Prancūzija, būdama viena didžiausių Europos automobilių rinkų, yra gimtinė tokiems žymiems prekių ženklams kaip „Peugeot“, „Citroën“ ir „Renault“. Šios kompanijos per ilgą istoriją suformavo ne tik šalies, bet ir viso pasaulio automobilių pramonę, siūlydamos platų transporto priemonių pasirinkimą - nuo istorinių mažų automobiliukų iki šiuolaikinių didžiųjų koncernų modelių.
Prancūzijos Automobilių Pramonės Ištakos
XIX amžiaus pabaigoje automobilis vis dar atrodė didžiulė prabanga, prieinama tik nedidelei turtingų entuziastų grupelei. Nors XX amžiaus pradžioje pasaulyje tebuvo vos keli automobilių gamintojai, jie rinkosi skirtingas plėtojimo kryptis, taip formuodami būsimą pramonės kraštovaizdį.
Renault: Nuo "Voiturette" iki Aljanso
1899 metais Paryžiaus priemiestyje Bijankūre pradėjo veikti brolių Louis, Marcelio ir Fernando Renault įsteigta įmonė, kurią jie pavadino „Sociéte Renault Frères“. Jau 1903 metais, lenktynių Paryžius-Madridas avarijoje žuvus Marceliui Renault, jo broliai pasuko trečiuoju keliu, kurio dvasia neturėjo nieko bendra nei su automobilių sportu, nei su arogantiškuoju, privilegijuotiesiems skirtu prašmatnumu. Viename savo interviu, Louis Renault, duotame spaudai maždaug trečiajame XX a. dešimtmetyje, prisipažino, kad keliaudamas savo automobiliu per Prancūziją, matė šimtų smalsių paprastų prancūzų - moterų ir vyrų, jaunimo ir garbaus amžiaus gyventojų - žvilgsnius. Būtent tada jis suprato, jog šie žmonės irgi nusipelnė nuosavo automobilio: galbūt su mažesniu varikliu, tačiau tokio, kuris būtų prieinamas plačiausiems visuomenės sluoksniams.
Pati mažų automobilių idėja broliams Renault nebuvo visiškai nauja: juk pats pirmasis šio ženklo automobilis pavadintas „Voiturette“ (prancūzų kalba - automobiliukas), o žodis „Voiturette“ išliko ir jį pakeitusių „A“, „B“ ir „C“ modelių pavadinimuose. XX a. pradžioje Prancūzijos automobilių pramonė tiesiog suklestėjo. Nors tas laikas, kai Prancūzijos Respublikos vidurinioji klasė jau galėjo prie savo namų pasistatyti nuosavą automobilį, dar nebuvo atėjęs, „Renault AX“ modelis buvo pats ryškiausias žingsnis šia kryptimi. Tuo metu įmonė „Renault“ tapo „Chambre Syndicale des Constructeurs d' Automobiles“ (Prancūzijos automobilių gamintojų asociacijos) nare. 1904 m. pirmieji pigaus ir lengvai valdomo automobilio eskizai pasirodė 1906 m. Tai ir buvo „Renault AX“, kuris pagal sumanymą turėjo tapti mažesniąja tuo metu gaminamo „Renault AG“ versija.
„Renault AX“: Prieinamo Automobilio Pavyzdys
1907 m. suprojektuoti „Renault AX“ prototipai pasižymėjo tvirtu plieniniu rėmu su 1950 mm pločio važiuoklės baze ir dviejų cilindrų 1060 cm³ tūrio varikliu. Tuo metu dar niekas negalėjo įsivaizduoti, kad po daugelio metų Europoje „Renault“ taps 1,1 l automobilių klasės gamybos lydere, o panašaus galingumo automobiliai, tik jau su keturių cilindrų varikliais, senajame žemyne bus vieni perkamiausių.
Kaip ir kituose „Renault“ modeliuose, radiatorius buvo sumontuotas už maitinimo bloko. Variklio dangtis išsiskyrė charakteringa ir iki pat trečiojo dešimtmečio pabaigos būtent „Renault“ automobiliams būdinga forma. Iš ketaus pagamintas vienaeilis ir keturtaktis „Renault AX“ maitinimo blokas turėjo paprastą karbiuratorių ir pasiekdavo maždaug 7 AG galią. To pakako, kad 1050 kg sveriantis automobilis galėtų važiuoti didžiausiu maždaug 45 km/val. greičiu. „Renault AX“ ilgis, plotis ir aukštis (ištempus sulankstomą stogą) buvo atitinkamai 2900 mm, 1350 mm ir 1800 mm. Elipsės formos lingės atliko priekinės ir galinės pakabos vaidmenį - tai buvo įprastas to meto sprendimas.
Rankinę, nesinchronizuotą trijų greičių transmisiją išrado Louis Renault. Kūgio formos sankabos bei stabdžių, kuriuos varė jungiamasis velenas, o stabdymo jėga ėjo į galinius ratus, aptaisai buvo pagaminti iš odos. Priekyje buvo sumontuoti dujiniai žibintai, dar vadinti „karbido žibintais“: karbidui reaguojant su vandeniu, žibinto kolboje išsiskirdavo acetilenas, kuris truputį apšviesdavo kelią.
„Renault AX“ pirmą kartą parodytas 1908 m. spalio mėn. vykusioje Paryžiaus automobilių parodoje, o šiek tiek vėliau - ir Londono Earls Court parodoje, kur sukėlė didžiulį visuomenės susidomėjimą. Pirkėjai galėjo įsigyti kelias šio modelio versijas: su atviru arba pusiau atviru (fajetono) kėbulu, su sulankstomu arba nejudančiu stogu. Už papildomą mokestį būdavo sumontuojamas net priekinis langas, kuris veikiau tik mažino aerodinaminį pasipriešinimą ir apsaugodavo vairuotoją nuo vandens bei purvo, ir papildomas galinis suolas. „Renault AX“ modelio pirkėjai netgi galėdavo užsisakyti tik važiuoklę su varikliu, o kėbulą jiems pagamindavo kokia nors kita kėbulų gamyba užsiimanti įmonė, kurių tuo metu rinkoje veikė tikrai nemažai.
Jokių rimtų rėmo konstrukcijos pakeitimų per kelerius ateinančius metus nebuvo padaryta. 1910 m. rinkai pateikta versija su varikliu, galinčiu išvystyti maždaug 12 AG, esant 1800 aps./min., ir pasiekiančiu didžiausią tuometinį greitį - apie 50 km/val. „Renault AX“ galėjo įsigyti ne tik Prancūzijos, bet ir Didžiosios Britanijos, Belgijos, Šveicarijos, Italijos, Rusijos bei kitų šalių gyventojai.
Nors pirmasis bandymas sukurti pigų automobilį ir labai pasisekė, tačiau „Renault AX“ vis dar surinkinėdavo rankiniu būdu, todėl Bijankūro gamyklos pajėgumai buvo gana riboti. Tuo metu, kai prasidėjo šio sėkmingai rinką užkariavusio automobilio gamyba, gamykloje dirbo apie 3 tūkstančius darbuotojų. Gamybos technologijos ypač patobulėjo praėjusio amžiaus pirmojo dešimtmečio pabaigoje: kai 1913 m. buvo nuspręsta nutraukti šio automobilio gamybą, 5,2 tūkst. darbuotojų per metus jau surinkdavo apie 10 tūkst. įvairių rūšių automobilių. Manoma, kad mažasis „Renault“ kainavo apie 900 JAV dolerių. „Renault AX“ buvo pirmasis pigiausių Europoje automobilių grupės modelis. Keli šio ženklo egzemplioriai pateko ir į augančią Lenkijos rinką: maždaug 1906 m. balandžio mėn. Varšuvoje, Leszno g. 25 esantis „Auto Garage“ tarptautinis filialas, kuris tuo metu priklausė p. Perraudinui, oficialiai pradėjo pardavinėti „Renault“ automobilius.
O prabėgus 105 metams po to, kai pasaulį išvydo mažasis dvivietis „Renault AX“, gimė jo įpėdinis - mažas dvivietis miesto elektromobilis „Renault Twizy“.
Apskritai, Renault, kaip tarptautinis prancūziškų automobilių gamintojas, savo istoriją pradėjo 1899 metais. Pirmaisiais savo gyvavimo metais „Renault“ gamino tik automobilių važiuokles, o už kėbulą buvo atsakingi jų partneriai. Pirmasis automobilis su „Renault“ kurtu kėbulu buvo „Taxi de la Marne“, sukurtas ir pristatytas pasauliui 1905 metais.
