Lietuvos automobilių sporto pasaulis nuolat gyvena naujienomis, pristatant perspektyvius lenktynininkus, inovatyvius automobilius ir besikeičiančias lenktynių tendencijas. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius įvykius ir pažvelgsime į ateities perspektyvas.
Jaunosios kartos talentai ir netikėti posūkiai
Vienas iš perspektyviausių jaunosios kartos ralio lenktynininkų, Justas Simaška, šį sezoną pateikė netikėtą posūkį - nutarė koncentruotis į žiedines lenktynes aukščiausiame lygyje, vairuodamas GT3 klasės automobilį. Nors lenktynininkas ramina gerbėjus, kad ralio tikrai neatsisako ir ateityje mato save bent jau Europos ralio čempionate, pagrindinis dėmesys šiemet bus skiriamas Baltijos šalių žiedinių lenktynių čempionatui.
Justo posūkis į lenktynes ant asfalto daugeliui tapo staigmena. Dar didesnė staigmena - automobilis, prie kurio vairo sės patyręs ralio pilotas. Kartu su pagrindiniais partneriais „Ignera“, Justas Simaška prisijungs prie „ES Motorsport“ komandos, lenktyniaujančios „Mercedes-Benz AMG GT3 EVO“ automobiliu. Šiame regione GT3 klasės technika yra aukščiausias laiptelis žiedinėse lenktynėse. Praėjusiais metais šis „Mercedes“ automobilis laimėjo lietuviškąjį „Le Maną“ - „Aurum 1006 km“ lenktynes Palangoje, pagerino trasos rekordą ir dominavo Baltijos šalių čempionate, gerindamas rekordus tiek Bikerniekų trasoje Rygoje, tiek „Porsche Ring“ trasoje Parnu. Taigi, J. Simaška bandys jėgas žiede su viena geriausių technikos priemonių mūsų regione.
Raliui reikalinga patirtis ant asfalto. „Lenktyniaujant ant asfalto dangos net ir nedidelės klaidos yra sunkiai atleidžiamos, todėl ypatingai svarbu treniruotis ir suprasti, kaip surasti tas ribas“, - teigia lenktynininkas. Asfalto danga ralyje pasižymi visiškai kitokia specifika, nei įprastas žvyras. Šią patirtį Justas įgijo 2022 metais, dalyvaudamas Europos ralio čempionato etape Romoje. Paskatintas pagrindinių partnerių, įmonės „Ignera“, jis nusprendė iš arti susipažinti su asfalto danga, pasirinkdamas žiedines lenktynes. Kadangi asfaltiniuose raliuose dėl itin gero sukibimo važiavimo tempas yra labai didelis, o trajektorijų keitimai - staigūs, Justas prie to pratinsis su greičiausia asfaltinių lenktynių technika Baltijos šalyje.
Sportininkas jau kelis mėnesius intensyviai treniruojasi simuliatoriuje su „Mercedes-Benz AMG GT3 EVO“ automobiliu. „Reguliariai treniruojuosi simuliatoriumi, kur galiu pasirinkti identišką automobilį ir identiškas trasas, kuriose lenktyniausiu. O darbas su pedalais, vairu yra labai artimas realybei, pagrindinis skirtumas - išcentrinių jėgų nebuvimas ir baimės faktorius. Turiu gerą trenerį: man padeda žiedinių lenktynių čempionas Karolis Jovaiša, kuris taip pat puikiai išmano skirtumus tarp simuliatoriaus ir realybės“, - pasiruošimą pristato sportininkas.
J. Simaška jau išvyko į Čekijos Brno miestą, kur kartu su komanda išbandys automobilį. „Labai įdomu, kokie iššūkiai laukia realioje trasoje ir kiek tos treniruotės simuliatoriuje buvo naudingos. Dienos bus tikrai intensyvios - naujas automobilis, nauja komanda ir, galų gale, nauja pati disciplina. Nors simuliatoriuje jau pavyksta pasiekti gerus lenktynių rato įveikimo laikus, bet keliu sau užduotį niekur neskubėti, po truputį su viskuo susipažinti. Ralio trasose lenktyniauju jau 7 metus, bet žiedinėse lenktynėse jaučiuosi lyg sugrįžęs į pirmą klasę“, - nusijuokė lenktynininkas.
„Mazda MX-5“ - klasikinės komponuotės sportiškumo simbolis
Justas Gudavičius yra gerai žinomas Lietuvos automobilių sporto pasaulyje. Jis aktyviai dalyvauja įvairiose lenktynių serijose, o jo pasirinkimas - „Mazda MX-5“ automobilis su „Honda“ varikliu - nepalieka abejingų.
Justo „Mazda MX-5“ yra kiek kitokia. „Galvoju, kad taip turėjo būti nuo pradžių - puikus „Mazda“ kėbulas ir puikus „Honda“ K serijos variklis“, - apie automobilį pasakoja Justas, kuriuo, beje, kiekvieną mielą dieną važinėja į darbą. Šio automobilio savininko manymu, „Mazda“ kėbulas ir puikus „Honda“ variklis - tobulas derinys.
Populiariausias klausimas - kiek „arklių“? Tačiau labai retas lenktynininkas atskleidžia variklio galią, nes patobulinimai daromi reguliariai. „Manau, kad gali būti 220 AG, o gal ir 250 AG. Jei būtų kokie 270 AG, būčiau nustebęs“, - sako Justas.
Antrąjį sezoną „Autoplius Fast Lap“ standartinių automobilių „Street2500“ klasėje besivaržantis Justas toli gražu nėra automobilių sporto naujokas. Pirmasis Justo automobilis, kuriuo jis pradėjo varžytis slalomuose, buvo „Mazda 323F“. Pats Justas šį automobilį apibūdino kaip nepavykusią pradžią. „Laimingų aplinkybių dėka 323F pavyko parduoti, o po kurio laiko įsigyti šią „Mazda MX-5“. Porą metų automobilis išliko absoliučiai standartinis, tarnavo kaip kasdienė susisiekimo priemonė, kartas nuo karto apsilankant slalomuose. Pirmoji automobilio modifikacija prasidėjo nuo papildomų temperatūros indikatorių ir variklio aušinimo sistemos tobulinimo, atsirado papildomas variklio tepalo radiatorius. Vėliau buvo patobulinta variklio išmetimo sistema - pakeistas išmetimo kolektorius bei sumontuota pralaidesnė išmetimo sistema.
Paruošiamieji darbai prie automobilio dar vyksta, tačiau viskas daroma pagal planą. „Visą dieną galvoju galva (Justas yra IT specialistas), o namuose dirbu rankomis - sukioju varžtus. Bet kartais panaudoju ir darbines taktikas automobilio ruošime“, - sako lenktynininkas.
Sportininkas ypatingą reikšmę teikė tobulindamas automobilio saloną ir saugumo įrangą. Ankštame „Miatos“ salone rasite dvi „Recaro SPG“ sportines sėdynes, sportinius saugos diržus bei „roll-bar“ tipo saugos lankus už sėdynių. „Į automobilio saloną žiūriu kaip į darbo vietą, taigi jis turi būti patogus, funkcionalus ir patrauklus akiai“, - pasakojo Justas.
Kiekvienas automobilių entuziastas sutiks: vieni smagiausių vairuoti yra nedideli, lengvi, galiniais ratais varomi rodsteriai arba kupė. Praėjusio šimtmečio pabaigoje šią rinkos dalį perėmė japonų gamintojai. Kaip mažų, įperkamų sportiškų automobilių rinka atrodo dabar? Gerokai liūdniau. Pavyzdžiui, jeigu Lietuvos vairuotojas nori naujo dvidurio, klasikinės komponuotės automobilio už įkandamą kainą, jis turi vieną pasirinkimą - šiemet jau 35-uosius sėkmingos istorijos metus skaičiuojančio „Mazda MX-5“ naujos kartos modelį. Visi kiti variantai gerokai perkopia 50 tūkst. eurų ribą.
„Supaprastink, tuomet suteik lengvumo“, - tokiais žodžiais legendinis automobilių inžinierius, išradėjas ir kūrėjas Colinas Chapmanas nusakė formulę, kaip, jo manymu, reikėtų kurti sportinius automobilius. Šis receptas reiškia, kad automobilis nebūtinai turi būti labai galingas, bet privalo būti lengvas. Tai reiškia, kad toks plieninis žirgas bus lengvai valdomas ir paklus visiems vairuotojo nurodymams, o santykinai nedidelė galia leis džiaugtis vairavimo malonumu net ir riedant nedideliu greičiu. „Mazda“ jau nuo senų laikų kūrė vidutinio galingumo lengvus ir jau spėjusius tapti legendiniais sportinius automobilius. Bene didžiausias ir galingiausias sportinis automobilis, nuriedėjęs nuo šios gamintojos konvejerio Japonijoje, buvo „Mazda RX-7“. Kiekvienas jų galėjo pasiūlyti po smagų, nebrangų sportišką modelį: „Mazda MX-5“, „Honda S2000“, „Toyota MR2“, „Nissan“ turėjo 300ZX.
Mažiau nei dviem šimtais arklio galių varomas, maždaug toną sveriantis ir keturių metrų ilgio nesiekiantis sportinis automobilis sukelia šypseną jau pirmuose posūkiuose. „Tai vaistas nuo depresijos, šis automobilis tikrai toks. Rašydamas apie MX-5, garsusis apžvalgininkas minėjo tai, jog paprastumas ir elementarumas - svarbiausios šios automobilio ypatybės, leidžiančios mėgautis vairavimu“. Istorija rodo, kad vienas geriausių pasirinkimų - japoniškas MX-5. Beje, nepaisant sportiškumo, jis gali būti ir ekonomiškas, nes maža automobilio masė ir nedidelis variklio tūris leidžia važiuoti naudojant itin mažai degalų.
„Mazda“ modeliai automobilių sporte ir autosporto legendos
Automobilių sporte „Mazda“ modeliai yra mėgstami dėl savo dinamikos ir valdymo savybių. „Mazda RX-8“ modelis, nors ir nusileidžia konkurentams pagal galios parametrus, dėl savo valdymo savybių kompensuoja mažesnę galią. Toks automobilis puikiai tinka tiek pradedančiam, tiek meistriškumo siekiančiam sportininkui.
„Mazda Motorsports“ (Šiaurės Amerika) vadovas Johnas Doonanas teigė, kad „Mazda“ siekia tapti nugalėtojais su pažangiausios ir švariausios technologijos dyzeliniu automobiliu. SKYACTIV-D turbodyzeliniai varikliai, pasak jo, bus išskirtinai efektyvūs, ekonomiškos, patvarūs ir patikimi.
Rolandas Šaduikis buvo žinomas Lietuvos ralio lenktynininkas, aukščiausios šalies ralio lygos čempionas. Per savo karjerą jis iškovojo ne vieną pergalę įvairiuose Lietuvos ralio čempionato etapuose. 2005-aisiais jam suteiktas Lietuvos automobilių sporto meistro titulas. Tačiau sėkminga jo karjera nutrūko 2007-aisiais, kai automobilis išlėkė iš trasos ir kelis kartus vertėsi. Per avariją Rolandas Šaduikis patyrė mirtinus sužalojimus. Įvykis sukrėtė visą šalies autosporto bendruomenę.
Amžinojo poilsio Rolandas Šaduikis atgulė savo mamos ir senolių žemėje Anykščių rajone. Jo atminimą pagerbė ne tik artimieji ir draugai, bet ir visa autosporto bendruomenė. Praėjus beveik dvidešimčiai metų po Rolando Šaduikio žūties, jo pavarde žengia dukra Greta Šaduikytė.
Žuvusio ralio lenktynininko dukra Greta Šaduikytė pasakoja, kad tėčio karjeros ralyje metu ji pati į visas varžybas su šeima nevažiuodavo - lenktynes stebėjo vos kelis sykius. Kur kas įdomiau mergaitei tuomet buvo sukiotis garaže, kuriame būdavo ruošiamas ir prižiūrimas tėčio lenktyninis automobilis „Honda Civic“. „Tuo metu, kai lenktyniavo tėtis, aš labiau mėgdavau laiką leisti su juo kartu prie automobilių tarp varžybų nei pačiose varžybose. Lakstydavau po garažą, pro stelažus su detalėmis, lipdavau į duobę po automobiliais“, - pasakojo Greta.
Po tėčio žūties ralis tapo neeskaluojama tema šeimoje. Nepaisant to, Greta Šaduikytė apie karjerą autosporte vis vien svajojo, tik tą iš pradžių darė tyliai. „Tėčio žūtis - priežastis, dėl kurios automobilių sporte aš atsiradau taip vėlai, nors labai daug metų apie tai galvojau ir svajojau. Be to, labai laukiau, kada galėsiu gauti vairuotojo pažymėjimą. Labai norėjau vairuoti“, - sakė Greta.
„Tėvų namuose pilnos lentynos trofėjų. O kai aš ir brolis jau išsikraustėme į savo namus, pasiėmėme po dalelę tėčio laimėjimų. Aš į Vilnių pasiėmiau šiek tiek jo taurių, nuotraukų. Taip pat buvo likęs jo kombinezonas, apranga, kuri dėvima po kombinezonu, pirštinės. Aš tuos dalykus ne tik pasiėmiau, bet ir panaudojau. Net mano pirmieji slalomai, pirmasis sezonas buvo įveiktas dėvint mano tėčio pirštines“, - tvirtino Greta Šaduikytė.
Vos įsijungusi į autosporto veiklas, Greta Šaduikytė nėrė į aukščiausią šalies slalomo lygą. Į slalomo trasas mergina leidosi galine ašimi varomu kultiniu „Mazda MX-5 Miata“ modeliu. „Kadangi autosporto tema kurį laiką namuose buvo tabu, vis nuvydavau tą mintį, bet 2023-ių metų žiemą nutiko labai keista istorija. Nuėjau į filmą apie lenktynes ir tai man labai surezonavo, vėl pažadino tą mintį“, - pasakojo Greta.
„Ralis buvo vienas iš dviejų mano tikslų. Pirmasis - važiuoti slalome, antras - įsilieti į ralį, pradėti šturmanauti. Labai norėjau pamatyti ralį iš vidaus, apsiprasti ir galutinai nuspręsti, kur link aš noriu judėti. Nežinojau, ar mane labiau trauks asfaltas, ar žvyras. Todėl lygiagrečiai su slalomu pradėjau ir ralio karjerą“, - teigė lenktynininkė.
„Tėtis man yra didžiulis autoritetas. Kartais pavartau nuotraukų albumus ir prisimenu jo akimirkas ralyje. Ir dabar neseniai varčiau albumus ir pamačiau, kad lygiai prieš dvidešimt metų tėtis lenktyniavo Saremos ralyje Estijoje, kuriame pernai pirmą kartą sudalyvavau ir aš. Tai labai simboliška, kad po dvidešimties metų aš atsidūriau tose pačiose varžybose, kuriose startavo ir jis“, - jautria akimirka pasidalijo Greta Šaduikytė.
Merginos svajonė materializavosi ir 2026-ųjų metų Mini ralio čempionate Gretos Šaduikytės pavardė bus matoma grafoje ties pirmaisiais vairuotojais. „Širdies gilumoje žinojau, kad sėsiu prie vairo ir darysiu tą patį, ką darė tėtis, tik dar nebuvau užtikrinta, kad tai pavyks. Dabar aš jau šimtu procentų esu garantuota, kad noriu daryti tai, ką darė tėtis - lenktyniauti ralyje kaip vairuotoja“, - sakė lenktynininkė.
Virtualios lenktynės ir jų reikšmė
Lietuvos automobilių ralio e-čempionatas (Atlantis Games e-LARČ) - tai nuo 2019 m. vykstančios oficialios virtualaus sporto pirmenybės, įtrauktos į Lietuvos automobilių sporto federacijos oficialių varžybų sąrašą. Virtualaus ralio lenktynių istorija Lietuvoje prasidėjo dar 2005 metais, kuomet susikūrė „Richard Burns Rally“ simuliatoriaus lietuviškoji bendruomenė.
2017 m. Lietuvos automobilių sporto federacija pripažino virtualias lenktynes kaip vieną iš automobilių sporto disciplinų. Šiandien lenktynių simuliatorių srityje Lietuva yra viena iš pionierių, turinti garbę vadintis pirmąja šalimi pasaulyje, surengusia nacionalinį elektroninio ralio čempionatą.
Atlantis Games e-LARČ atkartoja Lietuvos automobilių ralio čempionato (LARČ) kalendorių, o virtualūs etapai vyksta likus savaitei iki realių LARČ etapų. Virtualaus čempionato organizatoriai, rengdami virtualius ralius, remiasi tikrąjį etapą primenančiais ruožais, kuriuos galima pasirinkti iš gausybės simuliatoriuje esančių trasų. Elektroninėje erdvėje įveikti ralio maršrutą skiriamos 6 dienos.
