Lietuvos kelių eismo saugumas susiduria su rimtais iššūkiais, kuriuos atspindi tiek ilgalaikės tendencijos, tiek savaitės įvykių statistika. Nors nuolat dedamos pastangos gerinti situaciją, eismo įvykių skaičius ir jų pasekmės išlieka dideli.
Bendra Eismo Saugumo Tendencija ir Iššūkiai
2025 metų eismo saugumo statistika Lietuvoje siunčia aiškų ir neraminantį signalą: eismo įvykių, kuriuose nukenčia žmonės, daugėja, o jų pasekmės sunkėja. Per metus šalyje užfiksuoti 2868 eismo įvykiai, kuriuose žuvo 131 žmogus, o sužeisti 3345. Viešojoje erdvėje dažniausiai akcentuojamos infrastruktūros problemos, pavojingos sankryžos, eismo organizavimo trūkumai ar nepalankios oro sąlygos. Visa tai turi reikšmės, tačiau esminis veiksnys lieka nuošalyje - žmogus.
„Nuobaudos skiriamos ne keliui, ne orui ir ne automobiliui. Jos skiriamos vairuotojui. Tai aiškiai parodo, kas laikomas galutiniu atsakingu asmeniu. Todėl bandymai pagrindinę kaltę perkelti infrastruktūrai ar sąlygoms tik silpnina asmeninės atsakomybės suvokimą“, - sako Vairavimo mokytojų gildijos vadovas dr. Mindaugas Vilkickas.
Vairuotojų Rengimo ir Kompetencijų Vertinimo Problemos
Dr. M. Vilkicko teigimu, didžiausia problema slypi ne pavieniuose vairuotojų veiksmuose, o pačioje jų rengimo ir kompetencijų vertinimo sistemoje. „Formaliai įgytas vairuotojo pažymėjimas ir 95 kodo kvalifikacija dar nereiškia, kad žmogus iš tiesų pasirengęs valdyti transporto priemonę sudėtingomis, realiomis sąlygomis. Šiandien kvalifikacija per dažnai tampa tik dokumentu, o ne realių gebėjimų patvirtinimu“, - pabrėžia dr. M. Vilkickas.
Vairavimo mokytojų gildija ne kartą atkreipė dėmesį, kad profesinio mokymo ir kompetencijų vertinimo sistema neatitinka Profesinio mokymo įstatyme įtvirtinto nepriklausomo vertinimo principo. Praktikoje kvalifikacija dažnai patvirtinama formaliai, be nuoseklaus ir objektyvaus gebėjimų patikrinimo. „Jeigu įmonės vadovui pakanka tik dokumento, o ne realių kompetencijų, tai jau nėra paprastas aplaidumas“, - priduria dr. M. Vilkickas. Problemos ne kartą buvo keliamos ir politiniu lygmeniu. Vairavimo mokytojų gildijos atstovai inicijavo susitikimus su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovybe bei specialistais, kuriuose buvo diskutuojama dėl asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarkos.
Papildomą nerimą kelia Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) inicijuojami vairuotojų rengimo tvarkos pakeitimai, kurie, ekspertų vertinimu, ne stiprina, o silpnina reikalavimų kartelę. „Kai avarijų daugėja, logiška būtų tikėtis griežtesnių, o ne švelnesnių sprendimų. Vairuotojų rengimas nėra administracinė paslauga - tai procesas, formuojantis žmogaus elgesį kelyje, jo požiūrį į riziką ir atsakomybę. Kiekvienas reikalavimų kartelės nuleidimas tiesiogiai atsispindi didesne rizika keliuose“, - teigia dr. M. Vilkickas.
Šiame kontekste neseniai Vilniuje nuo kelio nuvažiavęs miesto autobusas, kuris tik dėl palankių aplinkybių buvo tuščias ir nesukėlė didesnės nelaimės, tampa dar vienu aiškiu signalu. Tai ne atsitiktinė klaida, o sisteminių spragų pasekmė. Auganti eismo įvykių statistika rodo, kad problemų sprendimo nebegalima atidėlioti. Tačiau sprendimas turi prasidėti ne nuo bandymo pasidalinti atsakomybe, o nuo jos sugrąžinimo ten, kur ji ir yra - vairuotojui.
Vairuotojų švietimas galėtų tapti esminiu veiksniu mažinant eismo įvykių skaičių ir jų pasekmių sunkumą. Nuoseklus, sistemiškas ir į realias situacijas orientuotas mokymas formuoja ne tik techninius vairavimo įgūdžius, bet ir atsakingą požiūrį į riziką, sprendimų priėmimą bei kitų eismo dalyvių saugumą. ,,Valstybė turi imtis kompleksinių, tarpusavyje suderintų priemonių: peržiūrėti ir sustiprinti vairuotojų rengimo programas, užtikrinti nepriklausomą ir objektyvų kompetencijų vertinimą, įdiegti periodinį kvalifikacijos atnaujinimą, ypač profesinių vairuotojų segmente, bei užtikrinti veiksmingą kontrolę. Be to, būtina aiški politinė valia pripažinti problemą ir ją spręsti ne fragmentiškai, o sistemiškai, siekiant ilgalaikio eismo saugumo gerinimo“, - siūlo Vairavimo mokytojų gildijos vadovas dr. Mindaugas Vilkickas.
ESET kibernetinio saugumo konferencija: Vilma Škarnulytė
Eismo Saugumo Priemonės ir Prevencija
Policijos pareigūnai nuolat vykdo prevencines priemones ir kontrolę šalies keliuose, siekdami užtikrinti eismo saugumą ir sumažinti eismo įvykių skaičių. Vasario mėnesį, pavyzdžiui, visoje šalyje buvo įgyvendinamos policijos eismo saugumo priemonės, kad būtų galima nustatyti eismo pažeidimus ir užkirsti jiems kelią, taip pat sumažinti kelių eismo įvykių, kuriuose dalyvavo žmonės, skaičių.
Policijos veiksmai ir specialiosios operacijos
- Donoro širdies eskortas: 2016 metų sausio 28 d., antradienį, sausio 26 d. Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnai buvo skubiai iškviesti padėti Lietuvos transplantacijos biurui. Donoro širdis transplantacijai iš Kauno klinikų turėjo būti nedelsiant pristatyta į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas, todėl policija užtikrino saugų ir greitą eskortą.
- Nestandartinių krovinių lydėjimas: Nuo 2016 m. sausio 13 d. Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnai lydi nestandartinius didelius krovinius, užtikrindami eismo saugumą.
- Dviratininkų kontrolė: 2017 m. liepos mėnesį Lietuvos kelių policijos tarnyba kartu su ERGO draudimo grupe Lietuvoje ir Velomaratonu pradėjo akciją, kurios metu miesto gatvėse buvo rengiami reidai, siekiant atkreipti dėmesį į dviratininkų saugumo problemas. Draugiškų policijos reidų, prasidėjusių liepos 13 d., metu, ypatingas dėmesys skiriamas tinkamam dviratininkų perėjos kirtimui.
- Regioninė kontrolė: 2017 m. liepos 7-9 d. kelių policijos pareigūnai ypatingą dėmesį skyrė ne tik Žemaitijoje vykusiems įvykiams, bet ir eismo dalyvių elgesio kelyje stebėjimui bei kontrolei.
- Respublikinės prevencijos priemonės: 2017 m. liepos mėnesį Lietuvos kelių policijos tarnyba informavo apie šalies keliuose vykdytas eismo valdymo priemones.
- Dviratininkų edukacija: 2017 m. birželio 23 d. „Velomaratonas“, Lietuvos kelių policija ir ERGO Draudimo Grupė pradėjo bendradarbiauti siekdami miestuose su dviračiais susijusio saugumo. Šis bendradarbiavimas dviračių edukacijos srityje tęsėsi bent iki rudens.
- Laikini eismo apribojimai: 2017 m. birželio 22 d. per artėjančias sekmadienio šventes, arkivyskupą Teofilijų Matulionį paskelbiant šventuoju, buvo ribojamas automobilių eismas ir automobilių stovėjimas Vilniaus centre. Policija kreipėsi į vilniečius ir sostinės svečius, prašydama supratingumo ir geranoriško bendradarbiavimo.
- Pilietiška iniciatyva: 2017 m. birželio 21 d. ryžtingi vairuotojo veiksmai padėjo pareigūnams sulaikyti neblaivų vairuotoją ir išvengti galimos skaudžios avarijos.
Savaitės Eismo Įvykių Statistikos Apžvalga
Apžvelgiamos savaitės eismo įvykių statistikos iliustruoja nuolat kintančią ir dažnai nerimą keliančią situaciją Lietuvos keliuose. Pateikiami duomenys iš skirtingų laikotarpių leidžia matyti tendencijas ir pagrindinius rizikos veiksnius.
2016 Metų Savaitės Statistika
- 2016 m. sausio 8-14 d. (penktadienis - ketvirtadienis): Pirminiais duomenimis, šalyje įvyko 65 eismo įvykiai. Žuvo 2 eismo dalyviai (pėstieji, abu vyrai, tamsiuoju paros metu). Sužeisti 73 žmonės, įskaitant 9 nepilnamečius. Labiausiai nukentėjo pėstieji - 26. Pirminiais duomenimis, neblaivūs vairuotojai patyrė 3 eismo įvykius.
- 2016 m. sausio 15-21 d. (penktadienis - ketvirtadienis): Lietuvoje įvyko 63 eismo įvykiai. 1 eismo dalyvis (vairuotojas) žuvo. Sužeisti 79 žmonės, daugiausia pėstieji - 30 ir keleiviai - 27. Pirminiais duomenimis, neblaivūs vairuotojai eismo įvykių nesukėlė.
- 2016 m. sausio 22-28 d. (penktadienis-ketvirtadienis): Pirminiais duomenimis, šalyje įvyko 46 eismo įvykiai. Žuvo 1 eismo dalyvis (30-metis pėsčiasis). Sužeisti 55 žmonės, tarp jų 11 nepilnamečių. Labiausiai nukentėjo pėstieji ir vairuotojai.
- 2016 m. sausio 29 d. iki vasario 4 d. (penktadienis-ketvirtadienis): Pirminiais duomenimis, šalyje įvyko 58 eismo įvykiai, kuriuose buvo sužeisti žmonės. Žuvo 2 eismo dalyviai (vyrai): 35 metų keleivis ir 65 metų pėsčiasis. 71 žmogus buvo sužeistas, įskaitant 9 nepilnamečius. Preliminariais duomenimis, neblaivūs vairuotojai per savaitę patyrė 2 eismo įvykius: 1 žmogus (keleivis) žuvo ir 5 buvo sužeisti.
2017 Metų Savaitės Statistika
- 2017 m. birželio 9-15 d. (penktadienis-ketvirtadienis): Šalies eismo įvykiuose žuvo 4 žmonės: 2 vairuotojai, 1 keleivis, 1 pėsčiasis (3 vyrai ir 1 moteris, jų amžiaus vidurkis - 65 metai). Sužeisti 103 eismo dalyviai, tarp jų - 18 nepilnamečių.
- 2017 m. birželio 16-22 d. (penktadienis - ketvirtadienis): Pirminiais duomenimis, šalies keliuose įvyko 82 eismo įvykiai. Žuvo 3 eismo dalyviai (vyrai) ir automobilių vairuotojai. Sužeisti 97 žmonės (daugiausia 38 vairuotojai), įskaitant 15 nepilnamečių.
- 2017 m. birželio 30 d. iki liepos 6 d. (penktadienis-ketvirtadienis): Šalyje eismo įvykiuose žuvo 4 žmonės (3 vyrai ir 1 moteris), jų amžiaus vidurkis buvo 37 metai. Tarp žuvusiųjų: 2 automobilio vairuotojai, 1 keleivis ir 1 pėsčiasis. Sužeisti 88 eismo dalyviai, iš jų 20 nepilnamečių. Dauguma keleivių per avarijas buvo sužeisti - 36. Pirminiais duomenimis, iš viso įvyko 72 eismo įvykiai, kuriuose buvo sužeisti žmonės.
- 2017 m. liepos 7-13 d. (penktadienis - ketvirtadienis): Pirminiais duomenimis, šalies keliuose įvyko 64 eismo įvykiai, kuriuose buvo sužeisti žmonės. 3 eismo dalyviai žuvo (2 vyrai ir 1 moteris), jų amžiaus vidurkis 47 metai. Sužeistas 81 žmogus, įskaitant 21 nepilnametį.
tags: #praeitos #savaites #avarijos