Ekspertai pabrėžia retai aptariamą pavojų - už vairo dažnai sėda migdančių, raminančių ar reakciją kitaip bloginančių vaistų išgėrę žmonės, patys nesuprantantys, kad gali sukelti net mirtiną pavojų. Dažnai girdime apie vairavimą išgėrus ir jo pasekmes, tačiau ne ką mažesnės įtakos vairuotojo budrumui, dėmesingumui ir reakcijai gali turėti ne tik alkoholis ar narkotinės medžiagos, bet ir tam tikri vairuotojo vartojami vaistai.
Vaistų poveikio vairavimui esmė: sulėtėjusi reakcija ir suprastėjęs budrumas
Nors informaciniame lapelyje informacija apie galimus vaisto pavojus vairuojant visuomet pabrėžiama, realią riziką, kad vaistas gali sumažinti pastabumą ar sulėtinti reakciją tiek, jog kelyje žmogus taps pavojingas, suvokia labai nedaugelis. Užsienyje atlikti testai parodė, kad sergančio žmogaus gebėjimai vairuoti gali būti prilyginti vairuotojui, kuriam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Medikai antrina, kad tokio vairuotojo reakcija suprastėja 10-20 proc., lyginant su sveiku žmogumi.
Draudikų praktika rodo, kad sergantis žmogus stabdyti pradeda keliais metrais vėliau nei negalavimais nesiskundžiantis vairuotojas. Vėliau paspaudžiamas ne tik stabdžių pedalas, bet ir prasčiau matomos kliūtys ar kiti eismo dalyviai, lėčiau atliekami manevrai kelyje. Iš esmės visi vaistai keičia tam tikras žmogaus fiziologines funkcijas - jas koreguoja esant ligai arba siekiant kokio nors prevencinio poveikio. Todėl, nesvarbu, kokius vaistus vartojate, dėl vairavimo turite būti atsargūs. Ypač turint galvoje, kad vaistus vartoja sergantis žmogus, tad jis apskritai neturėtų vairuoti.
Centrinę nervų sistemą veikiantys medikamentai
Vaistininkė J. Skinderskienė aiškina, jog vairuotojų budrumui pakenkti gali tiek receptiniai, tiek nereceptiniai vaistai. Skausmą lengvinantys narkotiniai analgetikai, dar vadinami paprastais nuskausminamaisiais, taip pat raminamieji, antidepresantai bei įvairūs kiti preparatai slopina centrinės mūsų nervų sistemos veiklą, todėl yra patys pavojingiausi vairuojantiems. Į šalutinius vaisto poveikius dėmesį atkreipti reiktų ir gydantis alergiją ar paprasčiausią peršalimą, nes tam skirti vaistai dažnai migdo, gali prislopinti, pabloginti reakciją.
Vaistai ir nervų sistema
Centrinę nervų sistemą veikiantys medikamentai skirstomi į penkias pagrindines grupes: narkozę sukeliančios medžiagos, psichotropiniai vaistai, narkotiniai analgetikai, migdomieji vaistai, vaistai nuo epilepsijos.
Kiekis ir poveikio rizika
Amerikiečių mokslininko P. Dischingerio atliktas tyrimas rodo, kad net 61,5 proc. vairuotojų vartoja bent vienos rūšies medikamentus. Su amžiumi vartojamų medikamentų daugėja. O medikamentų poveikis vairuotojų, vyresnių nei 45 metų, centrinei nervų sistemai drastiškai didina eismo įvykio sukėlimo tikimybę.
Specialistai atkreipia dėmesį į šią statistiką: vartojantys vienos rūšies centrinę nervinę sistemą veikiančius medikamentus, turi 1,89 karto didesnę tikimybę sukelti eismo įvykį. Vartojantiems dviejų rūšių tokius medikamentus ši tikimybė išauga iki 4,23 karto, o vartojantiems daugiau nei dviejų rūšių - net iki 7,99 karto.