Peugeot: Nuo Metalo Apdirbimo iki Automobilių Gamybos
Peugeot yra dar viena reikšminga prancūziškų automobilių markė, kuri šiuo metu yra dalis „PSA Peugeot Citroën“ (dabar Stellantis) grupės. Prieš susikuriant dabartinei „Peugeot“ įmonei, tai buvo šeimos metalo apdirbimo verslas, įkurtas 1896 metais ir gaminęs praktiškas prekes, tokias kaip spyruoklės, pjūklai, akinių rėmeliai, kavamalės ir dviračiai. Tai nuostabu - šiuolaikinė kompanija, viena didžiausių šių dienų automobilių gamintojų, pradėjo savo istoriją ne nuo automobilių. 1858 metais, lapkričio 20-ą dieną, Émile Peugeot dėka liūto simbolis imtas naudoti kaip „Peugeot“ prekinis ženklas.
Citroën: Inovacijos ir "Traction Avant"
Citroën, nuo 1976 metų tapęs „PSA Peugeot Citroën“ grupės dalimi (o dabar irgi Stellantis), yra dar vienas didžiausių prancūziškų automobilių gamintojų. 1934 metais „Citroën“ prancūziškų automobilių gamintojai užsitikrino sau gerą reputaciją už naujoves, įgyvendintas kuriant Citroën Traction Avant.
Šiuolaikiniai Prancūzijos Automobilių Koncernai ir Aljansai
Šiuolaikinė automobilių pramonė pasižymi globalizacija ir aljansais. Prancūzijos gamintojai nėra išimtis, aktyviai dalyvaudami tarptautinėse partnerystėse.
Renault-Nissan-Mitsubishi Aljansas
Tai, kad transporto priemonių gamyba yra visiškai pasaulinis procesas, puikiai įrodo Prancūzijos automobilių prekės ženklo „Renault“ ir Japonijos bendrovių „Nissan“ bei „Mitsubishi“ ryšys. Nuo 1999 m. „Renault“ ir „Nissan“ bendradarbiauja, todėl, be kita ko, tiek vienos, tiek kitos markės automobiliuose montuojami dCi dyzeliniai varikliai.
Stellantis: Prancūzijos Markių Integracija į Pasaulinį Gigantą
Daugumai konglomeratų priklauso du, daugiausia trys pagrindiniai automobilių prekių ženklai ir galbūt šiek tiek daugiau mažesnių ar nišinių prekių ženklų. Tačiau „Stellantis“ atveju yra kitaip. 2021 m. „Fiat Chrysler Automobiles“ (FCA) susijungė su „Groupe PSA“. Vienos rankose atsidūrė populiarūs itališkų automobilių prekių ženklai ir keli kultiniai amerikietiški prekių ženklai. Kita (PSA) turėjo teises į prancūziškus „Peugeot“, „Citroen“, „DS“ ir kt. Abi bendrovės buvo laikomos galingais automobilių rinkos dalyviais. Tada buvo nuspręsta susijungti - susijungti taip, kaip automobilių pramonė dar nebuvo mačiusi. „Stellantis“ yra tikras milžinas, kalbant apie automobilių markes, sujungiantis daug skirtingų prekės ženklų po viena vėliava.
Prancūzijos Automobilių Rinkos Apžvalga
Prancūzijos automobilių rinka yra viena svarbiausių Europoje. Remiantis Prancūzijos automobilių pramonės asociacijos CCFA paskelbta informacija, vien per praėjusį mėnesį šalyje buvo užregistruoti 194 tūkst. 388 nauji automobiliai, kai pernai tuo pačiu metu tokių automobilių buvo 183 tūkst. 720. Per visus metus Prancūzijoje buvo parduota daugiau nei 2 mln. transporto priemonių, o tai yra 5,1 proc. daugiau nei 2015-aisiais.
Tik Vokietijai ir Didžiajai Britanijai nusileidžianti Prancūzijos automobilių rinka nuo 2015-ųjų metų, per kuriuos automobilių pardavimas išaugo 6,5 proc., ir toliau kopia aukštyn. Verta priminti, kad iki atsigavimo 2015-aisiais teko konstatuoti stabilią padėtį 2014-aisiais, o prieš tai - net ketverius iš eilės nuosmukio metus. Du Prancūzijos automobilių gamintojai, palyginti su kitais rinkos dalyviais, pasirodė ne taip gerai: „Renault“ automobilių šalyje užregistruota vos 0,6 proc. daugiau nei pernai, o „PSA Group“, deja, patyrė 3,5 proc. smukimą.
Gruodžio mėnesį Prancūzijoje buvo užregistruota 3,2 proc. daugiau furgonų, o per metus šių transporto priemonių pardavimas išaugo 8,1 proc. Visų lengvųjų automobilių, t. y. ir furgonų, ir įprastų automobilių, pardavimas 2016-aisiais metais išaugo 5,6 proc.
tags: #prancuzijos #automobiliu #kompanija