Nors keleiviai įpratę moteris matyti prie troleibuso vairo, vis dažniau jos renkasi vairuoti ir autobusus. Šiame straipsnyje pasakojama apie moterų, dirbančių viešojo transporto vairuotojomis, patirtis, iššūkius ir kasdienes akimirkas Kauno ir Vilniaus miestuose.
„Kauno autobusai“: entuziazmo ir aistros vedamos vairuotojos
Bendrovės „Kauno autobusai“ vairuotojos Ana Laura Jakucevičienė ir Inga Mankauskienė dalijasi savo ilgamete patirtimi prie viešojo transporto vairo. Ana Laura autobusą valdo jau penkerius metus, o Inga - net 11 metų. Pašnekovės teigė, kad dėl savo sprendimo niekada nesigailėjo, o noras vairuoti per tiek laiko tik sustiprėjo.
Abi vairuotojos Kauno viešojo transporto įmonėje įsidarbino vedamos entuziazmo ir noro išbandyti save. Paklaustos, kodėl pasirinko šią profesiją, pašnekovės teigė, kad vairavimas joms - malonumas.
„Dirbti nėra sunku, kai darbas patinka. Šiame darbe nėra rutinos, kiekviena diena prie autobuso vairo staigmena, nes niekada nežinai, su kokiais iššūkiais gali tekti susidurti“, - kalbėjo vairuotoja A. L. Jakucevičienė. Tuo metu I. Mankauskienė pasakojo, kad ją traukia ne tik vairavimas, bet ir techniniai autobusų parametrai. „Daug domėjausi techniniais mechanizmais, esančiais autobuse, daug išmokau, o dabar ir pati galiu greitai atpažinti gedimą“, - teigė ji.
Pirmosios kelionės ir stažuotės
Inga pasakojo į pirmąjį važiavimą ankstų žiemos rytą atvykusi kupina pasitikėjimo savimi ir ryžto. „Buvau teigiamai nusiteikusi, todėl pirmasis važiavimas buvo sėkmingas, greitai pavyko viską perprasti ir išmokti. Dėl šios priežasties mano stažuotė truko tik 4 dienas, o po jos leidausi į „nuotykius“ viena“, - juokavo Inga. Pirmąsias keliones be streso Ingai įveikti padėjo jos porininkas, kuris pasidalijo savo žiniomis bei ilgamete patirtimi.
Vairuotojos A. L. Jakucevičienės stažuotė truko 6 dienas. Dėl to ji dėkinga savo stažuotojui-mokytojui, kuris ne tik padėjo, pasidalijo patarimais, bet ir suteikė daugiau drąsos. Jau per pirmąjį darbo mėnesį Anai Laurai teko važiuoti skirtingais autobusais, susidurti su techniniais nesklandumais, gedimais, tačiau vairuotoja teigė, kad sudėtingos situacijos jos, dar visiškos naujokės, neišgąsdino, kaip tik leido įgyti daugiau patirties.
Autobuso vairavimas - dinamiškiau ir įdomiau
Autobusus vairuojančios moterys tvirtino, jog teiginiai, kad valdyti troleibusą gerokai lengviau, yra laužti iš piršto. Antai A. L. Jakucevičienė yra įgijusi ir autobuso, ir troleibuso vairuotojos kvalifikaciją, tačiau keleivius pasitinka sėdėdama prie naujo hibridinio MAN autobuso vairo.
„Važiuodamas autobusu jautiesi laisvesnis kelyje, nes gali lengviau manevruoti transporto priemone, o svarbiausia - nereikia jaudintis dėl troleibusų ūsų. Taip pat visuose autobusuose yra automatinės pavarų dėžės. Dirbant tokį darbą svarbu, kad transporto priemonę būtų ne tik lengva, bet ir smagu, įdomu vairuoti“, - teigė Ana Laura. Dujinį autobusą „Solaris“ vairuojanti I. Mankauskienė irgi pritarė, kad valdyti šią transporto priemonę įdomiau, nes autobusų maršrutų Kaune kur kas daugiau nei troleibusų, kiekvieną dieną jie skiriasi, važiuojama vis kitomis miesto gatvėmis.
„Troleibusų maršrutai tie patys - jų judumas ribotas dėl tam reikalingo kontaktinio tinklo. Važiuojant autobusu viskas kitaip - kiekvieną dieną galima pamatyti skirtingas miesto vietas, stebėti, kaip jos atsinaujina, keičiasi“, - pasakojo vairuotoja Inga.
Teigiamos keleivių reakcijos ir iššūkiai
Keleiviai džiaugiasi matydami gerai nusiteikusias moteris prie autobuso vairo, neretai nepamiršta ir pagirti ar pasakyti komplimento. Anot pašnekovių, yra tekę išgirsti, kad moterys ne tik vairuoja atidžiau, švelniau, bet ir tai, kad vairuotojos tiesiog puošia autobusą.
Vairuotojos pasakojo, kad su nemaloniais keleiviais susiduria labai retai, nes stengiasi visada būti teigiamai nusiteikusios, maloniai bendrauti, padėti. „Esu komunikabili, bendrauti man patinka, o žmonės tai labai vertina. Būna, kad vyrai ir gėlių padovanoja, o vyresni keleiviai - tai šokoladą, tai kokį vaisių iš savo sodo“, - sakė A. L. Jakucevičienė. Savo ruožtu I. Mankauskienė pasakojo, kad tiek metų vairuojant autobusą teko susidurti ir su gerbėjais. Čia ji sutiko ir savo vyrą, kuris autobusą vairuoja jau daugiau kaip 20 metų. „Yra buvę visko, o dabar linksma prisiminti tas kurioziškas situacijas, kai gerbėjai ir dovanas dovanojo, ir telefono numerio prašė. Bet galiu pasidžiaugti, kad įsidarbinus čia man pasisekė, - atradau ir mėgstamą darbą, ir vyrą“, - pasakojo Inga.
Ukrainiečių integracija „Kauno autobusų“ įmonėje
Bendrovė „Kauno autobusai“ solidarizuojasi su Ukraina ir stengiasi prisidėti prie karo pabėgėlių integracijos į darbo rinką. Jiems suteikiama galimybė tapti autobuso ar troleibuso vairuotojais. Šiuo metu bendrovėje dirba dvylika ukrainiečių, viena jų - 37-erių vairuotoja Julija.
Pavasarį atvykusi į Lietuvą ji įsikūrė Kaune ir ėmė lankyti lietuvių kalbos kursus, kad galėtų susirasti darbą. Ilgus metus dirbusi finansų vadybininke banke ir papildomai uždarbiavusi vairuodama taksi, Julija nusprendė tapti viešojo transporto vairuotoja.
„Atsikrausčiusi gyventi į Kauną neturėjau asmeninio automobilio, todėl visur teko keliauti viešuoju transportu. Kasdien važiuodama į lietuvių kalbos kursus pastebėdavau, kad autobusą ar troleibusą vairuoja moteris. Nusprendžiau pabandyti ir aš, nes vairuoti man patiko ir anksčiau. Nežinojau, nuo ko pradėti, todėl vieną rytą įlipusi į autobusą pagalbos paprašiau jo vairuotojos. Ji nurodė telefono numerį, kuriuo galiu pasiskambinti“, - pasakojo Julija.
Vairuotoja pasakojo, kad mokytis jai buvo gana lengva, tačiau pirmosios kelionės vienai tapo nemenku iššūkiu. „Nepažinojau nei miesto, nei žmonių, nežinojau maršrutų. Nors sulaukiau pagalbos iš kolegų, vadovų, stažuotojų, reikėjo laiko apsiprasti ir išmokti. Išbandžius skirtingus autobusus labiausiai patiko važiuoti naujausiu hibridiniu MAN - tai tikrai palengvino darbą“, - pasakojo ukrainietė.
