Šiandieniniame globaliame pasaulyje užsienio kalbų mokėjimas yra nenuginčijamas privalumas, suteikiantis platų galimybių spektrą tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime. Nors stebuklingų metodų, leidžiančių išmokti kalbą labai greitai, nėra, o tam reikia minimaliai laiko ir pastangų, daugiakalbystė atveria kelius į platesnį pasaulio supratimą, geresnes karjeros perspektyvas ir stipresnius kognityvinius gebėjimus. Apie kalbų mokėjimo svarbą galima kalbėti labai ilgai, nes tai reikšminga tiek asmenybės ugdymuisi, tiek socialiniame kontekste ar profesinėje erdvėje.
Sėkmingo kalbų mokymosi principai
Nepamirškite, kad užsienio kalbų mokymasis yra procesas, kuriam reikia nuoseklumo ir tinkamo požiūrio. „AMES Education“ kalbų akademijos Mokymo dalies vedėja Marija Klečkovska, mokanti penkias kalbas, pabrėžia tris pagrindinius principus, kuriais reikia vadovautis, nepriklausomai nuo pasirinktų metodų ar priemonių:
Sistemingumas
Sena lotyniška frazė „Repetitio mater studiorum est“ (liet. Kartojimas - mokslų motina) puikiai apibūdina užsienio kalbų mokymosi esmę. Mokytis reikia nuolat, reguliariai. Svarbu nusimatyti konkrečias savaitės dienas ir valandas bei suplanuoti, kiek laiko galime tam skirti. Norint palaikyti turimą kalbos lygį, pasak M. Klečkovskos, turimos žinios turi būti aktyvuojamos reguliariai, o ne tik pasitaikius progai. Reguliarus kartojimas yra svarbus, nes norint prisiminti naują žodį visiems laikams, jį reikia aktyviai ar pasyviai panaudoti kontekste bent 6-7 kartus. Be to, neužtenka tik reguliariai žiūrėti filmus ir skaityti tekstus; reikia tarti žodžius, kurti sakinius, lavinti kalbos laisvumą. Kaip sako britų patarlė: „You can learn speaking by speaking, writing by writing“ (liet. Jūs galite išmokti kalbėti kalbėdami, rašyti - rašydami).
Įvairovė
„Kitas svarbus aspektas - įvairovė. Sėkmingas kalbų mokymasis turi du didelius priešus: tai per didelis stresas ir nuobodulys“, - pažymi M. Klečkovska. Nereikia galvoti apie tai, kad nebemokame mokytis, gal esame per seni, nepatogu klysti - tai yra tiesiog nereikalingas stresas. Kalba yra tarpasmeninio bendravimo priemonė. Svarbu integruoti visus kalbos įgūdžius: klausymą, skaitymą, kalbėjimą ir rašymą, kas užtikrins įdomesnį mokymąsi. Žinomi poliglotai, pavyzdžiui, Steve'as Kaufmannas iš Kanados ar Luca Lampariello iš Italijos, taiko veiksmingą kalbos praktiką, pagrįstą įvairovės principu: kasdien atsiduoti vis kitai veiklai. Vieną dieną perskaitėte įdomų tekstą, antrą - žiūrite vaizdo įrašą su subtitrais, trečią - rašote tekstą jus dominančia tema, ketvirtą dieną susitinkate su savo mokytoju ir kuo daugiau dėmesio skiriate kalbėjimui, o po to gaunate grįžtamąjį ryšį tiek apie kalbėjimą, tiek apie rašymą.
Balansas
Kalbų mokymasis gali būti apibrėžtas kaip sportas, o kalbų mokytojas - kaip koučeris ar treneris. Yra du skirtingi „sportavimo“ būdai: treniruotės ir poilsis. „Kalbos treniruotė - tai fonetinė ir gramatinė analizė bei žodyno papildymas. Tai apima paaiškinimų skaitymą, specializuotos medžiagos naudojimą, vertimą ir panašiai“, - sako metodininkė. Kalbinis poilsis, priešingai, ugdo jūsų pomėgius žiūrint filmus užsienio kalbomis, skaitant tinklaraščius, straipsnius ar el. knygas. Be to, grynas malonumas klausytis muzikos užsienio kalba ar susitikti su užsieniečiais visiškai neformaliame kontekste ir kita. Mokymosi efektyvumo ir tuo pačiu malonumo paslaptis yra šių dviejų mokymosi tipų integravimas. Treniruotės reikalingos, tačiau pamiršus apie poilsį gali atsirasti nuobodulys ir praeis noras mokytis. Balansas reiškia šių veiklų ne 50/50, o kiek kitokias proporcijas: 30 proc. laiko praleidžiate mankštindamiesi, 70 proc. laiko skiriate poilsiui.
