variklio, automatinės pavarų dėžės, ABS ir ASP valdymo blokuose. Kai kuriuose automobiliuose tikrieji skaitiklio rodmenys įrašomi netgi raktelyje. Skaitiklio patikrai naudojant elektroninius modulius būtina automobilį prijungti prie diagnostikos kompiuterio. Įsigyjant automobilį patartina pirmiausia važiuoti į autorizuotą servisą, kuris paprastai turi technines priemones prisijungti prie automobilio valdymo bloko ir nuskaityti informaciją iš jo. Tai būtų pats paprasčiausias būdas patikrinti ridos tikrumą.
  • Išvaizdos ir ridos neatitikimas: Kartais klastojimo ženklus galima pastebėti tiesiog palyginus automobilio išvaizdą su nurodyta rida. Jei automobilio išvaizda neatitinka skaitiklyje rodomos ridos, tai gali kelti įtarimų.
  • Profesionalų konsultacija ir autopatikra: Jei abejojate, verta pasikonsultuoti su profesionalais. Mechanikai, dirbantys su konkrečiais automobilio modeliais, dažnai gali lengvai nustatyti, ar rida yra tikra. Autopatikra yra efektyviausias būdas išvengti apgaulės, nes profesionalai patikrins ne tik ridos autentiškumą, bet ir bendrą techninę būklę.
  • Bandomasis važiavimas: Galiausiai, prieš įsigydami automobilį, turėtumėte išbandyti jį bandomuoju važiavimu. Atkreipkite dėmesį į tai, kaip automobilis valdomas. Jei jis elgiasi kaip transporto priemonė, kurios rida didesnė nei nurodyta, tai taip pat leidžia manyti, kad automobilis buvo suklastotas.

VIN numerio reikšmė

Automobilio kėbulo numeris (VIN - Vehicle Identification Number) yra identifikacinis konkretaus automobilio kodas. Tai savotiškas automobilio pirštų atspaudas, nes pasaulyje nėra dviejų transporto priemonių, turinčių tą patį VIN. Šį unikalų septyniolikos simbolių rinkinį (skaitmenų ir didžiųjų raidžių) automobiliui priskiria jo gamintojas. VIN numeryje užkoduota informacija reiškia markę, modelį, modelio metus, variklio tipą ir kitus svarbius dalykus.

Schema, rodanti VIN numerio struktūrą ir jo dalių reikšmes

Kiekvieną VIN numerį sudaro trys dalys:

  • Pirmoji dalis (WMI), kurią sudaro trys simboliai, nurodo gamintoją (asmenį, kompaniją ar korporaciją).
  • Antroji dalis (VDS), sudaryta iš šešių simbolių, apibūdina bendrus automobilio bruožus.
  • Trečioji dalis (VIS), kurią sudaro aštuoni simboliai, nurodo tik tam automobiliui būdingus bruožus. Keturi paskutinieji simboliai būtinai turi būti skaitmenys.

Unikalūs numeriai suteikia unikalią galimybę - jie leidžia sekti bet kurio automobilio istoriją, įskaitant tokius svarbius faktus kaip avarijos ar vagystės. VIN numeris gali būti naudojamas modelio atšaukimams, registracijoms, garantiniams įvykiams sekti. Jis taip pat praverčia, kai norima patikrinti, ar automobilis neįtrauktas į vogtų automobilių duomenų bazę, yra draustas. Visuomet teiraukitės VIN numerio, kai perkate naudotą automobilį, nes tai yra pats svarbiausias dalykas. VIN numeryje užkoduota informacija labai vertinga, nes leidžia palyginti realią automobilio istoriją su pardavėjo pateikiamais faktais. Kai kurie gamintojai taip pat leidžia patikrinti paties VIN numerio teisingumą, nes vienas iš skaitmenų yra kontrolinis. Deja, „Volkswagen“ ir „Audi“ automobiliams to padaryti neįmanoma.

Rida ir automobilio vertė bei priežiūra

Automobilio rida yra vienas svarbiausių rodiklių, nurodančių transporto priemonės būklę ir jos vertę. Tai reiškia nuvažiuotų kilometrų skaičių nuo automobilio pagaminimo. Iš skaitiklio rodmenų ir priežiūros istorijos galima padaryti išvadas, kokie remonto darbai jūsų laukia artimiausioje ateityje.

Ridos įtaka vertei

Automobilis, kurio rida didelė, visada bus vertas mažiau nei identiškas automobilis su mažesne rida. Kuo daugiau automobilis nuvažiuoja, tuo labiau dėvisi jo sudedamosios dalys ir tuo didesnė tikimybė, kad jas reikės remontuoti arba keisti. Taip pat yra didesnė tikimybė, kad automobiliai, kurių rida didelė, turi paviršinių ir struktūrinių pažeidimų, kurie dar labiau sumažina jų vertę. Daugelis naudotų automobilių pirkėjų taip pat atsargiai žiūri į didelės ridos automobilius, kartais dėl to, kad baiminasi, jog juose dažniau atsiranda gedimų.