Julija teigė, kad kiekvienai darbo dienai ji turi tinkamai pasirengti. Baigusi darbą ji pasižymi maršrutą, kuriuo veš keleivius kitą dieną, o grįžusi namo visą kelią bando perprasti pasitelkusi žemėlapį. Su kiekvienu maršrutu Julija susipažįsta ir kaip keleivė - tai padeda jai geriau viską įsiminti. Dažnai keleiviai nustemba supratę, kad prie vairo - nelietuvė, tačiau Julija sakė, kad su nemaloniais klientais jai susidurti neteko. „Keleiviai nevengia pakalbinti, padrąsinti, o kartais ir nuoširdų linkėjimą pasakyti - tai tikrai praskaidrina dieną“, - teigė moteris.
„Kauno autobusų“ investicijos ir darbo sąlygos
Autobusai ir troleibusai - pagrindinė vairuotojų darbo priemonė, todėl, siekdama užtikrinti ne tik tinkamą paslaugų kokybę keleiviams, bet ir geras darbo sąlygas, bendrovė „Kauno autobusai“ nenustoja investuoti į naujų transporto priemonių įsigijimą. 2021 metais įmonė įsigijo 100 naujų „MAN Lion’s City“ hibridinių autobusų. Be jų, vos per kelerius metus nupirkti dar 25 „Temsa LF12“ ir 56 mažesnės talpos „Mercedes-Benz“ autobusai bei 85 „Solaris Trollino 12“ troleibusai. 2022 metais pasirašyta sutartis dėl 64 naujų dujinių hibridinių autobusų įsigijimo, jie bendrovę turėtų pasiekti jau šiais metais. Atkeliavus naujiems autobusams transporto priemonių parkas gerokai atjaunės - vidutinis amžius sieks 6 metus.
Gerinant darbo sąlygas daug dėmesio skiriama ne tik transporto priemonėms atnaujinti. Norint užtikrinti tinkamą vairuotojų kvalifikaciją, kiekvienais metais rengiami eismo saugumo ir keleivių vežimo mokymai, pirmosios pagalbos kursai. Taip pat, esant poreikiui, siūlomi streso valdymo, konfliktų su keleiviais valdymo mokymai.
Vairuotojos Ana Laura ir Inga pasakojo, kad geresnes darbo sąlygas kuria ir vadovai, kurie yra jaunatviški, šiuolaikiški, geranoriški ir visada pasirengę padėti. „Su vadovais visuomet galima pasikalbėti, susitarti dėl darbo grafiko, atostogų. Jie stengiasi rasti mums labiausiai tinkamą sprendimą. Galiu pasakyti, kad moterys čia tikrai vertinamos ir gerbiamos. Pavyzdžiui, kiekvieną kovo 8-osios rytą vadovai pasitinka mus su gėlėmis ir gražiais žodžiais, o tai suteikia džiaugsmo visoms“, - teigė I. Mankauskienė.
Kaip tapti viešojo transporto vairuotoju?
Norint vairuoti autobusą ar troleibusą, reikia turėti D ar T kategorijos vairuotojo pažymėjimą bei profesinės kvalifikacijos pažymėjimą, suteikiantį asmeniui teisę ES šalyse užsiimti keleivių vežimu (95 kodas). Būsimi vairuotojai gali būti ramūs, nes „Kauno autobusai“ suteiks visą reikiamą pagalbą. Naujokams organizuojami kursai vairuotojo kvalifikacijai įgyti. Įgijusiam teisę vairuoti autobusą ar troleibusą vairuotojui organizuojama stažuotė - jis apmokomas, supažindinamas su darbo specifika.
Įsidarbinti autobuso ar troleibuso vairuotoju (-a) galima ir per Užimtumo tarnybą, pasinaudojant siūloma galimybe mokytis ir įgyti reikiamą vairuotojo kategoriją. Vairuotojo kvalifikacijos įgijimas užtrunka apie 2 mėnesius, o stažuotės trukmė priklauso nuo kiekvieno individualių sugebėjimų, žinių perpratimo.