Daugiakalbystės privalumai asmenybei ir visuomenei
Kalbų mokėjimas yra reikšmingas tiek asmenybės ugdymuisi, tiek socialiniame kontekste ar profesinėje erdvėje. Kauno technologijos universiteto Šiuolaikinių kalbų ir kultūrinės komunikacijos katedros vedėja docentė daktarė Saulė Petronienė pabrėžia, kad norint būti tikru europiečiu, reikia mokėti bent dvi užsienio kalbas. Kelios užsienio kalbos suteikia daugybę privalumų:
Kognityviniai gebėjimai ir smegenų veikla
- Lavina atmintį ir gerina pastabumą: tyrimai rodo, kad mokantis naujos kalbos stiprėja pažintiniai gebėjimai, lavinama atmintis, geriau sutelkiamas dėmesys.
- Gerina kūrybinį mąstymą ir problemų sprendimą: mokantis kalbų, pagerėja kūrybinis mąstymas, problemų sprendimas, matematikos gebėjimai. Tai susiję su atminties lavinimu ir būtinybe kūrybiškai ieškoti išeities iš susiklosčiusios situacijos, pavyzdžiui, kai užmirštame kokį nors žodį, stengiamės išsiversti kitu.
- Stiprina smegenis ir atitolina ligas: moksliniai tyrimai atskleidžia, kad mokantis naujos kalbos bet kuriame amžiuje, pristabdomas smegenų senėjimas. Keliomis kalbomis kalbantys asmenys mažiau rizikuoja susirgti Alzhaimerio liga ar kitais demenciniais smegenų pakitimais. Švedų mokslininkai nustatė, kad mokantis užsienio kalbos smegenys gali tiesiog padidėti - tam tikros smegenų dalys, įtraukiamos į kalbos mokymosi procesą.
- Ugdymas emocinio intelekto: tyrimais įrodyta, kad besimokantieji užsienio kalbų išmoksta atidžiau klausytis, geba išgirsti tai, ką sako kitas, o tai labai svarbu ugdant emocinį intelektą, kuris dabar yra labai vertinamas.
- Geresni vairavimo įgūdžiai: netikėtas JAV atliktas tyrimas parodė, kad keliomis kalbomis šnekantys žmonės yra geresni vairuotojai.
Socialiniai ir kultūriniai privalumai
- Atvirumas ir tolerancija: kalbų mokymasis lavina „minkštąsias“ kompetencijas - socialinius įgūdžius, gebėjimą prisistatyti, išklausyti kitą. Kuo daugiau kalbų žmogus moka, tuo geriau supranta, kad egzistuoja požiūrių įvairovė. Besimokant kalbos neišvengiamai susiduriama su kultūriniais skirtumais, tampama atviresniu aplinkai. Serbijoje atliktas tyrimas parodė, kad besimokantieji užsienio kalbų tampa atviresni naujovėms, nepažintiems dalykams, kultūrinei įvairovei, tolerantiškesni skirtingiems požiūriams.
- Geresnis bendravimas ir integracija: daugiakalbystė atveria vartus bendrauti su žmonėmis iš kitų šalių, leidžia lengviau integruotis į vietinę bendruomenę ir skatina kitų šalių gyventojų svetingumą.
- Kultūros pažinimas: kalbų mokymasis yra puiki priemonė pažinti kitas kultūras, jų tradicijas, identitetą ir kalbos filosofiją. Tai leidžia efektyviau ir prasmingiau bendradarbiauti skirtinguose kalbiniuose ir kultūriniuose kontekstuose. Daugiakalbystė reiškia naują požiūrį į kalbų mokymąsi ne kaip į atskirus dalykus, o kaip į viena kitą papildančias kompetencijas.