Konkretūs vaistų tipai ir jų keliami pavojai
Vaistų grupės, turinčios įtaką vairavimui ar mechanizmų valdymui, gali būti pačios įvairiausios - nuo psichiką veikiančių preparatų iki vaistų nuo slogos, kosulio ar alergijos. Tačiau net ir tos pačios vaistų grupės preparatai gali skirtis savo poveikiu - vieni gali turėti įtakos vairavimui, kiti - ne. Todėl itin svarbu atidžiai skaityti vaisto informacinį lapelį arba pasiteirauti išsamesnės informacijos vaistininko ar gydytojo.
Pagrindinės vaistų grupės, darančios įtaką vairavimui:
- Anksiolitikai: raminamieji preparatai, mažinantys psichomotorinį aktyvumą ir slopinantys centrinės nervų sistemos sužadinimą. Į šią grupę įeina benzodiazepinai (pvz., alprazolamas, diazepamas, klonazepamas), naujosios kartos anksiolitikai ir hipnotikai (pvz., buspironas, zolpidemas), barbitūratai (pvz., barbitalis, fenobarbitalis) ir kai kurie antidepresantai (pvz., klopiraminas, fluoksetinas).
- Narkotiniai analgetikai: vaistai, palengvinantys vidutinio sunkumo ir sunkų skausmą, veikdami per opioidinius receptorius ir keisdami neuronų jaudrumą. Pavyzdžiai: morfinas, fentanilis, tramadolis.
- Kai kurie preparatai nuo alergijos: ypač senesnės kartos antihistamininiai preparatai, blokuojantys histamino H1 receptorius (pvz., difenhidraminas, klemastinas, chloropiraminas, prometazinas).
- Kai kurie cukraus kiekį kraujyje mažinantys preparatai: pavojus vairuoti kyla, kai preparatas per smarkiai sumažina gliukozės kiekį kraujyje (pvz., insulinas).
- Kai kurie antidepresantai: vaistai, veikiantys centrinę nervų sistemą ir gerinantys nuotaiką. Kai kurie jų gali sukelti sedaciją, mieguistumą, mirgėjimą akyse (pvz., bupropionas, trazodonas, mirtazapinas). Kiti gali turėti priešingą, aktyvinantį poveikį, apsunkinantį susikaupimą (pvz., venlafaksinas, sertralinas).
- Migdomieji, hipnotikai: panašūs į anksiolitikus preparatai, sukeliantys mieguistumą (pvz., benzodiazepinai, netipiniai migdomieji, zopiklonas, zolpidemas, ivadalas, imovanas).
- Kai kurie kraujospūdį mažinantys preparatai: ypač tie, kurie veikia blokuodami beta adrenoreceptorius (pvz., propranololis, metoprololis, rezerpinas ir preparatai, kuriuose jo yra: adelfanas, kristepinas, sinepresas, trezidasK, brinerdinas; taip pat klonidino turintys preparatai, dopegitas, estulikas, cintas).
- Kai kurie preparatai nuo pykinimo ar supimo ligos: veikiantys histamino H1 receptorius (pvz., prometazinas) arba antipsichotikai (pvz., haloperidolis).
- Dekongestantai: vaistai, palengvinantys viršutinių kvėpavimo takų veiklą (pvz., pseudoefedrinas, fenilefrinas).
- Vaistai su stimuliatoriais: pvz., kofeinas, efedrinas.
- Kodeino turintys preparatai: kodeinas slopina, nors ir mažina skausmą bei kosulį.
- Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo: nors tiesiogiai neslopina, tačiau vartojami esant blogai savijautai (skausmas, karščiavimas, uždegimas), kuri pati savaime jau veikia vairavimo gebėjimus.
- Kai kurie žolelių ir augalinės kilmės preparatai: ypač tie, kurie turi raminantį poveikį (pvz., preparatai iš svaigiųjų pipirų).
- Vaistai, veikiantys virškinamojo trakto veiklą: pvz., pirenzepino turintys (gastrilis, gastrozemas, gastrocepinas, pirenas), atropino, metacino, gioscino ir vaistinių šunvyšnių (belladonna) turintys (bellalginas, bekarbonas, bellastezinas, besalolas, belloidas, bellataminalas), taip pat vaistai nuo vidurių pūtimo su loperamidu (diarolis, diasorbas, imodiumas). Šie medikamentai gali veikti regėjimą, išplėsti vyzdžius, sukelti vaizdo neryškumą.
- Akių lašai: išplečiantys akių vyzdžius, dėl kurių suprastėja regėjimas.
Specifiniai pavojai ir poveikio ypatumai:
Šie preparatai, vartojami vairuojant, kelia pavojų dėl šių savybių: sukelia mieguistumą ar nuovargį, gali sukelti haliucinacijas, gali padidinti arba sumažinti kraujo spaudimą, sumažina koncentraciją, sukelia mirgėjimą akyse, sulėtina judesius, gali sukelti pykinimą, nualpimą, galvos svaigimą, gali sukelti susijaudinimą.
Kai kurių vaistų poveikis vairavimui gali būti itin pavojingas: 10 mg diazepamo poveikis vairavimui gali būti stipresnis nei 0,1 promilės alkoholio kraujyje. Pirmosios kartos antihistamininiai preparatai (pvz., klemastinas) sulėtina reakcijos laiką ir pablogina koordinaciją. Nereceptiniai dekongestantai (pvz., pseudoefedrinas) gali sukelti mieguistumą, galvos sukimąsi.
Nors dauguma vairuotojų pastebi aktyvų apsnūdimą, pavojus slypi ir kituose poveikiuose, kurie nėra akivaizdūs. Kodeino metabolizmas reiškia, kad jo poveikis gali išlikti ilgiau nei skausmo malšinimas. Kai kurių benzodiazepinų pusinės eliminacijos laikas gali siekti iki 100 valandų, todėl jie organizme išlieka kelias dienas. Raminamasis poveikis gali pasiekti piką praėjus kelioms valandoms po vaisto vartojimo, o ne iš karto. Migdomieji vaistai, net ir pavartoti prieš miegą, gali pakenkti vairavimo gebėjimui kitą rytą.
Svarbu žinoti: tolerancija raminamajam poveikiui nebūtinai reiškia toleranciją vairavimo sutrikimui. Avarijų priežastis - skirtumas tarp sutrikimo jausmo ir realaus sutrikimo. Galite jaustis aštrūs, budrūs, normalūs, tačiau gydytojo paskirti vaistai gali kelti pavojų kelyje.
Teisinė atsakomybė ir pasekmės
Jūsų gydytojas paskyrė vaistus, Jūs juos vartojate tiksliai taip, kaip nurodyta, ir prie vairo jaučiatės gerai. Ir vis dėlto - galite pažeisti įstatymą ir susidurti su tomis pačiomis pasekmėmis kaip ir neblaivus vairuotojas. Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti apsvaigus nuo bet kokių medžiagų, kurios kenkia vairavimo gebėjimui, ir tai aiškiai apima ir vaistus. Šaltinis nesvarbu.
Policija, atliekanti patikrinimus kelyje, turi įgaliojimus įvertinti apsvaigimą ir, įtarus, reikalauti atlikti tolesnius tyrimus. Policijos pareigūnai apsvaigimą nustato vadovaudamiesi formaliai patvirtinta metodika, kuri realiai susideda iš šių faktorių: iš burnos sklindančio alkoholio kvapo, neadekvačios elgsenos, nerišlios kalbos, nekoordinuotų judesių. Pastebėjus šiuos simptomus, reikia nustatyti gebėjimą eiti tiesia linija („pėda po pėdos“) ir gebėjimą stovint pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkus ir užsimerkus).