Dažnai jauni žmonės nežino, kad vairuoti autobusą gali sulaukę ne 21 metų, o nuo pilnametystės - jiems vairavimo kursai trunka ilgiau, apie 4 mėnesius. Tai palanki galimybė ką tik baigusiems mokyklą, studijuojantiems ar norintiems užsidirbti papildomai. Bendrovė yra suinteresuota jaunų žmonių integracija, todėl darbo laikas koreguojamas atsižvelgiant į kiekvieno poreikius ir derinant abiem pusėms tinkamą darbo planą. Šiuo metu Kauno viešajame transporte nėra dirbančio 18 metų vairuotojo ar vairuotojos, todėl pirmajam įsidarbinusiam šiais metais bendrovė skirs motyvacinį priedą.
Vilniaus troleibusų istorija ir vairuotojų kasdienybė
Troleibusai - ne kiekvienoje šalyje sutinkama transporto priemonė. Į Vilniaus gatves jie išriedėjo beveik prieš 70 metų. „Yra gana konkreti pirmojo troleibuso atsiradimo Vilniaus gatvėse data - 1956 metų lapkričio 6 diena. Pirmieji išriedėjo sovietiniai troleibusai MTB-82. Tai buvo visiškai sovietiniai troleibusai, kurie buvo gaminami daugybę metų. Į Vilnių atvežti geležinkeliu 1956 m. Žmonės labai dažnai painioja, bet patys pirmieji į Vilnių atvažiavę troleibusai buvo tokie gelsvai mėlyni. Tai yra apatinė troleibuso dalis buvo mėlyna, o viršutinė troleibuso dalis buvo gelsva, o daugelis vyresnės kartos žmonių sako, kad tai buvo raudonai gelsvi troleibusai. Vėliau šiuos troleibusus pakeitė iš Čekoslovakijos atkeliavę „Škoda“ troleibusai. Šios transporto priemonės, istoriko nuomone, buvo daug patikimesnės ir ilgaamžės. Istorikas R. Žičkus sako, kad kurioziškiausia situacija buvo maršrutai. „Troleibusai važinėjo praktiškai turbūt, kiek mes šiandien turime maršrutų, visais tais maršrutais. Gal kiek įdomesnė tų maršrutų atsiradimo pati pradžia. Įdomus yra tas faktas, kad pirmas troleibusų maršrutas 1956 metais buvo Antakalnis-Geležinkelio stotis, bet maršrutas turėjo numerį du. Pirmas maršrutas, bet numeris du“, - tvirtina R. Žičkus.
Troleibuso vairuotojos Snežanos patirtys Vilniuje
Troleibusų vairuotojai pasakoja, jog dirbti prie vairo lemta ne kiekvienam. „Labiau, sakyčiau, sunku, nes tas darbas reikalauja ypatingo dėmesio ir kantrybės. Turiu, pavyzdžiui, pažįstamų, giminaičių, kurie sako - gyvenime negalėčiau dirbti troleibuso vairuotoju, nes reikia žiūrėti ir kelią apačioje, ir viršutinį kelią - laidus.“ 15 metų troleibusą vairuojanti Snežana pasakoja, jog troleibusų parke dirbo ir mama, ir jos močiutė. Ji yra trečia karta, dirbanti šiame parke. „Reikia išmokti ne tik vairą sukinėti, išvažiuoti linija, bet ir išgirsti techniką - troleibusai kaip žmonės, kiekvienas turi savo charakterį. Šiame darbe reikia suprasti techniką, žinoti, kas ir kodėl genda. Kai atėjau dirbti, daug ką jau žinojau, gavau labai gerus porininkus, kurie daug ką parodė. Šiame darbe reikia tam tikrų savybių.“
Snežana juokauja, kad eiline darbo diena troleibuso vairavimą pavadinti sudėtinga. „Keliamės anksčiau už paukščius, į parką atvykstame vos pradėjus švisti, atvykę patikriname, ar galime saugiai išvažiuoti į miesto gatves. Darbo pabaigoje taip pat patikriname, ar viskas tvarkoje.“ Pasak beveik du dešimtmečius „Vilniaus viešajame transporte“ dirbančios Snežanos, per tiek metų bendrovė stipriai pasikeitė į gerąją pusę. „Parkas atnaujinamas, naują troleibusą vairuoti labai patinka, jis patogus, pritaikytas. Miesto gatvėse įrengtos A juostos.“
Keleivių interakcija ir kuriozinės situacijos
Snežana prisimena, kai dar dirbo 5 numerio maršrute, turėjo nusižiūrėjusi simpatingą vaikiną. Kaip po to išsiaiškino, jis buvo iš Lenkijos, bet Vilniuje dirbo pusę metų. „Jis namo važiuodavo tik su manimi. Galėjo laukti stotelėje valandą ar ilgiau. Po to perprato grafiką, kad vairuotojai dirbame pamainomis. Taip tęsėsi apie pusmetį, Snežana pasakoja, kad tik nusijuokdavo ir viskas. „O jis sustoja prie kabinos, pabarsto rožių žiedlapių, priklaupia ant kelių ir kreipiasi: niekur nevažiuosi, kol neduosi savo telefono numerio. Ką padarysi, teko duoti, nes jau ir keleiviai į mane žiūrėjo. Iki šiol bendraujam.“
Viena iš įsimintiniausių istorijų Snežanai nutiko maždaug prieš dešimt metų, kai buvo filmuojama laida „Radži ieško žmonos“. Tą kartą laidos kūrėjai kreipėsi į bendrovę su kvietimu filmavime sudalyvauti troleibusą vairuojančią blondinę. „Filmavimo dieną, matau, vežimėlis ant ratukų, vestuvinė suknelė, fotografas, visažistė. Supratau, kad darys man makiažą ir aprengs suknele. Teko suktis iš padėties - suknelė per maža, o filmavimui skirtas laikas bėga. Troleibusą apgręžti sudėtinga, tenka perjungti ūsus į kitą liniją, kartu su komanda daugiau niekas iš troleibusų parko nevažiavo. „Reikėjo išlipti viduryje žiedo ir perstatyti transporto priemonę, o kamštis didžiulis. Įsivaizduokit, sustoja per vidurį troleibusas, įjungia avarines šviesas, pro galines duris iššoka jaunoji su šukuosena, makiažu, suknele, juodomis pirštinėmis ir pradeda tuos imtuvus kilnoti iš vienos linijos į kitą.“
Naujesni troleibusai Vilniuje
Vairuotojai pasakoja, jog šiandieniai troleibusai pasikeitė ne tik savo išvaizda, patogumo ir komforto savybėmis. Pasikeitė ir techninės specifikacijos. Tačiau Vilniuje po kelerių metų riedės dar naujesni troleibusai. Didžiausias jų privalumas - autonominė eiga. „Be abejo, skirsis nuo esamų troleibusų. Troleibusai su autonomine rida galės važiuoti be srovės imtuvų, neprisijungę prie kontaktinio tinklo, mieste iki dvidešimties kilometrų.“
Ingos (Vilniaus ir Kauno) patirtys ir keleivių saugumo patarimai
Inga, kuri vairuoja troleibusą jau 10 metų, pasakojo, kad viskas prasidėjo dar 2014 metų gruodį, kai ji išsilaikė troleibuso vairuotojos teises. Pasak jos, jau 2015 metų pradžioje ji sėdo už troleibuso vairo ir jo nepaleidžia iki šiol - darbas jai patinka. „Nuo mažens mane traukė didelės transporto priemonės. Labiausiai - limuzinai ir masyvūs amerikietiški vilkikai. Su laiku supratau, kad norėčiau kažką panašaus vairuoti, o šis troleibuso vairuotojos darbas leido iš dalies įgyvendinti šią svajonę“, - pasakojo Inga. Šeima Ingą palaikė, o anyta, dirbusi Vilniaus viešojo transporto administracijoje, pranešė apie troleibusų vairuotojų kursus. „Mano visa šeima mane labai palaikė. Džiaugiuosi, nes palaikymo tada reikėjo, nes šis darbas tapo dideliu iššūkiu - neseniai buvau pagimdžiusi sūnų“, - apie praeitį pasakojo Inga.
Troleibuso vairavimas Vilniuje ir Kaune: skirtumai
Inga yra ragavusi tiek troleibusų vairuotojos Vilniuje, tiek Kaune duonos. Pasak jos, dviejų miestų sistemos skiriasi. Vilniuje ji praleido keturis metus, o Kaune skaičiuoja jau trečiuosius. „Kaune mes važiuojame vis skirtingais maršrutais. Troleibusas vienas, o maršrutai skirtingi. Vilniuje yra kitaip, ten atsisėdi į vieną maršrutą ir taip iki pensijos važinėji“, - skirtumu pasidalijo Inga. Ji pasakojo, kad sostinėje veždavo keleivius 3, o vėliau 16 troleibuso maršrutu, tačiau kartais pasitaikydavo išimtinių atvejų, kai tekdavo vairuoti troleibusą ir kitais maršrutais. Pasiteiravus, kokia sistema mielesnė pačiai Ingai, ji tvirtino, kad Kauno. Pasak jos, toks darbas yra dinamiškesnis: „Man pačiai labiau patinka, kai maršrutai keičiasi, nes nėra tos rutinos. Kai važinėji tuo pačiu maršrutu, tu jau žinai keleivius iš veido, kartais žinai vardus, o kai su skirtingais - ne taip nuobodu, nėra rutinos.“
Įprasta diena ir kuriozinės situacijos darbe
Ne paslaptis, kad troleibuso vairuotojų darbo diena atrodo kitaip nei ofise dirbančių žmonių. Vis tik tame Inga mato privalumų, nes grafikas keičiasi ir ji gali turėti laisvas popietes ir vakarus. „Dirbu tik rytais, dėl to keltis tenka anksti, dažniausiai tarp 3-5 valandos ryto. Išskirtiniais atvejais tenka atsikelti 6 valandą ryte, bet tokių atvejų mažai. Tada susitvarkau, susiruošiu, važiuoju į darbą. Gyvenu Kačerginėje, tad kelionė į darbą trunka lygiai 20 minučių. Tuo metu gatvės tuščios, spėju nuvažiuoti be trikdžių. Darbą baigiu apie pietus, retai kada dirbu ilgiau, tad vakaras lieka man. Spėju nueiti į kirpyklą, pas gydytoją. Jeigu keliuosi anksti, tai ir miegoti einu anksti - apie 20 valandą“, - dienos eiga dalijosi pašnekovė. Ji pridėjo, kad darbo pabaigos laikas neretai priklauso nuo to, kada ji pradeda dirbti. Troleibuso vairuotoja nurodė, kad visai neseniai išriedėjus 5 val. ryte darbą ji baigė 14.30 val. Vis tik yra ir kitas grafikas, kurio metu darbą pradėjus 6.30 val., Inga jį baigia 13.30 val. „Pas mus nėra vieno grafiko, visi skirtingi“, - apie besikeičiančią tvarką pasakojo pašnekovė.