Profesinės ir karjeros galimybės
- Didesnis atlyginimas: tyrimai rodo, kad daugiakalbiai darbuotojai uždirba daugiau. Floridos universiteto tyrimo duomenimis, ispaniškai ir angliškai kalbantys darbuotojai per metus uždirba 7 tūkst. dolerių daugiau už kalbančius tik angliškai. Kanados tyrimo duomenimis, daugiakalbės moterys uždirba 6,6 proc. daugiau už vien anglakalbes, o daugiakalbiai vyrai - 3,6 proc. daugiau. Lietuvoje tam tikrų užsienio kalbų mokėjimas leidžia gauti iki penktadalio didesnį atlyginimą: 10-15 proc. daugiau, jei mokate ispanų, italų, prancūzų ar vokiečių, ir 15-20 proc. daugiau, jei mokate skandinavų ar Baltijos šalių kalbas.
- Didesnės karjeros perspektyvos: kalbų mokėjimas didina karjeros potencialą ir lygias galimybes, ypač siekiant dirbti tarptautinėse įmonėse ar organizacijose. Siekiant aukštesnės pozicijos darbe užsienio kalbų mokėjimas yra kone privalomas. Darbdaviai vertina darbuotojus, pasirengusius dirbti tarptautinėje erdvėje.
- Tarptautinis bendradarbiavimas: kalbų mokėjimas atveria platesnes galimybes tarptautiniam bendradarbiavimui, užsienio partnerių paieškai ir verslo plėtrai.
- Tinklaveika: kalbų mokėjimas suteikia galimybes turėti platesnį socialinį tinklą, rasti naujų kontaktų ir draugų, kas sukuria pridėtinę vertę tiek karjerai, tiek asmeninio gyvenimo kokybei.
Asmeninis augimas ir autonomija
- Savarankiškumas kelionėse: gebant susikalbėti užsienio kalba daug lengviau bendrauti su kitos šalies gyventojais, susiorientuoti aplinkoje, nuvykti į reikiamą vietą, susirasti norimus pažintinius objektus, įsigyti reikalingų prekių ar paslaugų. Net trumpalaikėje kelionėje naudinga mokėti bent jau pagrindinius tos šalies kalbos žodžius.
- Savivertė ir pasitikėjimas savimi: užsienio kalbų mokymasis stiprina savivertę ir suteikia pasitikėjimo savimi. Pralaužus kalbos barjerą, ateina pasitikėjimo savimi etapas, suvokimas, kad „aš galiu, mane supranta“.
- Estetinis malonumas: daugelis pritartų, kad egzistuoja kalbų grožis - romantiškoji prancūzų kalba, aistringoji italų kalba, temperamentingoji ispanų kalba.
Kalbos įtaka mąstymui ir kultūrai
Klausimas, kokią įtaką mąstymui turi užsienio kalbos mokėjimas ar mokymasis, yra labai senas. Lingvistai į jį atsakinėti pradėjo praėjusio šimtmečio penktajame dešimtmetyje. Reikėtų paminėti Sapiro-Whorfo hipotezę, kurios pagrindinis teiginys yra tai, kad mūsų kalba lemia mąstymą. Benjaminas Whorfas lygino Vakarų Europos kalbų ir vienos iš indėnų kalbų veiksmažodžių laikų sistemas. Buvo prieita prie išvados, kad europiečiai ir indėnų tautos atstovai laiką suvokia skirtingai. Europos kalbų sistemose laikas suvokiamas periodais - praeitis, dabartis, ateitis, o indėnų kalbose jis - nesibaigiantis procesas. Būtų galima paminėti ir inuitų kalbas, kuriose yra daugiau nei 50 žodžių sniegui pavadinti, pavyzdžiui, drėgnas sniegas, kristalinis, primenantis druską, atitirpdytas ir t.t. Tai sudėtingas klausimas: ar mes negalime mąstyti apie dalykus, jei neturime žodžių jiems pavadinti, ar mums trūksta kai kurių žodžių, nes negalvojame apie tuos dalykus? Tokiose situacijose susiduriame ne tik su kalba ir mąstymu, bet ir kultūra - tradicijomis, gyvenimo būdu, įpročiais, santykiais su aplinkiniais žmonėmis, aplinka.
Mokant kalbą neužtenka vien gebėjimo susikalbėti; reikia pažinti ir kultūrą, jos išskirtinumą, niuansus ir unikalumą. Globalizacijos kontekste kultūrų pažinimas yra būtinas ne tik kokybiškai komunikacijai, bet ir saviraiškai, savivertei.
