Pirkdami naudotą automobilį, privalote įsitikinti, kad odometro rodmenys yra teisingi. Lietuvoje yra didelis naudotų transporto priemonių poreikis, tačiau šio segmento pardavimo praktikoje vis dar pasitaiko trūkumų, kurie kenkia klientų pasitikėjimui. Ne visada galima nuspėti, ar pardavėjas yra patikimas ir ar pasirinktas automobilis techniškai atitiks pažadus. Deja, naudoti automobiliai prieš perparduodant ne visada būna akylai apžiūrėti, sutaisyti ir paruošti kitam vairuotojui. Žmonės bijo rizikuoti ir nupirkti transporto priemonę iš nepatikimų rankų.

Teminė nuotrauka: žmogus tikrina automobilio odometrą

Kodėl ridos klastojimas yra pavojingas?

Rida yra pagrindinis rodiklis, parodantis, kiek automobilis buvo eksploatuojamas. Kuo didesnė rida, tuo labiau susidėvėję automobilio mechanizmai, tokie kaip variklis, pakaba ar transmisija. Kai kurie pardavėjai sąmoningai sumažina automobilio ridą, kad dirbtinai padidintų jo vertę. Tačiau tokia praktika gali slėpti daugybę nusidėvėjimo problemų ir turėti rimtų pasekmių pirkėjui:

  • Automobilio vertė padidinama nepagrįstai, o pirkėjas sumoka daugiau, nei automobilis iš tiesų vertas.
  • Pirkėjas rizikuoja įsigyti techniškai prastesnį automobilį, kurio pagrindiniai mazgai jau yra gerokai susidėvėję.
  • Gali kilti dideli remonto kaštai iškart po pirkimo, nes variklis, pakaba ar transmisija bus stipriai nusidėvėję.
  • Jei automobilis buvo patekęs į eismo įvykius, bet tai nebuvo tinkamai užfiksuota jo istorijoje, toks automobilis gali kelti pavojų saugumui.
  • Automobilio istorijos patikrinimas svarbus ir dėl privalomojo automobilio draudimo ar KASKO draudimo. Jei transporto priemonės istorijoje nebuvo užfiksuoti eismo įvykiai ar techniniai gedimai, draudimo bendrovės gali neteisingai įvertinti draudimo riziką, o tai gali lemti netikslias draudimo įmokas.

Vokietijoje skaičiuojama, kad 30% parduodamų naudotų automobilių turi atsuką ridą. Nors Lietuvoje nėra tokio tipo duomenų, tikėtina, kad tokia praktika yra bent jau tokia pat įprasta. Priežastis paprasta - automobiliai su didele rida yra pigesni ir ilgiau parduodami, todėl nesąžiningi pardavėjai bando dirbtinai padidinti jų patrauklumą.

Pagrindiniai automobilio ridos ir istorijos tikrinimo būdai

Norėdami apsisaugoti nuo sukčiavimo ir įsigyti patikimą automobilį, būtina nuodugniai patikrinti jo ridą ir bendrą istoriją. Štai keletas patikimiausių būdų:

1. Oficialių registrų ir duomenų bazių naudojimas

Vienas iš patikimiausių būdų sužinoti automobilio ridą - patikrinti jo istoriją oficialiuose registruose ir specializuotose duomenų bazėse.