Automobilio vertė kasmet mažėja, neatsižvelgiant į nuvažiuotą ridą, o labiausiai ji sumažėja pirmaisiais metais. Vėliau nusidėvėjimas tolygiai mažėja, o po 8-10 metų gerokai sulėtėja. Automobilio rida gali būti suskirstyta į 30 000 kilometrų intervalus. Tai patogus modelis automobilio ridos nuvertėjimui apskaičiuoti, nes kiekvieną kartą, kai automobilis pereina tam tikrą ridos intervalą, jis vidutiniškai praranda apie 20 % savo dabartinės vertės. Tačiau svarbu prisiminti, kad automobilio rida nėra vienintelis dalykas, darantis įtaką vertei, ir per šį laikotarpį automobilis paseno, galėjo atsirasti kosmetinių ar funkcinių pažeidimų, taip pat kitų galimų veiksnių, darančių įtaką perpardavimo vertei.

Amžius ar rida - kas svarbiau?

Paprastai manoma, kad automobilio amžius turi didžiausią įtaką vertės sumažėjimui, nors taip pat tikėtina, kad senesnė transporto priemonė turės daugiau nuvažiuotų kilometrų nei naujesnė. Vis dėlto, ne visada. Didelės ridos, gerai prižiūrimas automobilis gali būti saugesnis pasirinkimas nei mažos ridos transporto priemonė su nežinoma istorija. Jei reikėtų rinktis, daugelis ekspertų linkę teikti pirmenybę automobilio metams, su sąlyga, kad rida būtų tikra. Tikra rida ir kruopšti automobilio apžiūra patvirtintų jo tikrąją būklę ir leistų nustatyti tikrąją vertę.

Jei automobilio rida maža, o automobilis atvažiavęs iš Vokietijos, Prancūzijos, Belgijos ar kitų senosios Europos šalių, reikėtų suklusti. Iš tokių šalių automobiliai per metus vidutiniškai nuvažiuoja 50 000 km ir daugiau. Todėl iš Vokietijos atvažiavęs 10 metų senumo automobilis su, pavyzdžiui, 250 000 km nesiekiančia rida, mažiausiai turi kelti šypseną. Visada, kuo daugiau atliksite namų darbų, tuo didesnė tikimybė, kad Jums pavyks rasti tinkamą automobilį.

Metinė rida ir jos reikšmė

Metinę ridą naudoja automobilių draudikai, norėdami įvertinti, kiek klientai nuvažiuos per metus. Ji apskaičiuojama dabartinę automobilio ridą dalijant iš automobilio pagaminimo metų skaičiaus. Pavyzdžiui, penkerių metų senumo automobilio, kurio bendra rida yra 160 000 kilometrų, metinė rida yra 32 000 kilometrų. Remiantis „CarVertical“ duomenimis, vidutinė metinė rida Lietuvoje yra apie 18 000 km.

Daugelis naudotų automobilių pirkėjų mano, kad ideali metinė rida yra 16 000 kilometrų arba mažiau. Pavyzdžiui, pirkdami trejų metų senumo automobilį, daugelis pirkėjų pageidautų 50 000 kilometrų arba mažiau. Kitos šalys gali turėti kitokią vidutinę metinę ridą. Didele rida gali būti laikomas automobilis, kurio rida viršija 32 000 kilometrų per metus arba kurio rida per visą gyvenimą viršija 320 000 kilometrų. Didelės ridos automobiliai dažnai parduodami palankiomis kainomis ir, jei jie buvo gerai prižiūrimi, gali būti verta investicija. Nors išlaikyta vertė bus šiek tiek mažesnė esant didesnei ridai, kai kurie modeliai išsilaiko gerai, palyginti su kitais rinkoje esančiais modeliais (pvz., Porsche 911 GT3, Range Rover Evoque, Aston Martin DBX).

Rida ir automobilio priežiūra

Automobilis dėvisi vienaip, kai jis naudojamas tolimoms kelionėms, ir visai kitaip, kai jis intensyviai eksploatuojamas gyvenvietės sąlygomis (trumpi atstumai, daug variklio motovalandų, pvz., taksi automobiliai). Kai automobilis važiuoja ilgus atstumus ir ypač, kai yra galimybė paspausti akseleratoriaus pedalą, tai netgi naudinga automobiliams su dyzeliniais varikliais, nes tokios kelionės padeda tinkamai regeneruotis išmetimo sistemai ir dėvisi daugiausiai guoliai, stabdžių trinkelės bei, žinoma, variklis. Visai kita situacija, kai automobilis intensyviai naudojamas trumpais atstumais. Variklis neregeneruoja tinkamai išmetimo sistemos, o tai sąlygoja jos užsikimšimą. Taip pat ne visada variklis dirba optimaliausiame temperatūriniame režime, kas sąlygoja greitesnį tų pačių trinkelių, pavarų dėžės ir variklio dėvėjimąsį.

Rečiau naudojamiems automobiliams didesnė tikimybė, kad greičiau sudils vairo ir oro kondicionieriaus sistemos, nes dėl necirkuliacijos jos gali pradėti strigti. Visi skysčiai, dėl ilgesnio stovėjimo, turi savybę į dugną nusodinti surinktas šiukšles ir kietąsias nuosėdas, kurios, sujudinus, vėl sukyla ir gali užkimšti smulkius, o vėliau ir didesnius kanalus, ir taip įtakoti mažesnį skysčių ir alyvų patekimą, kas sąlygos greitesnį dėvėjimąsį ir gedimus. Ilgas stovėjimas prastina visų filtrų būklę, nes jie tiesiog sudžiūna, o, pavyzdžiui, oro ir salono filtruose pradeda rinktis medžiagos, kurios su savimi atneša grybelį, o vėliau ir pelėsį.

tags: #ridos #skaitikliu #remontas

Populiarūs įrašai: