Įvadas: Radiologinių Avarijų Rizikos Svarba
Radiologinių avarijų tikimybės ir poveikio vertinimai savivaldybėse kelia abejonių dėl patikimumo, nes jie nepriklauso nuo to, ar jų teritorijoje yra radiologinės avarijos rizikos objektų. Radiologinė avarija yra vienas iš galimų įvykių, galinčių turėti didelių padarinių (poveikį) paveiktai teritorijai: gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai, būtiniausioms gyvenimo (veiklos) sąlygoms ir sukelti savivaldybės ar valstybės lygio ekstremaliąją situaciją.
Radiologinių avarijų rizikos vertinimo rezultatai suteikia teisinį pagrindą numatyti ir įgyvendinti radiologinių avarijų tikimybės bei padarinių mažinimo priemones (prevencines priemones) bei pasirengti reaguoti į radiologines avarijas ir dėl jų susidariusias ekstremaliąsias situacijas. Tačiau dažnai požiūriai į riziką yra konstruojami remiantis kultūrinėmis ribomis tarp individų, socialinių grupių, bendruomenių, todėl objektyvi rizika tampa individualiai interpretuojama ar net neigiama. Tai pasireiškia rizikos „nuvertinimu“, t. y. didelę riziką suvokti kaip mažą ir laikytis pozicijos, kad „tai gali nutikti kitiems, bet ne man“. Vis dėlto, ignoruojama rizika nedingsta, ji išlieka, o tikintis, „kad nieko neįvyks“, vėliau nesiimama planuoti jokių poveikio švelninimo priemonių.
Pagrindinės Sąvokos Radiologinės Saugos Kontekste
Siekiant visapusiškai suprasti radiologinių avarijų rizikos vertinimą, svarbu apibrėžti keletą esminių terminų:
- Avarija - su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu susijęs nenumatytas įvykis, dėl kurio būtina taikyti skubius veiksmus, siekiant sumažinti neigiamus padarinius žmonių sveikatai ir saugai, gyvenimo kokybei, turtui ar aplinkai arba sumažinti pavojų, dėl kurio galėtų kilti tokių neigiamų padarinių.
- Jonizuojančioji spinduliuotė - dalelių srautas ar 100 nanometrų bangos ilgio ir trumpesnės (3 × 1015 Hz ir aukštesnio dažnio) elektromagnetinės bangos, kurių energijos pakanka jonams tiesiogiai arba netiesiogiai sukurti.
- Jonizuojančiosios spinduliuotės generatorius - prietaisas, galintis generuoti rentgeno, neutronų, elektronų ar kitų elektringųjų dalelių jonizuojančiąją spinduliuotę. Jonizuojančiosios spinduliuotės generatorius yra jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis.
- Branduolinės energetikos srities veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais - veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais arba jonizuojančiosios spinduliuotės aplinkoje, kuri vykdoma branduolinės energetikos objektuose, branduolinės energetikos objektų aikštelėse, taip pat veikla su branduolinio kuro ciklo medžiagomis, branduolinėmis medžiagomis ir daliosiomis medžiagomis, kurių ir kurių kiekiai nurodyti Branduolinės saugos įstatymo 1 priede.
- Apšvita - procesas, kurio metu apšvitinama jonizuojančiąja spinduliuote, kurią skleidžia jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis, esantis kūno išorėje (išorinė apšvita) arba viduje (vidinė apšvita), arba to apšvitinimo poveikis.
- Paliktasis radioaktyvusis šaltinis - radioaktyvusis šaltinis, kuriam netaikoma reguliuojamoji kontrolė dėl to, kad ji niekada nebuvo taikoma, arba dėl to, kad radioaktyvusis šaltinis buvo paliktas, pamestas, laikomas ne tam skirtoje vietoje, pavogtas ar perduotas kitam asmeniui apie tai nepranešus reguliuojančiajai institucijai ir neįteisinus veiklos su juo.
- Radiacinė sauga - visuma teisinių, organizacinių ir techninių priemonių, kurių tikslas - užtikrinti žmonių ir aplinkos apsaugą nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio.
- Atskaitos lygis - avarinėje ar esamoje apšvitos situacijoje nustatomas efektinės ar lygiavertės dozės arba aktyvumo koncentracijos lygis, kurį viršijus tolesnė apšvita dėl šių apšvitos situacijų yra laikoma neleistina, tačiau šis lygis, įvertinus konkrečią situaciją, gali būti viršijamas.
Radiologinės Rizikos Vertinimo Ypatumai Lietuvos Savivaldybėse
Analizuodamos radiologinių avarijų riziką, savivaldybės vertino jų tikimybę ir galimas pasekmes. Išanalizavus visų savivaldybių 2011-2015 m. duomenis, radiologinių avarijų pasekmės buvo vertinamos trimis aspektais: pasekmės žmonių sveikatai ir gyvybei, turtui ir aplinkai, būtiniausioms gyvenimo ir (ar) veiklos sąlygoms.
Pasekmes žmonių gyvybei ir sveikatai 13 savivaldybių (22%) įvertino kaip nereikšmingas, 17 (28%) - ribotas, 5 (8%) - dideles, 4 (7%) - labai dideles. Pasekmių turtui ir aplinkai vertinimas panašus: 8 savivaldybės (13%) vertino kaip nereikšmingas, 6 (10%) - ribotas, 16 (27%) - dideles, 7 (12%) - labai dideles, 2 (3%) - kaip katastrofines.
Vertinant bendrą radiologinių avarijų riziką, 5 savivaldybės (Kazlų Rūdos, Kėdainių, Marijampolės, Šakių, Vilkaviškio) ją vertina kaip labai didelę, 16 savivaldybių - kaip didelę, 7 - kaip vidutinę, 11 savivaldybių - kaip priimtiną. Tačiau 21 savivaldybė (35%) radiologines avarijas vertina kaip neaktualias. Tai rodo, kad tik 21 savivaldybė (34%), vadovaujantis atliktu rizikos vertinimu, turi pareigą radiologinių avarijų valdymo procedūras aprašyti savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane.
Ypatingai pažymėtina, kad net ne visos valstybiniame gyventojų apsaugos plane branduolinės avarijos atveju paminėtos, kaip galinčios būti užterštos radionuklidais, savivaldybės įžvelgia radiologinės avarijos riziką. Kyla klausimas, ar tikrai nėra radiologinių avarijų pavojaus, jei savivaldybės vertina jas kaip neaktualias, nepaisant nacionalinių planų ir realiai egzistuojančių rizikos šaltinių.
Potencialūs Radiologinių Avarijų Šaltiniai Lietuvoje
Lietuvoje yra keletas potencialių radiologinių avarijų šaltinių, kuriuos būtina nuolat stebėti ir vertinti:
- Branduolinės energetikos objektai: Lietuvoje yra branduolinės energetikos objektų, kurie pagal Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) reikalavimus GS-R-2 priskiriami I avarinės parengties kategorijai (Ignalinos AE) ir III avarinės parengties kategorijai (Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugykla, Ignalinos AE panaudoto branduolinio kuro saugykla).
- Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai: Lietuvoje naudojama apie 13,9 tūkst. įvairių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių. Atvirieji šaltiniai naudojami branduolinėje medicinoje įvairių ligų diagnostikai ir gydymui. Uždarieji šaltiniai pasitelkiami gama radiografijoje, įvairiuose analizatoriuose, spektrometruose, matuokliuose, kalibravimo įrangoje bei spindulinėje terapijoje kraujui švitinti.
- Radioaktyviųjų medžiagų transportas: Dar vienas radiologinės avarijos pavojaus šaltinis - Lietuvos Respublikos viduje pervežamos radioaktyviosios medžiagos ir radioaktyviosios atliekos, taip pat tranzitu per Lietuvą (su leidimais) pervežamos radioaktyviosios medžiagos.
- Nelegalus spinduliuotės šaltinių gabenimas: Kasmet Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai pasienio kontrolės punktuose sulaiko krovinius, skleidžiančius jonizuojančiąją spinduliuotę, o tai kelia papildomą riziką.
- Artimosios kaimynystės rizika: Artimoje ateityje, kai Baltarusijoje, Astravo rajone, 20 km atstumu nuo Lietuvos sienos pradės veikti atominė elektrinė, reali rizika žymiai išaugs. Svarbu, kad su šia rizika proporcingai didėtų ir realus pasirengimas tokio pobūdžio pavojams.
Jums meluojama apie branduolines atliekas | Tiesos kompleksas
Pasirengimas Radiologinėms Avarijoms
Branduolinės avarijos atveju ne vienoje savivaldybėje gali tekti organizuoti gyventojų apsaugą, įskaitant gyventojų evakavimą, jų slėpimą kolektyvinės apsaugos statiniuose ir jodo profilaktikos priemonių organizavimą. Tinkamas rizikos vertinimas ir pasirengimas yra esminiai veiksniai, siekiant minimizuoti galimas avarijų pasekmes ir užtikrinti visuomenės saugumą.
tags: #radiologiniu #avariju #rizikos #vertinimas #savivaldybese #duomenys