2019 m. startavo pirmasis Lietuvos automobilių ralio e-čempionato sezonas, kuriame dėl pozicijų devyniose įskaitose kovojo 292 dalyviai iš daugiau nei 25 pasaulio valstybių. 2020 metų sezonas pasižymėjo dar nematyta konkurencija tarp 358 dalyvių iš 28 pasaulio šalių šešiose įskaitose. Skirtingai nei LARČ, virtualaus čempionato sezoną sudarė 6 etapai, kurie buvo skirti realybėje neįvykusiems žiemos raliams Utenoje ir Gulbenėje (Latvija) bei žvyriniams etapams Kelmėje, Rokiškyje, Elektrėnuose ir Zarasuose.
Laisvu metu nuo Atlantis Games e-LARČ varžybų, čempionato organizatoriai yra surengę specialiųjų etapų serijas, skirtas prisiminti įsimintiniausias Lietuvos ralio istorijos akimirkas ir asmenybes, tokias kaip Stasys Brundza ar Eugenijus Tumalevičius.
„Press Rally“ ir kitos varžybos
Pirmąjį birželio savaitgalį vykusios tarptautinės „Viada Press Rally 2019“ lenktynės subūrė žurnalistų komandas ir mėgėjus. Tarp dalyvių buvo ir nauja žurnalistų komanda „Mazda Red Dot Team“. Du kartus Lietuvos mini ralio čempione kaip šturmanė tapusi Ilona Šreiberytė žurnalistų raliuose kasmet sėda į vairuotojo vietą. Daugybę kartų sėkmingai apgynusi greičiausios „Press Ralio“ pilotės titulą, Ilona šiais metais važiavo kartu su „Mazda“ marketingo vadove Baltijos šalyse Juste Šataite.
Kitas komandos automobilis - „Mazda3“.
5 kartus „Press Ralio“ čempiono titulą iškovojęs automobilininkas Dainius Matijošaitis, šiemet pasikliaudamas lengvo ir manevringo rodsterio valdymo savybėmis, startavo su 1,5 litro tūrio benzininio variklio varoma „mažąja“ automobilio versija - „Mazda MX-5“. Pirmoji Dainiaus pergalė 2004 metais buvo pasiekta taip pat su „Mazda“ automobiliu.
„Press ralio“ laimėti visada malonu, tačiau šįkart daugiau lėmė ne ekipažas, o technika. „Audi RS3“ automobilis pasižymi gerokai pranašesnėmis savybėmis. Tai visiškai kiti potyriai ir vairavimo malonumas“, - sakė R. Gabartas, buvęs greičiausias ne tik bendroje „Press ralio“ žurnalistų įskaitoje, bet ir III klasėje.
Klasėje, kurioje varžosi automobilius su varikliais virš 2,0 l darbinio tūrio vairuojantys ekipažai, antrą vietą užėmė Dainiaus Leonavičiaus ir Adomo Šablevičiaus ekipažas, vairavęs priekiniais ratais varomą „Hyundai i30 N“ automobilį.
Pirmoje įskaitoje (automobilių su varikliais iki 1,6 l) nugalėjęs Tomo Markelevičiaus ir Tado Martinaičio ekipažas su žaliuoju „Mitsubishi Colt“ po apdovanojimų ceremonijos išsimaudė baseine, vykdydami prieš varžybas sudarytas lažybas.
II įskaitoje (automobiliai su varikliais iki 2 l) nugalėjo svečiai iš Ukrainos - Sergejus Kravecas ir Stanislavas Pelenskijus su „Mazda MX-5“.
Istoriniams automobiliams skirtame „Lietuva 2018“ ralyje, kur varžėsi per dvi dešimtis įvairių automobilių, greičiausi istorinių automobilių įskaitoje buvo Karolis Raišys ir Algimantas Raišys su MG kabrioletu.
XXIII „Press ralio“ dalyviai varžybas pradėjo Šiaulių centre, aplankė Bačiūnų kartodromą, Šiaulių darbo rinkos mokymo centro autodromą, varžėsi garažų kooperatyvo teritorijoje greta Viekšnių, apleistame Vainiaudos kariniame oro uoste bei Palangos oro uoste. Po išbandymų ant asfalto bei žvyro dangos dalyviai grįžo į autodromą ir finišavo Palangoje.
Galima pastebėti, kad „Mazda“ automobiliai, ypač legendinis „MX-5“, užima svarbią vietą Lietuvos automobilių sporte, tiek kaip lenktynininkų pasirinkimas, tiek kaip legendiniai modeliai, įkvepiantys naujas kartas.
tags: #ralio #lenktynininkas #mazda