Paprašyta pasidalinti į atmintį įsirėžusiomis situacijomis iš darbo, Inga neslėpė, kad tokių buvo. Pasak jos, viena situacija - visai kuriozinė. Ji pasakojo, kad tuo metu dar dirbo Vilniuje, o nors tada situacija atrodė rimta, dabar pašnekovė prisiminusi ją nusišypso. „Man yra įstrigusi situacija iš Vilniaus darbo laikų, kuri dabar kelia šypseną, bet tada buvo tikrai nejauku. Netoli buvo Žemaitės stotelė ir anksčiau visi troleibusai per šviesoforą važiuodavo tiesiai, bet vėliau sankryža buvo pertvarkyta taip, kad troleibusas gali įvažiuoti į stotelę iškart, apvažiuodamas šviesoforą, pakeisdamas važiavimo kryptį. Aš susimaišiau ir nuvažiavau tiesiai, kaip visada. Tada teko sustoti, nes nebebuvo kontaktinio tinklo, ištiko komiškiausi dalykai... Jeigu būčiau bent dešimčia metrų ne taip toli nuvažiavusi, būčiau dar buvusi prie tinklų, o tada taip ir likau būti. Dabar juokinga, bet tada buvo gera pamoka visada sekti pokyčius“, - klaidą prisiminusi šyptelėjo Inga. Pasiteiravus, kaip ji elgėsi toje situacijoje, kai troleibusas nebegalėjo pajudėti nei pirmyn, nei atgal, Inga atskleidė, kad skambino jų avarinei pagalbai. Tiesa, ji pridūrė, kad atvykę gelbėtojai nebuvo patenkinti, o Ingai teko gerai įsisąmoninti šią situaciją. „Dėl tokių dalykų pykdavo tie, kurie tampo troleibusus tų, kurie užsižioplino. Nebuvo jiems labai linksma trukdytis dėl tokių menkniekių“, - prisiminė pašnekovė.
Inga tikino, kad dažniausiai keleiviai būna malonūs. Tiesa, pridėjo, kad bendrauti su jais tenka retai, nes susikaupusi stebi kelią. Vis tik vieną keleivį pamiršti sunku - tai senjoras, kuris jau yra žinomas tarp Kauno troleibusų vairuotojų. „Kaune yra toks senukas, kuris visoms troleibusistėms visada duoda saldainių ir pasako: „be grąžos“. Jis dar iki šiol gyvena ir vaišina visas troleibusų vairuotojas saldainiais. Tik nežinau, kaip su vyrais vairuotojais, ar jie gauna saldainių, ar ne“, - šyptelėjo Inga. Pasak jos, tokios kelionės sukelia šypseną ir praskaidrina dieną. Tuomet maloniau dirbti ir keliauti tampa tiek Ingai ir jos kolegėms, tiek keleiviams.
Saugumo patarimai keleiviams
Pasitaiko ir nemalonių situacijų darbe. Inga pasidalijo visai neseniai, dar kovo mėnesį nutikusiu įvykiu ir davė patarimą visiems keleiviams. Anot jos, tuo metu ji vairuodama troleibusą sustojo prie reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, o kai užsidegė žalia - pradėjo važiuoti. „Ėmiau judėti ir trenksmas. Pasirodo, bobutė su lazdele nukrito. Pasekmės - liūdnos, lūžo klubas. Mes kvietėme visas tarnybas, aš nesupratau, kas nutiko. Pradžioje iškviečiau pagalbą, tada paskambinau mūsų vadinamajam „saugumiečiui“. Pas mus yra filmuojamas tiek troleibuso vidus, tiek išorė, klausiau, gal aš kažką ne taip padariau, o pasirodo, kad kol buvau sustojusi, ji dėjosi ant pečių kuprinę ir už niekur nesilaikė, dėl ko dabar - liūdnos pasekmės“, - nelaimingu nutikimu dalijosi Inga.
Inga turi auksinį patarimą skaitytojams, kurie dažnai naudojasi viešojo transporto paslaugomis. Jis gali padėti išvengti nemalonių situacijų patiems, o taip pat užtikrinti efektyvų vairuotojų darbą: „Keleiviams patarčiau jau įlipant laikytis, visur visada laikytis, nes dauguma keleivių, ypač vyresnio amžiaus, po troleibuso saloną vaikšto kaip po parkelį. Tada būna liūdnų pasekmių.“
tags: #prie #troleibuso #vairo #imon