Kalbos mokymasis skirtingame amžiuje
Nors daugelis suaugusiųjų mano, kad išmokti naują kalbą yra itin sudėtinga, viskas yra įmanoma. Kiekvieno mūsų mokymosi ir išmokimo greičiai yra skirtingi. Tačiau yra tyrėjų, kurie mano, kad nuomonė apie vaikų imlumą kalboms yra mitas. Jie pritaria, kad vaikų tarimas yra išugdomas lengviau, tačiau tai susiję su fiziologija.
- Ankstyvoji vaikystė: tyrimai rodo, kad vaikai lengviau išmoksta kalbų ankstyvoje vaikystėje, geriausias laikotarpis tam - iki aštuonerių metų. Ankstyvoje vaikystėje dar nesusilpnėjęs gebėjimas atskirti skirtingų kalbų garsų sistemas. Vaikai iki dvejų metų svetimos kalbos mokosi taip lengvai ir natūraliai, tarsi tai būtų jų gimtoji kalba. Kūdikius traukia nepažįstama užsienio kalba, o jų smegenys informaciją talpina it kempinės. Ankstyvame amžiuje vaikų paprastesnis mąstymas leidžia greičiau kalbą įsisavinti, nes jie dar nemąsto sudėtingomis sąvokomis ar sakinių struktūromis.
- Suaugusiųjų mokymasis: nauda smegenims gaunama nepriklausomai nuo amžiaus. Nesvarbu, ar mokysitės kalbos būdami 1, ar 70 metų. Žinoma, skirsis tik išmokimo greitis.
Motyvacija ir patarimai efektyviam kalbų mokymuisi
Pagrindinis motyvacijos šaltinis yra poreikis. Jeigu norima ar reikia išmokti vieną ar kitą kalbą, reikalingą darbui, socialinei aplinkai, jos išmokstama lengviau ir paprasčiau. Užsienio kalbų mokymasis priklauso nuo daugelio veiksnių: ateities planų, studijų, profesijos, asmeninės situacijos. Marija Klečkovska pataria: „ji turi patikti, būti miela širdžiai“.
Patarimai:
- Būkite drąsūs: net jei mokytis kalbos dar tik pradedate, vis tiek bandykite ja kalbėti ir nebijokite suklysti. Taip išmoksite daugiau. Prašykite žmonių kalbėti su jumis savo kalba, net jei jie puikiai kalba jūsų. Jei jie pradeda kalbėti jūsų kalba, jūs vis tiek toliau kalbėkite jų kalba.
- Pasinerkite į kalbos aplinką: padėkite į šalį vadovėlius. Neskirkite pernelyg daug laiko žodžių sąrašų mokymuisi arba gramatikos studijavimui. Geriausias būdas mokytis kalbos - ją vartoti. Kelionės į kitas šalis, buvimas kalbančiųjų ta kalba aplinkoje, televizijos laidų, filmų žiūrėjimas užsienio kalba, naršymas po interneto puslapius ta kalba - visa tai padeda natūraliai įsisavinti kalbą.
- Aktyviai praktikuokitės: prašykite savo draugų, kuriems ta kalba gimtoji, pamokyti jus taisyklingai tarti žodžius. Mokytoja R. Mikštienė ragina: „Nereikia bijoti - reikia pradėti kalbėti, su klaidomis, be taisyklingo tarimo. Kalbėkit. Patikėkit, jus supras, palaikys ir draugiškai nusišypsos, nes per šį etapą perėjom visi. O pralaužus ledus - ateis pasitikėjimo savimi etapas, suvokimas, kad aš galiu, mane supranta.“
- Domėkitės kultūra: svarbu susipažinti ir su vietos kultūra bei papročiais. Skaitykite apie šalį ir užduokite klausimų vietiniams. Klausykitės ta kalba dainuojamų dainų, kurios jums patinka. Būkite smalsūs. Skaitykite ta kalba straipsnius ir knygas tave dominančiomis temomis.
- Socializuokitės: dalyvaukite socialiniuose renginiuose ir susiraskite naujų draugų, kalbančių kalba, kurios mokotės. Arba susiraskite žmogų, kuriam kalba, kurios mokotės, yra gimtoji, kuris sutiktų porą valandų per savaitę mokyti jus savo kalbos ir mokytis iš jūsų jūsų kalbos.
