Šis straipsnis apžvelgia René van Ecko darbų kontekstą ir su jais susijusią literatūrą, gilinantis į Europos teisės istorijos aspektus, teisines teorijas bei pagrindines teisės sąvokas. Aptariami įvairūs autoriai ir jų veikalai, kurie padeda suprasti teisės raidą nuo viduramžių iki naujųjų laikų.
Teisės istorijos šaltiniai ir literatūra
Europos teisės istorija apima platų laikotarpį, o jos šaltiniai ir literatūra yra išsamiai dokumentuoti įvairiuose leidiniuose. Pvz., Mario Ascheri (1976) darbe "Teismų praktikos rinkiniai ir konsiliumas. Italija" pateikia vertingų įžvalgų apie naujuosius laikus (1500-1800 m.). Annette Brockmöller (1997) nagrinėja teisinės teorijos atsiradimą XIX a. Vokietijoje, o Ulrich Falk (2006) studijuoja teisinių nuomonių praktiką ankstyvaisiais naujaisiais laikais savo knygoje "Consilia".
Viduramžių ir naujųjų laikų teisė
Imre Hajnik (1891) veikale "Visuotinė Europos teisės istorija. Nuo viduramžių pradžios iki Prancūzijos revoliucijos" apžvelgia ilgą Europos teisės raidą. Norbert Horn (1973) tyrinėja legistų literatūrą ir išmoktos teisės plitimą, o Steffen Kischkel (2003) analizuoja Rostoko universiteto Teisės fakulteto teisminę veiklą 1628-1657 m.
Douglas J. Osler (2001, 2005) darbai skirti teisiniam humanizmui, o Béla Pokol (2006) vertina teisės mokyklas ir viduramžių teisės struktūras. Elemér Pólay (1988) gilinasi į romėnų teisininkų mąstymą, kazuistiką ir abstrakciją. József Ruszoly (1997) pateikia išsamią Europos teisės istoriją.
Teismų praktika ir konsultacijos
Johannes-Michael Scholz (1976) ir Gerhard Walter (1976) aprašinėja teismų praktikos rinkinius ir konsiliumus atitinkamai Ispanijoje ir Prancūzijoje. Udo Wagner (1976) tą pačią temą nagrinėja Nyderlandų kontekste. Šie darbai yra svarbūs norint suprasti, kaip teisės teorija buvo taikoma praktikoje ir kaip teisininkai teikdavo konsultacijas.
Romėnų teisės įtaka ir teisės teorijos raida
Peter Stein (2005) knyga "Romėnų teisė Europos istorijoje" pabrėžia romėnų teisės svarbą formuojant Europos teisines sistemas. Béla Szabó (2001) aptaria "Doctor-made law: communis opinio doctorum", parodant, kaip teisininkų nuomonės tapo teisės šaltiniu.
Teisinio humanizmo ir mokslo įtaka
Hans Erich Troje (1967, 1977) nagrinėja moksliškumą ir sistemą XVI a. jurisprudencijoje bei bendrosios teisės literatūrą, paveiktą humanizmo. Franz Wieacker (1967) analizuoja privatinės teisės istoriją naujaisiais laikais, ypač Vokietijoje. Arthur Duck (1993) tyrinėja romėnų ius civile naudojimą ir galiojimą.
XIX amžiaus teisės mokslas
Annette Brockmöller (1997) dar kartą paminėtina dėl savo tyrimų apie teisinės teorijos atsiradimą XIX a. Vokietijoje. Jan Schröder (1979) nagrinėja mokslo filosofiją ir "praktinės jurisprudencijos" mokymą Vokietijos universitetuose XIX a. pabaigoje. Šie autoriai padeda suprasti, kaip moderniosios teisės teorijos šaknys glūdi šiuose laikotarpiuose.