  • Patikra "Regitroje" (Lietuvoje): Naudojantis "Regitros" transporto priemonių paieška galima matyti techninės apžiūros metu fiksuotą ridą. Tai vienas patikimiausių šaltinių, jei automobilis anksčiau buvo registruotas Lietuvoje.
  • Techninės apžiūros centrų duomenys: Techninės apžiūros centrai taip pat skelbia paskutinės apžiūros metu fiksuotą ridą. Reikėtų pasitikrinti, ar ridos augimas buvo tolygus.
  • Centrinis transporto priemonių registras: Centrinis transporto priemonių registras yra duomenų bazė, kurioje yra informacija apie visas registruotas transporto priemones. Norint iš pradžių suprasti transporto priemonės istoriją, labai svarbu patikrinti automobilį ar kitą transporto priemonę Centriniame transporto priemonių registre.
  • VIN patikra: VIN (Vehicle Identification Number) yra unikalus 17 simbolių kodas, identifikuojantis daugumą automobilių. Jį sudaro 17 simbolių, kuriuose yra informacijos apie prekės ženklą, modelį, gamybos metus ir būdingas transporto priemonės ypatybes. VIN numeris naudojamas transporto priemonių istorijai sekti, pavyzdžiui, remontą, techninius patikrinimus ir avarijas. Įveskite automobilio VIN kodą į mokamas ar nemokamas duomenų bazes, tokias kaip carVertical, autoDNA, vindecoder.eu ar "Regitros" VIN patikra. Šios sistemos pateikia išsamią informaciją apie automobilio istoriją, įskaitant ridos duomenis, avarijų įrašus, savininkų pasikeitimus, registracijos šalis ir kartais net archyvines nuotraukas.

    Svarbu: VIN patikros ataskaita yra aktyvi 60 kalendorinių dienų. Per šį laikotarpį automobilio istorija gali pasikeisti, todėl senoji ataskaita gali tapti klaidinanti. Būna, kad VIN numeris sunkiai įskaitomas dokumentuose ar ant automobilio kėbulo, todėl svarbu atidžiai patikrinti, ar įvedamas teisingas 17 simbolių kodas.

  • Užsienio platformos: Jei automobilis buvo atvežtas iš užsienio, rekomenduojama pasinaudoti tokiomis platformomis kaip CARFAX (JAV) arba HPI Check (JK). Jos leidžia rasti informaciją apie automobilį, registruotą užsienyje.
  • Vogtų automobilių patikra: Perkant naudotą automobilį, taip pat būtina patikrinti, ar automobilis nėra vogtas. Tai nemokamai galima padaryti per policijos duomenų bazes. Transporto priemonės istorija leidžia patikrinti, ar automobilis nebuvo pavogtas ir ar visi jo dokumentai tvarkingi.
Infografika: VIN kodo struktūra ir kur jį rasti automobilyje

2. Serviso istorijos analizė

  • Aptarnavimo knygelės ir sąskaitos: Paprašykite automobilio aptarnavimo knygelės arba sąskaitų-faktūrų iš servisų. Jose dažnai būna nurodyta rida ir atlikti darbai. Reguliari techninė apžiūra yra tinkamos priežiūros ženklas. Serviso įrašuose gali būti informacija apie pakeistas dalis, kuri gali būti svarbi vertinant esamą transporto priemonės būklę. Jeigu automobilis buvo tvarkomas nespecializuotose vietose, tokia informacija gali nepatekti į automobilių istorijų registrą, tačiau verta susimąstyti, ar tokį automobilį apskritai verta pirkti.
  • Automobiliai po nuomos ar lizingo: Automobilius po nuomos ir automobilių parko transporto priemones patikrinti daug lengviau. Tokį automobilį parduodantis pardavėjas dažniausiai yra lizingo bendrovė, kuri nuo pirkėjo neslepia transporto priemonės istorijos. Tas pats pasakytina ir apie anksčiau naudotų automobilių pirkimą iš nuomos įmonės.

3. Išsami fizinė apžiūra ir netiesioginiai ridos ženklai

Netiesioginiai ridos ženklai yra ypač svarbūs, nes jie atspindi realų automobilio nusidėvėjimą, kurį sunku paslėpti. Apžiūra turėtų apimti tiek automobilio išorę, tiek saloną, tiek variklio skyrių.

Salono būklė

Kabinoje laukia daug netiesioginių ženklų, kurie gali išduoti tikrąją ridą:

  • Vairas: Odinis susidėvi greičiau nei plastikinis. Plastikinis nusidėvės, išsitrins arba subyrės į gabalus tik nuvažiavus 200-250 tūkst. kilometrų. Jei vairas šviesus, jis pageltonuos tik maždaug iki to paties kilometražo.
  • Pedalų mazgas: Automatinėje pavarų dėžėje su laiku susidėvi dešinysis stabdžių pedalo kampas, ant kurio kaskart nuslysta koja, kai ji pajudinama nuo akceleratoriaus. Mechaninėje pavarų dėžėje panašiai nusidėvi sankabos pedalas. Pedalų guma paprastai yra labai atspari nusidėvėjimui, todėl didelių nusidėvėjimų automobilyje su 50 tūkst. kilometrų rida negali būti. Jie gali būti paslėpti automobilyje, kurio ridos rodiklis yra 100 tūkst.
  • Vairuotojo sėdynė: Sėdynėse su šonine atrama kairioji pagalvėlė ilgainiui susidėvi: iš pradžių sutrūkinėja viduje esantis putplastis, paskui plyšta oda arba audinys išorėje. Azijos šalių automobiliuose tai gali atsitikti jau ties 100-150 tūkst. km rida. Įlenkimai sėdynės viršuje taip pat gali rodyti, kad įvyko avarija, kurios metu oro pagalvė iššovė.
  • Elektrinis langų blokas ir porankis: Jei rida artima 300 tūkst. km, ši dalis bus įspausta. Bloke esantys mygtukai greičiausiai nusitrina japoniškuose automobiliuose.
  • Durelių sandariklis: Iki 100 tūkst. km ridos jis neturėtų būti keičiamas. Vėliau atsiras įbrėžimų. Jei jis pradėjo trūkinėti, tai rodo didžiulę ridą, išskyrus mechaninių pažeidimų atvejus.
  • Prietaisų skydelis: Ant prietaisų skydelio dažnai montuojami įvairūs prietaisai, pavyzdžiui, telefonų laikikliai, navigatoriai taksi automobiliuose. Jei matote prisuktas detales ar įbrėžimus nuo laikiklių, tai gali reikšti, kad automobilis buvo intensyviai eksploatuojamas.
  • Saugos diržas: Norėdami patikrinti, ar jis nenusidėvėjęs, ištraukite jį iki galo. Sėdynės diržai bet kuriame automobilyje gaminami labai stiprūs, todėl jie ilgai dėvisi. Paprastai iki 100 tūkst. km ridos jis tik pradeda šiek tiek dėvėti kraštus. Nuvažiavus 100-200 tūkst. km jis jau pradeda deformuotis ir raukšlėtis. Po 200-250 tūkst. km nusidėvėjimas bus akivaizdus.
  • Pavarų dėžės rankenėlė ir klimato kontrolės skydelis: Laikui bėgant šios dalys taip pat nusidėvi.

Išorės būklė

  • Priekiniai žibintai ir galinė optika: Laikui bėgant priekiniai žibintai tampa matiniai su gelsvu atspalviu, nes beveik visų šiuolaikinių automobilių išorinis stiklas yra plastikinis. Jei jie atrodo švieži, atidžiau įsižiūrėkite - galbūt automobilis buvo patekęs į avariją, po kurios savininkas priekinius žibintus pakeitė naujais. Daugelio automobilių galinė optika nepraranda savo išvaizdos taip greitai.
  • Priekinis stiklas ir įskilimai: Automobilio priekyje svarbu atkreipti dėmesį į įskilimus ir priekinį stiklą. Net jei automobilis važinėjo tik mieste, turėtų būti nemažai smulkių įskilimų, jei detalės nebuvo keičiamos. Tas pats pasakytina ir apie priekinį stiklą - jei jis yra originalus, iki 100-150 tūkst. kilometrų ridos jį nudėvės net valytuvai. Tačiau viskas priklauso nuo gamintojo - pavyzdžiui, europietiškų automobilių stiklų nusidėvėjimą bus sunkiau nustatyti.
  • Kėbulo rūdys: Ant automobilio arkų gali pradėti matytis rūdys, kurios parodys tikrąją automobilio ridą, ypač didelę.
  • Stabdžių diskai ir padangos: Apžiūrint automobilį, atkreipkite dėmesį į stabdžių diskus ir padangas. Stabdžių diskai paprastai keičiami po antro ar trečio trinkelių komplekto (kas 10-20 tūkst. km). Jei naujesnio automobilio, kurio rida 50 tūkst. km, stabdžių diskai atrodo labai nusidėvėję arba jau pakeisti, o odometras rodo tik 10-20 tūkst. km, turėtumėte būti atsargūs. Vasarinė padanga paprastai tarnauja tris ar keturis sezonus, arba du, jei intensyviai vairuojate. Patikrinkite padangų gamybos datą (nurodyta ant šono) ir palyginkite su automobilio pagaminimo metais bei deklaruojama rida.