Automatinio vertimo sistemos ir kultūros reikšmė
Modernios automatinio vertimo programos tikrai populiarios ir ne viena yra padėjusi susivokti svetimoje kalbinėje situacijoje. Technologijos šioje srityje yra intensyviai kuriamos ir plačiai vystomos. Labai paprasta, tik ausinės ir mikrofono arba tik mobiliojo telefono pagalba išgirsti ir suprasti naujus žodžius, sėkmingai juos atkartoti. Tai nereikalauja nei laiko, nei pastangų. Visgi, nors komunikacija tokiu būdu vyksta, užsienio kalbų mokymosi neatsiejama dalis yra ir kultūros pažinimas. O kultūros jokia automatinė vertimo sistema niekada neišvers. Globalizacijos kontekste kultūrų pažinimas yra būtinas - ne tik kokybiškai komunikacijai, bet ir saviraiškai, savivertei.
Daugiakalbystės situacija Europoje ir Lietuvoje
Europos Komisija 2012 m. atliko tyrimą apie kalbų mokėjimą mokyklose. Paaiškėjo, kad kurią nors užsienio kalbą moka ne tiek jau ir daug europiečių. Tik keturi iš dešimties moksleivių pasiekė nepriklausomo vartotojo lygį mokydamiesi pirmosios užsienio kalbos. Dviem kalbomis susikalbėti gali ketvirtadalis europiečių. Šiuo atveju pirmauja Liuksemburgas (84 proc. gyventojų gali kalbėti bent dviem užsienio kalbomis) ir Nyderlandai (77 proc.). Silpniausi šioje srityje - anglai (13 proc.) ir portugalai (14 proc.). Eurostato duomenimis, 50,6 % Europos jaunimo mokosi bent dviejų užsienio kalbų.
52 proc. lietuvių teigia galintys palaikyti pokalbį dviem užsienio kalbomis. Tokiai mažai šaliai kaip Lietuva kalbų mokėjimas yra būtinas. Didelė tikimybė, kad dauguma žmonių iš užsienio kalbės anglų, prancūzų, vokiečių ar ispanų kalba. Lietuvių kalba tarp užsieniečių nėra tokia populiari, nes geografinės ribos susikalbėti lietuviškai yra pakankamai siauros. Daugiakalbystės privalumai vertinami, ypač darbdavių, suprantančių emocinio intelekto svarbą, ir tų, kuriems reikia darbuotojų, pasirengusių dirbti tarptautinėje erdvėje.
Užsienio kalbos studijos ir karjeros perspektyvos
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) komunikacijos prorektorė doc. dr. Vilma Bijeikienė pabrėžia, kad užsienio kalbų mokėjimas jaunai žmogui, išeinančiam į darbo rinką, atveria galimybių gauti geriau apmokamą darbą, kuris leis geriau save realizuoti. Įrodyta ir tarpkultūrinė nauda - mokantis kalbos, atsiveria langas į kitą kultūrą. Jei darbe kalbėsite ne tik angliškai, o ir kita užsienio kalba, kuri yra pirmoji jūsų kolegoms ar verslo partneriams, turėsite supratimą apie daugiakultūrį pasaulį, pasieksite geresnius darbo rezultatus.
VDU, palaikantis laisvę kaip kertinę vertybę, bendruomenei suteikia itin lanksčias sąlygas mokytis kalbų. Universitete ne tik veikia Užsienio kalbų institutas, siūlantis daugiausia kalbų kursų Lietuvoje - apie trisdešimt - visiems studentams, darbuotojams ir visuomenei, bet ir vykdomos įvairios kalbų ir kultūrų studijų programos. Tokia tvari kalbų politika yra svarbi siekiant universitete kurti daugiakalbę, tarptautinę aplinką. Pašnekovės teigimu, Floridos universiteto tyrimo duomenimis, ispanų ir anglų kalbas mokantys darbuotojai per metus uždirba 7 tūkst. dolerių daugiau nei tie, kurie kalba tik angliškai.
VDU Humanitarinių mokslų fakulteto prodekanė dr. Jurgita Macijauskaitė-Bonda pažymi, kad kelias kalbas mokantys absolventai ar studentai darbdavių yra išgraibstomi labai greitai - ypač jei jiems jau yra tekę dalyvauti mainų programose ir iš arti susipažinti su studijuojamos kalbos šalių ar regiono kultūra, žmonių mentalitetu. VDU siūloma atnaujinta Užsienio kalbų ir kultūrų bakalauro studijų programa studentams leidžia pasirinkti italų, prancūzų arba vokiečių kalbų ir kultūrų studijas. Tokių studijų absolventai gali dirbti šių kalbų specialistais, šalių politikos, ekonomikos, visuomenės žinovais valstybinėse Lietuvos ir ES institucijose, verslo įmonėse - visur, kur reikia rengti ir vykdyti tarptautinius verslo, žiniasklaidos, rinkodaros, kultūros ir kitus projektus. Tokie specialistai taip pat laukiami kultūros, švietimo, mokslo ir viešosios komunikacijos įstaigose, kultūros centruose, turizmo agentūrose.
Konkrečių kalbų reikšmė šiuolaikiniame pasaulyje
Anglų kalba
Kėdainių J. Paukštelio progimnazijos anglų kalbos mokytojos Ramunės Mikštienės teigimu, anglų kalba - viena labiausiai paplitusių kalbų pasaulyje. Per XX a. anglų kalba tapo pasauline lingua franca ir iš šio statuso išstūmė prancūzų kalbą. Lietuvoje anglų kalba pradėta dėstyti tik XIX amžiaus pradžioje Vilniaus universitete, o po nepriklausomybės atkūrimo ją mokytis pasirenka iki 93% visų moksleivių. Ši kalba yra politinių derybų, verslo, mokslo ir medicinos kalba. Ji yra pagrindinė užsienio kalba, kurios mokoma daugelyje pasaulio ir Europos mokyklų. Anglų kalba atveria mums vartus bendrauti su žmonėmis iš kitų šalių, leidžia organizuoti ir dalyvauti įvairiuose tarptautiniuose projektuose.
Rusų kalba
Rusų kalba yra viena iš turtingiausių pasaulio kalbų, turinti labai daug žodžių, kurie apibūdina vieną ar kitą reiškinį, tačiau labai sunkiai verčiami į kitas kalbas. Joje be galo daug įvairių išraiškos priemonių: epitetų, personifikacijų, metaforų. Ypatingas ir rusų kalbos skambesys, ji išsiskiria savo melodingumu, o lyginant su lietuvių kalba, rusų kalba yra šiurkštesnė, gal net grubesnė. Tačiau rusų kalboje esančios išraiškos galimybės tai kompensuoja ir pasaulyje ši kalba vadinama viena iš poetiškiausių kalbų. Gyvenant Lietuvoje, mokytis rusų kalbos būtų smagu, nes nereikia labai toli keliauti, kad sutiktum žmonių, kuriems ta kalba yra gimtoji. Rinka plečiasi, Europa bendrauja ir bendradarbiauja. Ir nors verslo pasaulyje pirmauja anglų kalba, rusų kalba neatsilieka ir yra labai populiari. Vis daugiau Vakarų Europos įmonių į savo darbo kolektyvus priima darbuotojus, mokančius rusų kalbą.
Kitos Europos kalbos
Galvojantiesiems, kad puikiai mokant angliškai pavyks įsilieti į daugiakultūrę komandą ir plėtoti ryšius su įvairiomis šalimis, neretai tenka nusivilti. Verslo įmonės, dirbančios su vokiškai kalbančių šalių piliečiais, akcentuoja, kad vokiečių kalbos vartojimą ten lemia kultūriniai ypatumai. Tas pats pasakytina ir apie italų ar prancūzų kapitalo įmones, kuriose nepakanka tik gerai mokėti angliškai - reikalingos ir kitų kalbų kompetencijos, atitinkamų šalių kultūrų ir įpročių pažinimas, tarpkultūrinės kompetencijos. Vokiečių kalba - tai kultūros, prekybos ir mokslo kalba. Prancūzų kalba yra oficiali arba darbo kalba daugelyje tarptautinių organizacijų, pavyzdžiui, Europos Sąjungoje, Tarptautiniame teisingumo teisme ir Interpole. O italų yra „Made in Italy“ - prekės ženklo, pripažinto visame pasaulyje dėl išskirtinio dizaino, elegancijos, skonio ir aukštos kokybės - kalba.
tags: #privalumai #mokant #kelias #uzsienio #kalbas