Teisės sąvokų aiškinimas ir raida
Tekste pateikiami įvairūs romėnų teisininkų, tokių kaip Paulius, Modestinas, Javolenas, Pomponijus, Ulpianas, Gajus, Alphenus, Africanus, Marcianus ir Hermogenianas, apibrėžimai. Jie iliustruoja, kaip buvo aiškinamos pagrindinės teisinės sąvokos, pavyzdžiui, "papuošalas", "sūnūs", "artimiausias", "paskutinis", "vaikai", "skolininkas", "mokus", "priešai", "svainis", "tris kartus pagimdžiusioji", "vyras", "paleistas", "kolega", "vergas", "šeimos tėvas", "peculium", "provincinei", "skyrybos", "nutraukimas", "šeima", "paveldėjimas", "valdžia", "įkalintas" ir "pinigai".
Sąvokų interpretacijos pavyzdžiai:
- Paulius 74: "Žiedas su ženklu negali būti įtrauktas į 'papuošalo' sąvoką."
- Paulius 84: "Sūnumis" galima vadinti visus vaikus.
- Modestinas 104: Sąvoka "vaikai" turėtų būti taikoma ir anūkams.
- Pomponijus 118: "Priešai" yra tie, kurie paskelbė karą mums arba mes jiems, o kiti yra arba "atsilikėliai", arba "plėšikai".
- Ulpianas 136: Savaime suprantama, kad sąvoka "svainis" apima ir anūkės ar proanūkės vyrą, nepriklausomai nuo to, ar anūkė ar proanūkė yra sūnus, ar duktė.
- Gajus 152: Nėra abejonių, kad sąvoka "vyras" apima ir moteris, ir vyrus.
- Ulpianas 172: Nuspręsta, kad sąvoka "paleistas" turėtų apimti ir paleistą moterį.
- Ulpianas 182: Šeimos tėvas negali turėti "peculium", kaip ir vergas negali turėti "nuosavybės".
- Paulius 191: Skirtumas tarp "skyrybų" ir "nutraukimo" yra tas, kad būsima santuoka gali būti nutraukta. Tačiau būtų neteisinga sakyti, kad nuotaka išsiskyrė, nes išsiskyrimas galimas tik santuokos šalims išsiskyrus į skirtingas puses.
- Gajus 196: Sąvoka "šeima" taip pat reiškia tik šeimos galvą. Akivaizdu, kad moterų vaikai nepriklauso jų pirminei šeimai, nes tie, kurie gimsta, priklauso tėvo šeimai.
- Africanus: Terminas "prekė" (merx) neapima vergo. Taigi prekiautojas vergais nepatenka į terminą merkatorius (mercator), bet vadinamas atskiru pavadinimu venaliciarius (vergų prekeivis), ir tai yra teisinga.
- Hermogenianus 222: Sąvoka "pinigai" (pecunia) turi būti suprantama ne tik kaip pinigai, bet ir kaip visi kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, tiek materialūs, tiek nematerialūs, tiek ir teisės.
Šie pavyzdžiai rodo sudėtingą romėnų teisės interpretacijų sistemą, kuri turėjo didelę įtaką vėlesnei Europos teisei.
Naujosios Europos teisės istorijos vadovai ir apžvalgos
Šaltiniai, tokie kaip Helmut Coing redaguotas "Naujosios Europos teisės istorijos šaltinių ir literatūros vadovas", yra esminiai nagrinėjant Europos teisės raidą. Coingas taip pat parašė "Europos privatinę teisę" (1985, 1989), apimančią tiek senąją bendrąją teisę, tiek XIX a. įvykius.
Vengrijos teisės kontekstas
Vengrijos teisei skirti darbai, pvz., Werbőczy'io Hármaskönyv (kuris aprašė Vengrijos baudžiamąją teisę) ir Károly Szladits (red.) "Vengrijos privatinė teisė" (1941), rodo specifinį regioninį teisės vystymąsi. Šie šaltiniai padeda suprasti, kaip bendrieji Europos teisės principai buvo pritaikomi ir modifikuojami konkrečiame nacionaliniame kontekste.