Baudžia už vairavimą, esant apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kas užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 iki 860 eurų. Maža to, tuo pačiu vairuotojams gresia netekti teisės vairuoti transporto priemonę nuo vienerių iki ketverių metų.
Medikamentų paveiktą vairuotoją identifikuoti yra kur kas sunkiau, nei alkoholio ar narkotikų veikiamą žmogų. Draudikų atstovas pripažįsta, kad Lietuvoje jam yra tekę girdėti nedaug atvejų, kai vairuotojai būtų nubausti būtent dėl vairavimo esant paveiktiems tam tikrų vaistinėje įsigytų medikamentų, tačiau tokia teisinė galimybė tikrai egzistuoja. Bene realiausia tikimybė patirti sankcijų už neleistiną medikamentų poveikį - patekus į eismo įvykį, per kurį atsiranda pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą (esant sunkiems ar apysunkiems sužalojimams arba žuvus žmogui, taip pat padarius labai didelę žalą). Teismo medicinos ekspertas Romas Raudys sako, kad tokių atvejų pasitaiko, bet dažniausiai vairuotojų kraujyje aptinkamas alkoholis arba narkotinės medžiagos. Vadinasi, tikimybė sulaukti sankcijų už neleistiną medikamentų poveikį yra, bet ji - labai nedidelė. Nepaisant to, svarbu suprasti, kad automobilis yra padidinto pavojaus šaltinis.
Kaip išvengti rizikos: rekomendacijos vairuotojams
Pirmas ir svarbiausias žingsis - atidžiai perskaityti vaisto informacinį lapelį, kuriame pateikiama informacija apie šalutinius poveikius ir įtaką vairavimui. Nors daugelis žmonių šią informaciją ignoruoja, ji yra itin svarbi.
Savo savijautą pirmiausiai privalo įvertinti pats žmogus. Kiekvieno organizmas į tas pačias medžiagas gali reaguoti skirtingai. Teisingas vaistų parinkimas ir jų suderinamumas yra be galo painūs klausimai, kuriuos įvertinti privalo gydytojas arba vaistininkas. Tačiau ir pats žmogus turi jiems suteikti informacijos, vaistus rinktis ne vadovaudamasis intuicija ar draugų patarimais, o atidžiai perskaityti preparato informacinį lapelį.
Bendrieji patarimai:
- Pasitarkite su gydytoju ar vaistininku apie vaisto poveikį vairavimui. Saugiausias būdas - sąžiningas pokalbis su jus skyrusiu gydytoju. Paklauskite tiesiai: ar šis vaistas paveiks mano gebėjimą saugiai vairuoti? Kiek laiko po jo vartojimo?
- Stebėkite, kaip organizmas reaguoja, jeigu buvo padidinta vartojamų vaistų dozė.
- Visada perskaitykite pakelyje esantį lapelį.
- Vartojant vaistus nuo psichikos sutrikimų, aukšto kraujospūdžio ar diabeto pasitarkite su gydytoju ir išsiaiškinkite, ar vartojant juos iš viso galima vairuoti.
- Niekada nemaišykite vaistų su alkoholiu, kadangi net ir viena stiklinė alaus ar vyno gali smarkiai sustiprinti vaistų raminamąjį efektą.
- Nepamirškite, kad net jeigu nauji vaistai ir neturėtų sukelti vairavimui nepageidaujamų simptomų, reikia įsitikinti, jog jų pavartojus tokių simptomų tikrai neatsiranda.
- Jei vairuojate dažnai, būtinai perspėkite apie tai savo gydytoją. Jis gali pasiūlyti alternatyvų gydymą, kuris nedarys įtakos jūsų gebėjimui vairuoti.
- Supraskite, kad kai kurios ligos ir jų gydymas iš esmės nesuderinami su saugiu vairavimu, bent jau laikinai. Savaitė migdomųjų vaistų sunkiu laikotarpiu gali reikšti savaitę naudojimosi viešuoju transportu.
- Atminkite, kad reguliariai vartojantiems receptinius vaistus dažnai išsivysto tolerancija - tam pačiam terapiniam poveikiui pasiekti reikia didesnių dozių, o tai reiškia didesnį sutrikimą. Tolerancija norimam poveikiui nereiškia tolerancijos vairavimo sutrikimui.
- Artimiesiems rekomenduojama atkreipti dėmesį į vairuoti ketinančio šeimos nario elgesį, gebėjimą susikaupti ir, esant rizikingoms aplinkybėms, sulaikyti jį nuo vairavimo. Nereikėtų bijoti paprašyti namiškių, draugų ar kolegų pagalbos.
- Vairuotojai turėtų vengti medikamentų, vartojamų ne pagal gydytojo paskyrimą.
Vaistų ženklinimas kitose šalyse
Kai kurios šalys vaistus, galinčius daryti poveikį vairavimui, žymi tam tikrais simboliais. Pavyzdžiui, Prancūzija vaistus skirsto į tris lygmenis ir spalvas:
- Geltonas trikampis - būk atsargus (reikia perskaityti pakuotėje esantį lapelį ir juo vadovautis).
- Oranžinis trikampis - būk itin atsargus (reikėtų pasitarti su gydytoju prieš vairuojant).
- Raudonas trikampis - nevairuok (patartina pakartotinai pasitarti su gydytoju, net ir nustojus vartoti vaistus).
Tačiau ne visi vaistai žymimi simboliais, todėl bet kokiu atveju reikėtų perskaityti vartojamo vaisto instrukciją, apie jo šalutinį poveikį ir kitą informaciją.
Ankstyvieji įspėjimai ir statistika
Jau 2011 metais JAV buvo skambinama pavojaus varpais dėl to, kad mirtys keliuose, susijusios su gydytojų išrašomais vaistais ir jų daromu poveikiu organizmui, pasiekė pavojingą epidemijos lygį. Įvairiose šalyse atlikti tyrimai patvirtina, kad žuvusių vairuotojų organizmuose neretai randama įvairių medikamentų pėdsakų.
Dėl slopinamųjų savybių antidepresantai taip pat yra labai blogas vairuotojo palydovas.
Atsakomybės suvokimas
Nesvarbu, ar vykstate per pusę šalies, ar tik iš vieno mikrorajono į kitą, kelyje privalu visuomet būti dėmesingam ir atidžiam. Ir tai, kad apie vaistų poveikį susimąsto nedaugelis, jų nuo atsakomybės neatleidžia, veikiau priešingai - įpareigoja ir kitus visuomenės narius įsitikinti, kad sėdantis už vairo nerizikuoja savo bei keleivių gyvybe.
Kalbant apie vaistų ir vairavimo suderinamumą, svarbiausia yra suvokti, kad ne gresianti bauda ir teisės vairuoti atėmimas yra svarbiausia. Tikimybė padaryti eismo įvykį, sukelti pavojų tiek sau, tiek savo keleiviams, kitiems eismo dalyviams - būtent tai yra svarbiausia. O kad to išvengtume, svarbu atsakingai vartoti vaistus bei pasitarti su specialistais.
„Vairavimas nėra gyvybiškai būtinas dalykas“, - įsitikinęs farmacijos mokslų daktaras V. Jakštas. „Jei negaluojantis žmogus vairuoja, kad nuvyktų geriau praleisti laisvalaikio, reikėtų susimąstyti, ar išties tai taip svarbu? Jei sirgdamas vairuoja visuomeninio transporto vairuotojas, ar jis pamąsto, kokia atsakomybė jam tenka? Vairuotojai apskritai per retai apie tai susimąsto ir neįvertina savo būklės reikšmės gebėjimui vairuoti.“
tags: #raminamuju #vaistu #poveikis #vairuotojui