Variklio skyrius

  • Alyvos keitimo etiketės: Dažniausiai, kai alyvą keičia oficialus platintojas ar geras servisas, jis palieka ant vieno iš elementų pakabintą etiketę. Joje nurodoma, kokiai ridai esant buvo atliktas tas ar kitas keitimas.
  • Akumuliatoriaus pagaminimo metai: Atkreipkite dėmesį į akumuliatoriaus pagaminimo metus - jei jis labai naujas, o rida didelė, tai gali būti normalu. Tačiau jei rida maža, o akumuliatorius senas, tai gali kelti klausimų.
  • Išsiplėtimo bakelis: Atkreipkite dėmesį į jo švarą - nešvarus bakelis gali rodyti prastą priežiūrą.
  • Užrašai po variklio dangčiu: Atkreipkite dėmesį į įvairius užrašus, kurie užrašyti tarsi neištrinamu žymekliu - tai dažniausiai rodo, kad elementas buvo pirktas iš metalo laužo supirktuvės.
  • Gamybinė lentelė ant žibintų: Ant priekinių žibintų visada būna gamybinė lentelė, kuri gali neatitikti automobilio.
Teminė nuotrauka: meistras atlieka automobilio diagnostiką su kompiuteriu

4. Kompiuterinė diagnostika

Autoservisai turi galimybę prisijungti prie automobilio kompiuterio ir gauti informaciją apie ridą, fiksuotą valdymo blokuose. Šiuolaikiniuose automobiliuose rida fiksuojama ne tik odometre, bet ir įvairiuose valdymo blokuose (pvz., variklio, transmisijos). Elektroniniuose odometruose rida keičiama naudojant specializuotą įrangą, kuri prijungiama atskirai prie bloko arba per OBD jungtį. Kai kuriuose automobiliuose, norint atsukti ridą, reikia nuimti prietaisų skydelį, pavyzdžiui, BMW. Tiksliai nustatyti tikrąją ridą galima palyginus visų šių blokų rodmenis. Be to, profesionalia diagnostikos įranga galima patikrinti ir variklio darbo valandas, kurios taip pat yra svarbus nusidėvėjimo rodiklis, ypač jei automobilis dažnai stovėdavo dirbdamas tuščiąja eiga (pvz., kaip taksi).

5. Kiti svarbūs aspektai

  • Automobilio kilmės šalis: Patikrinkite transporto priemonės kilmės šalį ir ieškokite informacijos apie automobilių pardavimo praktikas toje šalyje. Pavyzdžiui, Olandijoje ir Belgijoje įregistruoti automobiliai išsiskiria ypač aukšta kokybe, be to, šiuos automobilius galima rasti naudotų automobilių rinkoje Lietuvoje.
  • Draudimo istorija: Jūsų draudimo istorija gali suteikti svarbios informacijos apie dabartinę draudimo būseną. Įsigytų draudimo polisų rūšys (OC, AC, Assistance) gali rodyti ankstesnių savininkų kruopštumą rūpinantis transporto priemone.
  • Pirmosios registracijos data: Žinodami pirmosios registracijos datą, galime tiksliai nustatyti, kiek laiko automobilis buvo naudojamas. Be to, laikui bėgant automobilių vertė sumažėja. Žinodami pirmosios registracijos datą, galite įvertinti, koks yra transporto priemonės nusidėvėjimas ir kaip tai gali turėti įtakos jos rinkos kainai.
  • Ankstesnės nuotraukos: Prieš perkant naudotą automobilį, verta atidžiai peržvelgti ankstesnes jo nuotraukas, jei tokių yra. Jos gali atskleisti, kad transporto priemonė, parduota kaip be avarijų, iš tiesų buvo susidūrusi arba patyrusi rimtą avariją. Nuotraukos - jei jų yra daug ir jos yra iš skirtingų laikotarpių - taip pat gali rodyti, kad transporto priemonė daug kartų buvo parduota tų pačių ar skirtingų savininkų.
  • Originalios įrangos palyginimas: Tikrosios įrangos palyginimas su gamykline konfigūracija gali padėti nustatyti, ar jūsų transporto priemonė kada nors buvo patyrusi avariją. Dažnai po nelaimingo atsitikimo taupant panaudojamos pigesnės, gamyklinių specifikacijų neatitinkančios detalės.
  • Vairavimo sistemos tipas: Būtina patikrinti transporto priemonėje sumontuotos vairavimo sistemos tipą. Pavyzdžiui, dauguma vairuotojų nemėgsta dešinės pusės vairo, tai gali turėti įtakos draudimo išlaidoms Lietuvoje arba pareikalauti papildomų išlaidų keičiant į kairę.

Rida ar pagaminimo metai: kas svarbiau?

Daugelis žmonių mano, kad automobilio amžius yra svarbiausias parametras, tačiau iš tikrųjų būtent kilometražas atspindi tikrąją techninę ir išorinę automobilio būklę. Svarbu atsižvelgti į tai, kad nepirktumėte automobilio iš Valstijų su 100 tūkst. km rida, nes tai bus mylios (apie 160 tūkst. km). Kitas veiksnys, į kurį svarbu atsižvelgti perkant automobilį, yra variklio darbo valandos. Šis parametras parodo, kiek tam tikras agregatas dirbo valandomis, minutėmis, sekundėmis, ir jį galima patikrinti tik naudojant aukštos kokybės diagnostikos įrangą. Šiuolaikinis variklis, net ir mažos ridos, nemėgsta stovėti dirbdamas tuščiąja eiga, nes tai sukelia stiprų nusidėvėjimą.

17 degalų aferų, kuriomis visi pasiduoda (nebūkite vienas iš jų)

Ką daryti įtarus ridos klastojimą?

Jei turite pagrindo manyti, kad automobilio rida buvo suklastota, imkitės šių veiksmų:

  • Praneškite apie galimą pažeidimą: Galite kreiptis į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą arba policiją.
  • Reikalaukite mažesnės kainos arba atsisakykite pirkti: Turėdami įrodymų, galite derėtis dėl kainos arba atsisakyti sandorio, jei pardavėjas nenori bendradarbiauti.
  • Turėkite įrodymus: Būtinai išsaugokite skelbimo kopiją, susirašinėjimą su pardavėju, patikros ataskaitas ir nuotraukas, kurios gali patvirtinti jūsų įtarimus.

Svarbu atminti, kad dalis pardavėjų patys nežino, kas vyko su automobiliu iki jiems jį įsigyjant, kiti - žino, tačiau nesako. Yra ir automobilių perpardavinėtojų, kurie verčiasi automobilių pardavimu iš kitų šalių. Kuo daugiau pirkėjų domėsis automobilio istorija, tuo mažiau nesąžiningų pardavimų bus automobilių pirkimo-pardavimo rinkoje.

Profesionalų pagalba tikrinant automobilį

Automobilio patikra prieš pirkimą yra svarbus žingsnis, padedantis išvengti ateityje kilsiančių problemų. Jei abejojate savo gebėjimais ar tiesiog norite maksimaliai apsisaugoti, galite pasinaudoti profesionalų pagalba. Rinkoje veikia įmonės, siūlančios automobilio parinkimo ir patikros paslaugas. Jos apima išsamią techninę, teisinę ir ridos patikrą pagal uždaras ir mokamas duomenų bazes, o taip pat fizinę automobilio apžiūrą.

Apibendrinant, ridos patikrinimas yra būtinas žingsnis perkant naudotą automobilį. Derinkite skirtingus šaltinius: oficialius įrašus, fizinę apžiūrą, diagnostiką ir profesionalų pagalbą. Kuo daugiau žinosite - tuo mažesnė tikimybė tapti apgautam, o jūsų pirkinys bus saugesnis ir patikimesnis.

tags: #pris #perkant #auto #kaip #suzinoti #ttarsa

Populiarūs įrašai: